Dėl subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo ją vykdyti bei įregistruoti

Civilinė byla Nr.3K-3-112/2006 Procesinio sprendimo kategorijos:

50.8; 42.11.1; 114.9.3.3. „(S)“

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Baldras” kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 12 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Z. ieškinį atsakovams UAB „Baldras”, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, trečiajam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo ją vykdyti bei įregistruoti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I. Ginčo esmė

Ieškovas nurodė, kad 1998 m. birželio 2 d. sutartimi atsakovas UAB „Baldras“ subnuomojo jam 0,08 ha žemės sklypą, esantį „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamojo namo statybai. Subnuomos sutarties terminas buvo nustatytas iki 2094 m. lapkričio 15 d., ji buvo įregistruota viešajame registre. Atsakovo prašymu subnuomos sutartis 2002 m. lapkričio 30 d. buvo išregistruota iš viešojo registro, o 2003 m. gegužės 28 d. ieškovui pranešta apie sutarties nutraukimą dėl nuomos mokesčių nemokėjimo. Ieškovo nuomone, atsakovas nepagrįstai vienašaliais veiksmais nutraukė subnuomos sutartį CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino pabaigos šio mokesčio nesumoka). Ieškovas laiku mokėdavo nuomos mokestį, atsakovas nereiškė jam jokių pretenzijų dėl mokesčių nesumokėjimo. Be to, atsakovas sutartį nutraukė nesilaikydamas CK 6.564 straipsnio 2 dalyje ir 6.497 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, nes neišsiuntė ieškovui rašytinio įspėjimo dėl būtinumo vykdyti prievolę, nepranešė jam apie subnuomos sutarties nutraukimą, nors jo gyvenamoji vieta atsakovui buvo žinoma.

Ieškovas prašė: 1) pripažinti 1998 m. birželio 2 d. valstybinės žemės subnuomos sutarties, sudarytos nuomininko UAB „Baldras“ ir subnuomininko J. Z., dėl 0,08 ha žemės sklypo, esančio „(duomenys neskelbtini)“ (sklypo kadastrinis numeris „(duomenys neskelbtini)“), subnuomos nutraukimą neteisėtu; 2) įpareigoti atsakovą UAB „Baldras“ vykdyti nurodytą subnuomos sutartį; 3) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti subnuomos sutartį viešajame registre.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2003 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino žemės sklypo subnuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ir įpareigojo atsakovą UAB „Baldras“ vykdyti subnuomos sutartį; panaikino įrašą viešajame registre apie žemės sklypo subnuomos sutarties nutraukimą; priteisė iš atsakovų UAB „Baldras“ ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo po 550 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui.

