Dėl pažeistų teisių atkūrimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-150/2007

Procesinio sprendimo kategorija 30.5 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 3 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams T. P., I. P., Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno rajono savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims V. M. įmonei ir Kauno miesto 1-ojo notarų biuro notarei R. L., dėl pažeistų teisių atkūrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. B. prašė teismo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais 2003 m. gruodžio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. Įs-514 „Dėl sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo detaliojo plano“, Kauno apskrities viršininko 2004 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr.02-05-3881 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo (Kauno r.)“ ir pripažinti negaliojančia 2004 m. lapkričio 19 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovas T. P. padovanojo savo sutuoktinei atsakovei I. P. 0,10 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat prašė teismo atkurti jos pažeistas teises į nuosavybę, įpareigojant atsakovus T. P. ir I. P. patikslinti žemės sklypo(duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal žemės įsigijimo dokumentus. Ieškovė nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 52/7840 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,50 ha žemės sklypą natūra(duomenys neskelbtini). 2003 m. spalio 1 d. iš J. J. atsakovas T. P. įsigijo žemės sklypą, esantį šalia ieškovės žemės sklypo. Tiek ieškovės, tiek ir J. J. žemės sklypams buvo sudaryti laikinieji planai. 2003 m. gruodžio 2 d. V. M. įmonė surašė atsakovo T. P. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, atliko kadastrinius matavimus, kurių metu buvo pakeistos atsakovui T. P. priklausančio žemės sklypo ribos, 3,5 metro žemės minusuojant iš ieškovei priklausančio žemės sklypo. Taip buvo pažeistos ieškovės teisės, nepagrįstai atimta jos nuosavybė. Ieškovė ginčijamame akte pasirašė apgauta, suklaidinta, nes jai buvo pasakyta, kad jos sklypo ribos lieka tokios pačios kaip ir pažymėtos vietoje. Ginčijamais administraciniais aktais yra spręsta dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo dalies, todėl jie yra neteisėti, priimti pažeidžiant įstatymo nuostatas. Pripažinus ginčijamus aktus negaliojančiais, pripažintina negaliojančia ir 2004 m. lapkričio 19 d. dovanojimo sutartis, kaip išvestinis sandoris, nes atsakovė laikytina nesąžininga įgijėja.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. liepos 26 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 3 d. sprendimą.

