Baudžiamoji byla Nr. 2K-86-654/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27118-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 2.1.7.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Kantaravičiaus ir Aleno Piesliako (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. ir jo gynėjos advokatės Marinos Saveljevos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. L. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas M. M., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutartis, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalis dėl nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių pakeista: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta nuteistųjų A. L. ir M. M. kaltinimo dalis dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą A. L. apeliacinės instancijos teisme netenkintas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. L. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su M. M., iš anksto, iki 2023 m. liepos 20 d. 12.00 val., susitarė neteisėtai įgyti ir pargabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, jas neteisėtai įgijo ir gabeno. 2023 m. liepos 20 d. 14.11 val. jiems atvykus į Raseinių r., Visbarų k., esančią autobusų stotelę, 14.16 val. A. L. liko stovėti stotelėje ir stebėti bei saugoti aplinkos, o M. M. nuėjo prie šalia stotelės augančių medžių ir paėmė šviesios spalvos paketą, kuriame buvo labai didelis narkotinių medžiagų kiekis – 0,18098 g karfentanilio ir 19,093 g metadono. Šį paketą M. M. įsidėjo į savo apatines kelnaites ir 14.40 val. taksi automobiliu abu išvažiavo į Kryžkalnio autobusų stotį, iš jos 15.20 val. Klaipėdos autobusų parko autobusu (kryptis Vilnius–Kryžkalnis–Klaipėda–Palanga) išvyko į Klaipėdos autobusų stotį, ten 16.30 val. juos sulaikė policijos pareigūnai ir M. M. asmens kratos metu surado bei paėmė plastikinį paketą su narkotinėmis medžiagomis.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog M. M. ir A. L., veikdami tiesiogine tyčia, realizavo BK 260 straipsnio 3 dalies alternatyvųjį sudėties požymį – t. y. labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą. Šį požymį pirmosios instancijos teismas preziumavo remdamasis byloje nustatytu faktu, jog M. M. iš slaptavietės paėmė paketą ir įsidėjo jį į savo apatines kelnaites. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad M. M. paketą su narkotinėmis medžiagomis paėmė iš slaptavietės, esančios prie medžių šalia autobusų stotelės, ir tokiu būdu jį įgijo ir iš karto gabeno, o kai išlipo iš autobuso Klaipėdoje, autobusų stotyje abu nuteistieji buvo sulaikyti. Nuteistieji M. M. ir A. L. į Visbarų kaime esančią autobusų stotelę važiavo turėdami tikslą paimti (įgyti) paketą su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir paketą nuvežti (gabenti) į Klaipėdą. Narkotinių medžiagų turėjimas savo žinioje prieš pat jų gabenimą nebuvo savitikslis, bet buvo neišvengiamas, realizuojant siekį gabenti narkotines medžiagas. Todėl apeliacinės instancijos teismas iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino nuteistųjų A. L. ir M. M. kaltinimo dalį dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. ir jo gynėja advokatė M. Saveljeva prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą A. L. nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:
3.1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalį ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas. Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyti nei objektyvieji, nei subjektyvieji A. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Teismai netinkamai pritaikė BK 24 straipsnio nuostatas, neatskleidė nuteistųjų bendrininkavimo turinio, nepagrįstai nustatė tarp nuteistųjų buvus susitarimą daryti nusikalstamas veikas, nenurodė, kokiais veiksmais pasireiškė nuteistojo A. L. dalyvavimas bendrininkų grupe padarant minėtą nusikalstamą veiką. Nuteistųjų artimas ryšys ir buvimas nusikaltimo padarymo vietoje nepagrindžia bendrininkavimo ir susitarimo dalyvauti padarant nusikalstamą veiką.
