Civilinė byla Nr. e2A-390-425/2023
Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00219-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.3.2,7,4; 3.3.1.20
(N)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 11 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-79-504/2022 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dalies, kuria atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai priteisti vidutinio darbo užmokesčio bei išmokėtų sumų už priverstinės prastovos laiką skirtumą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė D. K. prašė panaikinti atsakovo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) 2020-11-03 Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prastovos skelbimo (duomenys neskelbtini)”; pripažinti atsakovo vykdomus struktūrinius pertvarkymus, sujungiant (duomenys neskelbtini) padalinius į vieną (duomenys neskelbtini)padalinį, fiktyviais, vykdomais tikslu atleisti konkretų asmenį, t.y. ją, D. K. ir panaikinti (duomenys neskelbtini) direktorės 2020-07-29 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta nauja (duomenys neskelbtini) struktūra bei 2020-07-30 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuo 2020-11-04 naikinamos (duomenys neskelbtini) vadovų pareigybės ir nuo 2020-11-04 įsteigiama viena (duomenys neskelbtini) socialinio darbuotojo - padalinio vadovo pareigybė; įpareigoti atsakovą užtikrinti su ja pasirašytoje sutartyje numatytas darbo sąlygas - darbo vietą, darbo funkcijas, atlyginimą ir kt.; priteisti iš (duomenys neskelbtini) jos naudai skirtumą tarp vidutinio darbo užmokesčio bei išmokėtų sumų už priverstinės pravaikštos laiką, laikotarpiu nuo 2020-12-15 iki atsakovo pareigos užtikrinti sutartyje numatytas darbo sąlygas įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir bylos eigos esmė
2. Skundžiamu
3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti (duomenys neskelbtini) įstaigoje vykdomus struktūrinius pertvarkymus fiktyviais, vykdomais tikslu atleisti konkrečiai ieškovę D. K. bei panaikinti (duomenys neskelbtini) direktorės 2020-07-29 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta nauja (duomenys neskelbtini) struktūra ir 2020-07-30 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuo 2020-11-04 naikinamos (duomenys neskelbtini) padalinio vadovų pareigybės bei nuo 2020-11-04 įsteigiama viena (duomenys neskelbtini) padalinio socialinio darbuotojo - padalinio vadovo pareigybė.
4. Dėl reikalavimo panaikinti 2020-11-03 Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prastovos skelbimo Pa(duomenys neskelbtini)“, teismas sprendė, jog D. K. apskundus VDI Panevėžio teritorinio skyriaus sprendimą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį (2020-09-11, Nr. (duomenys neskelbtini)), darbdavys nutraukti darbo sutarties su ieškove negalėjo, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 168 straipsnio 3 dalies nuostatai. Teismas darė išvadą, jog esant situacijai, kai jau yra panaikinta darbuotojo pareigybė, o darbo sutarties nutraukimas negalimas, nes yra ginčijamas sprendimas suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį, laikytina objektyvia priežastimi, dėl kurios darbdavys negali darbuotojui suteikti pagal darbo sutartį sulygto darbo. Nurodė, kad D. K. atsakovas siūlė užimti laisvas lankomosios priežiūros darbuotojo pareigas, tačiau ieškovė su pasiūlymu nesutiko. Konstatavo, kad iš atsakovo pateiktų duomenų apie laisvas pareigas, kurias galėtų užimti ieškovė pagal savo kvalifikaciją, 2020-12-15 - 2021-08-04 laikotarpiu nebuvo.
5. Teismas sprendė, kad (duomenys neskelbtini) turėjo pagrindą D. K. skelbti prastovą nuo pirmosios darbo dienos po jos laikinojo nedarbingumo pabaigos iki kol vyks darbo ginčas administracinėje byloje pagal jos skundą dėl VDI Panevėžio teritorinio skyriaus 2020-09-11 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį, o jos atleidimo klausimą spręsti darbo ginčui pasibaigus.
6. Nurodė, kad ieškovei neginčijus, jog jai paskelbus prastovą, buvo išmokėtos DK 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos išmokos, kaip tai buvo nurodyta 2020-11-03 įsakyme bei netenkinus ieškovės reikalavimo pripažinti minėtą įsakymą neteisėtu, jos reikalavimas priteisti skirtumą tarp vidutinio darbo užmokesčio bei išmokėtų sumų už priverstinės pravaikštos laiką, atmestinas.
