Dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo

Administracinė byla Nr. eI3-1272-426/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00682-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Eglei Kaminskienei,

atsakovės atstovei Ramunei Švedaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovėms Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai (duomenys neskelbtini), dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas S. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tarnyba) vado 2019 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 47TE-26 „Dėl S. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti jį į buvusias pareigas – Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos (duomenys neskelbtini) pareigas; 3) priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį nuo pareiškėjo atleidimo iš pareigų dienos (2019 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš atsakovės Tarnybos 968 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2009 m. sausio 12 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. ėjo Tarnybos Vilniaus dalinio vado pareigas. Tarnybos vado Įsakymu jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – 2019 m. sausio 18 d. jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Pareiškėjo teigimu, jis atleistas iš pareigų neatlikus tarnybinio patikrinimo, remiantis 2019 m. sausio 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 47TP-139 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas). Atsakovė, nesulaukusi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2019 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. KS-6 (toliau – ir VTEK sprendimas), priėmė Įsakymą, kuriuo atleido jį iš pareigų. Atkreipia dėmesį, kad VTEK sprendimą priėmė 2019 m. sausio 9 d., tačiau Tarnybai jį išsiuntė tik 2019 m. sausio 18 d.

Mano, kad, jeigu atsakovė būtų sulaukusi VTEK sprendimo, jai būtų žinomos visos aplinkybės, t. y., jog pats Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas buvo nustatytas tik todėl, jog pareiškėjas narystę Medžiotojų klube „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Medžiotojų klubas) buvo deklaravęs 2015 m. birželio 4 d. ir manė, jog vėliau papildomai narystės deklaruoti nereikia. Visgi VTEK konstatavo, jog aktuali privačių interesų deklaracija yra paskutinė, pateikta 2018 m. balandžio 26 d., ir joje narystė Medžiotojų klube nedeklaruota. Pažymi, kad VTEK nenustatė kitų Įstatymo pažeidimų, dėl kurių kreipėsi atsakovė, tačiau tai nebuvo įvertinta. Pareiškėjo teigimu, VTEK sprendime konstatuotas vienintelis Įstatymo pažeidimas nėra šiurkštus, todėl taikyti atleidimą iš pareigų už tokį sąlyginai mažareikšmį pažeidimą – neadekvatu ir neproporcinga.

Atkreipia dėmesį, kad tarnybiniame pranešime nurodoma tendencingai neigiama pareiškėją charakterizuojanti medžiaga, kuri niekuo nepagrįsta. Tarnybiniame pranešime nepagrįstai remiamasi VTEK 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. KS-31, kuriame buvo nustatytas visai kitas pareiškėjui VTEK konstatuotas pažeidimas. Šiuo atveju skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, kadangi jis turi dvi galiojančias tarnybines nuobaudas, viena iš jų buvo griežtas papeikimas, t. y. gautas per paskutinius 12 mėnesių. Akcentuoja, kad abi tarnybines nuobaudas ginčija teisme. Be to, Tarnyba skundą VTEK ir procedūrą inicijavo dėl tariamų trijų pažeidimų, iš kurių dviejų VTEK nekonstatavo.

Skunde pareiškėjas pažymi, kad jo padarytas pažeidimas susijęs ne su tuo, jog nedeklaravo narystės Medžiotojų klube, o dėl to, kad manė, jog vieną kartą deklaravus, pakartotinai to daryti nereikia. Šis pažeidimas nėra šiurkštus, be to, nenustatyta, kad pareiškėjas dėl narystės Medžiotojų klube būtų supainiojęs viešuosius ir privačiuosius interesus. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė niekada nereiškė jam pretenzijų dėl tikslinamų deklaracijų, nors su jomis buvo susipažinusi, todėl pareiškėjas mano, jog griežčiausios tarnybinės nuobaudos taikymas – neproporcingas. Be to, VTEK sprendime nurodomas pažeidimas nesukėlė žalos, nepakenkė valstybės institucijos geram vardui ir prestižui bei gali būti lengvai ištaisomas patikslinus deklaraciją.

