Baudžiamoji byla Nr. 2K-78-891/2025
Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00088-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Arūno Budrio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergejus Bekiš),
nuteistojo D. L. ir nuteistojo M. Š. gynėjui advokatui Laimonui Straukai,
civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Orintai Samavičiūtei-Andrulevičienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties.
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu:
D. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 1992 straipsnio 3 dalį 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641, 65, 66 straipsniais, D. L. paskirta galutinė 98 MGL (4900 Eur) dydžio bauda;
M. Š. nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 3 dalį 210 MGL (10 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641, 65, 66 straipsniais, M. Š. paskirta galutinė 138 MGL (6900 Eur) dydžio bauda.
Nuosprendžiu civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl padarytos 61 384 Eur žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir solidariai iš D. L. ir M. Š. priteistas valstybės naudai 61 384 Eur turtinės žalos atlyginimas. Civilinės ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo iš kaltinamųjų atmestas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalis, kuria civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl padarytos 61 384 Eur žalos atlyginimo tenkintas, pakeista – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštas civilinis ieškinys atmestas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi civilinės ieškovės atstovės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, nuteistųjų gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, ir prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 1992 straipsnio 3 dalį bei M. Š. pagal BK 1992 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad iš anksto sutarę, jog kontrabandinėms cigaretėms laikyti D. L. M. Š. suteiks patalpas – išnuomos sodybos ūkinį pastatą, priklausantį D. L. tėvui G. L., veikdami kartu, pažeisdami nustatytą tvarką, t. y. 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų bei 2021 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-981 pakeistų ir nauja redakcija išdėstytų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3 punkto ir 3.1.1 papunkčio reikalavimą, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. M. Š. 2023 m. rugsėjo 16 d. 9.43 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs bendros 96 486,5 Eur vertės 23 299 vnt. pakelių akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, jas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu neteisėtai pargabeno į pagal žodinį susitarimą iš D. L. nuomojamą ūkinį pastatą, ten šias cigaretes M. Š., padedamas D. L., neteisėtai iškrovė ir sunešė į ūkinį pastatą. Ūkiniame pastate M. Š. šias akcizines prekes neteisėtai laikė, kol 2023 m. rugsėjo 16 d. 10.25 val. jas surado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir iš nuteistųjų valstybei solidariai priteisė atlyginti 61 384 Eur turtinę žalą.
3. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje UB prieš Kauno teritorinę muitinę, C-489/20 (toliau – sprendimas C-489/20), kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, ESTT vadovavosi 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančia Direktyvą 92/12/EEB (toliau – Direktyva 2008/118/EB), kuri nuo 2023 m. vasario 12 d. yra negaliojanti, nes ją pakeitė kita – 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (toliau – ir Direktyva 2020/262). Nustatyta, jog ši direktyva į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę buvo perkelta 2021 m. gruodžio 31 d. ir įsigaliojo 2023 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme nurodyta, kad šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, be kita ko, Direktyva 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (nauja redakcija). Įgyvendinant šią direktyvą, Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis buvo papildyta nuostata, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą (ši nuostata įsigaliojo nuo 2023 m. vasario 13 d.).
4. Atkreiptas dėmesys, kad ESTT 2022 m. balandžio 7 d. sprendime C-489/20 teismas savo išvadą motyvavo tuo, jog Direktyvoje 2008/118/EB nėra nuostatos, pagal kurią išnyksta prievolė mokėti akcizą, kai išnyksta skola muitinei, susijusi su kontrabandinėmis prekėmis, dėl Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto pagrindo. Iš to matyti, kad, atsiradus prievolei apskaičiuoti akcizą už tokias prekes, akcizas už tokias prekes lieka mokėtinas. Nustatyta, kad šiuo metu galiojančios Direktyvos 2020/262 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje narėje. Šio straipsnio 3 dalies d punkte nustatyta, kad išleidimas vartoti – tai, be kita ko, akcizais apmokestinamų prekių neteisėtas įvežimas, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą (pastaroji nuostata, mininti Reglamentą, kuriuo nustatomos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, ankstesnėje direktyvoje įtvirtinta nebuvo). Be to, minėtoje byloje, kurioje buvo priimtas pirmosios instancijos teismo cituotas prejudicinis sprendimas, generalinio advokato išvadoje taip pat buvo atkreiptas dėmesys į šią naują, bet tuomet dar negaliojančią direktyvą, nurodant, kad joje yra nustatytas priešingas reguliavimas dėl akcizo mokesčio išnykimo – nurodyta, jog pagal Direktyvą 2020/262 skolos muitinei išnykimas sutampa su pareigos mokėti akcizą išnykimu, bet ši nuostata dar negalioja. Taigi teisėjų kolegija nusprendė, kad šiame prejudiciniame sprendime pateiktas išaiškinimas, jog skolos muitinei išnykimas dėl Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyto pagrindo nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizais už neteisėtai į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo, nebėra aktualus.
