Dėl teisės normų, reglamentuojančių kasos išlaidų orderį kaip įrodinėjimo priemonę, įrodinėjimo naštą, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-220-403/2018

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02646-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.3; 3.2.4.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Jotiga“ ieškinį atsakovui K. J. dėl pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtų pinigų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo, atsakovo K. J. priešieškinį ieškovei individualiai įmonei „Jotiga“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kasos išlaidų orderį kaip įrodinėjimo priemonę, įrodinėjimo naštą, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo už parduotą automobilį sumokėtus 13 500 Eur, 1395 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė nurodė, kad rado skelbimą apie Tauragėje parduodamą 2015 m. laidos lengvąjį automobilį „Volkswagen Golf“, kurio kaina skelbime buvo nurodyta 13 700 Eur, prie skelbimo taip pat buvo pardavėjo komentaras, kad automobilio techninė būklė kaip naujo.

Susisiekus skelbime nurodytu telefonu ir nuvykus apžiūrėti automobilio, atsakovas patikino ieškovę, kad automobilio techninė būklė yra ideali, atitinka gamintojo nurodomą šios transporto priemonės komplektaciją, visa automobilio įranga ir mazgai yra originalūs, patvirtino viešai skelbime nurodytą informaciją, kad automobilio būklė kaip naujo. Atsakovas paaiškino, kad automobilis įsigytas ir pargabentas iš Prancūzijos į Lietuvą tik su nedideliais paviršiniais dalies kėbulo dalių pažeidimais, t. y. buvo tik pabraižyti abiejų pusių priekiniai sparnai bei kairės pusės vairuotojo ir keleivio durelės, šie remonto metu buvo perdažyti.

2016 m. rugpjūčio 17 d. šalys sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal ją atsakovas ieškovei perdavė 2015 m. laidos lengvąjį automobilį „Volkswagen Golf“, o ieškovė atsakovui sumokėjo už automobilį sutartą 13 500 Eur kainą. Sudarant sutartį atsakovas nenurodė nė vieno parduodamo automobilio kokybės trūkumo. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta 5500 Eur suma, kurią ieškovė pervedė per banką; likusią sutartą kainos dalį – 8000 Eur – ieškovė atsakovui perdavė grynaisiais sutarties pasirašymo metu.

2016 m. rugpjūčio 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė automobilį, įsigytą iš atsakovo, pardavė Italijos bendrovei. Vėliau pirkėjos atstovas ieškovę informavo, kad gabenant automobilį per lietų pro stogą į saloną pradėjo sunktis vanduo. Pirkėjai patikrinus automobilio techninę būklę automobilių „Volkswagen“ prekybos atstovybėje buvo nustatyta, kad automobilis praeityje buvo patekęs į eismo įvykį ir, atlikus remontą, nebeatitinka gamintojo komplektacijos ir reikalavimų. Pirkėjos reikalavimu 2016 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartis 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutraukta, automobilis grąžintas ieškovei. Ieškovė padengė pirkėjos 1350 Eur dydžio automobilio gabenimo į Italiją išlaidas. Siekiant nustatyti automobilio trūkumus, automobilis „Volkswagen Golf“ buvo pristatytas į Šiaulių „Volkswagen“ centrą, jame atlikus išsamią automobilio apžiūrą buvo patvirtinti Italijoje nustatyti gedimai ir nustatyta daugiau gedimų, dėl kurių automobilis neatitinka saugumo reikalavimų. Už automobilio patikrą ieškovė sumokėjo 45 Eur.

Paaiškėjus, kad atsakovas nuo ieškovės tyčia nuslėpė trūkumus ir kad automobilis neatitinka pirkimo–pardavimo sutarties bei gamintojo saugaus automobilio eksploatavimo reikalavimų, ieškovė 2016 m. spalio 11 d. pranešė atsakovui, kad vienašališkai nutraukia 2016 m. rugpjūčio 17 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pareikalavo atsiimti automobilį ir grąžinti už jį sumokėtus 13 500 Eur.

Atsakovas priešieškiniu prašė 2016 m. rugpjūčio 17 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nutraukti šalių sutikimu, taikyti dvišalę restituciją ir jam grąžinti automobilį „Volkswagen Golf“, o jis įsipareigoja ieškovei grąžinti jos sumokėtus 5500 Eur už automobilį.