Nurodo, kad Tarnyba nepagrįstai rėmėsi VTEK sprendimu, jo net negavusi, griežčiausią tarnybinę nuobaudą paskyrė neįvertinusi paties pažeidimo, jo kaltės ir kitų aplinkybių, o tiesiog tendencingai rėmėsi dar 2016 m. VTEK sprendimu, už kurį tarnybinė nuobauda jau buvo paskirta. Tame pačiame tarnybiniame pranešime nurodoma, jog pareiškėjas turi 26 metų vidaus tarnybos stažą. Per visą šį laiką, neskaitant formalių ir mažareikšmių pažeidimų, kuriuos atsakovė nuolat konstatuoja dėl asmeninio neigiamo nusistatymo, jis visą laiką dirbo gerai arba labai gerai, todėl toks neadekvatus tarnybinės nuobaudos parinkimas, jo manymu, yra neproporcingas. Pareiškėjo teigimu, dėl asmeninio subjektyvaus ir neigiamo nusistatymo vadas bet kokiomis priemonėmis siekė priversti jį palikti tarnybą.

Pareiškėjas teigia, kad neteisėti atsakovės veiksmai ir staigus atleidimas iš pareigų, nesant teisėto pagrindo, sukėlė sveikatos problemas, didelius dvasinius išgyvenimus, tai sąlygojo patirtą neturtinę žalą, kurią jis vertina 5 000 Eur.

Atsakovė Tarnyba su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime Tarnyba nurodo, kad nesutinka su teiginiu, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui taikyta neatlikus tarnybinio nusižengimo tyrimo, kadangi 2018 m. birželio 15 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo jis buvo informuotas, jog yra duomenų, kad galimai padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. galėjo pažeisti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, nes savo privačių interesų deklaracijoje, pateiktoje 2018 m. balandžio 26 d., nepateikė pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktus reikalaujamų duomenų; 2018 m. birželio 15 d. pareiškėjui buvo įteiktas 2018 m. birželio 15 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo; 2018 m. birželio 25 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą; atsakovė, atlikusi tarnybinį patikrinimą, surašė 2018 m. liepos 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-890 (toliau – ir Išvada) ir pasiūlė įstaigos vadovui, atliekančiam kontrolės funkciją, Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu kreiptis į VTEK dėl atlikto tyrimo išvadoje pareiškėjo veiksmų įvertinimo Įstatymo taikymo požiūriu; Tarnyba 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. 47SD-1293 kreipėsi į VTEK; VTEK 2019 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą Nr. KS-6, konstatuodama, kad pareiškėjas nesilaikė Įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka deklaruoti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte reikalaujamus duomenis; atsakovė, atsižvelgdama į VTEK sprendimą, 2019 m. sausio 17 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 47TP-139, kuriame pasiūlė skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus tiek Tarnybai, tiek Vidaus reikalų ministerijai.

Atsiliepime teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kokiais motyvais remiantis VTEK patvirtino, jog atsakovė 2018 m. liepos 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 47D-890 tinkamai įvertino pareiškėjo veiksmus, konstatuodama Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą, nes skundžiamam sprendimui priimti pakanka VTEK sprendimo rezoliucinės dalies, paskelbtos 2019 m. sausio 16 d., 1 punkto, patvirtinančio, kad atsakovė tyrimo išvadoje tinkamai įvertino pareiškėjo veiksmų atitiktį Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimams.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nepateikė duomenų, patvirtinančių jam atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį, tokiu būdu apribodamas Tarnybai galimybę tinkamai atsakyti į skunde nurodytas aplinkybes ir įrodymus, todėl neįrodė patirtos neturtinės žalos. Be to, pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos bei neturtinės žalos dydžio, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti Tarnybos civilinei atsakomybei.

Tarnyba 2022 m. balandžio 4 d. pateikė teismui papildomus duomenis.

Pareiškėjas 2022 m. balandžio 12 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovės atstovė nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti.

k o n s t a t u o j a :

Ginčas byloje kilo dėl (duomenys neskelbtini) vado 2019 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 47TE-26 „Dėl S. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, taip pat ir kitų išvestinių reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2009 m. sausio 12 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. ėjo Tarnybos Vilniaus dalinio vado pareigas.