5. ESTT 2022 m. balandžio 7 d. sprendime C-489/20 nurodyta, kad Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktas turi būti aiškinamas taip, jog skola muitinei išnyksta, kai prekės sulaikomos ir vėliau konfiskuojamos, nors jos jau buvo neteisėtai įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją. Teisėjų kolegija nusprendė, kad šioje byloje susiklosčiusi situacija atitinka vieną iš Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų skolos muitinei išnykimo sąlygų, kuri nustato, kad skola muitinei išnyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutiko su apelianto argumentu, jog, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktu, Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą, Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad prievolė mokėti akcizus muitinei mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) išnyksta Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose nustatytais atvejais, šiuo atveju sulaikius cigaretes ir nusprendus nuosprendžiui įsiteisėjus jas konfiskuoti bei sunaikinti, skola valstybei mokėti akcizo mokestį išnyko.
III. Kasacinio skundo argumentai
6. Kasaciniu skundu civilinė ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:
6.1. Nagrinėjamu atveju D. L. ir M. Š. ne tik padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 1992 straipsnio 3 dalyje, bet ir savo kaltais tyčiniais veiksmais neįvykdė teisės aktuose nustatytų prievolių, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė akcizų deklaracijų ir nesumokėjo 61 384 Eur akcizų mokesčio, taip padarydami valstybei 61 384 Eur dydžio žalą.
6.2. Teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, nepagrindė, kodėl byloje taikytinos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, Direktyvos 2020/262 6 straipsnio 3 dalies d punktas bei Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnio 2 dalies nuostatos, o ne civiliniame ieškinyje nurodytas Direktyvos 2020/262 6 straipsnio 3 dalies b punktas, Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 10 straipsnio 8 dalis, 11 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 1 dalis.
6.3. Be to, apeliacinės instancijos teismas nevertino šių reikšmingų aplinkybių:
6.3.1. nuteistųjų Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai disponuojamų akcizais apmokestinamų prekių teisinio režimo, t. y. joms nebuvo taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, už jas nebuvo sumokėti akcizai, cigaretės buvo laikomos ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, neturint teisės aktų nustatyta tvarka išrašytų prekių įsigijimo, gabenimo, akcizų už šias prekes sumokėjimą patvirtinančių dokumentų;
6.3.2. fakto, kad sulaikytos cigaretės nebuvo nuteistųjų įgytos trečiosiose šalyse ir (ar) atgabentos (taip pat ir neteisėtai) į Lietuvos Respublikos teritoriją iš trečiųjų šalių, dėl ko galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl skolos muitinei atsiradimo, kad nuteistiesiems nėra inkriminuojama jų Lietuvos rinkoje neteisėtai laikytų ir gabentų akcizais apmokestinamų prekių kontrabanda;
6.3.3. civilinės ieškovės prašoma priteisti (atlyginti) valstybei žala susideda iš neteisėtai kaltinamųjų nesumokėto akcizų mokesčio, o ne iš skolos muitinei ar muito mokesčio;
6.3.4. nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia vadovautis Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punktu, šio kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktais, Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, taip pat Direktyvos 2020/262 6 straipsnio 2 dalies bei šio straipsnio 3 dalies d punktu.
