Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-19-495/2025
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00508-2024-3
Procesinio sprendimo kategorija 21.13.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės Indrės Juknevičiūtės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. 2024 m. kovo 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate (toliau – ir Institucija) pagal VšĮ „P“ vadovės A. V. pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 518 straipsnį. Pareiškime buvo nurodyta, kad 2024 m. vasario 25 d. R. B. iš VšĮ „P“ laikinai globai paėmė šunį, kurį raštu įsipareigojo grąžinti prieglaudai 2024 m. kovo 25 d., tačiau įsipareigojimo nesilaiko, šuns grąžinti nesutinka.
2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2024 m. balandžio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 5651 straipsnio 1 punkto pagrindu, nenustačius administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Nutarime padaryta išvada, kad tarp VšĮ „P“ ir R. B. yra kilęs ginčas dėl šuns nuosavybės, tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie spręstini civilinio proceso tvarka.
3. Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartimi pareiškėjos VšĮ „P“ skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2024 m. balandžio 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Priteista R. B. iš VšĮ „P“ 400 Eur advokato išlaidų atlyginimo.
4. Kauno
5. Lietuvos
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė I. Juknevičiūtė prašo teismo pakeisti apygardos teismo nutartį ir nepriteisti R. B. išlaidų už advokato paslaugas iš valstybės atlyginimo. Pareiškėja nurodo:
6.1. Institucija nesutinka su apygardos teismo sprendimo dalimi, kuria suinteresuotam asmeniui iš valstybės priteista 400 Eur, kaip išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimas. Negalima tokia teisinė situacija, kai institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą ir priėmusi teisėtą bei pagrįstą sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, yra įpareigojama atlyginti proceso išlaidas asmeniui, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Byloje proceso išlaidų atlyginimas iš valstybės buvo priteistas nepaisant to, kad tiek apylinkės, tiek apygardos teismas pripažino, jog Institucija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nenustatė neteisėtų valstybės institucijų veiksmų. Tokiu atveju formuojama ydinga praktika, kai nesvarbu, kokį sprendimą priima Institucija (teisėtą ar neteisėtą), valstybei vis tiek atitenka našta atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
6.2. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos nutarime konstatuota, jog tarp VšĮ „P“ ir R. B. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie spręstini civilinio proceso tvarka. Tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas neperžengė civilinių teisinių santykių ribų, todėl VšĮ „P“ ir R. B. konflikto esmę sudarantys civiliniai teisiniai santykiai spręstini civilinio proceso tvarka, patvirtina ir teismų nutartys. VšĮ „P“ jau nuo nutarimo priėmimo dienos buvo informuota, kaip įstaiga gali ginti savo teises, jei mano, kad jos yra pažeistos, tačiau civilinėmis teisinėmis galimybėmis nesinaudojo. Jeigu ginčas, kilęs iš asmenų civilinių teisinių santykių, būtų spręstas civilinio proceso tvarka, Institucijai nebūtų atsiradusi našta atlyginti bylinėjimosi išlaidas byloje, kurioje Institucijos nutartis pripažinta teisėta bei pagrįsta.
6.3. Apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartyje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQxLTk3Ni8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-41-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-41-976/2022">2AT-41-976/2022</a>. Minėtoje nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo faktinių aplinkybių šioje byloje (skiriasi institucijos, kurios nutraukė administracinio nusižengimo teisenas).
6.4. Institucija nepažeidė jokių teisės normų ir priėmė teisėtą sprendimą, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš valstybės neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Valstybės biudžeto lėšos neturi būti naudojamos padengti bylinėjimosi išlaidoms, atsiradusioms sprendžiant privačių asmenų tarpusavio nesutarimus. Jeigu minėti privatūs asmenys ginčą būtų sprendę bendrosios kompetencijos teisme civiline tvarka, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas būtų buvęs priteistas iš ginčą pralaimėjusios šalies. Šioje byloje, nors administracinio nusižengimo teiseną vykdanti institucija priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, tačiau VšĮ „P“ nuolat skundžiant šį nutarimą, apygardos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš valstybės suinteresuotam asmeniui.
7. VšĮ „P“ atstovė advokatė Evelina Nevulienė atsiliepime prašo prašymo netenkinti. Atsiliepime nurodoma:
7.1. Pateiktas pareiškimas yra nepagrįstas. ANK 666 straipsnyje (2022 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija) nėra nustatyta, kad tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti gali būti atlyginamos iš administracinio nusižengimo teiseną inicijavusio asmens. ANK 666 straipsnio 2 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas subjektų, iš kurių gali būti priteisiamas tokių išlaidų atlyginimas, ir jame nėra nurodyti pareiškėjai (nukentėjusieji). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija) 3 dalyje nėra nustatyta, kad tuo atveju, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, turi teisę priimti sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš asmens, pagal kurio skundą, pareiškimą ar pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apylinkės teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjos, kaip analogija vadovavosi BPK 105 straipsnio 6 dalimi, nors tokiam taikymui teisinio pagrindo nebuvo.
