Baudžiamoji byla Nr. 1-243-1060/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27300-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3.
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 21 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas 7 kartus:
1) Alytaus rajono apylinkės teismo 1996 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) paskiriant 2 metų 3 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmę;
2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (2 veikos) (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) paskiriant 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
3) Kauno apygardos teismo 2003 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 112 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 104 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) paskiriant 9 metų laisvės atėmimo bausmę;
4) Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskiriant 40 parų arešto bausmę;
5) Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę;
6) Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (2016 m. balandžio 22 d. bausmę atlikęs);
7) 2017 m. vasario 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskiriant 60 parų arešto bausmę, pritaikius BK 64(1) str. 1 d. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 40 parų arešto (2017 m. liepos 12 d. bausmę atlikęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
n u s t a t ė :
R. J. mušdamas šeimos narį padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2017 m. birželio 3 d., apie 4.20 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto su sugyventine E. R. metu, su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį E. R. į veidą, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, tuomet koja spyrė gulinčiai E. R. mažiausiai keturis kartus į nugarą, tampė už plaukų ir kojos, tokiais savo veiksmais šeimos nariui – nukentėjusiajai E. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje ir kairiame kelyje.
Šiais veiksmais R. J. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. J. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, 2017-06-03 ir 2017-06-07 davė parodymus, kad neprisipažįsta padaręs nusikaltimą, nes bijojo atsakomybės už padarytą nusikaltimą, kadangi buvo neatlikęs bausmės už ankstesnį nusikaltimą, bijojo gauti griežtą bausmę. Parodė, kad su sugyventine E. R. gyveno jos motinai priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 3 d., vakare jis ir E. R. susitiko su A., kurio pavardės nežino, kuris buvo su jam nepažįstamu vyriškiu. Visi prie ežero vartojo alkoholį, pabuvęs su visais prie ežero jis išėjo namo, grįžęs užmigo, E. R. liko prie ežero. Nakties metu pajuto, kad jį miegantį lovoje budina E. R.. Pabudęs nesuprato kas vyksta, kambaryje pamatė stovintį nepažįstamą vyriškį, kuris jam liepė dingti iš E. R. namų. Supykęs, kad E. R. nakties metu buvo su kitu vyriškiu, atsistojo ir rankos kumščiu vieną smūgį sudavė E. R. į veidą, ji nukrito ant grindų, atėjęs vyriškis tai pamatęs pabėgo. Gulinčiai E. R. koja spyrė keletą smūgių, kiek tiksliai ir į kurias kūno vietas pataikė neprisimena, sugriebė jai už plaukų ir kojos bei patampė ant jos šaukdamas. Kol jis ieškojo kirvio, E. R. išbėgo iš namo ir įsėdusi į vyriškio kieme stovintį automobilį jame užsirakino. Paėmęs prie išėjimo durų stovintį kirvį, juo pradėjo daužyti automobilį, kuriame sėdėjo E. R.. Daužydamas automobilį nesiekė sužaloti E. R., automobilį daužė iš pykčio. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kirvį jis numetė prie namo durų. Pilnai prisipažįsta sudavęs smūgius sugyventinei E. R. ir taip jai padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl to gailisi. Šiuo metu su E. R. kartu negyvena, jis pastovios gyvenamosios vietos neturi (b.l. 98-99, 103-104).
Nukentėjusioji E. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog su sugyventiniu R. J. apie 2,5 metų gyveno kartu jos motinai priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). R. J. jos atžvilgiu dažnai smurtavo, tačiau į policiją ji kreipėsi vieną kartą. 2017 m. birželio 2 d., vakare su sugyventiniu R. J., kaimynu A. K. buvo prie ežero, prie jų prisijungė jai pirmą kartą matomas vyriškis, kuris prisistatė kaip V. Š.. Visi prie ežero gėrė alkoholį. Išgertuvių metu tarp A. K. ir R. J. kilo konfliktas. R. J. išėjęs parnešti alkoholio nesugrįžo. Nakties metu, kuri valanda buvo nepamena, su V. Š. grįžo pas ją į namus, R. J. kambaryje gulėjo lovoje, jį ranka pajudino ir liepė išeiti iš namų. R. J. atsikėlęs rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jai į kairę veido pusę, dėl ko ji nukrito ant grindų ir prarado sąmonę, ją atgavo po keleto minučių. R. J. ją tampė už plaukų, spyrė koja mažiausiai keturis spyrius į nugarą, tempė už kojos, kurios nepamena, ištempė iš namų ir liepė jai dingti. Išsilaisvinusi iš R. J. išbėgusi į lauką įlipo į V. Š. automobilį ir jame užsirakino. R. J. šaukdamas išėjo į lauką, pasiėmė didelį geltonu kotu kirvį ir kapoklę mėsai, pradėjo jais daužyti V. Š. automobilį, kuriame ji sėdėjo. V. Š. buvo pabėgęs, jis netrukus atvyko kartu su policijos pareigūnais. Civilinio ieškinio dėl padarytos žalos nereiškia. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji E. R. parodė, kad R. J. jai sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į kairę veido pusę, dėl ko ji nukrito ant grindų. Jai gulint ant grindų, R. J. ją tempė už kojos ir tampė už plaukų, spyrė koja mažiausiai keturis smūgius į nugarą. Visi jai padaryti sužalojimai gavosi dėl R. J. tiesiogiai jai suduotų smūgių, tik odos nubrozdinimas kairiame kelyje – nugriuvus ant grindų. R. J. kirvį pasiėmė po smūgių sudavimo. Pretenzijų kaltinamajam neturi ir ateityje neturės (b.l. 26-27, 29-30).