Teismai nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog 1995 m. žemės matavimai buvo kitokie ar tikslesni nei dabar ginčijami trečiojo asmens V. M. įmonės atlikti matavimai ar kad laikinieji riboženkliai žymėjo tikslias jos sklypo ribas. V. M. įmonės atlikti matavimai atitinka laikinajame plane nurodytą 23 m atstumą nuo kelio, taigi yra iš esmės tikslūs. Liudytoja J. M. pripažino, kad abrise nebuvo pažymėta kelio, kurio plotis iš esmės sutampa su šalių sklypo ribos ginčytinu pločiu (3,5 m). Nesant nei nuolatinių riboženklių, nei tikslių sklypo matavimų, ieškovės reikalavimas dėl keleto metrų sklypo ribos tikslinimo yra akivaizdžiai be teisinio ir faktinio pagrindo. Sprendžiant ginčą negalima remtis laikinuoju žemės sklypo planu, nes jis galiojo iki sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Teismai laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, kad buvo pažeistos žemės matavimo procedūros, nes nustatė, jog V. M. kelis kartus iki matavimų atlikimo buvo susitikęs su ieškove, apie matavimus buvo informuota viešai, nustatyta tvarka ieškovė prieštaravimų nereiškė, kartu su kaimynais pasirašė ne tik žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, bet ir sklypo detalųjį planą. Ieškovės laisva valia duotas sutikimas dėl atliktų V. M. įmonės kadastrinių matavimų, o vėliau pareikštas prieštaravimas teisme vertintini kaip ieškovės valios pasikeitimas, o ne jos suklydimas. Nagrinėjamos bylos atveju leistinos paklaidos nuo pradinių preliminarių matavimų nebuvo pažeistos (žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 23 punktas). Atmetus ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo tenkinti ir kitų reikalavimų, nes jie yra išvestiniai iš šio reikalavimo. Teismai netenkino atsakovų reikalavimo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą teise reikšti ieškinį, nes ji buvo įsitikinusi savo reikalavimo teisėtumu ir pagrįstumu (CPK 95 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė A. B. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį patenkinti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Teismų procesiniai sprendimai neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų, netaikytos materialinės teisės normos, netinkamai vertinti įrodymai (CPK 185 straipsnis). Teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,95 ha žemės sklypą(duomenys neskelbtini), ir jos nuosavybė yra neliečiama (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 4.37 straipsnis, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-495/2005). Šalia jos žemės sklypo buvo atkurtos nuosavybės teisės J. J. į 0,10 ha žemės sklypą, kurio kraštinių ilgiai buvo 37 m, 25 m, 37 m, 29 m (po kadastrinių matavimų šio žemės sklypo kraštinių ilgiai - 33 m, 28,5 m, 33,21 m, 32,05 m), ir kurį 2003 m. spalio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo atsakovas T. P.. Žemės sklypai buvo pažymėti riboženkliais. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, todėl nepagrįstas teismų motyvas, kad byloje neįrodyta, jog 1995 m. matavimai būtų kitokie ar tikslesni, nei V. M. įmonės atlikti matavimai, ar kad laikinieji riboženkliai žymėjo tikslias jos sklypo ribas. Teismas nevertino V. M. 2005 m. gegužės 10 d. rašto, kuriame nurodyta, kad V formos sklypo ribą teko pastumti 3 m į A. B. sklypo pusę. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tai vertino kaip krypties nurodymą. Teismai nevertino J. M. ir kitų liudytojų parodymų. Taigi T. P. ir trečiajam asmeniui buvo žinomos tiek ieškovei, tiek atsakovui T. P. priklausančio žemės sklypo ribos. Pagal Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Tačiau atliekant kadastrinius matavimus tiek ieškovės, tiek atsakovo T. P. žemės sklypų ribos buvo pakeistos, atimant iš ieškovės 1 arą. Teismai iš esmės nepasisakė dėl žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių pažeidimų. Ieškovės teigimu, trečiajam asmeniui atliekant kadastrinius matavimus nebuvo riboženkliais paženklintos žemės sklypo ribos, žemės sklypo planas buvo parengtas tik 2004 m. sausio 28 d., surašant ginčijamą aktą nebuvo naudojamasi žemėtvarkos projektais, kitų specialiųjų planų duomenimis, išrašais iš centrinio duomenų banko, ieškovė nustatyta tvarka nebuvo kviečiama žymint žemės sklypą (net žymėjimo nebuvo), nebuvo keičiami riboženkliai, ginčijamame akte nebuvo nurodytas joks planas ar projektas (Taisyklių 15.1 punktas, 15.6, 22, 25, 27 punktai, 29.4-29.8 punktai). Kadangi planas buvo parengtas tik 2004 m. sausio 28 d. ir jame nėra ieškovės parašo, tai matininkui nepakeitus riboženklių vietoje, neinformavus apie žemės sklypo ribų pakeitimą ir nesant plano ieškovė negalėjo suvokti ar numatyti, kad bus pakeistos žemės sklypo ribos ir atimta jos nuosavybė.

2. Dėl CK 1.90, 1.91 straipsnių taikymo. 2003 m. gruodžio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas prilygintinas sandoriui, todėl pripažintinas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, t. y. dėl apgaulės, nes nuo ieškovės buvo nuslėptos svarbios šio akto sudarymo aplinkybės. Atsakovas ir trečiasis asmuo nenurodė, kad pasirašius ginčijamą aktą bus pakeistos žemės sklypo ribos ir 1 aras žemės atiteks atsakovui. Šį aktą ieškovė pasirašė, nes jai buvo parodyta, kad sklypų ribos lieka tokios pačios, kaip ir buvo pažymėtos vietoje, riboženkliai lieka toje pačioje vietoje. Taikant minėtą teisės normą, būtina atsižvelgti, kad ieškovė yra senyvo amžiaus, jos prastas regėjimas. Jeigu teismas nelaikytų apgaule atsakovo ir trečiojo asmens veiksmų, tai ginčijamas aktas pripažintinas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudarytas dėl suklydimo. Atsakovo ir trečiojo asmens kaltė buvo ta, kad ieškovė nebuvo informuota apie tikrąsias sandorio sudarymo aplinkybes. Ieškovės nuomone, teismai neatskleidė bylos esmės, nes nepagrįstai konstatavo, jog ji kreipėsi į teismą dėl to, kad persigalvojo dėl susitarimo. Ji apie pažeidimą sužinojo 2005 m. gegužės mėnesį, kai atsakovas pradėjo vykdyti statybas, ir tuomet išsiaiškinusi esamą situaciją ji kreipėsi į teismą. Ginčo sklypas yra padovanotas atsakovei I. P., kuri negali būti pripažinta sąžininga įgijėja, nes ji yra atsakovo T. P. sutuoktinė.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai T. P. ir I. P. prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti teismo ir atstovavimo išlaidas bei skirti ieškovei 6000 Lt baudą už nepagrįsto ieškinio ir kasacinio skundo teikimą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad ieškovė iš esmės ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, tačiau kasacinis teismas sprendžia tik dėl teisės taikymo. Konstitucijos 23 straipsnis ir CK 4.37 straipsnis šiuo atveju netaikytinas, nes byloje buvo sprendžiamas ne nuosavybės klausimas, o ginčas tarp dviejų savininkų dėl tikslios žemės sklypo ribos. Žemės reformos įstatyme yra nustatyta galima žemės sklypo matavimo paklaida, kuri nelaikoma savininko teisių pažeidimu. Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl galimos matavimo paklaidos, ir teismas nustatė, kad matavimai nepažeidė leistinų paklaidų. Ieškovė klaidingai vertina kadastrinius matavimus atlikusio matininko teiginį, kad atliekant matavimus reikėjo „pasislinkti į B. pusę“, nes taip matininkas nurodė tik matavimų eigą ir kryptį. Pažymėtina, kad ieškovė neturi detaliai tikslių savo žemės sklypo ribų, o jų nežinant, negali būti ir jų pažeidimo. Atsakovės I. P. sklypo matavimai yra tikslūs, nes išlaikytas 23 m atstumas. Ieškovė akcentuoja atsakovės I. P. žemės sklypo matmenis abrise, tačiau jame per klaidą nebuvo nubraižytas kelias, tą pripažino ir šį abrisą braižiusi matininkė. Be to, ieškovė neginčijo, kad atstumas nuo kelio iki atsakovės I. P. sklypo iš esmės yra 23 m ir nėra jokios neatitikties net su laikinajame plane nurodytais skaičiais. Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 29 punkte nenustatyta pareiga matininkui pasiekti matuojamo sklypo ir gretimų sklypų savininkų susitarimą. Ieškovė turėjo visas sąlygas pateikti savo pastabas ar turimus dokumentus matininkui, tačiau nustatyta tvarka jų nepateikė. Atsakovų teigimu, ieškovė apie sandorio sudarymą dėl apgaulės ar suklydimo nurodė tik apeliacinės instancijos teisme, o ieškinyje apie tai nebuvo nurodyta. Pagal byloje esančius duomenis, ieškovės elgesys turėtų būti traktuojamas kaip persigalvojimas ir piktnaudžiavimas teisėmis, siekiant savanaudiškų tikslų. Teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Z. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-745/2001, Teismų praktika 16, p. 147-156). Ieškovė nepagrįstai kasaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje S. G. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-495/2005, nes šios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Ieškovė inicijavo šią bylą tik siekdama sustabdyti vykstančias statybas bei kitaip vilkinti teismo procesą, t. y. piktnaudžiavo savo teise kreiptis į teismą. Dėl to ieškovė turėtų padengti visas atsakovo teisines ir kitas (sugaišto laiko ir pan.) išlaidas ir jai turėtų būti paskirta 6000 Lt bauda (CPK 95 straipsnis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija prašo palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad byloje nebuvo nustatyta žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių pažeidimų. Ieškovė nėra pateikusi prieštaravimų dėl atsakovo T. P. žemės sklypo matavimo. Be to, ieškovė nežino savo žemės sklypo tikslių ribų, nes nėra atlikusi žemės sklypo kadastrinių matavimų. Byloje neįrodyta, kad ieškovė, pasirašydama ginčijamą aktą, būtų apgauta ar suklaidinta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos aplinkybės