3.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami šioje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė neobjektyvias išvadas ir vadovavosi prielaidomis. M. M. nesakė A. L., kokiu tikslu važiuoja į Raseinius. Iš ten jie vyko į Visbarų kaime esančią stotelę, nes M. M. norėjo susitikti su mergina. Apie paketą su narkotinėmis medžiagomis A. L. nežinojo. Tai 2024 m. sausio 26 d. posėdžio metu patvirtino ir M. M.. A. L. neturi jokio objektyvaus ryšio su narkotinėmis medžiagomis, kurios buvo rastos prie M. M.; kasatorius nedisponavo jokiomis lėšomis, todėl negalėjo prisidėti prie narkotinių medžiagų įsigijimo. Teismai tinkamai neįvertino aplinkybės, kad įvykio dieną A. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Apsvaigusio asmens valia yra lengvai paveikiama, dėl to A. L. sutiko vykti su M. M. jo reikalais. Kasatorius neturėjo jokio išankstinio ar spontaniško susitarimo dėl narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ar gabenimo. Kai atvyko į Visbarų kaimą, A. L. su M. M. niekur nėjo, stovėjo autobusų stotelėje. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas R. B. parodė, kad kai M. M. nuėjo prie medžių, A. L. buvo autobusų stotelėje ir įtartinai žvalgėsi. Manytina, kad pareigūnas pateikė subjektyvų situacijos vertinimą, nes byloje nėra atskleistas „įtartino“ žvalgymosi turinys, A. L. stovėjo aikštelėje laukdamas M. M..
3.3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus. Surinktais byloje įrodymais A. L. kaltė nenustatyta, teismai vadovavosi tik prielaidomis ir taip esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio ir 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principą. Teisminio nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde A. L. nurodė, kad byloje yra abejonių ir neaiškumų, tačiau teismai jų neišnagrinėjo ir nepašalino. Taigi apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. neatliko savo pagrindinės paskirties – neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo bei įstatymo taikymo klaidų. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio l dalies 2 ir 3 punktus, o apeliacinės instancijos teismas – BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 331 straipsnio 3 bei 5 dalių reikalavimus. Šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai, objektyviai, sąžiningai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Antanas Stepučinskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Kaip matyti iš teismų nuosprendžio ir nutarties, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymiai A. L. veikoje yra nustatyti ir argumentuotai atskleisti. Sprendžiant apie kaltininko tyčios turinį, vadovaujamasi ne tik jo subjektyviais pareiškimais apie padarytą nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismai pripažino, kad nors nuteistasis A. L. neigė žinojęs apie narkotines medžiagas, tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad jis aiškiai suvokė, jog disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, t. y. ją įgijo ir gabeno, ir norėjo taip veikti. Tai patvirtina byloje užfiksuoti objektyvūs duomenys, kuriuos abiejų instancijų teismai tinkamai įvertino.
4.2. Nepagrįsti kasatorių teiginiai, kad teismai padarė neobjektyvias išvadas ir vadovavosi prielaidomis. Priešingai nei nurodo kasatorius, teismai tyrė ir analizavo tiek nuteistąjį teisinančius, tiek ir jį kaltinančius įrodymus. Skundžiamuose teismų sprendimuose įrodymai buvo patikrinti tiek teisėtumo, tiek patikimumo aspektu, motyvuotai argumentuojant, kad nuteistųjų veiksmuose yra baigto nusikaltimo, nurodyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėtis. A. L. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta leistinų, patikimų, išsamiai ir nešališkai įvertintų įrodymų visuma ir nekelia jokių abejonių. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo apeliacine tvarka buvo patikrinti ir į juos atsakyta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo atliktas galutinis įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus. Naikinti žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus remiantis kasaciniame skunde nurodytais argumentais dėl tariamai padarytų esminių BPK pažeidimų nėra teisinio pagrindo.