7. Teismas taip pat konstatavo, kad 2021-08-05 atsakovo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė yra atleista iš darbo. Nurodė, kad teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-387-504/2022 sprendžiami ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo/neteisėtumo ir su tuo susiję klausimai pagal (duomenys neskelbtini) ieškinį bei grąžinimo į darbą ir su tuo susiję klausimai pagal D. K. ieškinį. Teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas, pareikštas byloje Nr. e2-387-504/2022 ir reikalavimas, pareikštas šioje byloje - įpareigoti atsakovą užtikrinti jai su atsakovu pasirašytoje sutartyje numatytas darbo sąlygas - darbo vietą, darbo funkcijas, atlyginimą ir kita, yra tapatūs pagal esmę, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą užtikrinti su ja pasirašytoje sutartyje numatytas darbo sąlygas paliktinas nenagrinėtu.
8. Nesutikdama su priimtu sprendimu ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti sprendimą ir ieškinį atmestoje dalyje patenkinti arba panaikinti sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
10. Nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ieškovė pateikė kasacinį skundą.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi, kurią patikslino 2023 m. spalio 10 d. nutartimi, panaikino Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas panaikinti atsakovo 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prastovos skelbimo (duomenys neskelbtini)“, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies ir panaikino (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prastovos skelbimo (duomenys neskelbtini)“. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo skirtumą tarp vidutinio darbo užmokesčio bei išmokėtų ieškovei sumų už priverstinės prastovos laiką, panaikino ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.
12. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas prastovos paskelbimo sąlygas ir DK 168 straipsnio 3 dalyje nustatytus draudimus bloginti ieškovės būtinąsias darbo sutarties sąlygas be Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sutikimo ir atleisti ieškovę, kol vyksta darbo ginčas, bei nukrypo nuo šias normas aiškinančios kasacinio teismo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Nurodyti pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis pripažinta, kad atsakovas pagrįstai ieškovei paskelbė prastovą, ir dėl to buvo atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas panaikinti atsakovo 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prastovos skelbimo (duomenys neskelbtini)“, ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, panaikinti atsakovo 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prastovos skelbimo (duomenys neskelbtini)“ (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pripažinus, kad atsakovas nepagrįstai paskelbė ieškovei prastovą, atitinkamai spręstinas klausimas dėl skirtumo tarp vidutinio darbo užmokesčio bei išmokėtų ieškovei sumų už priverstinės prastovos laiką priteisimo iš atsakovo. Nagrinėjamu atveju byloje teismai nesprendė ir nevertino šio ieškovės ieškinio reikalavimo, todėl teismų procesiniuose sprendimuose liko nenustatytos šios aplinkybės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu nagrinėtinoje civilinės bylos dalyje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) skirtumą tarp vidutinio darbo užmokesčio bei išmokėtų sumų už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo 2020-12-15 iki 2021-08-04; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13.1. Nurodo, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-504/2022, kurioje sprendžiamas ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo/neteisėtumo ir su tuo susiję klausimai. Iš civilinėje byloje Nr. e2-387-504/2022 esančių duomenų matyti, jog Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus darbo ginčų komisija 2021-10-20 priėmė sprendimą, kuriuo nutarė pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti atsakovo (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 5 d. direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. K. darbo sutarties nutraukimo“, tačiau Komisija nutarė negražinti ieškovės į buvusį darbą ir laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovės D. K. ir atsakovo (duomenys neskelbtini) nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 6 dalis). Komisija nutarė išieškoti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) ieškovei D. K. 3 968,46 Eur sumą už priverstinę pravaikštą nuo darbo sutarties nutraukimo dienos 2021-08-05 iki sprendimo priėmimo dienos 2021-10-20 bei nutarė priteisti kitas sumas.
13.2. Atsižvelgiant į tai, nors ieškiniu šioje byloje buvo prašoma priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) ieškovės naudai skirtumą tarp vidutinio darbo užmokesčio bei išmokėtų sumų už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2020-12-15 iki atsakovo pareigos užtikrinti ieškovei su atsakovu pasirašytoje darbo sutartyje numatytas darbo sąlygas įvykdymo, šios sumos priteistinos iki darbo sutarties nutraukimo dienos 2021-08-05, kadangi kompensacijų priteisimo klausimas nuo darbo sutarties nutraukimo dienos sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2-387-504/2022.
14. Atsiliepimu atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus procesinius dokumentus, nagrinėjamoje byloje jau priimtus ir įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, o civilinę bylą nagrinėja pagal jau nustatytą reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio bei išmokėtų sumų už priverstinės pravaikštos laiką skirtumo dydžio priteisimo.