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:
Liudytojas V. Š. parodė, kad 2017 m. birželio 2 d. su A., kurio pavardės nežino, nuėjo prie ežero. Prie jų prisijungė E. R. su R., kurio pavardės nežino, visi vartojo alkoholį. R. išėjęs parnešti dar alkoholio nesugrįžo. Jis, E. R. ir A. alkoholį gėrė visą naktį. Ryte, t.y. 2017 m. birželio 3 d., apie 4.20 val., E. R. lydėjo į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur iš vakaro jis buvo palikęs savo automobilį. Abu įėjo į namą, kur miegojo R.. E. R. pakėlė R., kuris pabudęs atsistojo ant grindų ir rankos kumščiu sudavė vieną smūgį E. R. į veidą, ši nuo suduoto smūgio nukrito ant grindų. R. pradėjo kažko ieškoti kambaryje, kol ieškojo, E. R. išbėgo į kiemą ir įsėdo į jo automobilį. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį, pats išėjo į pagrindinį kelią laukti policijos. Tuo metu R. daužė jo automobilį, kuriame sėdėjo E. R. (b.l. 35-36).
2017 m. birželio 3 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esanti gyvenamoji sodyba, kuri susideda iš gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato. Įvykio vieta yra pietvakarinėje sodybos pusėje, kur priekiu į pietvakarius yra pilkos spalvos automobilis AUDI A 8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant visų jo išorės detalių matomos metalo deformavimo žymės, visi automobilio stiklai suskilę (b.l. 4-6);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pil. E. R. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje ir kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 22-23);
2017 m. birželio 15 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji E. R. pateikė kirvį ir mėsos kapoklį (b.l. 11).
2017 m. birželio 15 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas kirvis ir mėsos kapoklis (b.l. 13-14);
2017 m. birželio 15 d. pakvitavimu kirvis ir mėsos kapoklis gražinti E. R. (b.l. 17);.
Blaivumo teste nurodyta, kad 2017 m. birželio 3 d. 5:47 val. R. J. nustatytas 1,88 promilės girtumas (b.l. 46).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. J. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2017 m. birželio 3 d., apie 4.20 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto su sugyventine E. R. metu, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į veidą, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, tuomet koja spyrė gulinčiai E. R. mažiausiai keturis kartus į nugarą, tampė už plaukų ir kojos. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje nurodyta, kad E. R. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje ir kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, pagal visumą nustatytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad tokiais veiksmais R. J. tyčia mušdamas sugyventinę E. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad R. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b.l. 110-112). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat šią nusikalstamą veiką R. J. padarė būdamas teistas ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. J. – anksčiau teistas 7 kartus, iš jų du kartus už tokius pačius nusikaltimus, paskutinę bausmę - areštą atlikęs 2017 m. liepos 12 d. (b.l. 72-79), eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtos piniginės baudos nesumokėtos (b.l. 58-71), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b.l. 53), yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba (b.l. 56). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. J. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaityti R. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 3 d. 6.00 val. iki 2017 m. birželio 4 d. 8.55 val., (b.l. 85, 86), (dvi paros) vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajam R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 107-108) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 90 parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. skirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą, paskiriant bausmę atlikti areštinėje.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtosios bausmės laiką įskaityti R. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 3 d. 6.00 val. iki 2017 m. birželio 4 d. 8.55 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. J. sulaikymo dienos.
R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti kaltinamajam R. J. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti R. J., kad:
Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Agnė Vyliaudaitė
