Nr. DOK-2620
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12217-2022-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2025 m. liepos 11 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K17“ kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo parduoti valstybinės žemės sklypą. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 10 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-2620
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12217-2022-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2025 m. liepos 11 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K17“ kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo parduoti valstybinės žemės sklypą. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 10 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismo sprendime Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (2011 m. kovo 16 d. redakcija) 2.15 punkto nuostatos išaiškintos plečiamai, taip pažeidžiant kasacinio teismo praktiką ir šioms nuostatoms taikytiną viešosios teisės principą; apeliacinės instancijos teismo sprendime suformuota visiškai nauja valstybinės žemės sklypo pardavimo kaip įsiterpusio žemės sklypo sąlyga – „jis pagal teritorijų planavimo procedūras turi būti suprojektuotas kaip įsiterpęs žemės sklypas, tam tikslui, jog būtų parduotas ir prijungtas prie kito (privataus) besiribojančio žemės sklypo“. Net ir taikant apeliacinės instancijos teismo sprendime suformuluotą pirmiau minėtą taisyklę, ieškovė turi teisę įsigyti valstybinį sklypą.
2. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas prieštarauja Konstitucinio Teismo pateiktam ginčui aktualių teisės nuostatų aiškinimui, paneigia šių nuostatų tikslus, taikytinus visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principus.
3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė teritorijų planavimo dokumentų statusą ir turinį reglamentuojančias teisės nuostatas – Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį ir 17 straipsnio 3 dalį; apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ir tuo pačiu nepagrįstai pradėjo formuoti iki šiol neegzistavusią teisės taikymo taisyklę, kad svarbus žemės sklypų formavimo eiliškumas pagal kelis žemėtvarkos veiksmus numatantį detalųjį planą ir kad tik tuo atveju, jei įsiterpusį sklypą supantys privatūs sklypai sujungiami pirmiau, teisės aktų kriterijus atitinkantis įsiterpęs valstybinės žemės plotas gali būti laikomas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu.
4. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, įrodymus vertino tendencingai ir nepagrįstai (CPK 178 straipsnio, 182 straipsnio 4 punkto nuostatos).
5. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra siurprizinis - šalys neturėjo galimybės pateikti argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad 2013 m. laisvos valstybinės žemės plotas iki sklypo suformavimo atitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvoką bei kad ieškovė (asmenys, iš kurių ji perėmė teises) turėjo įsiterpusio žemės sklypo formavimo teisę, inicijavo ir finansavo valstybinio sklypo formavimą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti advokatų kontorai „Sorainen ir partneriai“ (kodas 9400025) už ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „K17“ (j. a. k. 37207190540) sumokėtą 114 (vieno šimto keturiolikos) Eur žyminį mokestį, sumokėtą AB SEB banke 2025 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 150704, kodas ZO50450.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Antanas Simniškis
Agnė Tikniūtė