6.4. Kasaciniame skunde pažymėta, kad skolos muitinei sąvoka įtvirtinta Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 18 punkte, pagal kurį skola muitinei – asmens pareiga sumokėti importo ar eksporto muito, taikomo konkrečioms prekėms pagal galiojančius muitų teisės aktus, sumą. Importo muitas – už prekių importą mokėtinas muitas, eksporto muitas – už prekių eksportą mokėtinas muitas (5 straipsnio 20–21 punktai). Taigi, skola muitinei neapima Lietuvos Respublikoje taikomo akcizų mokesčio, todėl, sprendžiant ginčą dėl akcizų mokesčio (kartu valstybei padarytos žalos atlyginimo) priteisimo, Sąjungos muitinės kodekso nuostatos netaikytinos ir kaltinamojo pareiga sumokėti dėl jo atliktos neteisėtos veikos nesumokėtus akcizus (kartu atlyginti valstybei padarytą žalą) negali būti laikoma išnykusia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTA2LTQ0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-506-442/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-506-442/2020">eA-506-442/2020</a>, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-37-648/2023).
6.5. Byloje teismas ne tik kad nepagrįstai taikė Sąjungos muitinės kodekso normas, bet ir taikė ne tas Direktyvos 2020/262 bei Akcizų įstatymo nuostatas. Byloje susiklosčiusiems santykiams taikytina Direktyvos 2020/262 6 straipsnio 2 dalis bei šio straipsnio 3 dalies b punktas, o ne šio straipsnio 3 dalies d punktas, taip pat taikytinas Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas, o ne 9 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnio 2 dalis, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog dėl sulaikytų cigarečių atsirado skola muitinei, kuri, kaip pažymėjo teismas, apimtų dėl sulaikytų cigarečių privalomai mokėtiną akcizų mokestį ir kuri, sulaikius šias prekes (cigaretes), jas konfiskavus ir (ar) sunaikinus, išnyktų.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl civilinio ieškinio nagrinėjimo baudžiamojoje byloje
8. Kasatorius nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo sprendimu motyvuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų nesilaikymu, tačiau kasaciniame skunde iš esmės keliamas ne procesinių reikalavimų dėl įrodymų vertinimo nesilaikymo klausimas, o BPK 109, 115 straipsnių netinkamo taikymo klausimas. Teigiama, kad yra netinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas dėl Sąjungos muitinės kodekso, Direktyvos 2020/262 bei Akcizų įstatymo nuostatų taikymo. BPK 20 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimai nurodomi tik deklaratyviai, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
9. Civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja BPK X skyrius (BPK 109–118 straipsniai). Jame nustatyta, kad civilinį ieškinį turi teisę paduoti asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, civilinis ieškinys yra reiškiamas įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, jis nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis).
10. Nagrinėjamoje byloje civilinės ieškovės teikiamas civilinio ieškinio pagrindas savo esme yra žala, kilusi dėl neįvykdytos mokestinės prievolės (nesumokėtas akcizų mokestis). Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad mokestinės bei civilinės atsakomybės prievolės nėra tapačios. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog pareiga vykdyti mokestinę prievolę (pareiga mokėti mokestį) reiškia pareigą įvykdyti prievolę natūra, o ne žalos atlyginimo prievolę, todėl ji negali būti sutapatinama su civilinės atsakomybės prievole, taip pat mokestinė prievolė ir civilinės atsakomybės prievolė skiriasi savo esme, jų tikslais, atsiradimo pagrindais, taikymo sąlygomis, ieškinio senaties terminais ir pan., tai atitinkamai gali nulemti ir prievolės dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni0zMDMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86-303/2018">2K-7-86-303/2018</a>, 2K-7-37-648/2023).
11. Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Pareiga mokėti mokesčius yra prievolė valstybei, o ne teisinės atsakomybės forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTA2LTQ0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-506-442/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-506-442/2020">eA-506-442/2020</a>). Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu ir taikytinas civilinės atsakomybės institutas, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, 2K-7-68-222/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni0zMDMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86-303/2018">2K-7-86-303/2018</a>). Tokiais atvejais valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM5LTYyOC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-139-628/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-139-628/2019">2K-139-628/2019</a>, 2K-151-697/2020). Taigi, neįvykdyta mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu tik jei nustatoma, kad nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (pvz., nėra galimybės apskaičiuoti mokesčių nepažeidžiant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnyje nustatytų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų konstatavimo ir nesumokėtų mokesčių apskaičiavimo tiesioginio priklausymo nuo baudžiamosios bylos baigties ir joje teismo konstatuotų faktų, dėl nusikalstamos veikos trukmės, jos tęstinio pobūdžio ir pan.). Kol mokesčių išieškojimas MAĮ nustatyta tvarka tebėra vykdomas (ar tebėra teisiškai bei faktiškai įmanomas), žalos faktas ir dydis, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, dar negali būti nustatyti, t. y. nėra galimybės iš esmės nuspręsti dėl ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, 2K-7-68-222/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni0zMDMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86-303/2018">2K-7-86-303/2018</a>). Kadangi baudžiamajame procese galimybė sustabdyti bylą, kol paaiškės mokesčių išieškojimo procedūros MAĮ nustatyta tvarka rezultatas, nenurodyta, tokiai situacijai susiklosčius nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo metu, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje turėtų būti paliekamas nenagrinėtas, išaiškinant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-37-648/2023).
