Civilinė byla Nr. 3K-3-384/2008 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
75.4.1; 75.8; 128.16.1
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Vinco Versecko (pranešėjas) ir Dangutės Ambrasienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. Š. ir V. Š. kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 2 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. sausio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. Š. ir V. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui E. P.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2003 m. spalio 1 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų V. Š. ir M. Š. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią visas nekilnojamasis turtas atiteko V. Š.
Kreditorius E. P. 2005 m. kovo 17 d. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, prašydamas panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria patvirtintas susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir netenkinti pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Prašyme E. P. nurodė, kad iki 2001 m. sausio 12 d. M. Š. turėjo grąžinti pagal 1999 m. sausio 12 d. paskolos sutartį pasiskolintus pinigus. Nutraukiant santuoką ir dalijant joje sugyventą turtą, jam, kaip kreditoriui, turėjo būti pranešta apie bylą, tačiau M. Š., pateikdamas teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nuslėpė faktą apie skolos buvimą bei pasirašė kreditoriaus teises pažeidžiantį susitarimą, pagal kurį visas turtas atiteko buvusiai sutuoktinei.
Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 9 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, nes laikė, kad buvo pažeisti pareiškėjų kreditoriaus E. P. interesai.
Tas pats teismas 2007 m. balandžio 3 d. nutartimi įpareigojo pareiškėjus pateikti CK 3.53 straipsnio ir CPK 539 straipsnio reikalavimus atitinkantį prašymą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje būtų aptartos E. P. finansinio reikalavimo įvykdymas, tačiau pareiškėjai nepateikė įstatymų reikalavimus atitinkančios sutarties.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 2 d. nutartimi panaikino visą Palangos miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 1 d. sprendimą ir paliko nenagrinėtą pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Teismas nurodė, kad pareiškėjams nepateikus įstatymo reikalavimus atitinkančio prašymo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kuriuose būtų aptartas E. P. finansinio reikalavimo įvykdymas, bylos išsprendimas negalimas, nes pareiškėjų pateiktas prašymas ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartis prieštarauja kreditoriaus interesams.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 23 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjų M. Š. ir V. Š. atskirąjį skundą ir Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartį pakeitė – panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 1 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjų turto padalijimo ir šią dalį paliko nenagrinėtą, o kitą Palangos miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 1 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs pareiškėjus pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje būtų išspręstas prievolės kreditoriui E. P. įvykdymas, tačiau pareiškėjai šios pareigos neįvykdė. Teismo posėdžio metu pareiškėjų advokatas nurodė, kad pareiškėjai neketina pateikti kitos sutarties, todėl pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį teismas pagrįstai prašymo dalį dėl turto padalijimo paliko nenagrinėtą. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino ne dalį, o visą Palangos miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 1 d. sprendimą. Procesas buvo atnaujintas pagal kreditoriaus, kurio interesai dalijant santuokoje įgytą turtą buvo pažeisti, prašymą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl pareiškėjams neįvykdžius teismo nurodymo pateikti tinkamą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškimas šioje dalyje paliktinas nenagrinėtas. Kolegija taip pat pažymėjo, kad pareiškėjams nenurodžius kreditoriaus, teismas pagrįstai savo iniciatyva įtraukė kreditorių E. P. į bylą suinteresuotu asmeniu.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjai M. Š. ir V. Š. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 2 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 23 d. nutartis ir Palangos miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad jie yra išsituokę asmenys, tačiau jų turtas lieka bendrąja jungtine nuosavybe. Kasatoriai mano, kad santuokos nutraukimo atveju bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės režimas pasibaigia, o turtas tampa jų asmenine nuosavybe. Kasatoriai nurodo, kad, apeliacinės instancijos teismui nutarus pareiškimo dalį dėl turto padalijimo palikti nenagrinėtą, susidaro teisiškai neįmanoma situacija – turto dalybos neįvyko ir pareiškėjai M. Š. ir V. Š. nuo 2003 m. spalio 1 d. yra bendrasavininkiai tiek turto, priklausiusio jiems iki santuokos nutraukimo, tiek turto, kurį kiekvienas jų įsigijo po santuokos nutraukimo. Kadangi padalytu turtu naudojasi V. Š., tai nelogiška būtų pripažinti, kad pagal CK 4.88 straipsnio 1 dalį M. Š. tebeturi prievolę išlaikyti bendrą turtą. Be to, būtų pažeistos ir CK 4.88 straipsnio 1 dalies, 4.89 straipsnio 1 dalies nuostatos. Taip pat teismai neatkreipė dėmesio į tai, jog M. Š. 2001 m. gegužės 16 d. pripažino, kad turtas bus laikomas V. Š. asmenine nuosavybe. Kasatoriai nurodo, kad, pripažinus, jog jų turtas nebuvo padalytas, jie privalėtų dar kartą kreiptis į teismą su reikalavimu padalyti turtą. Tačiau kasatoriai dėl to patirtų papildomų išlaidų – pagal CPK 85 straipsnį nutraukiant santuoką bendru sutarimu, žyminis mokestis nemokėtinas, o pareiškus reikalavimą padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo nebūtų atleisti.