Atsakovas nurodė, kad automobilį iš UAB „Niltus“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsigijo už 3900 Eur. Automobilio remontui išleido 1900 Eur. Automobilį pirko dukteriai, bet jai automobilis nepatiko, todėl nutarė parduoti. Atsakovas nurodė, kad automobilį pardavė už sutartą 5500 Eur kainą. Jokių jam žinomų automobilio gedimų nebuvo. Atsakovas sutinka už automobilį grąžinti 5500 Eur, kaip nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, ir neigia gavęs grynaisiais 8000 Eur. Atsakovas nurodė, kad sutartis turėtų būti nutraukta abiejų šalių sutikimu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Tauragės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė: priteisė iš atsakovo ieškovės naudai už parduotą automobilį sumokėtus 13 500 Eur, 1395 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 13 d., iki sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. atsakovas iš UAB „Niltus“ įsigijo už 3900 Eur automobilį „Volkswagen Golf“, 2015 m. laidos, rida 1000 km. Sutarties grafoje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ nurodyta, kad automobilis parduotas po eismo įvykio. Iš „autoDNA“ ataskaitos matyti, kad automobilis „Volkswagen Golf“ 2015 m. vasario 13 d. dalyvavo eismo įvykyje Prancūzijoje ir buvo sugadintas. Atsakovas automobilį „Volkswagen Golf“, iki įsigydamas jį iš UAB „Niltus“, du kartus remontavo ir atliktų remonto darbų vertė 1810 Eur bei 90 Eur. Iš 2016 m. rugpjūčio 14 d. „autoplius.lt“ skelbimo matyti, kad Tauragėje parduodamas automobilis „Volkswagen Golf“, 2015 m. laidos, be defektų, rida 998 km, už 13 700 Eur. Skelbimo komentare nurodyta, kad tai naujas automobilis.

2016 m. rugpjūčio 17 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas pardavė ieškovei automobilį „Volkswagen Golf“, sutartyje nurodyta kaina 5500 Eur. Sutarties grafoje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ jokių duomenų nenurodyta. Ieškovė pervedė banko pavedimu atsakovui 5500 Eur 2016 m. rugpjūčio 17 d. Iš 2016 m. rugpjūčio 17 d. kasos išlaidų orderio Nr. 137A matyti, kad jis išrašytas išduoti 8000 Eur IĮ „Jotiga“, nurodytas pagrindas – „K. J. už automobilį „Volkswagen Golf“. Kasos išlaidų orderis atsakovo nepasirašytas.

Ieškovė automobilį „Volkswagen Golf“ iš atsakovo įsigijo gavusi užsakymą iš bendrovės „Guerrera Giovanni“ (toliau – Pirkėja) ir 2016 m. rugpjūčio 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi iš atsakovo įsigytą automobilį „Volkswagen Golf“ pardavė Pirkėjai už 20 000 Eur. 2016 m. rugpjūčio 29 d. automobilio „Volkswagen Golf“ Pirkėja ieškovę informavo dėl sutarties anuliavimo, nes atlikus automobilio patikrinimą automobilių „Volkswagen“ prekybos atstovybėje nustatyta, jog jis daužtas, patikrinimo metu rasta įvairių gedimų. Šiuo pranešimu taip pat prašoma padengti 1350 Eur nuostolius, patirtus dėl transporto priemonės parsivežimo. 2016 m. gruodžio 6 d. ieškovė pervedė Pirkėjai 1350 Eur. 2016 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių „Volkswagen“ centro automobilių apžiūros protokole Nr. 20160928/01 nurodyta, kad apžiūrėjus automobilį „Volkswagen Golf“ nustatyta įvairių pažeidimų ir automobilis neatitinka gamintojo reikalavimų. Automobilio „Volkswagen Golf“ remontas įvertintas 7613,94 Eur. 2016 m. spalio 11 d. ieškovė pranešė atsakovui dėl vienašalio 2016 m. rugpjūčio 17 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir reikalavimo grąžinti sumokėtą kainą, atsiimti automobilį bei įregistruoti savo nuosavybės teisę į jį.

Teismas nustatė, kad atsakovas, parduodamas automobilį „Volkswagen Golf“, nuslėpė nuo ieškovės jo prastą techninę būklę ir tai, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje, ir šios informacijos nenurodė 2016 m. rugpjūčio 17 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 1 dalis, 6.4311 straipsnis).

Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl automobilio „Volkswagen Golf“ kainos, kuri buvo sumokėta už automobilį. Ieškovė teigia, kad už įsigytą automobilį „Volkswagen Golf“ sumokėjo 13 500 Eur kainą, atsakovo prašymu per banką pervesdama 5500 Eur, o likusius 8000 Eur sumokėdama grynaisiais automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu. Atsakovas sutinka pasiimti iš ieškovės automobilį ir grąžinti sutartyje nurodytą automobilio kainą – 5500 Eur, tačiau neigia už automobilį gavęs 8000 Eur grynaisiais. Spręsdamas dėl pirkimo–pardavimo sutartimi šalių nustatytos ir sumokėtos automobilio kainos, teismas vertino įrodymų visumą ir nustatytas bylos aplinkybes. Atsakovas, įsigydamas automobilį pagal 2016 m. rugpjūčio 2 d. sutartį, sumokėjo 3900 Eur, už jo remontą sumokėjo 1900 Eur, t. y. iš viso automobilio įsigijimas ir remontas kainavo 5800 Eur. Iš „autoplius.lt“ skelbimo matyti, kad atsakovas 2016 m. rugpjūčio 14 d. interneto tinklalapyje www.autoplius.lt automobilio pardavimo kainą nurodė 13 700 Eur. 2016 m. rugpjūčio 17 d. sutartyje nurodyta automobilio „Volkswagen Golf“ kaina 5500 Eur. Ieškovės teiginius apie grynųjų pinigų davimą atsakovui automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu patvirtina liudytojas M. K.. Iš IĮ „Jotiga“ buhalterinės pažymos matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d. pirktas automobilis „Volkswagen Golf“ iš atsakovo, už jį įmonė sumokėjo 8000 Eur grynaisiais, 5500 Eur – pavedimu. Iš byloje esančių skelbimų apie parduodamus automobilius matyti, kad daužtų ir neremontuotų „Volkswagen Golf“ markės automobilių kaina 5900–6100 Eur, „Volkswagen Golf“ markės automobilių 2015 m. laidos, kurių būklė nurodoma be defektų, kaina yra 13 500–14 600 Eur. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad 2015 metais pagaminto automobilio „Volkswagen Golf“ kaina Lietuvoje be PVM – 16 976 Eur.

Teismas pažymėjo, kad joks pardavėjas, po automobilio įsigijimo praėjus 15 dienų ir skelbime nurodžius automobilio kainą 13 700 Eur, nesiektų jo parduoti daug mažesne nei rinkos kaina, juo labiau nuostolingai, bet lauktų kito pirkėjo, galinčio įsigyti automobilį už rinkos kainą. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatavo, kad labiau tikėtina, jog tikroji automobilio kaina, sutarta tarp šalių, buvo 13 500 Eur, o ne 5500 Eur, ir tokia kaina buvo sumokėta. Teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovei priteistina 13 500 Eur už parduotą automobilį, taip pat 1395 Eur nuostolių atlyginimo.

Teismas, remdamasis ieškovės pateiktais skelbimais, nustatė, kad atsakovo veikla susijusi su automobilių pardavimu, todėl sprendė, kad atsakovas, sudarydamas 2016 m. rugpjūčio 17 d. sutartį, veikė kaip verslininkas, ir priteisė iš atsakovo ieškovei 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą, patikslino rezoliucijos antrą pastraipą, kad taiko dvišalę restituciją, grąžina atsakovui automobilį „Volkswagen Golf“, įpareigoja atsakovą automobilį savo lėšomis atsiimti iš ieškovės ir įregistruoti valstybės įmonėje „Regitra“ atsakovo nuosavybės teisę į šį automobilį; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai už parduotą automobilį sumokėtus 13 500 Eur, 1395 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 13 d., iki sprendimo visiško įvykdymo, nurodė, kad teismo nustatyti įpareigojimai turi būti įvykdyti per 30 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kolegija, be kita ko, nurodė, kad iš byloje esančių skelbimų apie parduodamus automobilius nustatyta, jog atsakovas verčiasi automobilių perpardavimu. Šią aplinkybę atsakovas taip pat patvirtino 2017 m. kovo 21 d. teismo posėdžio metu nurodydamas, jog kartu su sūnumi per metus pasitvarko ir parduoda po porą automobilių, taip pat tarpininkauja parduodant automobilius. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog parduodamas ginčo automobilį atsakovas veikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip verslininkas, ir iš jo priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą, priteisiant iš atsakovo už automobilį 5500 Eur vietoj priteistų 13 500 Eur ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą vietoj priteistų 6 proc. metinių palūkanų, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl buhalterinių dokumentų be asmens parašo kaip įrodymo įrodinėjant pinigų išmokėjimo ar gavimo aplinkybes. Kasacinis teismas sprendė, kad teismai pagrįstai nesirėmė pateiktu 1980 m. žemės sklypo padalijimo projektu, nes šis projektas nepasirašytas tuo metu buvusių gyvenamojo namo bendraturčių, kad tai yra esminis rašytinio įrodymo trūkumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2005). Kasacinis teismas išaiškino, kad įvertinant tai, juridinių asmenų ūkinės operacijos, taip pat grynųjų pinigų operacijos, kuriomis vykdomos civilinės teisinės prievolės, pagal įstatymą turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Būtent tokie apskaitos dokumentai ir pripažįstami leistina įrodinėjimo priemone, kai įrodinėjimo dalykas yra juridinio asmens ūkinė operacija. Kasos išlaidų orderis, kuriame nėra asmens (ieškovo), nurodyto kaip pinigų gavėjo, parašo, patvirtinančio pinigų gavimą, neįrodo fakto, jog atsakovas orderyje nurodytus pinigus ieškovui sumokėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjQtNDE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-424-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-424-415/2015">3K-3-424-415/2015</a>).

