Dėl vienintelio akcininko sprendimo, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo ir akcijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. 3K-3-167/2012

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Česlovo Jokūbausko ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Baltijos korporacija“ ir M. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Baltijos korporacija“ ir M. K. (bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų prekyba“ teisių perėmėjo) ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Senega“, A. Z. ir S. D. dėl vienintelio akcininko sprendimo, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo ir akcijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo kreditoriams ginčijant jų skolininko kaip bendrovės akcininko priimtus sprendimus ir sudarytus sandorius dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo, akcijų perleidimo.

Ieškovai prašė:

1) pripažinti negaliojančiais:

vienintelio UAB „Senega“ akcininko A. Z. 2005 m. gegužės 10 d. sprendimą padidinti UAB „Senega“ įstatinį kapitalą nuo 778 855 Lt iki 850 000 Lt (papildomai išleidžiant 71 145 vnt. paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės akcijų);

UAB „Senega“ 2005 m. rugsėjo 19 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. 05/09/19 (pagal kurią 71 145 vnt. papildomai išleistų akcijų įsigijo atsakovas S. D.);

neeilinio visuotinio UAB „Senega“ akcininkų susirinkimo 2005 m. lapkričio 21 d. nutarimą (protokolas Nr. 1), kuriuo spręsta sumažinti UAB „Senega“ įstatinį kapitalą nuo 850 000 Lt iki 144 500 Lt (įmonės balanse nurodytų nuostolių suma), sumažinant vienos paprastosios UAB „Senega“ akcijos nominalią vertę nuo 1 Lt iki 0,17 Lt, taip pat padidinti UAB „Senega“ įstatinį kapitalą nuo 144 500 Lt iki 400 000 Lt, papildomai išleidžiant 2555 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų;

UAB „Senega“ 2006 m. sausio 6 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. 06/01/06 (pagal kurią 2555 vnt. naujai išleistų akcijų įsigijo atsakovas S. D.);

2) anuliuoti visas nuo 2005 m. gegužės 10 d. papildomai išleistas UAB „Senega“ akcijas – 71 145 vnt. paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės ir 2555 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų;

3) nustatyti, kad UAB „Senega“ įstatinis kapitalas yra 778 855 Lt, kuris padalytas į 778 855 vnt. paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės akcijų.

Ieškovų teigimu, ginčijami vienintelio UAB „Senega“ akcininko A. Z. sprendimas, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas ir akcijų pasirašymo sutartys prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms (Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 4, 6 dalių, 49 straipsnio 2 dalies nuostatoms), pažeidžia ieškovų – atsakovo A. Z. kreditorių – teises, nes jais buvo sumažinta atsakovui A. Z. priklausančių UAB „Senega“ akcijų, kurios, taikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo areštuotos Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-11-479/2005 ir kurioms taip pat taikyti nuosavybės teisės apribojimai vykdomojoje byloje Nr. 0109/04/01127, vertė; taip yra pažeista ieškovų (atsakovo A. Z. kreditorių) teisė patenkinti savo reikalavimus iš jų iniciatyva areštuoto atsakovui A. Z. priklausančio turto. Ieškinys pareikštas CK 6.66 ir 6.67 straipsnių (actio Pauliana), 1.80, 1.81 straipsnių, 1.82 straipsnio 2 dalies, taip pat CPK normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymą, pagrindais.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino:

pripažino negaliojančiais vienintelio UAB „Senega“ akcininko A. Z. 2005 m. gegužės 10 d. sprendimą padidinti UAB „Senega“ įstatinį kapitalą nuo 778 855 Lt iki 850 000 Lt ir UAB „Senega“ 2005 m. rugsėjo 19 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. 05/09/19;

pripažino negaliojančiais neeilinio visuotinio UAB „Senega“ akcininkų susirinkimo 2005 m. lapkričio 21 d. nutarimą (protokolas Nr. 1) sumažinti UAB „Senega“ įstatinį kapitalą nuo 850 000 Lt iki 144 500 Lt, sumažinti vienos paprastosios UAB „Senega“ akcijos nominalią vertę nuo 1 Lt iki 0,17 Lt, padidinti UAB „Senega“ įstatinį kapitalą nuo 144 500 Lt iki 400 000 Lt, papildomai išleidžiant 2555 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų, ir UAB „Senega“ 2006 m. sausio 6 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. 06/01/06;

anuliavo visas nuo 2005 m. gegužės 10 d. papildomai išleistas UAB „Senega“ akcijas – 71 145 vnt. paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės ir 2555 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų;

nustatė, kad UAB „Senega“ įstatinis kapitalas yra 778 855 Lt, kuris padalytas į 778 855 vnt. paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės akcijų, nuosavybės teise priklausančių A. Z.;

taikė restituciją ir įpareigojo atsakovą UAB „Senega“ grąžinti atsakovui S. D. 135 020 Lt, sumokėtų už UAB „Senega“ akcijas, išleistas padidinus UAB „Senega“ įstatinį kapitalą.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11-479/2005 (pagal ieškovo BUAB „Vakarų prekyba“ ieškinį atsakovui A. Z. dėl 725 657,24 Lt žalos atlyginimo) buvo areštuota atsakovui A. Z. nuosavybės teise priklausančių 725 657 vnt. UAB „Senega“ akcijų, kurios tuo metu sudarė 100 proc. įmonės įstatinio kapitalo. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. lapkričio 29 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 3-246/2004 dėl nepagrįstai įgytų 150 000 Lt, 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų išieškojimo kreditoriui UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ iš skolininko A. Z.; vykdant išieškojimą, antstolio 2005 m. vasario 8 d. turto arešto aktu buvo areštuotos atsakovui A. Z. nuosavybės teise priklausančios UAB „Senega“ akcijos – 100 proc. įmonės įstatinio kapitalo. 2006 m. vasario 11 d. įregistravus Juridinių asmenų registre po ginčijamų sprendimų priėmimo ir akcijų pasirašymo sutarčių sudarymo įvykusius pasikeitimus, UAB „Senega“ įstatinis kapitalas yra 400 000 Lt, jis padalytas į 4000 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų, kurių 1324 vnt. priklauso atsakovui A. Z., o 2676 vnt. – atsakovui S. D.

Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai – atsakovo A. Z. kreditoriai, teismas padarė išvadą, jog jie turi teisę CK 6.66 straipsnyje nustatyta tvarka ginčyti skolininko sudarytus sandorius. Teismo nuomone, ginčijamais atsakovų veiksmais (dėl kurių iki 1/3 dalies (1324 vnt.) sumažėjo atsakovo A. Z. nuosavybės teise turimų UAB „Senega“ akcijų kiekis ir vertė, jis nebebuvo vienintelis akcininkas, kartu pablogėjo jo turtinė padėtis) buvo pažeistos laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį reglamentuojančios imperatyviosios įstatymo normos (CPK 144 straipsnio 1 dalis), areštuotam turtui taikyti apribojimai, teismo procesinio sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis). Konstatavęs, kad dėl nurodytų atsakovų veiksmų sumažėjo skolininko mokumas, taip buvo pažeistos jo kreditorių (ieškovų) teisės ir teisėti interesai, nes ginčijamų veiksmų padarinys – sumažėjusi kreditorių galimybė visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus iš skolininkui priklausančio turto (akcijų), teismas sprendė, jog ieškovai turi teisę į pareikšto ieškinio patenkinimą CK 6.66, 6.67 straipsnių pagrindu. Nustatęs, kad prašomų pripažinti negaliojančiais sandorių šalis sieja giminystės ryšys (A. Z. – S. D. tėvas), teismas pripažino, jog tokiomis aplinkybėmis galioja nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio 1 punktas), kuri byloje esančiais duomenimis nepaneigta.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiais atsakovų sudarytus sandorius kaip prieštaraujančius Akcinių bendrovių įstatymo nuostatoms, nes bylos rašytiniai duomenys patvirtina, jog atsakovas S. D. buvo įnešęs piniginius įnašus už išleistas UAB „Senega“ akcijas, be to, teismo vertinimu, įmonės akcijos nėra skirtingos nominalios vertės, nes akcininkų registracijos knygos įrašai patvirtina, jog 1 Lt nominalios vertės UAB „Senega“ akcijos, išleidus 100 Lt nominalios vertės akcijas, buvo anuliuotos. Teismo nuomone, palikti esamą padėtį, t. y. pripažinti, kad UAB „Senega“ akcijos yra 100 Lt vertės (kaip nurodyta UAB „Senega“ akcininkų registravimo žurnale), negalima, nes tai prieštarautų proceso operatyvumo, koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CPK 3 straipsnio 7 dalis), nes antstolis turėtų iš naujo pradėti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje. Teismas nurodė, kad tam, jog būtų realiai įvykdytas įsiteisėjęs teismo sprendimas, turi būti atkurta padėtis, buvusi iki ginčijamų sprendimų priėmimo ir akcijų pasirašymo sandorių sudarymo. Konstatavęs atsakovų nesąžiningumą ir pripažinęs ginčijamus akcininkų nutarimus bei sandorius negaliojančiais, teismas taikė restituciją natūra (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Senega“ apeliacinį skundą, 2011 m. spalio 4 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Nors ieškovai kreipėsi į teismą vienu ieškiniu dėl to paties dalyko – ginčo sprendimų ir sandorių panaikinimo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovų siekiamos apginti teisės ir teisėti interesai – skirtingi, todėl kiekvieno jų teisė į reikalavimą aptartini bei įvertintini atskirai.

Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje BUAB „Vakarų prekyba“ ieškiniu siekė apginti atsakovų neteisėtais veiksmais pažeistą teisę – patenkinti tariamą 725 657,24 Lt reikalavimą iš areštuoto skolininko A. Z. turto (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 144 straipsnio 1 dalis). Ieškinio šioje byloje pareiškimo metu (2006 m. rugpjūčio 4 d.) dėl nurodyto finansinio reikalavimo vyko ginčas teisme (ieškinys paduotas 2002 m. spalio 22 d.); įsiteisėjusio teismo sprendimo, patvirtinusio šį reikalavimą, nebuvo priimta. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas, nustatęs atsakovo A. Z. 672 282,75 Lt skolą ieškovui BUAB „Vakarų prekyba“ (jo teisių perėmėjui – M. K.), priimta tik 2008 m. kovo 17 d. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 12 d. nutartimi areštuota A. Z. priklausančių 725 657 vnt. (1 Lt nominalios vertės) UAB „Senega“ akcijų, neapribojant akcijų valdymo teisių. Šio teismo 2005 m. sausio 18 d. nutartimi A. Z. uždrausta priimti bet kokius sprendimus dėl UAB „Senega“ nuosavybės teisėmis priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo, įkeitimo, kitokio nuosavybės teisės pakeitimo ar apribojimo bei turto vertės sumažinimo, neuždraudžiant šio turto valdyti ir juo naudotis.