Teismas nustatė, kad 1995 m. lapkričio 15 d. nuomotojas Klaipėdos apskrities viršininko administracija sudarė su nuomininku UAB „Baldras” valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartį Nr. N 21/95-0081 devyniasdešimt devyneriems metams, suteikiant nuomininkui teisę subnuomoti žemės sklypą nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės sklypo paskirties. Atsakovas UAB „Baldras” (nuomininkas) 1998 m. birželio 2 d. sudarė su ieškovu (subnuomininku) žemės sklypo subnuomos sutartį iki 2094 m. lapkričio 15 d. Pagal sutarties 11 punktą ieškovas įsipareigojo laiku mokėti atsakovui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą žemės nuomos mokestį. Šalys žodžiu susitarė, kad ieškovas vykdys subnuomos sutarties 11 punktą, mokėdamas subnuomos mokestį ne UAB „Baldras“, o tiesiogiai mokesčių inspekcijai už UAB „Baldras“, vykdant nuomos sutarties 8.6 punktą. Žemės nuomos mokesčius mokesčių inspekcijai mokėjo tiek subnuomininkas, tiek nuomininkas, o praleidus mokėjimo terminus buvo mokami delspinigiai. Atsakovas UAB „Baldras“ 2002 m. spalio 28 d. paskelbė spaudoje apie subnuomos sutarties nutraukimą. Nuomotojas 2002 m. gruodžio 10 d. išsiuntė ieškovui subnuomos sutartyje nurodytu adresu pranešimą apie subnuomos sutarties nutraukimą, bet pranešimas šis neįteiktas. Atsakovas UAB „Baldras“ 2002 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu išregistruoti subnuomos sutartį, ir ji 2003 m. sausio 7 d. buvo išregistruota.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovas UAB „Baldras“ subnuomos sutartį nutraukė pažeisdamas įstatymus, o atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas šią sutartį išregistravo be teisėto pagrindo. Teismas nurodė, kad subnuomos sutartis sudaryta raštu ir raštu buvo nustatyta žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarka. Subnuomos sutarties šalys nepateikė sutarties 11 punkto rašytinio pakeitimo, nesilaikė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimo dėl sutarties rašytinės formos. Šalys neginčija, kad praeityje egzistavo ieškovo ir buvusių UAB „Baldras” savininkų susitarimas mokėti žemės nuomos mokestį už UAB „Baldras”, tačiau tai nepakeičia nuomos sutarties 8.6 punkto sąlygų, nustatančių UAB „Baldras” pareigą mokėti žemės nuomos mokestį. Nei ieškovas, nei atsakovas tinkamai nevykdė subnuomos sutarties sąlygų. Šalys nepranešinėjo viena kitai apie subnuomos sutarties vykdymą, gyvenamosios vietos bei buveinės pakeitimus, t. y. nesielgė sąžiningai. Ieškovas nemokėjo atsakovui UAB „Baldras“ žemės nuomos mokesčio, o atsakovas nepareikalavo, kad ieškovas pašalintų subnuomos sutarties pažeidimus per protingą terminą, neišsiuntė jam rašytinio įspėjimo. Atsakovas turėjo teisę nutraukti sutartį tik tuo atveju, jei ieškovas per protingą terminą nepašalintų subnuomos sutarties pažeidimų. Nustatytas sutarties pažeidimas nepripažintinas esminiu, nes nei trečiasis asmuo, nei mokesčių inspekcija nepateikė atsakovui UAB „Baldras“ pretenzijų dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimų. Subnuomos sutartyje taip pat nėra įtvirtintos teisės vienašališkai nutraukti sutartį, todėl atsakovas neturėjo pagrindo nutraukti subnuomos sutartį nesikreipdamas į teismą. Kadangi atsakovas nepareikalavo, kad ieškovas pašalintų sutarties pažeidimus, nesilaikė įstatymų nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos, tai jis neturėjo pagrindo prašyti išregistruoti subnuomos sutartį. Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas neturėjo pagrindo tenkinti UAB „Baldras“ prašymo išregistruoti subnuomos sutartį, nes prie prašymo nebuvo pridėtas dokumentas, patvirtinantis subnuomos sutarties pasibaigimą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Baldras“ apeliacinį skundą, 2005 m. liepos 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo VĮ Registrų centro priteista 550 Lt bylinėjimosi išlaidų; padidino ieškovui iš atsakovo UAB „Baldras“ priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1100 Lt; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimo išvada, kad atsakovas žemės subnuomos sutartį nutraukė neteisėtai. Teisėjų kolegija motyvavo, kad Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnyje ir Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 602 Dėl valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokesčio 5.5 punkte nustatyta, jog žemės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo terminą nustato vietos savivaldos vykdomosios institucijos. Klaipėdos miesto valdyba žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminą fiziniams asmenims nustatė vieną kartą per metus, o juridiniams asmenims – du kartus. Pagal tarp šalių nusistovėjusią praktiką ieškovas nuomos mokestį mokėjo tiesiogiai mokesčių inspekcijai. Ieškovas, būdamas fizinis asmuo, subnuomos sutarties 11 punkto ir vietos savivaldos vykdomosios institucijos priimtų sprendimų pagrindu žemės nuomos mokestį privalėjo mokėti vieną kartą per metus iki lapkričio 15 d. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovas ieškinyje dėl subnuomos sutarties nutraukimo skaičiuodamas kiekvienais metais tik vieną mokėjimo praleidimo terminą, išskyrus 2002 m., kai praleidimo terminai buvo apskaičiuoti atskirai už pirmąjį ir antrąjį mokėjimus.

Ieškovas už 1998 m. 1 199,52 Lt žemės nuomos mokestį sumokėjo 1998 m. lapkričio 18 d., už 1999 m. – 1199,52 Lt sumokėjo 1999 m. spalio 18 d., už 2000 m. – 1199,52 Lt sumokėjo 2000 m. lapkričio 11 d., už 2001 m. – 1199,52 Lt sumokėjo 2001 m. gegužės 7 d. ir 602 Lt – 2001 m. rugsėjo 24 d., už 2002 m. – 2065,68 Lt sumokėjo 2002 m. vasario 26 d. ir 2200 Lt – 2002 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija raštu patvirtino, kad atsakovas UAB „Baldras“ nuo 1998 m. birželio 2 d. iki 2003 m. birželio 2 d. sumokėjo 9868,52 Lt žemės nuomos mokesčio, todėl laikytina, jog visi iki 2003 m. sumokėti mokesčiai buvo ne atsakovo, o ieškovo. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovas nė vieno mokėjimo termino nėra užtęsęs daugiau kaip mėnesį.

Pagal valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis buvo nustatyti šie atsakovo mokėjimo terminai: 1998 m. spalio 15 d., 1999 m. spalio 1 d., 2000 m. spalio 2 d., 2001 m. spalio 15 d., 2002 m. liepos 31 d. ir 2002 m. spalio 15 d., o šių mokėjimo terminų ieškovas nėra užtęsęs daugiau kaip 3 mėnesius. Nors atsakovas pateikė įrodymus apie sumokėtas mokesčių inspekcijai žemės nuomos mokesčių sumas, tačiau ši aplinkybė bylos esmės nekeičia, nes atsakovas turėjo savivaldybės nustatytus kitus mokėjimo terminus, o ieškovas savo prievolę pagal sutartį yra įvykdęs.

Atsakovas valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas mokesčių inspekcijai 1998-2001 m. pateikinėjo vieną kartą per metus jau praėjus pirmajam šio mokesčio mokėjimo terminui ir tik 2002 m. deklaracija buvo pateikta iki liepos 15 d. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad su valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijomis buvo supažindinamas ieškovas arba kitaip jam buvo pranešinėjama apie mokėjimo sumas ir terminus.

2002 m. gruodžio 9 d. pranešime ieškovui atsakovas nenurodė sutarties nutraukimo pagrindų; sutarties nutraukimo priežastys taip pat nebuvo įvardytos skelbimuose spaudoje, jas atsakovas nurodė tik prašyme dėl sutarties išregistravimo. Šių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad tariamas nuomos mokesčio ne laiku mokėjimas buvo ne sutarties nutraukimo, o jos išregistravimo iš viešojo registro pagrindas.