Tarnybos vado 2018 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 47TE-333 „Dėl Vidaus tarnybos pulkininko S. S. perkėlimo“ pareiškėjas iš Tarnybos Vilniaus dalinio vado (statutinis valstybės tarnautojas, 4 pareigybių grupė) pareigų buvo perkeltas į Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos (duomenys neskelbtini) (statutinis valstybės tarnautojas, 10 pareigybių grupė) pareigas.

Tarnybos vadas 2018 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 47V-738 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos (duomenys neskelbtini) S. S. veiksmų, deklaruojant jo privačius interesus.

Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius 2018 m. birželio 29 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 1T-199 „Dėl S. S. kreipimosi“ pasiūlė Vidaus reikalų ministrui nurodyti Tarnybos vadui nutraukti Tarnyboje atliekamus patikrinimus pareigūno S. S. atžvilgiu.

Vidaus reikalų ministras 2018 m. birželio 29 d. nurodymu Nr. 1VPR-12 pavedė Tarnybos vadui nedelsiant nutraukti pareigūno S. S. atžvilgiu atliekamus patikrinimus.

Tarnyba 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. 47SD-1274 „Dėl Vidaus reikalų ministro pavedimo įvykdymo“ pateikė Vidaus reikalų ministerijai Tarnybos vado sprendimą, įformintą rezoliucija 2018 m. liepos 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 47D-890 „Dėl (duomenys neskelbtini) Vilniaus dalinio Tarnybos (duomenys neskelbtini) vidaus tarnybos pulkininko S. S. veiksmų“.

Tarnyba 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. 47SD-1293 „Dėl S. S. veiksmų ištyrimo“ kreipėsi į VTEK, prašydama ištirti pareigūno S. S. veikos atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatoms.

VTEK 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. S-3770-(2.5) „Dėl S. S. veiksmų ištyrimo“ persiuntė Vidaus reikalų ministerijai nagrinėti pagal kompetenciją Tarnybos prašymą, išdėstytą 2018 m. liepos 11 d. rašte Nr. 47SD-1293 „Dėl S. S. veiksmų ištyrimo“.

Vidaus reikalų ministerija 2018 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 1D-4441(56) „Dėl S. S. veiksmų ištyrimo“ kreipėsi į VTEK, prašydama nagrinėti Tarnybos prašymą, išdėstytą 2018 m. liepos 11 d. rašte Nr. 47SD-1293 „Dėl S. S. veiksmų ištyrimo“.

VTEK 2018 m. gruodžio 27 d. rašte Nr. S-5344-(1.2) „Dėl duomenų pateikimo ypatingos skubos tvarka ir pranešimas apie komisijos posėdį“ pateikė prašymą Tarnybai ypatingos skubos tvarka atsakyti į keliamus klausimus.

Tarnyba 2018 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 47SD-2079 pateikė VTEK prašomus duomenis.

VTEK 2019 m. sausio 9 d. sprendime Nr. KS-6 „Dėl S. S.“ pripažino, kad S. S., nedeklaravęs narystės medžiotojų klube „(duomenys neskelbtini)“, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą; taip pat pripažino, kad pareiškėjas privačių interesų deklaracijoje nenurodęs duomenų apie Lietuvos sambo federaciją, kurios narys jis nėra ir kurios valdymo organuose jis neina pareigų, nepažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto; pripažino, kad pareiškėjas privačių interesų deklaracijoje, nenurodęs duomenų apie brolį ir brolio sutuoktinę, dėl kurių jam nekyla nuolatinis interesų konfliktas, nepažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto.

Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas vidaus tarnybos majoras A. V. 2019 m. sausio 17 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 47TP-139 „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo įvertinimo ir pasiūlymų teikimo“, pasiūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