Teismai nesivadovavo Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio 2 dalies, 18, 21 straipsnių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4, 5, 6, 9, 11, 19, 30 punktų nuostatomis ir dėl to neteisėtai tinkamu įrodymu pripažino kasos išlaidų orderį dėl 8000 Eur sumos išmokėjimo atsakovui. Jeigu kasos išlaidų orderiu pinigai buvo išmokėti tiesiogiai atsakovui, tai kasos išlaidų orderyje turėjo būti atsakovo parašas (Taisyklių 5,6 punktai). Jeigu pinigai buvo išmokėti įmonės vadovui, kad jis atsiskaitytų su atsakovu, tai įmonės vadovas privalėjo pasirašyti kasos išlaidų orderyje ir kasininkui pateikti pinigų sumokėjimo įrodymus (Taisyklių 9, 11 punktai). Nesant pinigus gavusio asmens parašo, toks dokumentas nepatvirtina pinigų išmokėjimo fakto (Taisyklių 19 punktas).

Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad įrodinėja tas, kas teigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016; 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; kt.). Teismai nepagrįstai perkėlė atsakovui prievolę įrodyti, kad jis nepasirašytame kasos išlaidų orderyje nurodytų pinigų negavo. Ieškovė pagal imperatyviąsias teisės normas privalėjo pateikti tinkamai įformintus dokumentus, kad nurodyti pinigai buvo išmokėti ne tik juridinio asmens vadovui, bet ir perduoti atsakovui.

Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MC0yNDgvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-70-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-70-248/2017">3K-3-70-248/2017</a>; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Teismai, pažeisdami CPK 202 straipsnį, priėmė ir vertino įrodymą – kasos išlaidų orderį, turintį esminį trūkumą. Teismai neatsižvelgė į tai, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartį užpildė ne atsakovas. Teismai nepagrįstai didesnį pranašumą suteikė liudytojo M. K. parodymams, konstatuodami, kad šis liudytojas neva patvirtino, jog sutarties pasirašymo dieną buvo atlikti mokėjimai grynaisiais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad šis liudytojas buvo pasitelktas ieškovės, turinčios suinteresuotumą bylos baigtimi, be to, liudytojas akivaizdžiai nepatvirtino, kad jis matė, jog ieškovė mokėjo grynuosius pinigus atsakovui. Nors atsakovas nurodė, kad tai, ką matė liudytojas, buvo sumokėtų 200 Eur rankpinigių grąžinimas ieškovei, teismai konstatavo priešingą faktą, kad rankpinigiai nebuvo grąžinti ir tai liudija, kad ieškovė mokėjo grynuosius pinigus atsakovui.

Teismai pažeidė CK 2.4 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, spręsdami, kad atsakovas verslininkas, todėl netinkamai taikė CK 6.210 straipsnio 2 dalį priteisdami 6 proc. metines palūkanas. Atsakovas nevykdė ūkinės komercinės veiklos, automobilius parduodavo ne nuolatos, ši veikla nebuvo jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Automobilis buvo įsigytas ne perpardavimui, o atsakovo dukteriai, tačiau, jai jo nepanorėjus, parduotas ieškovei. Be to, automobilis buvo parduotas negaunant naudos, nes įsigytas ir suremontuotas už didesnę sumą negu pardavimo kaina. 5 proc. palūkanos taikytinos, kai abi sutarties šalys ar viena iš jų yra fizinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012; 2013 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-364/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-364/2012">3K-3-364/2012</a>).