Nežymūs (iki trijų mėnesių) ieškovo subnuomos mokesčio mokėjimo uždelsimai ne tik nesudaro CK 6.564 straipsnyje nurodyto sutarties nutraukimo pagrindo, bet ir neleidžia subnuomotojui prarasti pasitikėjimo subnuomininku bei suabejoti dėl jo gebėjimo ateityje vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Ginčo sutarties pažeidimas nebuvo esminis, nesukėlė atsakovui neigiamų pasekmių.

Nustačius, kad žemės subnuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai, viešajame registre turi būti atkurta padėtis, buvusi iki sutarties išregistravimo. Tai viešasis registras turėtų atlikti teismo sprendimo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu pagrindu ir be papildomo ieškovo reikalavimo. Tačiau ieškovui pateikus tokį reikalavimą, teismas turėjo teisę jį išspręsti. Nors šis reikalavimas teismo buvo patenkintas, tačiau tai nėra pagrindas iš atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ši teismo sprendimo dalis keistina, visas bylinėjimosi išlaidas priteisiant iš atsakovo UAB „Baldras“.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Baldras“ prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti arba bylą grąžinti žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo kita teismo sudėtimi. Kasatorius nurodė šiuos argumentus:

1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir netinkamai ginčo santykiui taikė CK 6.490 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 602 1.1.5 papunktį, be pagrindo vadovavosi šio nutarimo 5.5 papunkčiu, pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas civilinių sutarčių aiškinimo taisykles, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 180, 182, 185, 187, 197 straipsniai), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-21/1998, Nr. 3K-3-215/2000, Nr. 3K-3-406/2000, Nr. 3K-3-260/2001, Nr. 3K-3-462/2002, Nr. 3K-3-516/2004.

1.1. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad, esant valstybinės žemės subnuomos sutarčiai, už valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimą nuomotojui tampa atsakingas ne žemės nuomininkas, o subnuomininkas. Atsakovo nuomone, ieškovui nepriklausė pareiga mokėti nuomos mokestį, todėl šio mokesčio jis nemokėjo ir neturėjo mokėti. Nuomos mokestį moka nuomininkas, t. y. šiuo atveju atsakovas. Tokia pareiga atsakovui nustatyta sutartyje. Tokią nuostatą lemia CK 6.490 straipsnis, kuriame aiškiai nurodoma, kad subnuomos ar panaudos atveju atsakingas nuomotojui pagal nuomos sutartį yra nuomininkas. Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 602 1.1.5 papunktyje taip pat nustatyta, kad, esant subnuomai, valstybinės žemės nuomos mokestį moka valstybinės žemės nuomininkas. Sutarties 11 punkto nuostata aiškintina taip, jog sutarties šalys susitarė dėl subnuomos mokesčio dydžio ir jo mokėjimo terminų, būtent ir dydį, ir terminus susiedami su Vyriausybės nustatyta valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarka. Taigi šalys susitarė, nors tiesiogiai to neįvardydamos sutartyje (numanomos sutarties sąlygos), kad subnuomos mokestis bus lygus valstybinės žemės nuomos mokesčiui, kurį nustato Vyriausybė, ir jis bus mokamas valstybinės žemės nuomos mokesčiui mokėti nustatyta tvarka. Būtent tokius tikruosius sutarties šalių ketinimus patvirtina ieškovo mokėto subnuomos mokesčio mokėjimo praktika nuo 1998 m. iki 2002 m. bei ieškovo pateikta 2005 m. birželio 15 d. subnuomos mokesčio mokėjimo suvestinė, kurioje nurodyta, kad subnuomos mokestis turėjo būti sumokamas du kartus per metus. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 602 1.1.5 papunktį, nustatantį, kad, nuomininkui subnuomojant valstybinę žemę trečiajam asmeniui, valstybinės žemės nuomos mokestį moka valstybinės žemės nuomininkas šio nutarimo nustatyta tvarka. Taigi nuomos mokestį nuomotojui privalėjo mokėti atsakovas ir tarp šalių susiklosčiusioje praktikoje ieškovas mokėjo nuomos mokestį už atsakovą (jo vardu). Šį faktą patvirtina taip pat nuomotojo (valstybinės mokesčių inspekcijos) pateikta informacija, iš kurios matyti, kad ieškovo sumokėtos sumos įskaitomos už atsakovo nuomos mokesčio ir delspinigių mokėjimus.