4.3. Nepagrįsti kasatorių teiginiai, kad teismai neatskleidė nuteistųjų bendrininkavimo turinio ir netinkamai pritaikė BK 24 straipsnio nuostatas. Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad A. L. ir M. M. veikė išvien, t. y., remiantis teismo nustatytomis aplinkybėmis, juos siejo išankstinis susitarimas dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo. Liudytojas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. B. parodė, kad liepos mėnesį gavus informaciją, jog A. L. ir M. M. ketina vykti iš Klaipėdos į Raseinių rajoną galimai parsivežti narkotinių medžiagų, buvo sankcionuotas A. L. sekimas. Taigi, teismo nutartimi buvo sankcionuotas A. L. slaptas sekimas, gavus duomenų, jog būtent jis galimai disponuoja narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis. Be to, A. L. telefone rasto susirašinėjimo su adresatu „Gintioras“ turinys taip pat patvirtina, kad kasatorius disponavo narkotinėmis medžiagomis. A. L. slaptą sekimą atlikęs pareigūnas, apklaustas teisme, nurodė, kad M. M. turimas paketas sulaikymo metu A. L. nebuvo staigmena. Tokį liudytojo R. B. aiškinimą patvirtina 2023 m. liepos 21 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys. O M. M. telefone rastas susirašinėjimas su adresatu „maksasmikis61“ patvirtina, kad jau 2023 m. kovo 4 d. M. M. ieškojo būdų, kaip įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, tai padaryti susitarė su A. L.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nuteistojo A. L. pasirinkta gynybos pozicija siekiant paneigti savo veikimą bendrininkų grupe neatitinka objektyvių byloje surinktų įrodymų visumos ir sudaro pagrindą spręsti apie siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo A. L. ir jo gynėjos advokatės M. Saveljevos kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio l dalies 2 ir 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies bei 331 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimų
6. Kasatorių teigimu, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl A. L., pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, savo išvadas pagrindė prielaidomis, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpciją. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo bei įstatymo taikymo klaidų.
7. Pirmosios instancijos teismas turi pareigą tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, t. y. teisiamajame posėdyje privalo kruopščiai ištirti visus byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, kitus bylai reikšmingus rašytinius duomenis, juos sugretinti tarpusavyje, pašalinti esančius prieštaravimus, įrodymų vertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir, vadovaudamasis įstatymu, priimti teisėtą bei pagrįstą, BPK reikalavimus atitinkantį procesinį sprendimą (nuosprendį ar nutartį) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-3-648/2021). Baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 304–307 straipsniai) ir jį aiškinanti teismų praktika (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LTc0Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109-746/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109-746/2017">2K-109-746/2017</a>, 2K-7-174-303/2019 ir kt.) reikalauja, kad teismo baigiamasis aktas būtų teisėtas ir pagrįstas. Tam, kad nuosprendis atitiktų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, jame daromos teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, įvertintais remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, kurios reikalauja, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vykdydamas pareigą išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, teismas privalo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku: 1) kad yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos, ir 2) kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. darytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM4LTYyOC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-138-628/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-138-628/2021">2K-138-628/2021</a>). Įrodinėjimo dalyką konkrečioje byloje apibrėžia asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai bei kaltinimas, kuriame šie požymiai apibūdinami konkrečiomis aplinkybėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzQtNTk0LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-74-594/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-74-594/2024">2K-74-594/2024</a>).
8. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, pagal teismų praktiką, apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, o nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDYtMzg3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-46-387/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-46-387/2025">2K-46-387/2025</a>). Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis bei 332 straipsnio 3 ir 5 dalys).
9. Patikrinusi šią bylą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad žemesnės instancijos teismai padarė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 6 dalies bei 331 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus: nuteistųjų bei liudytojų parodymus, specialistų išvadas, atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus gautą informaciją, kitą rašytinę bylos medžiagą. Teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, juos įvertino, nuosprendyje pasisakė dėl jų patikimumo ir pakankamumo, įrodomosios reikšmės, šių įrodymų visuma pagrindė savo išvadas dėl faktinių aplinkybių ir teisinio nustatytų aplinkybių vertinimo.
10. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą pagal paduotus apeliacinius skundus – nuteistojo M. M. gynėjo, kuriuo buvo ginčijamas šio nuteistojo bendrininkavimas su A. L. ir prašoma švelnesnės bausmės, bei A. L., kuriuo buvo ginčijamas pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės ir bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką pagrįstumas. A. L. apeliaciniame skunde buvo argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas prielaidomis, nepanaikintos abejonės dėl surinktų duomenų patikimumo; A. L. neturi jokio objektyvaus ryšio su narkotinėmis medžiagomis; neįrodytas bendrininkavimo turinys – tyčia, susitarimas, suvokimas, kad dalyvauja padarant nusikalstamą veiką. Atsakydamas į šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas dar kartą analizavo ir vertino byloje ištirtus įrodymus, šių įrodymų kontekste vertino pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumą, nutartyje išdėstė išvadas dėl apeliacinių skundų esminių argumentų.
11. Abiejų apeliantų pateiktuose skunduose neigiant A. L. bendrininkavimą darant nusikalstamą veiką (teigiant, kad jis apie narkotines medžiagas nieko nežinojo), teismas šių aplinkybių nustatymui skyrė daug dėmesio. Visų pirma teismas išsamiai išanalizavo nuteistųjų M. M. ir A. L. proceso metu duotų parodymų turinį. Vertindamas jų parodymų patikimumą, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistieji nebuvo nuoseklūs, savo parodymus ne kartą keitė, teikė skirtingas versijas dėl kelionės tikslo ir aplinkybių, parodymus derino prie ikiteisminio tyrimo rezultatų ir byloje esančių duomenų. Kartu teismas įvertino ir kitus byloje ištirtus įrodymus, priimtoje nutartyje išsamiai juos aptarė, jų visuma pagrindė savo išvadas dėl A. L. kaltės, jo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje (narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo) ir atmetė nuteistųjų versiją, kad A. L. buvo stipriai apsvaigęs, nežinojo ir nesuvokė kelionės į Visbarų kaimą tikslo. Apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą, pašalindamas iš kaltinimo nuteistiesiems inkriminuotą narkotinių medžiagų laikymą. Toks įrodymų vertinimas ir nutarties turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.
12. A. L. gynėjos nesutikimas su teismų išvadomis teigiant, kad teismai nesirėmė A. L. paaiškinimais apie jo santykį su narkotinėmis medžiagomis, nesudaro pagrindo konstatuoti BPK pažeidimus. Įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-282-303/2020).??????Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus ir pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222-648/2023, 2K-167-719/2023).
13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įrodymus vertino laikydamiesi BPK nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos principo. Byloje esantys įrodymai įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, o apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys atitinka BPK 320 straipsnio 3 dalies bei 331 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus.
Dėl BK 24 straipsnio ir 260 straipsnio 3 dalies taikymo
14. Kasatorių teigimu, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – pripažino A. L. kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nesant jo veikoje šios nusikalstamos veikos požymių, neatskleidė ir nepagrindė BK 24 straipsnyje nustatytų bendrininkavimo požymių.
15. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Įgijimas BK 260 straipsnio prasme – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-362/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-362/2014">2K-362/2014</a>, 2K-1-719/2020).?????? Gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjI0LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-624/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-624/2006">2K-624/2006</a>, 2K-494/2012).
16. Pagal baudžiamąjį įstatymą, bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką kartu su kitu asmeniu, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta BK 24 ir 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ0LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-344-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-344-942/2016">2K-344-942/2016</a>, 2K-157-976/2022, 2K-239-495/2024 ir kt.). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>, 2K-61-689/2020, 2K-199-719/2022, 2K-239-495/2024 ir kt.).