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Įrodymais civiliniame procese pripažįstamos visos CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytos priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-425/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-425/2011">3K-3-425/2011</a>; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2012). Teismai sprendė, kad ieškovė už automobilį sumokėjo 13 500 Eur, remdamiesi ne tik atsakovo nepasirašytu kasos išlaidų orderiu bei buhalterine pažyma, bet įrodymų visuma, be kita ko, ieškovės atstovo paaiškinimais, liudytojo parodymais, atsakovo įkelto skelbimo apie parduodamą automobilį ir jo kainą išrašu, VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės pažyma apie tokio paties modelio ir laidos automobilių vidutinę rinkos vertę pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ir kt.

Teismai nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasaciniame skunde minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-114/2005 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjQtNDE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-424-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-424-415/2015">3K-3-424-415/2015</a> pateikti išaiškinimai kaip tik ir patvirtina ieškovės procesinę teisę atsakovui pareikštus reikalavimus įrodinėti visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Teismai tinkamai taikė teisės normas iš atsakovo priteisdami 6 proc. metines procesines palūkanas. Kasaciniame skunde nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų Nr. 3K-3-41/2012 ir Nr. 3K-3-364/2013 faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas vykdė tęstinę veiklą, susijusią su transporto priemonių ir jų dalių prekyba. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pats atsakovas pripažino įsigijęs automobilį ne asmeniniams tikslams, t. y. ne dukteriai. Atsakovas taip pat pripažino, kad per metus įsigyja su sūnumi, suremontuoja ir parduoda pora automobilių. Taigi parduodamas ieškovei automobilį atsakovas veikė kaip verslininkas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasos išlaidų orderio kaip įrodinėjimo priemonės, įrodinėjimo naštos ir įrodymų vertinimo

Kasacinis teismas dėl kasos pajamų orderio kaip įrodinėjimo priemonės yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punkte įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Pareiga paneigti šią prezumpciją, esant ginčui teisme, tenka asmeniui, teigiančiam, kad pinigai, nepaisant gavėjo parašo mokėjimų žiniaraštyje nebuvimo, faktiškai buvo gavėjui išmokėti. Ji gali būti paneigta įrodinėjimo procese CPK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis, viena iš kurių gali būti pinigų gavėjo, kurio parašo nėra mokėjimų žiniaraštyje, paaiškinimai (parodymai). Pažymėtina, kad jokie įrodymai (pvz., rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai) teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, turi teisę tam tikrus įrodymus įvertinti kaip nepatikimus, nepakankamus tam, kad jais remiantis būtų galima konstatuoti bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių (ne)egzistavimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTktNzAxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-399-701/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-399-701/2015">3K-3-399-701/2015</a>).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Nors priešinga prezumpcija šiame teisės akte neįtvirtinta, teisėjų kolegijos vertinimu, pinigų gavėjo parašas prie gautų sumų yra pakankamas patvirtinimas apie pinigų gavimą. Tokiu atveju pareiga įrodyti, kad ginčijamos sumos neišmokėtos, tenka asmeniui, ginčijančiam jų gavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MC0yNDgvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-70-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-70-248/2017">3K-3-70-248/2017</a>, 27 punktas).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai šalis teigia, jog pinigai buvo išmokėti, tačiau negali pateikti kasos išlaidų orderio, atitinkančio 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus, preziumuojama, kad pinigai nebuvo išmokėti, tačiau šalis, teigianti priešingai (kad pinigai buvo išmokėti), gali paneigti šią prezumpciją visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Tais atvejais, kai šalis teigia, kad pinigai buvo išmokėti, ir pateikia kasos išlaidų orderį, atitinkantį 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus, preziumuojama, kad pinigai buvo išmokėti, tačiau, šalis, teigianti priešingai (kad pinigai nebuvo išmokėti), gali paneigti šią prezumpciją visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjQtNDE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-424-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-424-415/2015">3K-3-424-415/2015</a> kasacinis teismas konstatavo, kad kasos išlaidų orderis, kuriame nėra asmens (ieškovo), nurodyto kaip pinigų gavėjo, parašo, patvirtinančio pinigų gavimą, neįrodo fakto, jog atsakovas orderyje nurodytus pinigus ieškovei sumokėjo; kad sutartyje nurodytų pinigų sumokėjimo fakto nepatvirtina ir kitos pirmosios instancijos teismo nustatytos bei įvertintos aplinkybės. Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjQtNDE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-424-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-424-415/2015">3K-3-424-415/2015</a> išaiškinimus tam, kad būtų nustatytas pinigų negavimo faktas, nepakako tik kasos išlaidų orderio be pinigų gavėjo parašo, pinigų negavimo faktas nustatytas remiantis įrodymų visuma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjQtNDE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-424-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-424-415/2015">3K-3-424-415/2015</a> pateikti išaiškinimai dėl kasos pajamų orderio kaip įrodinėjimo priemonės atitinka kasacinio teismo išaiškinimus, nurodytus šios nutarties 22 punkte.