16. Nagrinėdamas šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusį ginčą apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 218 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu darbuotojas nušalintas nuo darbo, kai nėra teisėto pagrindo, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą grąžinti darbuotoją į darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
17. Pagal formuojamą teismų praktiką kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką mažinimas galimas išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012). Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad priteisiamas vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką mažinimas galimas tik išimtiniais atvejais, o patį išskirtinį atvejį turi pateisinti ypatingos aplinkybės. Išskirtinės aplinkybės yra tokios, kurios pateisina mažinimu siekiamą apginti reikšmingą tikslą (pavyzdžiui, kitų darbuotojų darbo vietas) (M., B. Vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30⁰ straipsnį. Teisė, 2014, t. 90). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių išskirtinių bei išimtinių aplinkybių, leidžiančių mažinti mokėtino vidutinio darbo užmokesčio dydžio skirtumą.
18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieškovei D. K. pasiūlė, o atsakovą (duomenys neskelbtini) įpareigojo pateikti duomenis apie ieškovės D. K. vidutinį darbo užmokestį nuo 2020 m. iki prastovos paskelbimo 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat pateikti duomenis apie viso paskelbtos prastovos laikotarpiu išmokėtas lėšas.
19. 2023 m. rugsėjo 15 d. – 2023 m. spalio 3 d. į bylą buvo gauti ieškovės ir atsakovo paaiškinimai, informacija apie darbo užmokestį bei skirtumo dydžio paskaičiavimai.
20. Atsakovas pateikė duomenis, o su tokiu apskaičiavimu sutiko ir ieškovė, kad ieškovės vienos dienos vidutinis darbo užmokestis sudarė 73,49 Eur (kartu su atsiliepimu pateikti duomenys, 2023 m. rugsėjo 26 d. pažyma).
21. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti ir dėl to ginčas nekyla, jog priverstinės pravaikštos laikas yra nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d., o ieškovei D. K. už pirmą pravaikštos darbo dieną (2020 m. gruodžio 15 d.) buvo sumokėtas vidutinis darbo užmokestis. Be to, už antrąją ir trečiąją pravaikštos darbo dienas (2020-12-16 bei 2020-12-17) ieškovei buvo sumokėta 2/3 vidutinio darbo užmokesčio. Ieškovės paskaičiavimu, neišmokėta suma už šias dienas sudaro 48,99 Eur. Taip pat reikšminga ir tai, kad ieškovė pripažįsta, jog už likusį pravaikštos laiką jai buvo mokama 40 proc. jos vidutinio darbo užmokesčio, o susidaręs skirtumas už šį laikotarpį yra 6 878,65 Eur.
22. Kartu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovei D. K. priverstinės pravaikštos laikotarpiu buvo išmokėtos šios sumos: už 2020 m. gruodžio mėn. – 406,63 Eur; už 2021 m. sausio mėn. – 587,92 Eur; už 2021 m. vasario mėn. – 642,0 Eur; už 2021 m. kovo mėn. – 642,0 Eur; už 2021 m. balandžio mėn. – 642,0 Eur; už 2021 m. gegužės mėn. – 642,0 Eur; už 2021 m. birželio mėn. – 642,0 Eur; už 2021 m. liepos mėn. – 642,0 Eur; už 2021 m. rugpjūčio mėn. (3 d.d.) – 87,54 Eur.