Tarnybos vadas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į VTEK 2019 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. KS-6 „Dėl S. S.“ ir Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo vidaus tarnybos majoro A. V. 2019 m. sausio 17 d. tarnybinį pranešimą, 2019 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 47TE-26 „Dėl S. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos pareigų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, apskundė jį teismui. Jo nuomone, tarnybinė nuobauda taikyta neatlikus tarnybinio nusižengimo tyrimo, tarnybiniame pranešime remiamasi VTEK 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. KS-31, kuriame buvo nustatytas visai kitas jam VTEK konstatuotas pažeidimas, už kurį buvo pritaikyta tarnybinė atsakomybė – paskirtas papeikimas. Pareiškėjas neginčija, kad 2018 m. balandžio 26 d. pateiktoje viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijoje nedeklaravo savo narystės medžiotojų klube „(duomenys neskelbtini)“, manydamas, kad vieną kartą deklaravus (2015 m. birželio 4 d. deklaracijoje) pakartotinai to daryti nereikia. Pareiškėjas neginčija, kad prieš atleidžiant iš tarnybos jis turėjo dvi nuobaudas, tačiau yra įsitikinęs, jog ši situacija susiklostė dėl Tarnybos vado siekio jį atleisti iš tarnybos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2021 m. liepos 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-412-535/2021 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. spalio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzg1My00OTIvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3853-492/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3853-492/2021">eA-3853-492/2021</a> VAAT 2021 m. liepos 22 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo S. S. skundą patenkino iš dalies: 1) panaikino (duomenys neskelbtini) vado 2019 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 47TE-26 „Dėl S. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 2) grąžino pareiškėją S. S. į buvusias pareigas – (duomenys neskelbtini) Vilniaus dalinio Viešojo saugumo tarnybos (duomenys neskelbtini) pareigas; 3) pareiškėjo S. S. reikalavimo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos (duomenys neskelbtini), netenkino; 4) pareiškėjo S. S. reikalavimą priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio skirtumą nuo atleidimo iš pareigų dienos (2019 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. LVAT sprendime pažymėjo, kad byloje nustatyti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu padaryti procedūros pažeidimai yra esminiai, nulėmę neteisingos, neproporcingos ir nepagrįstos nuobaudos paskyrimą. Be minėtų procedūros pažeidimų (nebuvo atliktas tarnybinis patikrinimas, neišklausyti pareiškėjo paaiškinimai) teisėjų kolegija akcentavo ir atsakovės pritaikytos priemonės neproporcingumą tų pažeidimų, kurie nustatyti VTEK sprendime, aspektu. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, nepaisant aplinkybės, kad 2018 m. deklaracijoje nenurodė savo narystės Medžiotojų klube „(duomenys neskelbtini)“, kurio nariu jis yra nuo 2006 m., šią aplinkybę buvo deklaravęs 2015 m. birželio 4 d., dėl narystės Medžiotojų klube nebuvo kilusio viešųjų ir privačių interesų konflikto. Pažymėjo, kad atsakovės 2019 m. sausio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodomos pareiškėjo tarnybą apibūdinančios ir jį charakterizuojančios aplinkybės, nepaisant jų tendencingumo neigiamai apibūdinti pareiškėją, objektyviai nepagrindžia būtinumo pritaikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą, nustatytas pažeidimas – iš esmės yra žinomos informacijos apie narystę Medžiotojų klube nenurodymas iš naujo teikiamoje deklaracijoje – savo pobūdžiu nėra toks sunkus, kad galėtų būti vertinamas kaip paneigiantis pareiškėjo galimybę eiti pareigas statutinėje tarnyboje. Todėl teisėjų kolegija laikė, kad atleidimas iš tarnybos yra neproporcinga ir per griežta tarnybinė nuobauda.

Nagrinėjamu atveju teismas spręs ginčą toje dalyje, kurioje pareiškėjas prašo priteisti jam iš atsakovės Tarnybos vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš pareigų dienos (2019 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti jo naudai iš atsakovės Tarnybos bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnas – šiame statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, teisingumo ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas, kuriomis užtikrinamas statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis kitiems pareigūnams.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 79 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Atsižvelgiant į LVAT 2021 m. spalio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzg1My00OTIvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3853-492/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3853-492/2021">eA-3853-492/2021</a>, kuriuo teismas grąžino pareiškėją į buvusias pareigas – (duomenys neskelbtini) Vilniaus dalinio Viešojo saugumo tarnybos (duomenys neskelbtini) pareigas, teismas tenkina ir pareiškėjo prašymą priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. sausio 18 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas Įsakymu iš darbo neteisėtai atleistas nuo 2019 m. sausio 18 d., todėl jo priverstinė pravaikšta prasidėjo būtent 2019 m. sausio 18 d.