Kitoje kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2005 kasacinis teismas nieko nepasisakė dėl kasos išlaidų orderio kaip įrodinėjimo priemonės, sprendė dėl žemės sklypo padalijimo projekto, kuris nepasirašytas tuo metu buvusių gyvenamojo namo bendraturčių, įrodomosios galios ir konstatavo, kad jis neįrodo bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi bendru žemės sklypu.

Vadovaujantis šios nutarties 22–23 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pateiktas kasos išlaidų orderis, atitinkantis 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus ir patvirtinantis pinigų išmokėjimo atsakovui faktą, būtent ieškovei tenka pareiga paneigti prezumpciją, kad atsakovas pinigų negavo, t. y. ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad pinigus atsakovui išmokėjo, ir, kaip minėta, tą ieškovė galėjo padaryti naudodamasi visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Teismai, įvertinę byloje pateiktų įrodymų visumą (šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, liudytojo parodymus) ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes (be kita ko, kad atsakovas 2016 m. rugpjūčio 14 d. interneto tinklalapyje www.autoplius.lt automobilio pardavimo kainą nurodė 13 700 Eur, kad šio automobilio įsigijimui ir remontui išleido 5800 Eur), konstatavo, kad tikroji automobilio kaina, sutarta tarp šalių, buvo 13 500 Eur, o ne 5500 Eur, kaip teigia atsakovas, ir būtent tokia kaina buvo sumokėta. Taigi ieškovė, naudodamasi CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, įrodė, kad atsakovui sumokėjo 13 500 Eur.

Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03OC02ODYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-78-686/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-78-686/2017">3K-3-78-686/2017</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjEtMzc4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-561-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-561-378/2016">3K-3-561-378/2016</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTY4LTYxMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-568-611/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-568-611/2016">e3K-3-568-611/2016</a>).

Teisėjų kolegija, įvertinusi priimtus teismų sprendimus, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog teismai, vertindami byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nurodytos šios nutarties 29–31 punktuose.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju vienintelė leistina įrodinėjimo priemonė, įrodinėjant pinigų išmokėjimo faktą, yra kasos išlaidų orderis, atitinkantis 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus, kad teismai pažeidė CPK 178 straipsnį ir perkėlė atsakovui naštą įrodyti, jog nepasirašytame kasos išlaidų orderyje nurodytų pinigų jis negavo, kad teismai netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, spręsdami, jog atsakovas iš ieškovės už automobilį gavo 13 500 Eur, atmestini.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes pripažino atsakovą, kuris yra fizinis asmuo, verslininku ir priteisė iš jo 6 proc. dydžio procesines palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-194/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-194/2008">3K-3-194/2008</a>; 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-247/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-247/2009">3K-3-247/2009</a>). Nors kasaciniame skunde, keliant klausimą dėl procesinių palūkanų dydžio, remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012 ir 2013 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-364/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-364/2012">3K-3-364/2012</a>, tačiau nagrinėjamos bylos ir nurodytų civilinių bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios, todėl remtis išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012 ir 2013 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-364/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-364/2012">3K-3-364/2012</a>, nėra pagrindo.

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

CPK 353 straipsnio 1 dalis aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTYtNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-56-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-56-701/2018">e3K-3-56-701/2018</a> 31–33 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai dėl CK 2.4 straipsnio, 6.210 straipsnio 2 dalies taikymo yra faktinio pobūdžio, todėl nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti ar pakeisti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą (CPK 98 straipsnis). Ieškovė patyrė 500 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktais, ieškovei iš atsakovo priteistinas 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.

Kasaciniame teisme patirta 7,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei individualiai įmonei „Jotiga“ (j. a. k. 302940896) iš atsakovo K. J. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. J. (duomenys neskelbtini) 7,15 Eur (septynis Eur 15 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas

Algirdas Taminskas