7.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartyje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQxLTk3Ni8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-41-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-41-976/2022">2AT-41-976/2022</a> yra konstatuota, kad procesinių išlaidų administracinėje teisenoje, kuri pradedama ir vykdoma atitinkamų pareigūnų, klausimas paprastai negali būti sprendžiamas pagal analogiją remiantis BPK 105 straipsnio 6 dalimi.
7.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartyje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-8-976/2023 yra pasisakyta, kad pagal ANK 666 straipsnį asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, bylos nagrinėjimo teisme išlaidų advokatui (advokato padėjėjui) atlyginimas negali būti priteisiamas iš pareiškėjo ar nukentėjusiojo, išskyrus atvejus, kai šie pripažintini iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomais subjektais šios normos prasme. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 2AT-7-8-976/2023 buvo nuspręsta kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar ANK 666 straipsnis (2022 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija) tiek, kiek nenustato galimybės teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteisti asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, visų ar dalies būtinų ir pagrįstų išlaidų advokatui (advokato padėjėjui) atlyginimą iš inicijavusio administracinio nusižengimo bylos teiseną pareiškėjo (nukentėjusiojo), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisingumo principams.
7.4. Konstitucinis Teismas 2024 m. birželio 27 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnis (2022 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta teisė teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteisti iš administracinio nusižengimo bylos teiseną inicijavusio pareiškėjo (nukentėjusiojo) asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, visų ar dalies būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti atlyginimą, neprieštaravo Konstitucijai. Vienas iš esminių tokios išvados argumentų yra tai, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio asmens, kuris išteisintas baudžiamajame procese arba kuriam administracinio nusižengimo byla nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo požymių, išlaidų advokatui atlyginimo teisinio reguliavimo, kuriuo būtų nepagrįstai pasunkinamos asmenų teisės pranešti apie nusikaltimus ar administracinius nusižengimus, teisės kreiptis į teismą dėl jų galimai pažeistų teisių gynimo. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu ANK 666 straipsnio 2 dalyje būtų buvęs nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas turėtų teisę ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju priteisti atlyginti minėtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti iš administracinio nusižengimo bylos teiseną inicijavusio asmens, būtų nepagrįstai pasunkinamas asmenų, turinčių duomenų apie galimai padarytus administracinius nusižengimus, teisės kreiptis į teismą dėl jų galimai pažeistų teisių arba kai tokie administraciniai nusižengimai galimai daro žalą viešajam interesui, sukelia grėsmę visuomenės gerovei, įgyvendinimas, o tokiems asmenims nesikreipiant į teismą dėl galimai pažeistų teisių teisminės gynybos, būtų užkirstas kelias teismui vykdyti teisingumą.
7.5. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei 2024 m. birželio 27 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl teisinio pagrindo ją panaikinti nėra.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
8. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės Indrės Juknevičiūtės prašymas netenkintinas.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
9. Pareiškėja – Institucijos atstovė – teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai priteisė R. B. patirtų išlaidų už advokato paslaugas atlyginimą (400 Eur) iš valstybės, o ne iš VšĮ „P“, nes tarp ginčo šalių buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Sutikti su šiais argumentais nėra pagrindo.
10. Pirmiausia pažymėtina tai, kad Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė nuostata detalizuota tiek ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte, kuriame nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę į teisinę advokato ar kito įgalioto atstovo pagalbą, tiek ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 8 dalyje, kuriose įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo teisė turėti gynėją. Tai reiškia, kad asmuo, kuris realizuoja konstitucinę teisę gintis naudojantis teisine advokato pagalba, taip pat ir administracinių nusižengimų bylų procese, dėl to gali patirti išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctNi0zMDMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-6-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-6-303/2021">2AT-7-6-303/2021</a>). Tokia išvada atitinka ir šiuo klausimu formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką. EŽTT sprendime byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18) buvo nustatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisės į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimas, kai nacionaliniai teismai, atsisakydami atlyginti pareiškėjų administracinio teisės pažeidimo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, sudarė kliūtis pareiškėjams tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą.
11. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo ANK 589 straipsnyje nurodyti pareigūnai. Pareigūnai tyrimą gali pradėti patys arba pagal kitų asmenų pranešimą (ANK 590 straipsnio 1, 2 dalys). Visais atvejais, kada yra pradėta administracinio nusižengimo teisena, institucija (pareigūnai) atlieka tyrimą, kad būtų išsiaiškinta, ar tikrai veikoje egzistuoja atitinkamo administracinio nusižengimo požymiai ir kas šį nusižengimą padarė. Tais atvejais, kai, atlikus tyrimą ir įvertinus visas aplinkybes, nenustatomi administracinio nusižengimo požymiai, institucijos (pareigūnai) priima sprendimą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ANK 5651 straipsnio 1 punkto pagrindu (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių) ir toks asmuo įgyja teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės.
12. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 5651 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
13. Konstitucinis Teismas 2024 m. birželio 27 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad ANK 666 straipsnyje (2022 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija) nebuvo nustatyta, jog tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti gali būti atlyginamos iš administracinio nusižengimo teiseną inicijavusio asmens (pareiškėjo, nukentėjusiojo). Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija) 2 dalyje įtvirtinus, jog joje nurodytu atveju išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų, buvo aiškiai nustatytas baigtinis tokių išlaidų atlyginimo šaltinių sąrašas, kuris reiškia, kad šių būtinų ir pagrįstų išlaidų negalima atlyginti iš administracinio nusižengimo teiseną inicijavusio asmens net ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes mutatis mutandis taikant BPK 106 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija) 3 dalį. Taip pat Konstitucinis Teismas išaiškino, kad jeigu ANK 666 straipsnyje (2022 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija), inter alia (be kita ko), jo 2 dalyje, būtų buvęs nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas turėtų teisę ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija) 2 dalyje nurodytu atveju priteisti atlyginti minėtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti iš administracinio nusižengimo teiseną inicijavusio asmens, būtų sudarytos prielaidos tokiems asmenims vengti kreiptis dėl galimai pažeistų savo teisių ar laisvių, taip pat ir viešojo intereso (visuomenei būti saugiai nuo administracinių nusižengimų) teisminės gynybos, taip kartu susilpninant, be kita ko, nukentėjusių nuo administracinių nusižengimų asmenų teisių apsaugą.
14. Nagrinėjamoje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje teismai skirtingai sprendė dėl R. B., kuriai administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nenustačius administracinio nusižengimo požymių, patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėjimo. Apylinkės teismas priteisė šių jos patirtų išlaidų atlyginimą (400 Eur) iš VšĮ „P“, kuri inicijavo administracinę teiseną, o apygardos teismas – iš valstybės. Apygardos teismas nutartyje konstatavo, kad ANK 666 straipsnis nenustato, jog tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta nesant administracinio nusižengimo požymių, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti gali būti atlyginamos iš administracinio nusižengimo teiseną inicijavusio asmens (pareiškėjo, nukentėjusiojo).
15. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamame apygardos teismo sprendime išdėstytiems argumentams dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš valstybės.
16. Byloje nustatyta, kad dėl VšĮ „P“ kreipimosi į Instituciją R. B. patyrė išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, ji turėjo teisę į šių išlaidų atlyginimą. Minėta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, R. B. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo požymių (ANK 5651 straipsnio 1 punktas). ANK 666 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 5651 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Pažymėtina, jog nebuvimas asmens veiksmuose administracinio nusižengimo požymių gali reikšti, kad jo veika išvis nepatenka į jokių teisės normų reguliavimo sritį, už ją teisinė atsakomybė negali būti taikoma, arba kad jo veika ir atsakomybė už ją priklauso kitoms teisės šakoms (pvz., civilinei, baudžiamajai). Todėl, priešingai nei teigia pareiškėja, Institucijos ir teismų procesiniuose dokumentuose nurodyta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju ginčas tarp R. B. ir VšĮ „P“ turėtų būti sprendžiamas civilinės teisės priemonėmis, nepašalina ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatytos valstybės pareigos atlyginti jos patirtas advokato išlaidas. Tai reiškia, kad tokia teismų nustatyta aplinkybė teisiškai nėra reikšminga, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą. Svarbu ir tai, kad įstatymas nesuteikia teismui diskrecijos, sprendžiant asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 5651 straipsnio 1 punkto pagrindu, patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėjimą priteisti iš valstybės ar asmenų, inicijavusių administracinio nusižengimo procesą. Tokia teismo išvada atitinka minėtą Konstitucinio Teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija) 2 dalyje nustatytas baigtinis tokių išlaidų atlyginimo šaltinių sąrašas, kuris reiškia, kad šių būtinų ir pagrįstų išlaidų negalima atlyginti iš administracinio nusižengimo teiseną inicijavusio asmens net ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes mutatis mutandis taikant BPK 106 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija) 3 dalį. Tokios nuostatos formuojamos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant ir taikant ANK 666 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-976/2024).
17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą tiriant ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, nepažeidė, esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų nepadarė, todėl tenkinti pareiškėjos prašymą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Arūnas Budrys
Olegas Fedosiukas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