1.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas, būdamas fizinis asmuo, žemės nuomos mokestį privalėjo mokėti vieną kartą per metus iki lapkričio 15 dienos. Ši teismo išvada neatitinka nei tarp šalių susiklosčiusios sutarties vykdymo praktikos bei sutarčių aiškinimo taisyklių, nei paties ieškovo pozicijos. Nuomos mokesčio pagal 1995 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.21/95-0081 mokėtojas buvo atsakovas, taigi juridinis asmuo. Atsakovo nuomos mokesčiui mokėti turi būti taikoma juridinių asmenų mokamiems žemės nuomos mokesčiams nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai aiškino Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 602 5.5. papunktį ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimus, kaip nustatančius subnuomininko, šiuo atveju – ieškovo, pareigą mokėti subnuomos mokestį. Šie teisės aktai nenustato valstybinės žemės nuomininko ir subnuomininko tarpusavio pareigų dėl subnuomos mokėjimo, nes jie reglamentuoja valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarką. Teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis nurodytais teisės aktais. Ieškovas nebuvo ir nėra ginčo atveju valstybinės žemės sklypo nuomininkas, juo yra atsakovas juridinis asmuo, kuriam tenka pareiga mokėti nuomos mokestį nuomotojui du kartus per metus. Be to, nurodyta teismo išvada neatitinka sutarčių aiškinimo taisyklių. Sutarties 11 punkto turinys patvirtina, kad jos šalys susitarė, jog subnuomos mokestis bus lygus valstybinės žemės nuomos mokesčiui ir jis bus mokamas tais pačiais terminais, kurie buvo nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčiui. Sutarties šalių elgesys po sutarties sudarymo bei tolesnė šalių tarpusavio santykių praktika leidžia daryti išvadą, kad sutarties šalys iš esmės susitarė, kad subnuomos mokestis bus mokamas ne atsakovui, o tiesiogiai valstybinės žemės nuomotojui. Šį faktą patvirtina byloje esantys įrodymai – ieškovo atlikti mokėjimai. Ieškovas, pavėlavęs sumokėti subnuomos mokestį juridiniams asmenims nustatytais terminais, sumokėjo delspinigius, taip pripažindamas savo prievolę mokėti mokestį juridiniams asmenims nustatytais terminais. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad sutarties šalys nevisiškai laikėsi sudaryto susitarimo dėl subnuomos mokesčio mokėjimo, nes sutarties 11 punkte buvo nustatyta nuomos mokestį mokėti nuomininkui, t. y. atsakovui. Tokių mokėjimų ieškovas nė karto neatliko, o visą tą laiką buvo mokama tiesiogiai nuomotojui už atsakovą. Atsakovas tokiam sutarties vykdymo būdui neprieštaravo. Atsakovo požiūriu, tokia praktika yra protinga ir pateisinama, jeigu siekiama užkirsti kelią galimam nuomininko nuomos mokesčio nesumokėjimui ir to pagrindu nuomos sutarties ir kartu su ja subnuomos sutarties nutraukimui. Teismas privalėjo aiškinti sutarties 11 punktą taip, kaip jis buvo visą laiką šalių vykdomas, t. y. kad subnuomos mokestis turėjo būti mokamas nuomininkui, taigi atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, nustatytais terminais. Ieškovo teismui pateiktas 2005 m. birželio 15 d. subnuomos mokesčio mokėjimo paaiškinimas neabejotinai patvirtina, kad jis pripažino tą faktą, jog subnuomos mokestis turėjo būti mokamas būtent atsižvelgiant į valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminus, nustatytus juridiniams asmenims.

1.3. Byloje yra pateiktos kelios pažymos iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, pagal kurias atsakovas tuo pačiu laikotarpiu sumokėjo skirtingas valstybinės žemės nuomos mokesčio sumas, o to apskritai negali būti. Viena iš šių pažymų (T. 1, b. 1. 65) yra nepasirašyta pareigūno, nėra registruota, jai nėra suteiktas rašto numeris, prie jos nepridėtas pažymoje nurodytas priedas. Kita tą pačią dieną išduota pažyma (T. 1, b. 1. 70) yra registruota ir pasirašyta ją išdavusio pareigūno, prie jos pridėtas priedas. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas savo išvadas, nepagrįstai rėmėsi neleistinu įrodymu – pažyma (T. 1, b. 1. 65), neatitinkančia oficialiems rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų. Tuo tarpu oficialaus rašytinio įrodymo - Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos (T. 1, b. l. 70) - duomenys apie atsakovo žemės nuomos mokesčio mokėjimus rodo, kad ieškovas už 2000 m. pavėlavo sumokėti nuomos mokestį 7 mėnesius 6 dienas, už 2001 m. antrąjį pusmetį – 4 mėnesius 26 dienas, pirmąją nuomos mokesčio dalį už 2002 m. – 4 mėnesius 26 dienas, o antrąją dalį – daugiau nei metus.

Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvas, padarytas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2003 m. rugpjūčio 27 d. pažymos (T. 1, b. 1. 70) pagrindu, kad visi iki 2003 m. sumokėti mokesčiai buvo ne paties atsakovo, o ieškovo, yra teisiškai nepagrįstas. Šioje pažymoje nenurodyta, kad visi mokėjimai iki 2003 m. yra atlikti ieškovo. Iš pažymos priedo matyti, kad į 9868,52 Lt sumą yra įtraukti šie atsakovo atlikti mokėjimai: 2002 m. kovo 13 d. - 600 Lt, 2002 m. liepos 16 d. - 2499 Lt, 2002 m. spalio 14 d. - 2399 Lt.

Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas nėra praleidęs daugiau kaip tris mėnesius ir atsakovui nustatytų nuomos mokesčio sumokėjimo terminų. Ši teismo išvada prieštarauja byloje esančių įrodymų duomenims. Ieškovas buvo pavėlavęs sumokėti subnuomos mokestį daugiau nei tris mėnesius šiais laikotarpiais: už 2000 m. jis pavėlavo sumokėti subnuomos mokestį 7 mėnesius 6 dienas, už 2001 m. – 4 mėnesius 26 dienas, už 2002 m. pirmąjį pusmetį – 4 mėnesius 11 dienų, už 2002 m. antrąjį pusmetį – daugiau nei vienerius metus.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad su valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijomis ieškovas buvo supažindinamas arba kitaip jam buvo pranešinėjama apie subnuomos mokestį. Tokios atsakovui tenkančios pareigos nėra nei sutartyje, nei įstatyme, todėl atsakovas neprivalėjo pateikinėti ieškovui, kaip subnuomininkui, valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas savo prievolę pagal sutartį vykdė netinkamai, darytina išvada, kad atsakovas turėjo pakankamą teisinį pagrindą nutraukti sutartį taikant CK 6.564 straipsnio ir sutarties 13.2 papunkčio nuostatas.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.218 ir 6.564 straipsnius. Šiuose straipsniuose nenustatyta, kad pranešime apie sutarties nutraukimą privalo būti nurodytos sutarties nutraukimo priežastys. Pranešimas apie sutarties nutraukimą pagal įstatymo prasmę atlieka tik informavimo funkciją. Įstatymas nereglamentuoja tokio pranešimo turinio, todėl darytina išvada, kad nutraukiančiajai sutartį šaliai suteikiama diskrecija spręsti dėl pranešimo turinio, t. y. surašyti jį labai išsamiai arba apsiriboti tik fakto dėl sutarties nutraukimo konstatavimu. Priešingas aiškinimas visiškai neatitiktų CK nuostatų, reglamentuojančių sutarčių vienašalį nutraukimą, nes taip būtų įvedamas subjektyvusis kriterijus – valinio veiksmo argumentavimo pakankamumas, kai nebelieka aiškių ribų, kiek argumentuotai turi būti surašytas pranešimas dėl sutarties vienašalio nutraukimo. Ieškovui pateikti pranešimai paštu bei periodinėje spaudoje, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pakankami ir tinkami CK 6.218, 6.564 straipsnių reikalavimų požiūriu. Kita vertus, CK 6.564 straipsnyje nereikalaujama įspėti dėl pažeidimų ištaisymo, t. y. užtenka subnuomos mokesčio vėlavimo fakto, nereikalaujama sutarties nutraukti teismo keliu, pakanka tik raštu įspėti apie nutraukimo faktą prieš du mėnesius. Šis terminas iš esmės skirtas tik žemės sklypui patuštinti, naujam sklypui surasti, todėl terminas nesietinas su galimybe ištaisyti Sutarties pažeidimus.

3. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir ginčo santykiui taikė CK 6.217 ir 6.564 straipsnių nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo procesinių sprendimų, priimtų šioje byloje. Teismo padaryta išvada dėl neesminio sutarties pažeidimo sutarties nutraukimo kontekste neatitinka šioje byloje jau priimtų Aukščiausiojo Teismo kasacinių sprendimų – Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimo ir Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 2 d. nutarties, kuriuose vienareikšmiškai buvo konstatuota, kad subnuomos sutarties nutraukimui taikomos tos taisyklės, kurios taikomos nuomos sutarties nutraukimui, kurios yra specialiosios CK 6.217 straipsnio atžvilgiu. Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, įrodinėjant sutarties nutraukimo pagrindą pagal specialiąją normą (CK 6.564 straipsnis), papildomai nereikia įrodinėti CK 6.217 straipsnyje nurodytų aplinkybių, t. y. sutarties pažeidimo esmingumo. Kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovas nesumokėjo žemės subnuomos mokesčio ilgiau kaip tris mėnesius, tai darytina išvada, kad sutarties nutraukimo pagrindas, įtvirtintas CK 6.564 straipsnyje, yra įrodytas ir atsakovui nereikia įrodinėti aplinkybių, nurodytų CK 6.217 straipsnyje.

Atsiliepimo į kasacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Ieškovas subnuomojo valstybinės žemės sklypą, todėl pagal sutartį privalėjo mokėti nuomos mokestį. Šios prievolės vykdymo tvarka nustatoma šalių sutartimi. Šalių sutartimi buvo nustatyta, kad žemės nuomininkas įsipareigoja laiku mokėti nuomininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą žemės nuomos mokestį (sutarties 11 punktas). Šia nuostata šalys nustatė, kad nuomos mokesčio dydis, apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo laikas yra nustatomas pagal galiojančius Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktus dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo, o nuomos mokestis turi būti mokamas nuomininkui. Byloje įrodyta, kad iš esmės to buvo laikomasi, išskyrus, kad nuomos mokestį pagal susiklosčiusią praktiką subnuomininkas mokėjo ne nuomininkui, o valstybei, t. y. už nuomininką vykdė jo mokestinę prievolę. Jeigu šalys nutaria, kad valstybinės žemės subnuomos mokestis turi būti apskaičiuojamas ir mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tai atitinkamuose teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo terminų ir tvarkos nuostatos yra šalių sutarties sąlygos. Kartu tai nereiškia, kad subnuomininkas perima nuomininko mokestinius įsipareigojimus valstybei ir tampa mokesčio mokėtoju viešosios teisės požiūriu. Valstybinės žemės nuomininku ir mokesčio mokėtoju toliau išlieka nuomos sutartį sudaręs nuomininkas. Jeigu pagal susiklosčiusią sutarties šalių praktiką už valstybinės žemės nuomininką, kuris subnuomoja valstybinę žemę, nuomos mokestį moka valstybinės žemės subnuomininkas, tai jam yra privaloma laikytis sutartyje nustatytos mokesčio mokėjimo tvarkos. Jeigu sutartyje nustatyta arba pagal šalių praktiką susiklosto, kad nuomos mokestį subnuomininkas moka ne nuomotojui, o už pastarąjį tiesiogiai valstybei pagal teisės aktų nustatytą tvarką, tai subnuomininkui privaloma vadovautis teisės aktais nustatyta valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarka. Valstybinės žemės subnuomininkui per sutarties privalomumą atsiradusios pareigos laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas yra ne mokesčio mokėtojo prievolės pažeidimas, o sutarties šalies sutartinės prievolės pažeidimas. Iš to teisėjų kolegija daro tokias išvadas: 1) šalys dėl sutartinių nuostatų turėjo vadovautis ir byloje taikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 602 „Dėl valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokesčio“ nuostatos; 2) jų nevykdymas turi būti vertinamas šalių sutarties pažeidimo požiūriu kaip sutarties 11 ar 13.2 punktų nevykdymas; 3) subnuomos mokestis, jeigu jis mokamas tiesiogiai valstybei, turi būti mokamas tokia tvarka ir terminais, kurie nustatyti teisės aktuose. Tai reikštų tinkamą sutarties vykdymą. Dėl to atmetami kasacinio skundo argumentai, kad teismas neturėjo pagrindo taikyti nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarką.

Pagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad ieškovas netapo valstybinės žemės sklypo nuomininku ir valstybinės žemės sklypo nuompinigius turėjo mokėti kaip subnuomininkas ta tvarka, kokia buvo privaloma atsakovui – UAB,,Baldras”. Apeliacinės instancijos teismas darė netinkamą išvadą, kad mokestį subnuomininkas galėjo mokėti kaip fizinis asmuo. Kadangi jis subnuomos mokestį ėmėsi mokėti sutartimi susitaręs vykdyti teisės aktų nurodymus už juridinį asmenį, tai tinkamas prievolės vykdymas būtų subnuomos mokesčio mokėjimas tais terminais ir dydžiu, kokie nustatyti pagal teisės aktą juridiniam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada turi būti įvertinta tuo aspektu, ar yra neteisinga galutinė išvada ir netinkamas įstatymo taikymas dėl žemės subnuomos sutarties pažeidimo, kaip pagrindo sutartį nutraukti. Turi būti išnagrinėtas žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų taikymo pagrįstumas.

Byloje pateikti duomenys, kaip juridiniai asmenys 1998 – 2000 m. turėjo mokėti ir mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį. Ieškovas 1998 m. turėjo mokėti po 600 Lt iki 1998 m. liepos 15 d. ir 1998 m. spalio 15 d. Ieškovas 1199,52 Lt sumokėjo 1998 m. lapkričio 18 d. ir pirmąją įmoką pavėlavo sumokėti 4 mėnesius ir 3 dienas, antrąją – 1 mėnesį ir 3 dienas. Ieškovas 1999 m. valstybinės žemės nuomos mokestį po 600 Lt privalėjo sumokėti iki 1999 m. liepos 1 d. ir iki 1999 m. spalio 1 d., o jis 1999 m. spalio 18 d. sumokėjo 1199,52 Lt, taigi pirmąją įmoką pavėlavo 3 mėnesius 17 dienų, o antrąją – 17 dienų. Ieškovas 2000 m. valstybinės žemės nuomos mokestį po 600 Lt turėjo sumokėti iki 2000 m. liepos 1 d. ir iki 2000 m. spalio 1 d., o sumokėjo 2000 sumokėjo lapkričio 11 d., t. y. pirmąją įmoką sumokėjo pavėlavęs 4 mėnesius 10 dienų, antrąją – 1 mėnesį 10 dienų. Ieškovas 2001 m. valstybinės žemės nuomos mokestį po 600 Lt privalėjo sumokėti iki 2001 m. liepos 15 d. ir iki 2001- m. gegužės 7 d., o sumokėjo 1199,52 Lt 2001 m. gegužės 7 d. ir permokėjo, o kai 2000 m. rugsėjo 24 d. sumokėjo dar 602 Lt, tai permoka padidėjo. Apibendrinti 1998-2001 m. imtinai duomenys rodo, kad 1998, 1999 ir 2000 metais ieškovas daugiau kaip 3 mėnesius nebuvo įvykdęs savo mokėjimo už pirmąjį pusmetį prievolės, o 2001 metais pažeidimų nepadarė, netgi buvo permokėjęs.

Pagal CK 6.553 straipsnį, 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą žemės nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės subnuomininkas ilgiau kaip 3 mėnesius nuo sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka. Šiai nuostatai taikyti turi būti žemės nuomos mokesčio įsiskolinimas ilgesnis nei 3 mėnesių trukmės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu. Kadangi buvo įsiskolinta, bet vėliau, nors ir pavėluotai, buvo padengta, tai nuomotojas prarado teisę nutraukti žemės nuomos sutartį pagal CK 6.654 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo tada, kai įsiskolinimas išnyko. Byloje neįrodyta, kad nuomotojas dėl 1998, 1999 ir 2000 metais nuomos mokesčių vėlavimo, kol jie nebuvo padengti, pasinaudojo teise nutraukti nuomos sutartį pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl, išnykus įsiskolinimui, šis sutarties nutraukimo pagrindas negali būti taikomas.