2. Teismas, nutraukdamas santuoką ir nepadalydamas santuokoje įgyto turto, pažeidė CK 3.59 straipsnio nuostatas. Be to, teismas, nesutikdamas su pateikta kasatorių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, privalėjo pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdyti. Teismas nurodė, kad kasatorių sudaryta sutartis neužtikrina kreditoriaus E. P. interesų. Kasatoriaus M. Š. skola yra jo asmeninė, o ne bendroji sutuoktinių skola. Dėl to kasatoriai pareiškime nutraukti santuoką nenurodė jo kaip bendro kreditoriaus. Kasatoriai mano, kad kreditorius galėjo pasinaudoti kitais savo teisių gynimo būdais, taip pat nurodo, kad kreditoriaus prašymas dėl proceso šioje byloje atnaujinimo neatitinka CPK 369 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes jis nepateikė įrodymų, kad nėra praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas. Be to, šioje byloje teismai nenustatinėjo, ar įmanoma išieškoti skolą, nukreipiant išieškojimą į M. Š. asmeninės nuosavybės turimą turtą ar pajamas. Kasatoriai mano, kad kreditorius, siekdamas apginti savo interesus, turėjo pareikšti actio Pauliana ieškinį, o ne reikšti ieškinį dėl proceso atnaujinimo.
Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo E. P. prašo pareiškėjų kasacinį skundą atmesti, o skundžiamos Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriai galėtų reikalauti įstatyme numatytų santuokos nutraukimo padarinių atsiradimo tik tuo atveju, jei ir santuoka būtų nutraukta laikantis įstatymo reikalavimų. Kadangi su prašymu nutraukti santuoką bendru sutarimu kasatoriai pateikė viešajai tvarkai prieštaraujančią ir kreditoriaus interesus pažeidžiančią sutartį, šios sutarties per įstatymo nustatytą terminą neištaisė ir neketina taisyti, tai laikytina, kad jie yra pažeidę CK 3.126 straipsnyje nustatytą pareigą. Aplinkybė, kad M. Š. 2001 m. gegužės 16 d. pareiškime pripažino, jog santuokoje įgytas turtas bus jo sutuoktinės asmeninė nuosavybė, nėra teisiškai reikšminga. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jei kitaip nenustatyta vedybų sutartyje. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad kasatoriams buvo suteikta galimybė pasidalyti turtą nemokant žyminio mokesčio, tačiau jie šia galimybe nepasinaudojo ir piktybiškai ignoravo teismo įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismui priėmus procesinį sprendimą, kasatoriams nėra užkirstas kelias iš naujo kreiptis dėl turto padalijimo. Atsiliepime nesutinkama, kad buvo pažeisti CK 3.59 straipsnio reikalavimai. Kasatorius M. Š., pažeisdamas kreditoriaus interesus, atsisakė savo dalies sutuoktinės naudai, todėl pažeidė teisingumo ir sąžiningumo principus. Dėl to šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi ne,,įstatymo raide“, o įstatymo prasme, logika ir paskirtimi. Taip pat nurodoma, kad jei kreditorius kreipėsi į teismą reikalaudamas priteisti skolą tik iš vieno solidariosios prievolės skolininko, tai nereiškia, kad tai yra asmeninė, o ne solidarioji prievolė. Kasatoriai, kaip sutuoktiniai, yra solidarieji skolininkai. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad tiek pareiškus actio Pauliana ieškinį ir jį tenkinus, tiek atnaujinus procesą ir teismui priėmus procesinį sprendimą, būtų tos pačios teisinės pasekmės – kasatorių turtas liktų nepadalytas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ar nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dali). Kasaciniais pagrindais šioje byloje keliamas teisės normų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu taikymo klausimas.
Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.53 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte sutuoktiniai įpareigojami prašyme nutraukti santuoką nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. CPK 540 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai pareiškia reikalavimus, teismas sustabdo bylą, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.
Nagrinėjamoje byloje kasatoriai kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarė vaiko išlaikymo ir auklėjimo, sutuoktinių vienas kito išlaikymo klausimus. Sutardami, kad visas turtas lieka V. Š., sutuoktiniai prašyme nenurodė, jog turi kreditorių (nurodė, jog nė vienas iš jų neturi nei asmeninių, nei bendrų kreditorių), ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nesprendė prievolių kreditoriui įvykdymo klausimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas, gavęs abiejų sutuoktinių kreditoriaus E. P. pareiškimą, pagrįstai pripažino, kad teismo sprendimas, kuriuo išspręstas kasatorių prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pažeidžia šio kreditoriaus teisėtus interesus, ir atnaujino bylos nagrinėjimą. Sutuoktiniams atsisakius sudaryti naują sutartį, kurioje būtų išspręsti kreditoriaus reikalavimai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškimą paliko nenagrinėtą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2003 m. spalio 1 d., kada buvo nutraukta santuoka pirmosios instancijos teisme, praėjo ilgas laiko tarpas, ir į siekį bei pakankamumą užtikrinti kreditoriaus E. P. turtinį interesą, turėjo pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo 2003 m. spalio 1 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjų turto padalijimo ir šią kasatorių prašymo dalį palikti nenagrinėtą, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Kreditorių E. P. esama teisinė padėtis tenkina ir buvusių sutuoktinių interesų nepažeidžia.
Kasatoriai nurodo, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėjo sudaryti turto balansą, nustatyti prievolės pobūdį, jos atsiradimo pagrindą, ginčo turto teisinį režimą, atsakomybės subjektus pagal prievolę ir esant pagrindui konstatuoti, kad šis turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, jo padalijimo ir skolos mokėjimo klausimą turėjo spręsti pagal CK 3.118 straipsnio 2, 4 dalių nuostatas. Teisėjų kolegija tokį kasatoriaus argumentą laiko teisiškai nepagrįstu. Minėta, kad santuoka supaprastinto proceso tvarka nutraukiama tais atvejais, kai nėra sutuoktinių ginčo, teismas privalo tik patikrinti, ar sutuoktinių prašymas dėl santuokos nutraukimo ir jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra pagrįsti, teisėti ir nepažeidžia vaikų, sutuoktinių ar jų kreditorių teisėtų interesų. Teismas, nagrinėdamas bylą supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, prievolių pobūdžio ir atsiradimo pagrindo, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (tarp jų ir CK 3.118 straipsnis). Tokia pozicija išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006. Taigi teismai, nutraukdami kasatorių santuoką supaprastinto proceso tvarka ir spręsdami dėl jų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagrįstai rėmėsi CK trečiosios knygos IV skyriaus II skirsnio ir CPK XXXV skyriaus normomis.
Kasaciniame skunde teigiama, kad, pripažinus, jog kasatorių turtas nepadalytas, jie privalės dar kartą kreiptis į teismą su reikalavimu padalyti turtą ir dėl to patirs papildomų išlaidų, nes reikės sumokėti žyminį mokestį. Minėta, kad nutraukiant santuoką supaprastinto proceso tvarka reikalaujama, jog kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai pateiktų sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktą tokie prašymai neapmokestinami žyminiu mokesčiu, todėl kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo CK 3.51 straipsnio pagrindu žyminio mokesčio nereikia mokėti. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas skatina sutuoktinius santuokos nutraukimo ir visus su juo susijusius klausimus spręsti taikiai, sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Šioje byloje šalys, pasirinkusios aptartą santuokos nutraukimo būdą, nuslėpė kreditorių ir nesutarė dėl jų sudarytos sutarties atitikties kreditoriaus interesams, todėl laikytina, kad kasatoriai nenorėjo taikiai išspręsti visų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų ir pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe padalyti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą be papildomų išlaidų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus aptartais ir kitais kasaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Vincas Verseckas
Dangutė Ambrasienė