Atsižvelgdama į tai, kad pradinis ieškovas BUAB,,Vakarų prekyba“ šioje byloje pareiškė ieškinį skolininkui A. Z. ir kitiems atsakovams (UAB „Senega“, S. D.) neturėdamas galiojančios reikalavimo teisės (nes dėl ieškovo pareikšto turtinio reikalavimo A. Z. vyko ginčas teisme), taigi atsakovui A. Z. dar nebuvo nustatyta pareigos atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus – sumokėti konkrečią pinigų sumą (CK 6.1 straipsnis), taip pat į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 12 d. ir 2005 m. sausio 18 d. nutartyse, kuriomis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo įtvirtinta draudimo didinti ar mažinti įstatinį kapitalą, išleisti naujas akcijas, pasirašyti naujai išleistų akcijų pasirašymo sutartis (Akcinių bendrovių įstatymo 40, 44, 50–52 straipsniai), teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad ginčijamais atsakovų veiksmais buvo pažeistas draudimas, nustatytas taikius pirmiau nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, kartu ir ieškovo, kaip kreditoriaus, turtinis interesas, todėl ieškovas M. K. (pradinio ieškovo BUAB,,Vakarų prekyba“ teisių perėmėjas) neįgijo teisės naudotis CK 6.66 straipsnyje suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais.

Aptardama ieškovo UAB,,Vakarų Baltijos korporacija“ reikalavimą, teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo A. Z. prievolė grąžinti šiam ieškovui nepagrįstai įgytus 150 000 Lt, sumokėti 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas buvo nustatyta įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. balandžio 27 d. sprendimu, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. spalio 26 d. nutartimi paliko nepakeistą. Šiai skolai išieškoti 2004 m. lapkričio 29 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 3-246/2004, kuris 2004 m. gruodžio 1 d. pateiktas antstoliui vykdyti. 2004 m. gruodžio 20 d. antstolis areštavo A. Z. priklausančius 53 198 vnt. (1 Lt nominalios vertės), o 2005 m. vasario 8 d. – 778 855 vnt. (1 Lt nominalios vertės) paprastųjų vardinių UAB „Senega“ akcijų.

Atsižvelgdama į tai, kad kitas ieškovas šioje byloje – UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, kreipdamasis su ieškiniu į teismą, turėjo galiojančią reikalavimo teisę (atsakovo A. Z. pareiga grąžinti jam nepagrįstai įgytus 150 000 Lt, sumokėti bylinėjimosi išlaidas ir procesines palūkanas buvo nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu), teisėjų kolegija nurodė, jog šis ieškovas atitiko vieną būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų. Nustačiusi, kad ginčijami nutarimai ir sandoriai patenka į antstolio 2004 m. gruodžio 20 d. ir 2005 m. vasario 8 d. turto arešto aktų veikimo laikotarpį, teisėjų kolegija pripažino, jog bendrovė ir jos akcininkas (vadovas A. Z.) privalėjo susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių draudimus disponuoti areštuotu turtu, jį sumažinant, tačiau, įvertinusi bylos duomenis, ginčijamų nutarimų ir sandorių turinį, sprendė, kad 2005 m. gegužės 10 d. sprendimas padidinti įstatinį kapitalą iki 850 000 Lt, papildomai išleidžiant 71 145 vnt. (1 Lt nominalios vertės) akcijų, ir 2005 m. rugsėjo 19 d. akcijų pasirašymo sutartis dėl jų perdavimo atsakovui S. D., nesumažino A. Z. turimų akcijų kiekio. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad šiais sprendimu ir sutartimi buvo pažeistas nurodytuose turto arešto aktuose nustatytas draudimas disponuoti apibrėžto kiekio areštuotomis akcijomis.

Nustačiusi, kad dėl 2005 m. lapkričio 21 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų sumažinti įstatinį kapitalą, jį padidinti, papildomai išleidžiant naujų akcijų, priėmimo ir 2006 m. sausio 6 d. akcijų pasirašymo sutarties sudarymo atsakovo A. Z. turimų UAB „Senega“ akcijų kiekis sumažėjo iki 1324 vnt., teisėjų kolegija nurodė, jog galima būtų išvada, kad A. Z. pažeidė turto arešto akte nustatytą draudimą, kartu – kreditoriaus UAB,,Vakarų Baltijos korporacija“ interesą patenkinti finansinį reikalavimą iš areštuoto turto, tačiau, remdamasi CPK 675 straipsniu ir actio Pauliana instituto paskirtimi, sprendė, jog ta aplinkybė, kad dėl aptariamų nutarimų ir sandorio sumažėjo atsakovo A. Z. turėtų UAB,,Senega“ akcijų kiekis vienetais, dar nereiškia, jog dėl to nebus galima patenkinti kreditoriaus UAB,,Vakarų Baltijos prekyba“ finansinio reikalavimo. Pažymėjusi, kad actio Pauliana institutas skirtas kreditoriaus teisėms apginti nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus ir dėl to negali įvykdyti savo prievolės kreditoriui, taip pažeisdamas jo teises, teisėjų kolegija nurodė, jog skolininko nemokumas dėl priimtų nutarimų ir sudarytų sandorių, kurie, ieškovų nuomone, sumažina (eliminuoja) prievolės įvykdymo užtikrinimą, turi būti įrodytas; pareiga įrodyti, kad atsakovo A. Z. turtas dėl ginčijamų nutarimų ir sandorių sumažėjo tiek, kad dėl to kreditoriai prarado galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimą, tenka ieškovams. Atkreipusi dėmesį į tai, kad skolininkas yra fizinis asmuo – A. Z., o ne UAB,,Senega“, teisėjų kolegija nurodė, jog ieškovai turėjo įrodyti būtent A. Z. nemokumą ir tai, kad, panaikinus nutarimus bei sandorius, jo mokumas bus atkurtas.