23. Taigi, siekiant nustatyti skirtumo dydį tarp ieškovei išmokėtų sumų ir vidutinio darbo užmokesčio, yra pagrindas remtis tiek vienos dienos ieškovės darbo užmokesčio dydžiu (73,49 Eur), tiek kas mėnesį buvusių darbo dienų skaičiumi, tiek ieškovei išmokėtų lėšų suma. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovei bendra išmokėta suma yra 4 934,09 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2020 metų gruodžio mėnesio darbo dienų skaičių, taip pat aplinkybę, kad priverstinė pravaikšta vyko nuo 2020 m. gruodžio 15 d., kaip pagrįstai nurodo ieškovė, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį už 2020 m. gruodžio mėnesį likusių darbo dienų skaičius nuo 2020 m. gruodžio 15 d. yra ne 8, o 11 dienų. Dėl to bendra suma už šį mėnesį yra 808,39 Eur, o atėmus atsakovo sumokėtą 406,63 Eur sumą, susidarantis skirtumas yra 401,76 Eur. Kitų mėnesių vidutinis darbo užmokestis bei išmokos skirtumas yra toks: už 2021 m. sausį– 881,88 Eur (73,49 Eur x 20 darbo dienos – 587,92 Eur); už 2021 m. vasarį – 754,31 Eur (73,49 Eur x 19 darbo dienos – 642 Eur); už 2021 m. kovą - 974,78 Eur (73,49 Eur x 22 darbo dienos – 642 Eur); už 2021 m. balandį - 901,29 Eur (73,49 Eur x 21 darbo diena -642 Eur); už 2021 m. gegužę - 901,29 Eur (73,49 Eur x 21 darbo diena - 642 Eur); už 2021 m. birželį – 901,29 Eur (73,49 Eur x 21 darbo diena - 642 Eur); už 2021 m. liepą – 901,29 Eur (73,49 Eur x 21 darbo diena -642 Eur); už 2021 m. rugpjūtį -132,93 Eur (73,49 Eur x 3 darbo dienos – 87,54 Eur). Taigi, bendra vidutinio darbo užmokesčio suma yra 11 684,91 Eur (atsižvelgus į tai, kad 2020 m. gruodžio mėnesinio darbo dienų skaičius turi būti skaičiuojamas ne 8 dienos, o 11), o ieškovei buvo išmokėta 4 934,09 Eur. Dėl to, susidaręs skirtumas yra 6 750,82 Eur (neatskaičius mokesčių), kuris, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi panaikino (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prastovos skelbimo (duomenys neskelbtini)“ bei konstatavo, jog atsakovas nepagrįstai paskelbė ieškovei prastovą, yra priteisiamas iš atsakovės ieškovei.
24. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys dėl vidutinio darbo užmokesčio bei išmokėtų lėšų skirtumo priteisimo buvo netenkintas yra nepagrįstas, todėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo skirtumą tarp vidutinio darbo užmokesčio bei ieškovei išmokėtų sumų už priverstinės prastovos laiką, yra naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkinamas, priteisiant iš atsakovės 6 750,82 Eur (neatskaičius mokesčių) sumą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
25. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovės ieškiniu reikštų reikalavimų apimtį, taip pat nagrinėjamoje byloje priimtų bei ieškovės neskųstų procesinių sprendimų apimtį, t.y. kad kasacinis ir apeliacinis procesai iš esmės vyko tik dėl priverstinės pravaikštos pripažinimo nepagrįsta bei vidutinio darbo užmokesčio skirtumo priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką, nors ieškiniu buvo reiškiam ir reikalavimai dėl atsakovo vykdomų struktūrinių pertvarkymų pripažinimo fiktyviais, taip pat atsakovo įsakymo, kuriuo patvirtinta nauja atsakovo struktūra, bei įsakymo, kuriuo panaikintos atitinkamų vadovų pareigybės ir įsteigiama viena vadovo pareigybė, panaikinimo, yra pagrindas spręsti, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas apie 80 proc.
27. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 800 Eur (DOK (duomenys neskelbtini)) ir pateikė tą patvirtinančius įrodymus. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 820 Eur bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Šalių patirtos teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme nėra neproporcingos, taip pat neviršija maksimalių rekomenduojamų dydžių, todėl, atlikus įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistinos 476 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (640-164=476) (CPK 93 straipsnio 2 dalies, 98 straipsnio 1 dalis).
28. CPK 93 straipsnio 2 dalies, 98 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
29. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 520 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė apeliacinį skundą taip pat buvo teikusi dėl visų ieškinyje nurodytų reikalavimų, t.y. tiek dėl pravaikštos pripažinimo nepagrįsta, tiek dėl darbo užmokesčio skirtumo priteisimo, tiek dėl kitų atsakovės įsakymų panaikinimo, sprendžia, kad yra pagrindas iš ieškovės atsakovei priteisti 20 proc. jos turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t. y. 104 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės D. K. ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) skirtumą tarp vidutinio darbo užmokesčio bei ieškovei išmokėtų sumų už priverstinės prastovos laiką, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)iš atsakovo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6 750,82 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų 82 ct) (neatskaičius mokesčių) skirtumą tarp vidutinio darbo užmokesčio bei išmokėtų ieškovei sumų už priverstinės prastovos laiką bei 476 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovui (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 104 Eur (vieną šimtą keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Rita Dambrauskaitė
Laimantas Misiūnas
