M. K. pagal BK 140 str. 2 d., 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-103-1214/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13943-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Danutės Jočienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalies, kuria nuspręsta priteisti M. K., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, iš valstybės 500 Eur patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimo.

Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu M. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti ar tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios. Nukentėjusiojo E. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš M. K. priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1020 Eur advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nuteistosios M. K. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies: iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad M. K. išsuko nukentėjusiajam E. L. dešinės plaštakos nykštį; panaikinta nuosprendžio dalis dėl M. K. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį; pritaikius BK 37 straipsnį, M. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jai nutraukta; panaikinta nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir procesinių išlaidų atlyginimo išieškojimo iš M. K.; E. L. civilinis ieškinys atmestas; M. K., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, iš valstybės priteista 500 Eur patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. K., dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, buvo kaltinama tuo (ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteista už tai), kad ji, mušdama ir kitaip smurtaudama, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir padarė šiam nežymų sveikatos sutrikdymą, būtent: 2021 m. balandžio 28 d., laikotarpiu nuo maždaug 21.00 val. iki 22.00 val., nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), M. K. su savo sugyventiniu E. L. vartojant alkoholį, šiam sugrįžus iš užsienio, kur jis dirba, įvyko konfliktas, šio konflikto metu E. L. bandant atsiimti raktus, vykstant grumtynėms ant grindų, M. K. tyčia vieną kartą įkando jam į kairę koją šlaunies srityje ir išsuko dešinės plaštakos nykštį, tuomet paėmė E. L. priklausantį planšetinį kompiuterį ir tyčia šiuo kompiuteriu sudavė vieną kartą jam, sėdinčiam ant lovos, į galvą veido srityje, tokiais savo smurtiniais veiksmais sukėlė E. L. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, šis sutrikdymas pasireiškė poodine kraujosruva su taškiniais nubrozdinimais kairėje šlaunyje ir poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs M. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus (pačios M. K., nukentėjusiojo E. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojų E. G., policijos pareigūnų parodymus, specialisto išvadas dėl E. L. padarytų sužalojimų ir kt.), konstatavo, kad įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent M. K. išsuko kaltinime nurodytu laiku nukentėjusiajam E. L. dešinį nykštį, nepakanka, todėl ši aplinkybė pašalinta. Įvertinęs visas bylos aplinkybes (tai, kad santykiai tarp M. K. ir E. L. buvo įtempti; tai, kad jos veiksmai, sukėlę nežymų E. L. sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, buvo tiesiogiai susiję su gana įžūliu, smurtiniu paties E. L. elgesiu; sužalojimų pobūdį), apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas M. K. taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės. Nutraukęs baudžiamąją bylą, įvertinęs nagrinėtą situaciją ir faktus, dėl kurių M. K. veika pripažintina mažareikšme, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad E. L. civilinis ieškinys negali būti tenkinamas. Pasisakydamas dėl M. K. prašymo priteisti advokato išlaidų atlyginimą (1000 Eur) už apeliacinio skundo surašymą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal M. K. apeliacinį skundą, kad skundas tenkinamas iš dalies, kad baudžiamasis procesas jai buvo pradėtas pagrįstai, nusprendė, kad M. K. patirtos 1000 Eur bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės, neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų, todėl jos sumažintos iki 500 Eur.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta M. K., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, iš valstybės priteisti 500 Eur patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimo. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, nutraukęs M. K. bylą BK 37 straipsnio pagrindu, kartu priteisdamas jai iš valstybės 500 Eur patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimo, padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

3.2. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu dėl BPK 106 straipsnio 3 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IR-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte ir Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429, 1 punkte vartojamos sąvokos „išteisinamas“ reikšmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-489/2023 (nutarties 8–11 punktai), Nr. 2K-204-719/2023 (22–25 punktai), pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje M. K. nebuvo išteisinta, ji apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jos padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo. Dėl to jai priimtas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis nėra BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas išteisinamasis nuosprendis. Priešingai – jai priimtas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra specialus BPK 303 straipsnio 4 dalyje nurodytas nuosprendis, kuriuo nutraukta baudžiamoji byla, kai yra BK bendrojoje dalyje nustatyti pagrindai atleisti padariusį nusikalstamą veiką kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