Ieškovų teiginys, kad, sumažėjus akcijų kiekiui, sumažėjo jų rinkos vertė, kartu – A. Z. nuosavybės dalis bendrovės kapitale, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodytas ir grindžiamas prielaidomis. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas A. Z. neigia jo turimų akcijų vertės sumažėjimą, šį tvirtinimą grįsdamas vykdomojoje byloje esančiais 2005 m. balandžio 7 d. ir 2005 m. gruodžio 31 d. akcijų vertinimo aktais, kurių duomenimis, iki įstatinio kapitalo padidinimo 2004 m. gruodžio 31 d. UAB,,Senega“ akcijos rinkos vertė buvo 1,28 Lt, vėliau (2005 m. gruodžio 31 d.) – 1,34 Lt, t. y. akcijų vertė ne mažėjo, bet kilo. Nagrinėjamoje byloje yra rašytinių įrodymų (įmonės balansų ir kt.), iš kurių, teisėjų kolegijos nuomone, galima daryti išvadą, kad UAB,,Senega“ – veikianti įmonė ir dirba pelningai. Ieškovai šių faktinių aplinkybių nepaneigė. A. Z. taip pat nurodė, kad finansiniai reikalavimai gali būti patenkinti ir iš kito jo turimo, taip pat pas trečiuosius asmenis esančio jo turto. Pažymėjusi, kad bylos vykdymas nebaigtas, teisėjų kolegija nurodė, jog yra galimybė vykdymo procese nustatyti A. Z. turimų akcijų rinkos vertę ir, šio turto nepakankant, nukreipti išieškojimą į kitą jo turtą; nagrinėjamoje byloje nepaneigta, kad A. Z. turi tokio turto. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendė, kad vien formalus atsakovui A. Z. taikytų turtinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių pažeidimas, nenustačius jo nemokumo, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog pažeistos kreditorių teises, nes priešingu atveju kreditoriams būtų suteiktos nepagrįstos privilegijos.

Pirmosios instancijos teismui nekonstatavus, kad, priimant ginčo sprendimus ir sudarant sandorius, būtų pažeistos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos ar kad UAB,,Senega“, vadovaujama atsakovo A. Z., neprivalėjo sudaryti šių sandorių, ieškovams nepadavus dėl to apeliacinio skundo, teisėjų kolegija šios teismo sprendimo dalies neperžiūrėjo apeliacine tvarka (CPK 320 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir M. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovas BUAB „Vakarų prekyba“ nebuvo atsakovo A. Z. kreditorius CK 6.66 straipsnio prasme, nes ginčijamų atsakovų veiksmų atlikimo momentu nebuvo priimta įsiteisėjusio teismo sprendimo, nustačiusio šio ieškovo finansinį reikalavimą nurodytam atsakovui, netinkamai aiškino ir taikė nurodytą teisės normą bei nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., Z. M., bylos Nr. 3K-3-424/2003; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-392/2011).

2. Apeliacinės instancijos teismas, klaidingai argumentuodamas, kad Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 12 d. nutartimi tik uždėtas areštas A. Z. priklausantiems 725 657 vnt. UAB „Senega“ akcijų, tačiau neapribota jų valdymo teisių, padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl to ieškovas BUAB „Vakarų prekyba“ (M. K.) neįgijo teisės reikšti reikalavimų CK 6.66 straipsnio pagrindu.

3. Apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai spręsta, kad, ginčijamu vienintelio akcininko (atsakovo A. Z.) 2005 m. gegužės 10 d. sprendimu padidinus UAB „Senega“ įstatinį kapitalą iki 850 000 Lt, papildomai išleidžiant 71 145 vnt. 1 Lt nominalios vertės akcijų, kurios pagal ginčijamą 2005 m. gegužės 19 d. akcijų pasirašymo sutartį perleistos atsakovui S. D., nebuvo sumažintas A. Z. turimų akcijų kiekis. Kasatorių teigimu, priėmus nurodytą sprendimą ir sudarius nurodytą sandorį, atsakovas A. Z. jau nebuvo vienintelis UAB „Senega“ akcininkas. Akivaizdu, kad tokia padėtis neatitiko teisinės situacijos, buvusios areštuojant akcijas, objekto, kuriam taikyta laikinoji apsaugos priemonė, turinys pasikeitė. Tai prieštarauja CPK 144, 145 straipsnių reglamentuojamų laikinųjų apsaugos priemonių (šiuo atveju – arešto) tikslams ir paskirčiai.

4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktinius duomenis, pažeidė CPK 677 straipsnio nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ta aplinkybė, jog, priėmus ginčijamą 2005 m. lapkričio 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą ir sudarius 2006 m. sausio 6 d. akcijų pasirašymo sutartį, atsakovo A. Z. turėtų UAB „Senega“ akcijų kiekis vienetais sumažėjo, dar nereiškia, kad buvo pažeistas kreditoriaus interesas patenkinti finansinį reikalavimą iš areštuoto turto. Kasatorių teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamų 2005 m. lapkričio 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų priėmimas ir 2006 m. sausio 6 d. akcijų pasirašymo sutarties sudarymas lėmė areštuotų atsakovui A. Z. priklausančių UAB „Senega“ akcijų vertės esminį sumažėjimą, taip buvo pažeisti kreditorių (kasatorių) interesai, nes areštuoto skolininko turto nepakanka jų finansiniams reikalavimams patenkinti.

5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai apskųstame sprendime argumentavo, kad yra galimybė nustatyti akcijų vertę vykdymo procese. Kasatorių nuomone, tikrosios A. Z. priklausančių akcijų vertės nustatymo klausimas turėjo būti sprendžiamas šioje byloje, nes, pavedus tai spręsti antstoliui ir paaiškėjus, kad A. Z. turimų akcijų vertės nepakanka jo skolinėms prievolėms įvykdyti, o jis neturi kito turto, kasatoriai neturėtų galimybės reikšti pakartotinio ieškinio dėl kreditoriaus teisių gynimo (actio Pauliana), nes būtų praleistas ieškinio senaties terminas, egzistuotų CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas.

6. Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, jeigu skolininkas neprivalėjo jo sudaryti. Kasatorių teigimu, apskųstą sprendimą priėmęs apeliacinės instancijos teismas šios aptariamo instituto taikymo sąlygos netyrė ir nevertino. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir dėl kitos būtinos CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos – atsakovų A. Z. ir S. D., kurie yra tėvas ir sūnus, A. Z. – vienintelis UAB „Senega“ akcininkas ir vadovas, nesąžiningumo.

7. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad vien formalus atsakovui A. Z. taikytų turtinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių pažeidimas, nenustačius jo nemokumo, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog pažeistos kreditorių teises, pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, sąlygas ir tvarką reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 144, 145, 155 straipsniai), kurios yra imperatyviosios, nesilaikė šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

8. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas neperžiūrėti apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nekonstatuota, kad, priimant ginčo sprendimus ir sudarant sandorius, būtų pažeistos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos ar UAB,,Senega“, vadovaujama atsakovo A. Z., neprivalėjo sudaryti šių sandorių, nes ieškovai nepadavė dėl to apeliacinio skundo, pažeidė CPK 320 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, kad apeliacinės instancijos teismo rėmimasis faktais ir įrodymais, neminimais apeliaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos šalies, atsikertančios į apeliacinį skundą, nelaikomas išėjimu už apeliacinio skundo ribų. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas privalėjo tirti ir savo iniciatyva nustatyti ginčijamų sandorių atitiktį imperatyviųjų įstatymo normų reikalavimams, nes šiais pagrindais buvo grindžiamas ieškinys, analogiški argumentai buvo išdėstyti ir ieškovų atsiliepime į atsakovo UAB „Senega“ apeliacinį skundą.

9. UAB „Senega“ 2005 m. lapkričio 21 d. neeiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus nutarimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 850 000 Lt iki 144 500 Lt, sumažinant vienos paprastosios UAB „Senega“ akcijos nominalią vertę nuo 1 Lt iki 0,17 Lt, taip pat (tuo pačiu nutarimu) padidinti UAB „Senega“ įstatinį kapitalą nuo 144 500 Lt iki 400 000 Lt, papildomai išleidžiant 2555 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų, susidarė situacija, kad vienu metu bendrovėje galiojo skirtingų nominalių verčių tos pačios klasės akcijos. Tai prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Nutarimu padidinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 144 500 Lt iki 400 000 Lt, papildomai išleidžiant 2555 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų, taip pat buvo pažeista Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio 2 dalies nuostata, kad bendrovės įstatinis kapitalas didinamas (1) išleidžiant naujas akcijas arba (2) padidinat išleistų akcijų nominalią vertę. Šiuo atveju atsakovai priėmė sprendimą padidinti UAB „Senega“ įstatinį kapitalą abiem būdais iš karto. Be to, nutarimas sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 850 000 Lt iki 144 500 Lt, sumažinant vienos paprastosios UAB „Senega“ akcijos nominalią vertę nuo 1 Lt iki 0,17 Lt, prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam imperatyvui, kad akcijos nominali vertė turi būti išreikšta litais be centų. Dėl nurodytų priežasčių UAB „Senega“ 2005 m. lapkričio 21 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai bei 2006 m. sausio 6 d. akcijų pasirašymo sutartis yra niekiniai ir negalioja.

Atsiliepimuose į kasacinį skundą atsakovai A. Z., S. D. ir UAB „Senega“ prašo skundą atmesti, apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodo šiuos nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Ta aplinkybė, kad pagal actio Pauliana instituto taikymo taisykles asmuo tampa kreditoriumi nuo žalos atsiradimo momento, neatleidžia jo (šiuo atveju – kasatorių) nuo pareigos įrodyti, kad žalos buvo padaryta. Kasatoriai, aiškindami šią actio Pauliana sąlygą – kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą, nurodo, nuo kurio momento asmuo tampa kreditoriumi, tačiau šiuo atveju turi būti įrodyta, ar asmuo apskritai yra kreditorius, pateikiant įrodymus, iš kurių galima būtų spręsti dėl reikalavimo teisės neabejotinumo ir galiojimo. Vienas tokių įrodymų – įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis. Kasatoriai tokių įrodymų nepateikė, taigi neįrodė vienos būtinųjų actio Pauliana sąlygų.

2. Atsakovo A. Z. teigimu, jis, priėmus ginčijamus sprendimus ir sudarius ginčijamus sandorius, netapo nemokus, taip pat nebuvo sudaryta kitokių kliūčių jo kreditorių (kasatorių) finansiniams reikalavimams patenkinti. Priešingai, dėl ginčijamų sprendimų ir sandorių A. Z. turimo turto vertė, bylos duomenimis, ne sumažėjo, o padidėjo. Be to, byloje pateikta duomenų ir išdėstyta paaiškinimų, pagrindžiančių ginčijamų sandorių sudarymo būtinumą. Taigi nenustatyta ir kitų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – kreditorių interesų ginčijamais sandoriais pažeidimo ir kad skolininkas šių sandorių neprivalėjo sudaryti.

3. Kasatorių argumentai dėl teismo procesinio sprendimo privalomumo principo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmės ir paskirties pažeidimo nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini.

4. Įstatyme nesuteikta apeliacinės instancijos teismui teisės peržiūrėti teismo sprendimo dalį, dėl kurios nepaduoda apeliacinio skundo, išskyrus nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnis). Šiuo atveju tokių išimčių nenustatyta, todėl nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais dėl CPK 320 straipsnio pažeidimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija šią bylą nagrinėja neišeidama už CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų; šioje nutartyje pasisako dėl teisės normų, reglamentuojančių actio Pauliana institutą (CK 6.66 straipsnis), aiškinimo ir taikymo kreditoriams ginčijant jų skolininko kaip bendrovės akcininko priimtus sprendimus ir sudarytus sandorius dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo, akcijų perleidimo.

Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų buvimo

Actio Pauliana – tai kreditoriaus teisė ginčyti jo skolininko sudarytus sandorius, tačiau ne bet kokius, o tik tuos, kurių skolininkas neprivalėjo sudaryti ir kurie pažeidė kreditoriaus interesus, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui. Viena tokių sąlygų – nagrinėjamo ginčo atveju aktualus kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimas. Kreditorius, prašydamas taikyti actio Pauliana nuostatas ir pripažinti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius negaliojančiais, turi turėti neginčytiną ir neabejotiną reikalavimo teisę į skolininką. Taigi actio Pauliana institutui taikyti svarbu, kad skolininko ir kreditorius prievolės pagrindas būtų atsiradęs anksčiau, negu buvo sudarytas kreditoriaus ginčijamas sandoris. Skolininko sudarytas sandoris nepažeidžia teisių tų kreditorių, kurie jais tapo sudarius ginčijamą sandorį. Kreditoriumi pripažįstamas ne tik asmuo, įgijęs reikalavimo teisę į skolininką sutarties pagrindu, bet ir asmuo, kurio reikalavimo teisė atsiranda iš deliktinės civilinės atsakomybės. Nustatant, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į žalos, padarytos dėl neteisėtos veikos, atlyginimą, vadovaujamasi deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Žalos atlyginimo prievolės atsiradimo momentas nustatytas CK 6.288 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žalos atlyginimo prievolės atsiradimas siejamas su jos padarymo (tam tikrais atvejais – su jos atsiradimo, jeigu žalos atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu; įstatyme nenustatyta jokių aptariamos prievolės atsiradimo momento išimčių. Tai, kad skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, patvirtina ir CK 6.288 straipsnio 2 dalies norma – ieškinio senaties termino pradžia reikalavimui atlyginti žalą, jeigu ši prievolė nevykdoma, pareikšti siejama su žalos padarymo momentu. Žala, be kita ko, yra asmens turto netekimas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), taigi teisės reikalauti žalos atlyginimo atsiradimo momentas yra turto praradimo data. Nagrinėjamos bylos duomenimis, bankrutavusi ir jau likviduota UAB „Vakarų prekyba“ neteko 566 819,34 Lt, kai šiuos pinigus be teisinio pagrindo iš kasos paėmė buvęs jos direktorius A. Z. Žalos padarymo momentas šiuo atveju yra pinigų paėmimo laikotarpis nuo 2002 m. sausio 25 d. iki 2002 m. liepos 31 d. Nuo šio momento atsirado UAB „Vakarų prekyba“ teisė į žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą yra teisės į žalos atlyginimą apgynimas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, jog žalos atlyginimo prievolė skolininkui atsiranda nuo jos konstatavimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., Z. M., bylos Nr. 3K-3-424/2003). Tais atvejais, kai vyksta ginčas teisme dėl žalos atlyginimo priteisimo, šio ginčo išsprendimas gali būti reikšmingas skolininko nesąžiningumo prezumpcijai paneigti byloje pagal kreditoriaus pareikštą actio Pauliana ieškinį (pavyzdžiui, skolininkas nežinojo apie prievolę iki tol, kol nebuvo kreiptasi į teismą dėl žalos atlyginimo, arba klydo dėl atsakomybės apimties ir kt.), tačiau tokios aplinkybės nesudaro teismui pagrindo konstatuoti, kad žalos atlyginimo prievolė (kartu ir kreditoriaus reikalavimo teisė) apskritai neegzistavo iki tol, kol nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo kreditoriui iš skolininko priteistas žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-392/2011). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, turi nurodyti konkretų reikalavimo dydį. Tais atvejais, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ar šio dydį, šis ginčas turėtų būti išnagrinėtas iki priimant sprendimą dėl skolininko sudaryto sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu. Įstatyme nedraudžiama vienoje byloje spręsti ir dėl kreditoriaus reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio skolą iš skolininko, ir dėl jo reikalavimo panaikinti skolininko sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. UAB,,Helenos kolekcija” ir kt., bylos Nr. 3K-3-809/2003). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo aptartomis materialiosios teisės normomis ir jų aiškinimo bei taikymo praktika. UAB „Vakarų prekyba“ reikalavimas atlyginti 725 657,27 Lt žalą skolininkui A. Z. teisme buvo pareikštas 2002 m. spalio 22 d., o šioje byloje ginčijami šio skolininko (iš pradžių kaip vienintelio UAB „Senega“ akcininko; vėliau – kaip vieno jų) sprendimai dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo, akcijų perleidimo priimti ir akcijų pasirašymo sutartys, kurioms akcijos perleistos skolininko sūnui (atsakovui S. D.), sudarytos 2005 m. gegužės 19 d.–2006 m. sausio 6 d. laikotarpiu. Ieškinys, prašant pripažinti negaliojančiais šiuos sprendimus ir sutartis actio Pauliana pagrindu, pareikštas atskiroje (nagrinėjamoje) byloje. Tokiomis aplinkybėmis teismai galėjo spręsti dėl bylos, kurioje skolininkui A. Z. pareikštas UAB „Vakarų prekyba“ reikalavimas atlyginti žalą, ir bylos, kurioje pareikštas šio kreditoriaus actio Pauliana, sujungimo arba ieškinio, pareikšto actio Pauliana pagrindu, nagrinėjimo sustabdymo, jeigu buvo kilę abejonių dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (neabejotinumo ir galiojimo) ar tokio reikalavimo dydžio. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokių abejonių nekilę, ir tenkino ieškinį (actio Pauliana). Šioje byloje apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną jau buvo teismo sprendimas dėl 672 282,75 Lt sumos ieškovui UAB „Vakarų prekyba“ priteisimo iš atsakovo A. Z. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo išvados, kad kreditorius, reikšdamas CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana) grindžiamą ieškinį, turi turėti reikalavimo patenkinimą įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir tik toks reikalavimas pripažintinas neabejotinu bei galiojančiu, yra teisiškai nepagrįstos, neatitinka pirmiau aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana kaip kreditorių teisių gynimo būdo ir paneigia tokio jų teisių gynimo būdo efektyvumą.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nagrinėjamos bylos duomenimis, 2007 m. kovo 9 d. sudaryta reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartimi BUAB „Vakarų prekyba“ perleido M. K., be kita ko, teisę reikalauti iš skolininko A. Z. atlyginti 725 657,24 Lt nuostolių. Dėl šios aplinkybės Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 19 d. protokoline nutartimi pradinis kreditorius (ieškovas) BUAB „Vakarų prekyba“ pakeistas jo teisių perėmėju M. K. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kreditoriaus pasikeitimas nekeičia prievolės atsiradimo momento. Prievoliniai santykiai egzistuoja iki tol, kol prievolė nepasibaigia dėl jos tinkamo įvykdymo, negalėjimo įvykdyti ar kitais įstatyme nustatytais pagrindais (CK 6.123 straipsnio 1 dalis, 6.127 straipsnis ir kt.). Taigi naujasis kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius nuo pat žalos padarymo, o ne nuo reikalavimo teisės į skolininką perėjimo momento.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apskųstą sprendimą priėmęs apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl vienos actio Pauliana taikymo sąlygų – kreditoriaus M. K. neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo – šioje byloje nebuvimo.