17. Šioje byloje nustatyta, kad A. L. kartu su M. M. atvyko į Raseinių r., Visbarų k., esančią autobusų stotelę; A. L. liko laukti stotelėje, M. M. nuėjo už stotelės ir iš slaptavietės pasiėmė paketą su narkotinėmis medžiagomis; po to abu nuteistieji autobusu išvyko į Klaipėdą, su savimi gabendami narkotines medžiagas; Klaipėdos autobusų stotyje nuteistieji buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Kasaciniame skunde teigiama, kad A. L. apie paketo turinį ir kelionės tikslą nežinojo; sutiko važiuoti su M. M. nežinodamas, jog vykstama įgyti narkotinių medžiagų. Taigi, iš esmės kasatorius ginčija teismų išvadas dėl subjektyviųjų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos bei bendrininkavimo požymių – tiesioginės tyčios, suvokimo, kad kartu su kitu asmeniu dalyvauja darant nusikalstamą veiką, bei siekio taip veikti.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko parodymais, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar savo neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NC02MjgvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-54-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-54-628/2020">2K-7-54-628/2020</a>). Nors nuteistasis A. L. viso proceso metu neigė disponavęs labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad jis, priešingai nei teigia, ne atsitiktinai, nesuprasdamas kelionės tikslo, kartu su M. M. vyko į Raseinių r. esantį Visbarų k., tačiau aiškiai suvokė, kad kartu su M. M. vyko paimti ir atsivežti į Klaipėdą didelį kiekį narkotinės medžiagos. Tai patvirtina byloje užfiksuoti objektyvūs duomenys, kuriuos abiejų instancijų teismai tinkamai įvertino.
19. Tyrimas šioje byloje buvo pradėtas gavus informacijos, kad būtent A. L. ir jo bendrininkai galimai vykdo nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, ir ketina vykti jų pasiimti į Visbarų kaimą. Dėl to Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartimi sankcionuotas A. L. sekimas naudojant technines priemones specialia tvarka. Šio sekimo metu nustatyti nusikalstamos veikos, dėl kurios A. L. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn šioje byloje, požymiai. Tai patvirtina, kad A. L. kelionė į Visbarų kaimą nebuvo atsitiktinė – jis siekė kartu su M. M. įgyti ir gabenti narkotines medžiagas. Tai patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės, rodančios, kad abu nuteistieji aktyviai ruošėsi kelionei: A. L. telefone išlikę paieškos duomenys rodo, kad jis žemėlapio programėlėje ieškojo vietovės prie autobusų stotelės Visbarų kaime, kurioje buvo padėtos narkotinės medžiagos, ieškojo informacijos apie autobusų bilietus, maršrutus iš Klaipėdos į Raseinius, jis ieškojo taksi paslaugų Raseiniuose, prie jo buvo rasti ir autobuso bilietai. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. L. į Visbarų kaimą vyko tikslingai – ketindamas kartu su M. M. įgyti ir gabenti narkotines medžiagas, A. L. žinojo kelionės tikslą ir suprato kartu su kitu asmeniu darantis nusikalstamą veiką.
20. Tai, kad A. L. prie savęs neturėjo narkotinių medžiagų, nekeičia jo veiksmų vertinimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjA1LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-605/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-605/2007">2K-605/2007</a>, 2K-211/2008, 2K-197/2009 ir kt.). Bendrininkavimo esmė – bendras dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, bendras veiksmų (įgijimo, laikymo, gabenimo ar kitokių) atlikimas. Bendrininkavimo apibrėžimas nereikalauja, kad bendrininkai, kai įgyja nusikaltimo dalyką, jį gabena ar laiko, būtinai jį pasidalytų ir kiekvienas iš jų fiziškai su savimi turėtų dalį narkotinių medžiagų. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad A. L. kartu su M. M. vyko pasiimti narkotinių medžiagų, šiai kelionei abu ruošėsi iš anksto, planavo nuvykimo ir grįžimo detales, M. M. paimant narkotines medžiagas, A. L. liko stotelėje, o narkotines medžiagas paėmus abu jas gabeno atgal į Klaipėdą. Tokius veiksmus A. L. atliko sąmoningai, taip bendrai vykdydamas nusikalstamus veiksmus, todėl teismai tinkamai jo veiksmus kvalifikavo kaip labai didelio narkotinių medžiagų kiekio įgijimą ir gabenimą bendrininkų grupe.
21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas – BK 260 straipsnio 3 dalis bei 24 straipsnio nuostatos – pritaikytas tinkamai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. L. ir jo gynėjos advokatės Marinos Saveljevos kasacinį skundą.
Teisėjai
Rima Ažubalytė
Darius Kantaravičius
Alenas Piesliakas