Pagal į bylą pateiktą Tarnybos 2021 m. lapkričio 15 d. pažymą apie vidutinį darbo užmokestį Nr. 47PS-609 matyti, kad pareiškėjo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo 2 191,99 Eur, vienos dienos vidutinis darbo užmokestis – 104,88 Eur. Įvertinus tai, kad teismo sprendimu pareiškėjas grąžintas į prieš tai buvusias pareigas, jam už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. sausio 18 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. spalio 20 d.) priteistina iš viso 72 545,43 Eur ((33 mėn. x 2 191,99 Eur = 72 335,67 Eur) + (2 d. x 104,88 Eur = 209,76 Eur)) suma.

Taip pat nuo 2021 m. spalio 21 d. už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos pareiškėjui priteistina po 104,88 Eur (dienos vidutinis darbo užmokestis), esant nustatytai penkių darbo dienų savaitei. Atsakovė pateikė į bylą duomenis, iš kurių matyti, kad Tarnyba 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 47TE-390 grąžino pareiškėją į buvusias pareigas. Todėl, atsižvelgiant į tai, pareiškėjui už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 21 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. imtinai priteisiama po 104,88 Eur dienos vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 839,04 Eur (8 d. d. x 104,88 Eur) suma.

Byloje nėra duomenų apie pareiškėjui išmokėtas išmokas, kompensacijas už nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką ir pan.

Pažymėtina, kad atsakovė prašė teismo išreikalauti iš pareiškėjo duomenis, ar nuo 2019 m. sausio 18 d. pareiškėjas dirbo, vykdė individualią veiklą, kadangi tai būtų aktualu vertinant jam priklausantį darbo užmokesčio priteisimą. Tačiau teismas akcentuoja, kad šie duomenys niekaip nesusiję su neteisėtu pareiškėjo atleidimu iš Tarnybos ir jam priklausančiu neišmokėtu darbo užmokesčiu už priverstinės pravaikštos laiką, todėl šie atsakovės argumentai ir prašymas niekuo nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Nagrinėjamu atveju Tarnyba 2022 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą teismui sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTQxNi0xMDY2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-416-1066/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-416-1066/2022">eI3-416-1066/2022</a>. Pažymėjo, kad minėtoje byloje nagrinėjamas pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas – teisėtumo klausimas. Tačiau teismas pažymi, kad šioje administracinėje byloje ginčo dalykas – pareiškėjui priklausančio vidutinio darbo užmokesčio nuo jo atleidimo iš pareigų dienos pagrįstumo klausimas, todėl tai nesusiję su jo perkėlimu į žemesnes pareigas. Dėl šių priežasčių, įvertinus, kad minėtos bylos nėra tarpusavyje susiję, t. y. iš esmės skiriasi reikalavimai, ginčo dalykas ir nagrinėjami klausimai, teismas nemato pagrindo stabdyti šios administracinės bylos.

Pareiškėjas prašo teismo iš atsakovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Į bylą pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėjas, atstovaujamas advokato, patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 968 Eur už skundo parengimą, 605 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 302,50 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą. Byloje pateikti mokėjimo nurodymai, PVM sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, kad pareiškėjas šias sumas apmokėjo Advokatų profesinei bendrijai ConsulTax, taigi pareiškėjas su advokatų kontora už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teismas, įvertinęs, kad sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, t. y. jis grąžintas į eitas pareigas, Tarnybos įsakymas panaikintas, taip pat į tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų sumų, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1 875,50 Eur (968 Eur + 605 Eur + 302,50 Eur), iš atsakovės Tarnybos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Priteisti pareiškėjui S. S. iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 72 545,43 Eur (septyniasdešimt du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 43 ct) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.

Priteisti pareiškėjui S. S. iš atsakovės (duomenys neskelbtini) už kiekvieną darbo dieną nuo grąžinimo į darbą dienos (2021 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (2021 m. lapkričio 3 d.) po 104,88 Eur (vieną šimtą keturis eurus ir 88 ct) dienos vidutinio darbo užmokesčio, t. y. iš viso 839,04 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 4 ct).

Priteisti pareiškėjui S. S. iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 1 875,50 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė