Civilinė byla Nr. e2S-318-267/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09302-2014-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2.;3.3.2.5.;
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 26 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-1819-1042/2018 pagal pareiškėjos B. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjgtNzc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-28-776/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-28-776/2016">e2-28-776/2016</a>, užvestoje pagal ieškovės B. N. ieškinį atsakovams antstoliui R. K. ir A. A., tretiesiems asmenims antstoliui A. L., antstolei V. Š., UAB „Pasvalio butų ūkis“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamai AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B. N. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjgtNzc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-28-776/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-28-776/2016">e2-28-776/2016</a>, prašydama atnaujinti procesą civilinėje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjgtNzc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-28-776/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-28-776/2016">e2-28-776/2016</a> ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė B. N. ieškinyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjgtNzc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-28-776/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-28-776/2016">e2-28-776/2016</a> prašė pripažinti turto perdavimo išieškotojai aktą negaliojančiu dėl to, kad turtas atsakovei A. A. buvo perduotas už per mažą kainą. Procesą ieškovė B. N. prašė atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nurodydama, kad po bylos išnagrinėjimo kreipėsi į UAB „Capital vertinimas“ dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo ir 2017-10-23 pažymoje nurodyta, jog nekilnojamojo turto rinkos kaina 2014 m. birželio–liepos mėnesiais buvo 182 000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjos B. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo.
3. Teismas akcentavo, kad aplinkybių naujumas reiškia ne naujo formalaus įrodymo (2017-10-23 pažymos apie turto kainą) pateikimą, o užfiksavimą tokio įrodymo turinyje naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai. Teismui buvo akivaizdu, kad pareiškėja (ieškovė) nuo pat ieškinio pateikimo teismui momento teigė, kad ginčo turto vertė yra žymiai didesnė (4,2 karto didesnė už antstolio turto įkainojimą), todėl naujo įrodymo pateikimo faktą savo pobūdžiu teismas pripažino išvestiniu iš tų pačių aplinkybių ir faktinių duomenų, kurie ieškovei buvo žinomi bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir pareiškėja, pateikdama teismui dar vieną įrodymą, siekia kad teismas papildomai jį įvertintų.
4. Teismas vertino, kad pareiškėja, pateikdama teismui naują įrodymą – UAB „Capital vertinimas“ 2017-10-23 pažymą apie turto kainą, nenurodė, kokią esminę įtaką ji turėtų išnagrinėtai civilinei bylai ir joje priimtam teismo procesiniam sprendimui, nes iš esmės yra nesutinkama su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad 2014-03-12 patvarkymu buvo paskelbtos skolininkės areštuoto turto varžytynės, pradinė iš varžytynių parduodamo turto kaina – 151 806,00 Lt, t. y. 80 procentų nuo įkainojimo vertės. 2014-08-06 patvarkymu buvo paskelbtos skolininkės turto antrosios varžytynės už 113 854,00 Lt, t. y. 60 procentų turto vertės nuo turto įkainojimo. Esant šioms aplinkybėms, teismui buvo akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu turto priverstinio pardavimo kaina būtų nepagrįstai maža, galbūt turtas būtų parduotas iš karto pačiose pirmosiose varžytynėse, tačiau ginčo turtas nebuvo patrauklus potencialiems klientams, ir tai lėmė jo realią pardavimo kainą, kadangi tuo atveju, jei turtas būtų patrauklus, potencialūs pirkėjai tarpusavyje varžydamiesi padidintų turto pardavimo kainą, tačiau to neįvyko. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui būtinų sąlygų, todėl atsisakė atnaujinti procesą šiuo pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė B. N. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjgtNzc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-28-776/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-28-776/2016">e2-28-776/2016</a>, o atnaujinus procesą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas skundžiama nutartimi ieškovės pateiktos 2017-10-23 pažymos apie turto kainą nelaikė naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, o šią 2017-10-23 pažymą apie turto kainą nepagrįstai laikė naujo formalaus įrodymo pateikimu. Teismas, spręsdamas ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo, rėmėsi tik visų instancijų teismų sprendimais, tačiau ne prašomoje atnaujinti byloje esančiais duomenimis, todėl teismui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu neturėjo objektyvios galimybės gauti duomenų apie išieškotojai atsakovei A. A. perduoto turto rinkos vertę. Taigi, apeliantei duomenys apie turto vertę nebuvo ir negalėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo metu, o šie duomenys paaiškėjo gavus 2017-10-23 pažymą apie turto kainą ir jie yra reikšmingi byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumui.
5.2. Iš pateiktos pažymos matyti, kad ginčo turto vertė buvo bent triskart didesnė nei nustatė antstolis, o turto perdavimas išieškotojui už pernelyg mažą kainą yra pagrindas ieškiniui atmesti, todėl teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad prašyme atnaujinti procesą nenurodyta, kokią esminę reikšmę tai turėtų išnagrinėtai civilinei bylai ir joje priimtam teismo procesiniam sprendimui.
5.3. Nepagrįstas ir skundžiamos nutarties argumentas, kad aplinkybė, jog ginčo turtas nebuvo parduotas iš varžytynių, patvirtina, kad turtas nebuvo įkainotas pernelyg maža kaina, kadangi nei antstolio pranešimuose apie skelbiamas varžytynes, nei Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nubuvo duomenų, kad yra parduodamas net 10 kartų didesnis gyvenamasis namas, nei buvo išviešinta. Apeliantės nuomone, potencialiems turto pirkėjams sąmoningai nebuvo pateikta objektyvi informacija apie realią turto būklę bei jo ypatumus.
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis R. K. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantės teismui pateiktos – UAB „Capital vertinimas“ išplėstinės formos konsultacinės pažymos apie nekilnojamojo turto vertę nėra pagrindo tapatinti su antstolio atliktu turto įkainojimu rinkos kaina priverstinio pardavimo atveju. Pateikta pažyma apie skolininkės užsakymu atliktą A. A. priklausančio turto vertę nelaikytina nauju įrodymu, nes visi šie faktiniai duomenys ir aplinkybės apeliantei buvo gerai žinomos bylos nagrinėjimo metu ir nesudaro pagrindo proceso išnagrinėtoje byloje atnaujinimui. Dėl užsitęsusio išieškojimo skolininkei priklausęs areštuotas turtas buvo ne tik įkainotas, bet jo įkainojimas tikslinamas, siekiant kuo tikslesnio areštuoto turto įkainojimo rinkos kainomis (CPK 681 str.). Antstolis R. K. iš skolininkės B. N. nuo 2012-03-26 nėra gavęs prieštaravimų dėl šio turto įkainojimo, todėl manytina, kad apeliantė bet kokiomis priemonėmis siekia vilkinti procesą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir iki šiol neatlaisvino išieškotojai antstolio perduotų už skolą patalpų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas netenkino prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu užbaigtoje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka
8. Apeliantė 2018-03-23 pateikė teismui prašymą jos atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad ji dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės pripažintina silpnesne teisinių santykių šalimi, todėl aplinkybes dėl nekilnojamojo turto rinkos kainos nustatymo apeliantė norėtų paaiškinti žodžiu. Apeliantė remiasi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija tvirtindama, kad bylos pobūdis nulemia viešąjį interesą.
9. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas, bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas – ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjgtNzc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-28-776/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-28-776/2016">e2-28-776/2016</a>, kurioje 2016 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimas atmesti ieškovės B. N. ieškinį dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu įsiteisėjo 2017 m. balandžio 27 d., paskelbus Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTM3NS01NjkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-375-569/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-375-569/2017">e2A-375-569/2017</a>. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad kitokių, negu buvusios nurodytos ir tirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, faktinio pobūdžio aplinkybių nenurodoma, tik įrodinėjama, kad tos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos, o šiuo aspektu argumentai yra išdėstyti atskirajame skunde. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjgtNzc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-28-776/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-28-776/2016">e2-28-776/2016</a> ar sprendžiant 2018 m. gruodžio 28 d. pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos jos, kaip neįgalaus asmens, teisės, todėl šiuo atveju nepagrįstai remiamasi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija ir viešojo intereso gynimu. Teisėjų kolegija nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, todėl sprendžia, kad teisingo atskirojo skundo išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo
10. Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Šiuo institutu siekiama, kad visi teismų priimti sprendimai būtų teisėti, tačiau teismų sprendimai tikrinami tik konkrečiais įstatymo numatytais atvejais, tai yra, esant pagrindams, numatytiems CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Civilinio proceso įstatyme nustatytos šios išnagrinėtos civilinės bylos proceso atnaujinimo privalomos sąlygos: 1) civilinė byla turi būti užbaigta; 2) pareiškėjas turi būti dalyvaujantis byloje asmuo; 3) turi egzistuoti įstatyme įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas; 4) pareiškėjas neturi būti praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatyto termino kreiptis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, teismas turi atsisakyti atnaujinti procesą.
11. Nustatant naujai paaiškėjusias bylos aplinkybes, tokiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
12. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką, yra ne kartą konstatavęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011, 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011, 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011 ir kt.). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš anksčiau nutartyje įvardytų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011). Taigi, pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, prašyme atnaujinti procesą turi nurodyti naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, ir pridėti įrodymus, pagrindžiančius šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė atnaujinti bylos procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir nurodo, jog esminė aplinkybė, sudaranti prielaidą atnaujinti procesą, yra 2017-10-23 UAB „Capital vertinimas“ nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažyma, kurioje nurodyta, jog nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rinkos kaina 2014 m. birželio–liepos mėnesiais buvo 182 000 Eur. Taigi, ieškovė teigia, kad viso turto vertė ginčijamo turto perdavimo išieškotojui akto sudarymo metu buvo 182 000 Eur, vietoje antstolio R. K. nustatytos 86 649,97 Eur vertės.
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjgtNzc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-28-776/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-28-776/2016">e2-28-776/2016</a> ir priimti kitokį nei priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad priimtas procesinis sprendimas yra nepagrįstas.
15. Atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad teismas nepagrįstai ieškovės pateiktos 2017-10-23 pažymos apie turto kainą nelaikė naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes duomenys apie turto vertę ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo metu, šie duomenys paaiškėjo gavus 2017-10-23 pažymą apie turto kainą ir jie yra reikšmingi byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumui. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
16. Civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, iš esmės ieškovė B. N. ginčijo turto perdavimo išieškotojai aktą dėl to, kad turtas atsakovei A. A. buvo perduotas už per mažą kainą. Ieškovė viso proceso metu tvirtino, kad ginčo turto vertė yra 4,2 karto didesnė už antstolio turto įkainojimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi buvo išduotas apeliantei B. N. teismo liudijimas atlikti ginčo turto kadastrinius matavimus ir pakeistus kadastro duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kad būtų galimybė atlikti teismo paskirtą turto vertės nustatymo teismo ekspertizę, tačiau ieškovė šia galimybe nepasinaudojo (1 t., 171–172 b. l.). Civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTM3NS01NjkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-375-569/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-375-569/2017">e2A-375-569/2017</a> Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje konstatavo, kad antstolis, įkainodamas ginčo turtą, įvertino atliktą rekonstrukciją, nors po jos atlikimo ginčo turto kadastro duomenys nebuvo pakeisti Nekilnojamojo turto registre (2 t., 178–185 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad 2014-03-12 patvarkymu antstolis R. K. paskelbė ieškovės B. N. areštuoto turto varžytynes, o joms neįvykus, 2014-08-06 patvarkymu buvo paskelbtos skolininkės turto antrosios varžytynės už 113 854,00 Lt, t. y. 60 procentų turto vertės nuo turto įkainojimo. Antstolis R. K. patvirtino, kad iš skolininkės B. N. nuo 2012-03-26 nėra gavęs jokių prieštaravimų dėl šio turto įkainojimo, o dėl užsitęsusio išieškojimo skolininkei priklausęs areštuotas turtas buvo ne tik įkainotas, bet jo įkainojimas tikslinamas, siekiant kuo tikslesnio areštuoto turto įkainojimo rinkos kainomis. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė vykdymo procese neprieštaravo bei nereiškė pasiūlymų, neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdama įsitikinti dėl ginčo turto kainos objektyvumo, tikrumo bei realumo, buvo nerūpestinga ir neatidi, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad duomenys apie turto vertę ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo metu.
17. Teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus dėl ieškovei apribotos teisės gauti įrodymus, patvirtinančius jos ieškinio argumentus. Visų pirma, 2015-05-25 ieškovės prašymas išduoti liudijimą gauti rašytinį įrodymą grąžintas, nes sustabdžius bylos nagrinėjimą jokie procesiniai veiksmai neatlikinėjami, 2015-08-06 prašymas išspręstas rezoliucija jį spręsti išnykus bylos sustabdymo pagrindui (CPK 166 str. 3 d.,1 t., 149, 155–156 b. l.). Apeliantė nurodo, kad teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi atšaukė 2016 m. kovo 2 d. nutartimi išduotą liudijimą ieškovei gauti rašytinį įrodymą, tačiau apeliantė sąmoningai nutyli tokį sprendimą lėmusias aplinkybes: atlikta tik dalies ginčo turto, t. y. tik pastatų, kadastrinių matavimų ir tai padaryta nepagrįstai ir žymiai praleidus teismo liudijime nustatytą terminą; ieškovė nesiekia operatyviai pakeisti ginčo turto kadastro duomenų, reikalingų ekspertizei atlikti, sudaro kliūtis tai padaryti atsakovei, kaip dabartinei teisėtai turto savininkei (2 t., 6–8 b. l.). 2016-09-22 ieškovės prašymo pagrįstumas išspręstas 2016-09-27 ir 2016-09-30 nutartimis (2 t., 79–80, 83–84 b. l). Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, kad proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu galimas tik tuo atveju, kai nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimo metu ieškovei iš tikrųjų nebuvo ir negalėjo būti žinomos, o ne dėl to, kad jos buvo kitaip pačios apeliantės interpretuojamos, pasirinkus kitokį savo teisių gynybos būdą.
18. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurią yra prašoma atnaujinti, 2017-10-23 UAB „Capital vertinimas“ nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažyma apie skolininkės užsakymu atliktą A. A. priklausančio turto vertę nelaikytina nauju įrodymu, nes visi šie faktiniai duomenys ir aplinkybės apeliantei buvo gerai žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teismo vertinimu, kitoks ginčo turto vertinimas ar interpretavimas pasibaigus teismo procesui civilinėje byloje nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje ieškovės nurodomu pagrindu, todėl pripažintina, jog apeliantės argumentai dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadomis, sprendžia, kad ieškovės nurodomas pagrindas atnaujinti procesą nelaikytinas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantė nenurodė esminių, naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu atnaujinti išnagrinėtą bylą ir lemtų kitokio, negu buvo priimtas, teismo sprendimo priėmimą byloje, todėl teismui nebuvo pagrindo atnaujinti išnagrinėtos bylos proceso.
20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danutė Burbulienė
