Nr. DOK-2666
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16220-2023-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2025 m. liepos 16 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ExpoDesign“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškinį priteisti iš atsakovo ieškovei 49772,72 Eur žalos atlyginimą.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-2666
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16220-2023-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2025 m. liepos 16 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ExpoDesign“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškinį priteisti iš atsakovo ieškovei 49772,72 Eur žalos atlyginimą.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 5 punkte, 183, 185, 186 straipsniuose ir tai lėmė neteisingo skundžiamo sprendimo priėmimą. Teismai pažeidė: 1) pareigą tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą; 2) įrodymų lygybės principą bei nuostatą, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (išskyrus įstatymų numatytas išimtis); 3) pareigą vertinti įrodymų visumą, o ne selektyvius įrodymus; 4) pareigą įvertinti įrodymus visapusiškai ir objektyviai; 5) pareigą įsitikinti, ar nėra esminių prieštaravimų tarp bylos įrodymų; 6) esant abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo) pašalinti abejones; 7) faktą konstatuoti tik nesant abejonių dėl fakto egzistavimo; 8) aplinkybes laikyti įrodytomis, jeigu jos grindžiamos priešingos šalies pripažintais faktais.
2. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1, 2 dalis, 6.246 – 6.249 straipsnius, 6.256 straipsnio 1 – 3 dalis bei 6.263 straipsnio 1 dalį, netinkamai įvertino profesionalaus lenktynininko veiksmų teisėtumą ir kaltę kaip sutartinės atsakomybės sąlygas, dėl ko nepagrįstai atsisakė taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę.
3. Teismas pažeidė CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalių materialiosios teisės normas, kurios reglamentuoja atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus, dėl ko nepagrįstai visą žalos kilimo riziką priskyrė išimtinai ieškovei, o atsakovą nuo atsakomybės atleido. Ieškovė, duodama profesionaliam lenktynininkui bandomojo važiavimo metu vairuoti automobilį, jokių sąmoningų neteisėtų veiksmų, kurie būtų prisidėję prie žalos atsiradimo, neatliko. Žala nėra priežastiniu ryšiu susijusi su ieškovės veiksmais, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.253 straipsnį. Aplinkybė, kad tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, negali būti pripažįstama kaip pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės, konstatavus, kad tokiu atveju žalos kilimo rizika tenka išimtinai ieškovei.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ExpoDesign“ (j. a. k. 302701490) 971 (devynis šimtus septyniasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. liepos 16 d. AB Artea banke, mokėjimo nurodymo Nr. 0716125153100, kodas ZO51621.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Antanas Simniškis
Agnė Tikniūtė
Jūratė Varanauskaitė