3.3. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad M. K. iš valstybės turi būti atlygintos išlaidos (500 Eur) jos gynėjo advokato šioje baudžiamojoje byloje darbui apmokėti. Toks teismo sprendimas atlyginti iš valstybės lėšų M. K. išlaidas už jos gynybą neatitinka BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tai patvirtina ir skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies turinys, kuriame konstatuota, kad M. K. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (nuosprendžio 12–19 punktai), ir tai padarė nesant būtinosios ginties sąlygų (nuosprendžio 22, 23 punktai), o BK 37 straipsnis M. K. taikytas ir byla jai nutraukta dėl mažareikšmiškumo apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad byloje nustatytos veikos aplinkybės leidžia teigti, jog jos padaryta veika atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, bet tik formaliai ir nėra pasiekusi pavojingumo laipsnio, kad būtų pagrįstas baudžiamosios teisės kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) taikymas (nuosprendžio 27 punktas). Esant apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms, kad įrodyta, jog M. K. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, Vilniaus apygardos teismo sprendimas priteisti šią nusikalstamą veiką padariusiai M. K. jos patirtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą yra aiškiai nepagrįstas ir esmingai pažeidžiantis BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas.

3.4. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas atlyginti proceso išlaidas asmeniui, kuris padarė jam pareikštuose kaltinimuose nurodytą nusikalstamą veiką, visiškai nepagrįstai vadovavosi teismų praktika, suformuota baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-648/2023. Minėtos kasacinio teismo bylos faktinė fabula ir ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) iš esmės skiriasi nuo šios baudžiamosios bylos, todėl nėra precedentas nagrinėjamai bylai ir joje pritaikyta teisės analogija šioje byloje negali būti taikoma. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-648/2023 buvo priteistas proceso išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam baudžiamoji byla buvo nutraukta, konstatavus BK V skyriuje baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – BK 28 straipsnyje nustatytą būtinąją gintį, o šioje baudžiamojoje byloje, apeliacinės instancijos teismui pritaikius BK VI skyriuje nustatytą padariusio nusikalstamą veiką asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padariusi M. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jai nutraukta dėl BK 37 straipsnyje nustatyto nusikaltimo mažareikšmiškumo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK V skyriuje reglamentuotos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės ir BK VI skyriuje nurodytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – tai du skirtingi ir savarankiški baudžiamosios teisės institutai, pasižymintys skirtinga teisine prigimtimi. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – tai visos aplinkybės, kurioms esant padaryti veiksmai, turintys nusikalstamos veikos požymių, nelaikomi nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės yra visuomenei naudingos arba baudžiamąja prasme priimtinos. Konstatavus baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Taigi, nustačius, kad asmuo padarė formaliai įstatymo draudžiamą veiką, bet yra aplinkybių, šalinančių jo baudžiamąją atsakomybę (būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas ir pan.), tokio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas net nekeliamas. Tuo tarpu šiuo atveju tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendyje, tiek ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendyje buvo padaryta išvada, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta, jog M. K. veiksmai atitiko būtinąją gintį, todėl negalima konstatuoti, kad M. K. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei, nustatytai BK 28 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismų buvo konstatuota, kad M. K. veiksmuose prieš nukentėjusįjį E. L. yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai. Ir nors apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad M. K. padaryta nusikalstama veika yra mažareikšmė ir yra pagrindas ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį, tai anaiptol nereiškia nesant nustatyto jokio padarytos nusikalstamos veikos fakto (kaip tai buvo nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje cituotoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-648/2023).

3.5. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra savarankiškas nusikalstamos veikos padarinys, kurio esmė – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atleidžiamas nuo tų teisinių padarinių, kurie sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra neatsiejamai susijęs su nusikalstama veika, o asmens padaryta nusikalstama veika yra preliminari atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlyga. Šis institutas yra vienas iš nusikalstamos veikos padarinių, todėl apie asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (taip pat ir dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) galima spręsti tik konstatavus, kad tas asmuo yra padaręs nusikalstamą veiką. Todėl, teismui nusprendus atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, toks asmuo nėra išteisinamas ir jis nėra reabilituojamas dėl padarytos veikos.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė L. Beinarytė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. Lauciaus kasacinį skundą tenkinti, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendį, panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta M. K., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, iš valstybės priteisti 500 Eur patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimo, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad sutinka su prokuroro J. Lauciaus kasacinio skundo argumentais.

5. M. K., kuriai byla nutraukta, atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. Lauciaus kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

7. Prokuroro kasaciniame skunde ginčijamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas priteisti iš valstybės M. K., kuriai byla nutraukta dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), jos turėtų išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas šių išlaidų atlyginimą, padarė esminį BPK 106 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Šie argumentai pagrįsti.

8. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 106 straipsnyje yra nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį baudžiamajame procese atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki 2022 m. gegužės 1 d. galiojusioje BPK 106 straipsnio redakcijoje nebuvo 3 dalies ir joje nurodyto minėto reguliavimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime pripažino, jog BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame nutarime, be kita ko, pažymėta, kad iš paminėtų Konstitucijos straipsnių bei konstitucinio teisinės valstybės principo kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas rėmėsi, be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimu byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18), kurioje buvo sprendžiamas klausimas asmens teisės į teisingą teismą kontekste pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį dėl advokato išlaidų atlyginimo administracinėje byloje asmeniui, kuriam teisena buvo nutraukta konstatavus, kad jis nepadarė teisės pažeidimo. Siekiant įgyvendinti minėtą Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą, buvo priimti BPK pakeitimai ir nuo 2022 m. gegužės 1 d. BPK 106 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, kuria įtvirtinta teisė gauti procese patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą iš valstybės asmeniui, kuris yra išteisinamas. Kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį, nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo. Rekomendacijų 2 punkte taip pat įtvirtinta, kad išlaidos už advokato, kuris baudžiamojoje byloje dalyvavo kaip asmens gynėjas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu tas asmuo baudžiamojoje byloje išteisinamas.

10. BPK 106 straipsnio 3 dalyje ir Rekomendacijų 2 punkte vartojamos sąvokos „išteisinamas“ reikšmė aiškintina atsižvelgiant į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o išteisintuoju tampa ne bet koks kaltinamasis, o tik toks, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis (BPK 22 straipsnio 4 dalis). BPK 303 straipsnio, kuriame nurodytos nuosprendžių rūšys, 1 dalyje nustatyta, kad teismo nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis, be to, nuosprendžiu gali būti nutraukiama baudžiamoji byla. BPK 303 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu yra, be kita ko, BK 36–40 straipsniuose nustatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. BPK 303 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį tais atvejais, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 punktas), arba neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (2 punktas).

11. Remiantis pirmiau aptartu Konstitucinio Teismo nutarimu ir nurodytu teisiniu procesiniu reguliavimu, darytina išvada, kad šiuo metu galiojančios BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl kaltinamojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms baudžiamajame procese apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų taikytinos tais atvejais, kai dėl asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, priimamas teismo išteisinamasis nuosprendis, kuriuo šis asmuo baudžiamojoje byloje yra išteisinamas (BPK 303 straipsnio 5 dalis).

12. Nagrinėjamoje byloje M. K. pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, be kita ko, buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl M. K. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 37 straipsnį, ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jai nutraukta. Toks apeliacinės instancijos teismo priimtas nuosprendis nelaikytinas išteisinamuoju (BPK 303 straipsnio 1, 5 dalys), o tai yra atskira nuosprendžio rūšis – nuosprendis, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla (BPK 303 straipsnio 1 dalis), šiuo konkrečiu atveju – dėl veikos mažareikšmiškumo (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas atlyginti iš valstybės lėšų M. K. patirtas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas (jų dalį) neatitinka BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes, kaip minėta, skundžiamas nuosprendis, kuriuo byla nutraukta dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis), negali būti tapatinamas su išteisinamuoju nuosprendžiu, nurodytu BPK 106 straipsnio 3 dalyje. Kaip konstatuota skundžiamame nuosprendyje, M. K. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (nuosprendžio 12–19 punktai), ir tai padarė nesant būtinosios ginties sąlygų (nuosprendžio 22, 23 punktai), o BK 37 straipsnis M. K. taikytas ir byla jai nutraukta dėl mažareikšmiškumo, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad byloje nustatytos veikos aplinkybės leidžia teigti, jog padaryta veika atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, bet tik formaliai nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų pagrįstas baudžiamosios teisės kaip ultima ratio taikymas (nuosprendžio 27 punktas).

14. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, kuriuo M. K. byla nutraukta dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis, BPK 327 straipsnio 2 punktas), ir kartu priteisdamas M. K. iš valstybės atlyginti jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, padarė esminį BPK 106 straipsnio 3 dalies pažeidimą, kuris sukliudė šiam teismui priimti teisingą nuosprendį. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 383 straipsnis), panaikinant nuosprendžio dalį dėl išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo priteisimo M. K. iš valstybės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 27 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria M. K. iš valstybės priteista 500 Eur išlaidų, patirtų advokato darbui apmokėti, atlyginimo.

Kitą šio nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Alvydas Pikelis

Danutė Jočienė