Ieškovas 2002 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio turėjo mokėti 2399 Lt iki 2002 m. liepos 31 d. ir iki 2002 m. spalio 15 d. Jis 2065,58 Lt sumokėjo dar iki pirmojo termino – 2002 m. vasario 26 d. Dėl to iki 2002 m. liepos 31 d. jis buvo permokėjęs, o nuo 2002 m. liepos 31 d. – įsiskolinęs 932,76 Lt. Taip buvo iki 2002 m. gruodžio 11 d., kol jis sumokėjo 2200 Lt. Pastaroji įmoka pirmiausia buvo padengta 932,76 Lt ankstesnės skolos (CK 6.55 straipsnio 2 dalis, nes jų tarpusavio užskaitymams taikomos Civilinio kodekso nuostatos dėl prievolių vykdymo). Pažymėtina, kad 932,76 Lt skolą ieškovas turėjo nuo 2002 m. liepos 31 d. ir jos 3 mėnesių terminas suėjo 2002 m. spalio 31 d. Apie sutarties nutraukimą spaudoje atsakovas pranešė 2002 m. spalio 28 d. Pagal CK 6.564 straipsnio 2 dalį nuomotojas privalo pranešti kitos paskirties žemės nuomininkams apie sutarties nutraukimą prieš du mėnesius iki sutarties nutraukimo. Tai reiškia, kad paskelbimas nuomininkui apie ketinimą nutraukti sutartį jos nenutraukia nuo ketinimo paskelbimo momento. Jeigu yra pagrindas nuomininkui pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą nutraukti žemės nuomos sutartį dėl subnuomininko įsiskolinimo, tai teismas, iškilus ginčui dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo, patikrina, ar nuomotojas laikėsi žemės nuomos sutarties nutraukimo tvarkos, nustatytos CK 6.564 straipsnio 2 dalyje. Praėjus paskelbimo terminui nuomotojas gali nutraukti dėl įsiskolinimo žemės nuomos sutartį, jeigu yra daugiau nei tris mėnesius besitęsiantis įsiskolinimas. Jau buvo minėta, kad 2002 m. liepos 31 d. 932,76 Lt įsiskolinimą, vėluodamas tik daugiau negu vieną mėnesį, ieškovas likvidavo 2002 m. gruodžio 11 d., t. y. dar iki žemės nuomos sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl 2002 m. pirmojo pusmečio mokėjimo CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas sutarties nutraukimo metu neturėjo būti taikomas dėl šio įsiskolinimo likvidavimo. Ieškovas 2002 m. antrojo pusmečio mokėjimą turėjo atlikti 2399 Lt suma 2002 m. spalio 15 d., o trijų mėnesių įsiskolinimas būtų suėjęs 2003-01-15. Kadangi sutarties nutraukimas pradėtas 2002 m. spalio 28 d., o įvykdytas 2002 m. gruodžio 30 d. registre atliekant išregistravimą, tai CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas atsakovo buvo taikytas be pagrindo, nes šios įmokos įsiskolinimo nebuvo daugiau kaip tris mėnesius. Teismas nepažeidė CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir galėjo konstatuoti neteisėtą subnuomos sutarties nutraukimą šiuo pagrindu.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas gali būti taikomas kaip žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, jeigu yra žemės nuomos mokesčio bent vienos įmokos viso dydžio įsiskolinimas daugiau negu tris mėnesius, jeigu įsiskolinimas nesumokėtas nuomininkui pranešus apie ketinimą nutraukti sutartį CK 6.564 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka ir jeigu skola egzistuoja sutarties nutraukimo metu. Apeliacinės instancijos teismas, nors darė prieštaringas išvadas dėl mokėjimo tvarkos, bet CK 6.564 straipsnio nuostatų nepažeidė ir bendra išvada dėl sutarties vykdymo pažeidimų teisinės reikšmės yra pagrįsta. Kasacinio skundo argumentai dėl šios dalies atmestini.

Kasacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimo, atmetami.

Skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo rėmėsi Klaipėdos mokesčių inspekcijos pažymomis dėl mokesčių mokėjimo, bet viena iš jų nepasirašyta ir neatitinka oficialių rašytinių įrodymų reikalavimų. Į tai teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 197 straipsnį oficialiais rašytiniais įrodymais gali būti laikomi dokumentai, išduoti valstybės institucijų, laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų. Vienas iš jų yra dokumento pasirašymas. Nepasirašytas įgalioto pareigūno dokumentas negali būti pripažintas oficialiu rašytiniu įrodymu pagal CK 197 straipsnio 2 dalį. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad turi būti įvertinta šio pažeidimo reikšmė bylos išsprendimui. Pažymoje yra išvestiniai iš pirminių dokumentų duomenys. Byloje pateikti ieškovo atliktų mokėjimų pirminiai duomenys, todėl mokėjimo datos, dydžiai, mokėtojai ir kitos svarbios bylos aplinkybės gali būti nustatytos iš pirminių šaltinių. Teisėjų kolegija nepripažįsta pažeidimo reikšmingu bylos išsprendimui ir tai nėra pagrindas kasacine tvarka panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Kasaciniame skunde nurodyti faktiniai argumentai dėl įsiskolinimų neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų apie mokesčio sumokėjimą ir įsiskolinimą (T. 1, b. l. 95-97 ir kt.). Atsakovas remiasi be pagrindo ne pirminiais mokėjimo dokumentais, bet išvestiniais – pažymomis, be pagrindo nurodo savo atliktus mokėjimus, nes šiuo atveju svarstoma ne dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo mokestinės prievolės vykdymo valstybei, o dėl subnuomininko prievolės atsiskaityti pagal sutartį, todėl nuomotojo atlikti mokėjimai nėra svarbūs, taip pat atsakovas be pagrindo kasaciniame skunde remiasi aplinkybėmis po sutarties nutraukimo – įsiskolinimu 2003 metais. Byloje ginčas vyksta dėl sutarties nutraukimo teisėtumo 2002 m. gruodžio 30 d., todėl vėlesni šalių tarpusavio santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminus nustatė Klaipėdos miesto savivaldybė, valdyba juos patvirtino dokumentų nuorašai kaip pirminė informacija (T. 3, b. l. 41-48).

Apeliacinės instancijos teismas svarstė, ar yra pagrindas nutraukti nuomos sutartį dėl nuomos mokesčio mokėjimo pažeidimo, įvertinant sutarties sąlygas, jų vykdymą ir kitas aplinkybes. Tai atitiktų reikalavimą dėl sutarties 13.2 punkto ir CK 6.217 straipsnio taikymo. Sutarties nustatytų reikalavimų pažeidimas kaip pagrindas nutraukti sutartį gali būti taikomas tada, jeigu pažeidimai pripažįstami esminiais (CK 217 straipsnio 1 dalis). Tai gali būti aplinkybės, susijusios su nuomos mokesčio mokėjimo pažeidimais (pvz., mokesčio nemokėjimas, vėlavimai, nereguliarūs atsiskaitymai), bet teismas turi patikrinti, ar pažeidimai faktiškai buvo ir įvertinti, ar jie pripažintini esminiais. Jeigu nustatomi reguliarūs nuomos mokesčio mokėjimų pažeidimai, tai įvertinimui, ar tai esminis sutarties pažeidimas pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, gali turėti reikšmės nereguliaraus mokėjimo priežastys, šalių sutarties pobūdis, mokesčio mokėjimo tvarkos ypatybės, jo dydžio nustatymo specifika, šalių tarpusavio praktika ir kitos aplinkybės. Šiuo atveju nustatyta, kad šalių sutartyje nebuvo aiškiai nustatyta mokesčio mokėjimo tvarka ir terminai. Nuomotojas yra juridinis asmuo, o subnuomininkas - fizinis. Dėl to iškilo klausimas, ar kaip fizinis, ar kaip juridinis asmuo ieškovas turi apskaičiuoti ir mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nuompinigius. Normaliai bendradarbiaujant šalims, tai būtų išspręsta, o ši pareiga tenka abiem sutarties šalims. Į tai atsižvelgiama vertinant, ar pažeidimas yra esminis. Nors nustatyta, kad 1998-2000 m. buvo vėluojama mokėti, bet nuomotojas dėl to priekaištų nereiškė, neperspėjo dėl galimybių nutraukti subnuomos sutartį. Iš to subnuomotojui galėjo atrodyti, kad pažeidimai nėra reikšmingi. Tai irgi turi būti įvertinta svarstant, ar pažeidimai – esminiai. Mokėjimo pažeidimai gali būti įvertinami atsižvelgiant į šalių lūkesčius iš sutarties, sprendžiant pagal jos pobūdį. Tai buvo ilgalaikė nuomos sutartis. Pagal ją nuomotojui, nors vėluojant, mokestis buvo mokamas. Jei dėl vėlavimo mokėti nuomos mokestį nuomotojas patirdavo nuostolių, tai jis galėjo imtis priemonių nuostoliams išieškoti, inicijuoti netesybų nustatymą ir jų išieškojimą už vėlavimus. Ar pripažinti pažeidimą esminiu, gali turėti reikšmės įsiskolinimų dydis, trukmė, priežastys ir kitos aplinkybės. Įsiskolinimo dydis šiuo atveju priklausė nuo sutarties vykdymo nuostatų nevisiško aiškumo, nepakankamo abiejų šalių bendradarbiavimo, siekiant neaiškumus pašalinti, dėl to susidarydavo ne tik skola, bet ir permoka, o sutarties nutraukimo momentu paskutinio nuomos mokesčio mokėjimo terminas nebuvo pasibaigęs, o ankstesni įsiskolinimai buvo padengti, per 2002 m. jie nesudarė net viso vienos įmokos dydžio. Tai – aplinkybės, į ką turi būti atsižvelgiama svarstant, ar pažeidimas esminis. Reikia įvertinti, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė. Apeliacinės instancijos teismas motyvavo, kad padarytų pažeidimų nelaiko esminiais, nes šalys nepakankamai bendradarbiavo, dėl mokėjimo pažeidimų teismas neabejojo subnuomininko gebėjimu ateityje vykdyti įsipareigojimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, vertindamas, kad mokėjimų vėlavimai, kurie nekvalifikuojami pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą, yra neesminiai pažeidimai ir nesudaro pagrindo nutraukti ilgalaikę valstybinės žemės nuomos sutartį, nepažeidė CK 6.217 straipsnio 1 dalies. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.217 straipsnio pažeidimo atmetami.

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Januškienė

Algis Norkūnas