Dėl skolininko veiksmų – įstatinio kapitalo didinimo naujų akcijų išleidimo (ir senų akcijų anuliavimo) būdu, akcijų perleidimo, įstatinio kapitalo mažinimo – kvalifikavimo kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų pažeidimu

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje išvardyti atvejai, iš kurių įrodžius bent vieną, teismas turi pagrindą pripažinti, kad skolininko sudaryti sandoriai pažeidė kreditoriaus teises, t. y. kad sandoriu (keletu jų) padaryta žalos skolininko mokumo sumažėjimo linkme. Nagrinėjamoje byloje aktualus vieno iš CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – aiškinimas. Ši formuluotė reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės egzistuotų actio Pauliana pareiškimo teismui (o ne teismo procesinio sprendimo priėmimo) momentu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje BAB,,Artrio-2“ v. UAB DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008). Taigi, priešingai nei spręsta šią bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusios skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB,,Baltijos parkingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-423/2007). Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sudaro realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje I. C. v. V. M., V. B., bylos Nr. 3K-3-535/2007); šiems atvejams priskirtinas turto pardavimas už aiškiai mažesnę kainą, kai po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali išsiieškoti skolos, nes skolininko gautos už parduotą turtą sumos ir likusio skolininko turto gali neužtekti skolai grąžinti. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Be to, skolininkas gali pažeisti kreditoriaus interesus: įkeisdamas savo turtą kitam kreditoriui, kuris tampa privilegijuotas, nes jo reikalavimas visa apimtimi tenkinamas iš įkeisto turto pirmiau nei kitų skolininko kreditorių reikalavimai (CK 4.92 straipsnis); sandoriais prisiimdamas naujų įsipareigojimų (pvz., laidavimo), kurių prisiimti neprivalėjo; ir kita. Minėta, kad, teismui sprendžiant dėl sandorio (ar jo dalies), kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, jog sumažėja ar nebelieka realios galimybes skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jeigu skolininkas vienintelį savo turtą – akcijas, jų skaičių, vertę keičia didindamas įstatinį kapitalą taip, jog bendras po šių veiksmų atlikimo jo turimų akcijų skaičius nekinta ir skolininkas dėl šių veiksmų netampa nemokus, t. y. formaliai jo turtas nesumažėja, tačiau jis pakinta (nelieka tam tikros nominalios vertės tam tikro kieko akcijų) taip, kad iš esmės sutrukdoma (sumažėja ar nelieka galimybės) kreditoriui patenkinti savo reikalavimą iš šio turto, į kurį, prieš atliekant pirmiau nurodytus veiksmus, jis galėjo šį reikalavimą nukreipti, tokie veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys kreditoriaus teises. Nagrinėjamoje byloje dėl ginčijamų atsakovų veiksmų, atliktų 2005 m. gegužės 19 d.–2006 m. sausio 6 d. laikotarpiu, pakito UAB „Senega“ akcijų suteikiamos neturtinės teisės: vietoje vieno akcininko atsirado keli, atsakovas A. Z. (skolininkas), prieš tai valdęs 100 proc., valdo tik 33 proc. akcijų; tai keičia įmonės valdymą ir kitų klausimų sprendimą pagal Akcinių bendrovių įstatymą; tokie veiksniai neišvengiamai turės įtakos akcijų vertei jų pardavimo atveju. Šalių ginčui išspręsti reikšminga ir tai, kad, Klaipėdos apygardos teismui 2004 m. balandžio 27 d. sprendimu priteisus ieškovui UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ iš atsakovo A. Z. 150 000 Lt nepagrįsto praturtėjimo, 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas (šis sprendimas įsiteisėjęs; byloje ir nėra ginčo, jog šis ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę), antstolis surašė turto (2005 m. vasario 8 d. areštuotų atsakovui A. Z. nuosavybės teise priklausančių UAB „Senega“ akcijų) perdavimo išieškotojui aktą (nes akcijų pardavimas iš varžytynių neįvyko ir kreditorius (išieškotojas) UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ sutiko jas pasiimti) ir pateikė teismui jį patvirtinti, tačiau, paaiškėjus, kad A. Z. ėmėsi veiksmų, dėl kurių neliko išieškotojui perduotino turto, kuriam, be to, buvo nustatyti nuosavybės teisės apribojimai, teismas negalėjo patvirtinti akto ir 2006 m. birželio 30 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2P-6333-342/2006 dėl turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijami atsakovų veiksmai – įstatinio kapitalo didinimas, išleidžiant naujų akcijų (A. Z. 2005 m. gegužės 10 d. sprendimas; neeilinio visuotinio UAB „Senega“ akcininkų 2005 m. lapkričio 21 d. nutarimas), ir jų didesnės dalies perleidimas (2005 m. rugsėjo 19 d., 2006 m. sausio 6 d. akcijų pasirašymo sutartimis) skolininko sūnui atsakovui S. D. (tai, kaip teisinga spręsta pirmosios instancijos teismo, patvirtina šioje byloje galiojant CK 6.66 straipsnio 2 dalyje, 6.67 straipsnio 1 punkte aptartą nesąžiningumo prezumpciją) po to, kai buvo priimtas antstolio patvarkymas areštuoti visas skolininkui nuosavybės teise priklausančias akcijas (2005 m. vasario 8 d.), o vėliau įstatinio kapitalo mažinimas tam, kad būtų padengti įmonės balansiniai nuostoliai, – pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip pažeidžiantys kreditoriaus (išieškotojo) teises ir teisėtus interesus (CK 1.63 straipsnis). Įstatinio kapitalo mažinimas neeilinio visuotinio UAB „Senega“ akcininkų (A. Z. ir S. D.) 2005 m. lapkričio 21 d. nutarimu negali būti pripažintas teisėtu ir dėl tos aplinkybės, kad naujai išleistos akcijos buvo perleistos pažeidžiant kreditoriaus (ieškotojo) teises: įstatinio kapitalo sudėtis pakeista taip, jog ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto (ieškojimas tapo neįmanomas arba mažiau realus), palyginus su momentu, kada įstatinio kapitalo keitimas buvo įvykdytas išleidžiant naujų akcijų; o įstatinio kapitalo vėliau sumažinimas sudarė pagrindą kisti akcijų nominalinei vertei ir akcininkų neturtinių teisių apimčiai.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apskųstą sprendimą priėmęs apeliacinės instancijos teismas klaidingai atsakovui A. Z. taikytų turtinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių pažeidimą vertino tik kaip formalius ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčijamais atsakovų veiksmais nebuvo pažeistos kreditoriaus UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ teisės ir teisėti interesai. Pripažinus kreditorių M. K. turėjusiu neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, dėl pirmiau išdėstytų argumentų pagal byloje nustatytas aplinkybes (Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11-479/2005 (pagal ieškovo BUAB „Vakarų prekyba“ ieškinį atsakovui A. Z. dėl 725 657,24 Lt žalos atlyginimo) buvo areštuota atsakovui A. Z. nuosavybės teise priklausančių 725 657 vnt. UAB „Senega“ akcijų, kurios tuo metu sudarė 100 proc. įmonės įstatinio kapitalo) buvo pagrindas ir šio kreditoriaus teisių bei teisėtų interesų pažeidimui konstatuoti.

Teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja teisinį pagrindą dėl netinkamo actio Pauliana institutą reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo bei ginčo klausimu suformuotos teismų praktikos nesilaikymo panaikinti šį teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė sąlygas šioje byloje pareikštam actio Pauliana tenkinti, nes dėl ginčijamų atsakovų veiksmų, kurių jie neprivalėjo atlikti, pakito atsakovo A. Z. turto masė taip, kad tai turėjo įtakos jo mokumui – sumažėjo skolininko A. Z. galimybė visiškai ar iš dalies atsiskaityti su kreditoriais (ieškovais) iš jam priklausančio turto (akcijų), kuriam, be kita ko, buvo taikyti į jį turimų teisių apribojimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos faktiniai duomenys (joje nenustatyta, šalys procesiniuose sprendimuose ir neginčija, kad šie įvertinti nepažeidžiant proceso teisės normų dėl įrodinėjimo vertinimo taisyklių) neteikia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Taigi CPK 346 straipsnyje nurodytų pagrindų priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą nenustatyta. Dėl to ieškovų kasacinis skundas tenkintinas, apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3, 4 dalys).

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kiti kasacinio skundo argumentai (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, pagrindus ir tvarką reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo, ginčijamų sandorių prieštaros imperatyviosioms Akcinių bendrovių įstatymo nuostatoms ir kt.) yra iš esmės faktinio pobūdžio (CPK 353 straipsnio 1 dalis) arba neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui bei teismų praktikai formuoti, todėl dėl jų, kaip nesudarančių CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasacijos pagrindų, teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo išsprendimo

CPK 762 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, savo nutartimi, be kita ko, galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą nagrinėjant bylą kasacine tvarka nėra galimybės to išspręsti; tokiu atveju šis klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmetus ieškinį, spręsta priteisti iš ieškovo UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ atsakovui UAB „Senega“ už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį, yra įvykdytas (T. 3, b. l. 13, 14), todėl kasacinis teismas, jį naikindamas, privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą (CPK 762 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis (T. 3, b. l. 14, 54, 55), iš ieškovo UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ išieškota 5058,72 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atsakovui UAB „Senega“ ir 184,80 Lt vykdymo išlaidų, iš viso – 5243,52 Lt, kurie, atgręžus sprendimo vykdymą, priteistini ieškovui UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ iš atsakovo UAB „Senega“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, patirta 159,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieškovų kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovų A. Z., S. D. ir UAB „Senega“ (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovų taip pat priteistina ieškovui UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ 10 950 Lt šio bylos dalyvio už kasacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 762 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą.

Atgręžti sprendimo vykdymą ir priteisti ieškovui UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo UAB „Senega“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 5243,52 Lt (penkis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt tris litus 52 ct).

Priteisti ieškovui UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir UAB „Senega“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 3650 (tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt) Lt žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovų A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir UAB „Senega“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 53,33 Lt (penkiasdešimt tris litus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Česlovas Jokūbauskas

Janina Stripeikienė