V. M. įmonės atlikti atsakovo T. P. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) matavimai sutampa su laikinajame plane nurodytu 23 m atstumu nuo kelio, taigi yra iš esmės tikslūs. Vyresniosios inžinierės J. M. 1995 m. lapkričio 7 d. braižytame ieškovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) abrise nebuvo pažymėtas kelias, kurio plotis iš esmės sutampa su šalių sklypų ribos ginčytinu pločiu (3,5 m). Nesant nei nuolatinių riboženklių, nei tikslių ieškovės žemės sklypo matavimų, ieškovės reikalavimas dėl sklypo ribos tikslinimo yra nepagrįstas. Atsakovo T. P. žemės sklypo matavimo procedūros nebuvo pažeistos, nes V. M. kelis kartus iki atsakovo sklypo matavimo buvo susitikęs su ieškove, apie kadastrinius matavimus buvo informuota viešai, nustatyta tvarka ieškovė prieštaravimų nereiškė, ieškovė pasirašė ne tik atsakovo T. P. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, bet ir sklypo detalųjį planą. Matuojant atsakovo T. P. žemės sklypą leistinos paklaidos nuo pradinių preliminarių matavimų nebuvo pažeistos. Ieškovės laisva valia duotas sutikimas dėl V. M. įmonės atliktų atsakovo T. P. žemės sklypo kadastrinių matavimų, o vėliau pareikštas prieštaravimas teisme vertintini kaip ieškovės valios pasikeitimas, o ne jos suklydimas.

V. Kasacinio teismo argumentai

Ieškovė pateiktame kasaciniame skunde iš esmės akcentuoja netinkamą byloje esančių įrodymų vertinimą, materialinių teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės apsaugą, žemės sklypų kadastrinių matavimų tvarką ir sandorio, sudaryto dėl apgaulės ar suklydimo, pripažinimą negaliojančiu, taikymą. Tačiau kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentais ir akcentuoja, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, patikrina apskųstus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas netikrina apskųstų procesinių sprendimų faktinių bylos aplinkybių nustatymo aspektu, nes šių aplinkybių nustatymas - pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija.

Pirmuoju kasacinio skundo klausimu ieškovė nurodo netinkamą įrodinėjimo taisyklės taikymą bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pagal byloje esančius duomenis, ginčas tarp šalių kilo dėl tikslios žemės sklypo ribos, skiriančios ieškovės ir atsakovės I. P. valdomus žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atliekant atsakovo T. P. (ginčijamų aktų priėmimo metu buvęs I. P. žemės sklypo savininkas) žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribos buvo pakeistos, minusuojant iš ieškovės žemės sklypo 1 arą. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog jos žemės sklypo plotas sumažėjo atliekant atsakovo T. P. žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir kolegija sutinka su šia teismų išvada.

Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normose, kurių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis procesiniame įstatyme suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Tinkamam įrodinėjimo taisyklės taikymui aktualus yra ir įrodymų pakankamumo klausimas. Dėl įrodymų vertinimo taisyklės konkrečiose bylose yra pasisakęs kasacinis teismas, nurodęs, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. U. v. O. I., bylos Nr. 3K-3-862/2000, 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. V. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1544/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Korporacija Lietverslas“ v. E. G., bylos Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).

Bylos nagrinėjimo metu teismai, vertindami pateiktus įrodymus, nustatė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,50 ha žemės sklypą natūra; žemės sklypo ribos vietoje buvo paženklintos ir sklypo abrisas nubraižytas 1995 m. lapkričio 7 d. (žemės tvarkymo bylos Nr. 618 l. 10, 23, 31, 32). Tiek 1995 m. lapkričio 7 d. ieškovei grąžinamo žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte, tiek ir abrise nurodyta, kad yra projektuojamas 4 m kelias į J. žemę. Atsakovas T. P. šalia ieškovės žemės esantį 0,10 ha žemės sklypą 2003 m. spalio 1 d. įsigijo iš J. J., kuriam atkuriant nuosavybės teises į šį žemės sklypą 1995 m. gruodžio 29 d. buvo sudarytas laikinasis žemės sklypo planas (T. 1, b. l. 141). Atsakovas, siekdamas įsigytame žemės sklype statyti gyvenamąjį namą, užsakė savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos atliko trečiasis asmuo V. M. įmonė; tam tikslui buvo priimti ieškovės ginčijami administraciniai aktai (T. 1, b. l. 4-6). Atliekant atsakovo T. P. žemės sklypo kadastrinius matavimus plane numatytas 3,5 m kelias, kurio ieškovės žemės sklypo abrisą braižiusi vyresnioji inžinierė J. M. abrise nenurodė. Dėl to buvo koreguojamos T. P. žemės sklypo ribos, tačiau plotas – 0,10 ha nebuvo keičiamas. Ieškovė nėra atlikusi savo žemės sklypo kadastrinių matavimų, todėl jos žemės sklypo tikslus plotas vietoje nėra nustatytas (Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Kadangi T. P. žemės sklypo plotas po kadastrinių matavimų nepasikeitė, nėra pagrindo teigti, kad dėl atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų ieškovės nuosavybės teisė į 3,50 ha žemės sklypą būtų pažeista, t. y. kad ieškovės žemės sklypo ploto sąskaita būtų padidėjęs atsakovo T. P. (šiuo metu – I. P.) žemės sklypo plotas ir atitinkama dalimi sumažėjęs ieškovės žemės sklypo plotas. Atsižvelgiant į tai, kad, minėta, ieškovės žemės sklypo tikslus plotas vietoje nėra nustatytas, nes neatlikti šio sklypo kadastriniai matavimai, ir nenustačius, jog po atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų šio sklypo plotas būtų padidėjęs ieškovės sklypo sąskaita, kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog yra pažeista ieškovės teisė į jos nuosavybę (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 4.37 straipsnis).

Ieškovė kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad jai nebuvo žinomos tikrosios atsakovo T. P. žemės sklypo ženklinimo ir plano sudarymo aplinkybės, nes atliekant kadastrinius matavimus nebuvo laikytasi žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių. Dėl to ji buvo suklaidinta ar net tyčia nuo jos buvo nuslėpta reikalinga informacija - ji, pasirašydama 2003 m. gruodžio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, buvo apgauta. 2003 m. gruodžio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ieškovė šioje byloje ginčijo dviem teisiniais pagrindais – remdamasi CK 1.90 ir 1.91 straipsniais. Tačiau kolegija sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šiuos kasacinio skundo argumentus.

CK 1.91 straipsnyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusios šalies ieškinį. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šio CK straipsnio taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. firma „InSpe“ v. UAB „Folis“, bylos Nr. 3K-3-640/2006), yra nurodęs, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, kuris gali pasireikšti aktyviais veiksmais, taip pat nuslėpimu svarbių sandorio aplinkybių, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Byloje turi būti vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti. Svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, šalies elgesį prieš sutarties sudarymą, sudarant sandorį ir po sutarties sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės buvimo abiejų šalių veiksmai turėtų būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad iki atsakovo T. P. žemės sklypo kadastrinių matavimų V. M. kelis kartus buvo susitikęs su ieškove, apie matavimus buvo informuota viešai, nustatyta tvarka ieškovė prieštaravimų nereiškė, nors turėjo galimybę pateikti savo pastabas ar turimus dokumentus, pasirašė ne tik žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, bet ir sklypo detalųjį planą (žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 29.8 punktas). Taigi aplinkybių, kad atliekant atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus būtų pažeista jų atlikimo procedūra, bylą nagrinėję teismai nenustatė, o faktinių aplinkybių nustatymas, minėta, priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ar V. M. būtų atlikę tyčinius nesąžiningus veiksmus, t. y. tyčia būtų suteikę ieškovei klaidingą informaciją ar nutylėję tam tikrą informaciją, susijusią su atsakovo T. P. žemės sklypo ženklinimu ar plano sudarymu, kas būtų lėmę tai, kad ieškovė savo parašu patvirtino, jos teigimu, neatitinkantį jos valios 2003 m. gruodžio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Be to, minėta, byloje neįrodyta, kad atliekant atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus ieškovės žemės sklypo sąskaita būtų padidėjęs atsakovo T. P. žemės sklypo plotas. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, abiejų šalių elgesį, kolegija sutinka su teismų išvada, kad byloje neįrodytas ieškovės apgaulės, pasirašant 2003 m. gruodžio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, faktas.

Sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo sąlygos reglamentuojamos CK 1.90 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai neteisingai suvokiamas sudaromas sandoris. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Ar asmuo suklydo, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu buvusią faktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Mikutavičius v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006).

Pagal byloje esančius duomenis, minėta, ieškovė buvo susitikusi su atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusiu V. M., pasirašė ginčijamą 2003 m. gruodžio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir detalųjį planą, prieštaravimų nereiškė, turėjo galimybę domėtis kadastrinių matavimų eiga (vertinant pagal apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis). Dėl to kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės laisva valia duotas sutikimas dėl atliktų V. M. įmonės kadastrinių matavimų, o vėliau pareikštas prieštaravimas teisme vertintini kaip ieškovės valios pasikeitimas, o ne jos suklydimas.

Dėl kasaciniame skunde nurodomų atsakovės I. P. žemės sklypo kraštinių ilgio ir žemės sklypų žymėjimo riboženkliais kolegija nepasisako, nes tai yra fakto klausimai, tai - ne kasacinio teismo, o žemesniosios instancijos teismų funkcija (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašo skirti ieškovei 6000 Lt baudą už nepagrįsto ieškinio ir kasacinio skundo teikimą, nes, jų nuomone, ieškovė inicijavo šią bylą tik siekdama sustabdyti atsakovės I. P. žemės sklype vykstančias statybas bei kitaip vilkinti teismo procesą, t. y. piktnaudžiavo savo teise kreiptis į teismą (CPK 95 straipsnis). Kolegija nesutinka su šia atsakovų argumentacija ir pritaria bylą nagrinėjusių teismų išvadai, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl, jos manymu, pažeistos nuosavybės teisės gynimo įgyvendino CPK 5 straipsnyje įtvirtintą savo teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, buvo įsitikinusi savo reikalavimo teisėtumu ir pagrįstumu. Nenustačius ieškovės nesąžiningumo kreipiantis į teismą, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti ieškovei baudą.

Nurodytais argumentais kolegija konstatuoja, kad nenustatyta CPK 346 straipsnyje nurodytų, teismų priimtų procesinių sprendimų panaikinimą ar pakeitimą lemiančių pagrindų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 3 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Egidijus Laužikas

Virgilijus Grabinskas