12. Viena iš sąlygų laikyti neįvykdytą mokestinę prievolę žala civilinės atsakomybės prasme yra būtinybė nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad mokestinė prievolė kilo iš padarytos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad D. L. ir M. Š. neteisėtai disponavo 12 899 pakeliais cigarečių „Minsk Capital QS“, 9300 pakelių cigarečių „NZ Gold“ ir 1100 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“ ir taip padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 1992 straipsnio 3 dalyje. Taigi, byloje nustatyti nusikalstami (neteisėti) nuteistųjų veiksmai ir jų kaltė.
13. Kitas svarbus aspektas sprendžiant, ar mokestinė prievolė nagrinėjamoje byloje gali būti laikoma nusikaltimu padaryta žala, yra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais nebuvimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika baigta 2023 m. rugsėjo 16 d. Taigi šiuo atveju mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, nustatyti MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje, nėra suėję, todėl mokestinė prievolė (esant pagrindui) gali būti apskaičiuota mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka.
14. Aptartos teismų praktikos ir baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad galimai mokėtinų mokesčių dydis neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, todėl tai nėra laikytina įrodinėtina aplinkybe nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Antra, civiliniu ieškiniu byloje keliami klausimai, t. y. įrodinėtinos aplinkybės, apima ne tik civilinės atsakomybės sąlygas (ieškinio pagrįstumas, žalos dydis, priežastinio ryšio tarp žalos ir nusikalstamos veikos nustatymas), tačiau ir mokestinio ginčo sritį (ar apskritai byloje nustatytais atvejais asmenims kyla pareiga mokėti akcizo mokesčius). Tai lemia poreikį pirmiausia nustatyti mokestinės prievolės buvimo pagrindą mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o ne civilinės atsakomybės kilimo klausimą.
15. Galiausiai civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese, siekiant nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo, negali nulemti specializuotų teismų kompetencijos ar nustatytos mokestinių ginčų specialios ikiteisminės nagrinėjimo tvarkos nepaisymo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas, MAĮ 144–146 straipsniai). Juolab, kaip minėta, galimus turtinius praradimus patvirtinantys įrodymai ir kita aktuali informacija apie galimą mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką nėra sukoncentruota ar sukaupta išskirtinai tik šioje baudžiamojoje byloje, o tai apsunkintų naujus savarankiškus teisinius procesus.
16. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. BPK tiesiogiai nurodo tik vieną atvejį, kada civilinis ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas: BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, palikdamas civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Tačiau teismų praktikoje, konstatavus tokio civilinio ieškinio išsprendimo teisinio reguliavimo spragą, pripažįstama, kad, pavyzdžiui, nutraukiant baudžiamąją bylą dėl senaties ir kitais atvejais civilinis ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, taip neužkertant kelio asmeniui, patyrusiam žalos, reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzMtNjc3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-73-677/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-73-677/2016">2K-73-677/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, 2K-46-699/2018, 2K-165-648/2020, 2K-255-976/2024).
17. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad civilinė ieškovė šioje baudžiamojoje byloje reiškė civilinį ieškinį, kuris savo esme yra susijęs ne su nusikalstama veika padarytos žalos nustatymu, o iš mokestinio ginčo kylančiais teisiniais santykiais, taigi ieškinį, kurio nagrinėjimo ir sprendimo BPK nereguliuoja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalį, kuria Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštas civilinis ieškinys atmestas, pakeisti: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Albinas Antanaitis
Arūnas Budrys
