Baudžiamoji byla Nr. 1S-23-354/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40721-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.3.2.1.3.2; 2.14.3; 2.14.4
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 20 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuroro Helvijaus Keturakio skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-224-1079/2019, kurioje J. B. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir nurodytiems pažeidimams pašalinti.
Teismas
n u s t a t ė :
1. 2018 m. gruodžio 20 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas kaltinamasis aktas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-040721-18, kurioje J. B. kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2017 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Joniškyje, tyčia vieną kartą smogė virtuvine mentele per sėdmenis mažametei M. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai M. B. sukėlė fizinį skausmą. Šioje J. B. veikoje yra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje.
2. Be to, J. B. kaltinama tuo, kad ji, laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2017 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Joniškyje, tyčia, vieną kartą ranka smogė per sėdmenis mažametei M. B., (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai M. B. sukėlė fizinį skausmą. Šioje J. B. veikoje yra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje.
3. Šiaulių
4. Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: perduoti bylą toliau nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams.
4.1. Skunde prokuroras pažymi, jog teismas nors ir konstatavo, kad nukentėjusiosios M. B. mamai S. G. įtarimai byloje nėra pareikšti ir jos vaikai M. B. ir E. B., panaikinus laikinąją globą, yra grąžintos jai, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog S. G. negali tinkamai atlikti atstovo pagal įstatymą funkcijų BPK prasme ir tinkamai ginti savo vaiko interesus, nes iš Valstybinės biudžetinės įstaigos globos namai „U“ rašto matyti, kad yra duomenų, jog S. G. gali veikti priešingai savo mažamečių dukrų M. B. ir E. B. interesams (t. y. galimai smurtavo).
4.2. Prokuroras skunde nurodo, kad S. G. gali būti šališka ir suinteresuota bylos baigtimi. Teigia, kad fizinis skausmas mažametėms nebuvo sukeltas, todėl S. G. nebuvo pareikšti įtarimai, nors toks elgesys su vaikais yra netoleruotinas. Pažymi, kad esant minėtoms aplinkybėms mažametės nukentėjusiosios teisių ir interesų užtikrinimui 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimu buvo leista atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese, o nukentėjusios mažametės M. B. atstove pagal įstatymą paskirta Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyr. specialistė G. E..
4.3. Skunde prokuroras taip pat atkreipia dėmesį, jog BPK 53 straipsnis nustato, kad: įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo arba nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, jeigu šie yra nepilnamečiai arba nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams; atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio arba neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys; atstovui pagal įstatymą, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą, leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras priima dėl to nutarimą, o teismas – nutartį. Pažymi, kad atstovas pagal įstatymą paprastai dalyvauja procese kartu su asmeniu, kuriam atstovauja. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu bei teismo nutartimi gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams, tokiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi užtikrinti, kad procese dalyvautų kitas atstovas pagal įstatymą, o kai tokios galimybės nėra, - laikinai, kol bus išspręstas naujo atstovo pagal įstatymą klausimas, paskirti atstovu bet kokį kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams.
4.4. Prokuroras teigia, kad nukentėjusiosios M. B. mama S. G., vadovaujantis BPK 53 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ikiteisminio tyrimo metu nepateikė nei žodinio, nei rašytinio prašymo leisti dalyvauti procese atstovu pagal įstatymą, todėl prokuroras nepriėmė nutarimo, kuriuo būtų, dėl anksčiau minėtų aplinkybių, atsisakyta leisti jai dalyvauti procese kaip atstovei pagal įstatymą. Prokuroras skunde pažymi, kad, jei pirmosios instancijos teismas manytų, jog S. G. gali tinkamai vykdyti atstovo pagal įstatymą funkcijas šiame baudžiamajame procese, tai netrukdant procesui šį klausimą galima išspręsti teisminio nagrinėjimo metu.
5. Atsiliepimų į prokuroro skundą negauta.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuroro Helvijaus Keturakio skundas tenkinamas.
6. Teismas, susipažinęs su prokuroro skundo argumentais, taip pat su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiama nutartimi, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje J. B. kaltinama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir nurodytiems pažeidimams pašalinti nepagrįstai.
7. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatas byla perduodama prokurorui šiais atvejais: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) kai yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Taigi, ne bet kokie kaltinamojo akto trūkumai suteikia pagrindą bylą grąžinti prokurorui. BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esminiais šio Kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių suvaržomos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
8. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai skundžiama nutartimi J. B. baudžiamąją bylą perdavė prokurorui konstatavę, kad prokuroras privalėjo įsitikinti, ar byloje yra tinkamai atstovaujama nukentėjusioji mažametė M. B., kai jos mamai S. G. nebuvo pareikšti jokie įtarimai baudžiamojoje byloje ir nukentėjusioji mažametė grąžinta į šeimą motinai, bei užtikrinti, kad įstatyme nurodytam nukentėjusios mažametės atstovui pagal įstatymą būtų leista dalyvauti procese, išaiškintos atstovo pagal įstatymą teisės ir pareigos, pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, ir kad jis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą, pareikšti civilinį ieškinį byloje.
9. Aukštesniosios instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais. Vadovaujantis BPK 53 straipsniu, įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo arba nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, jeigu šie yra nepilnamečiai arba nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams; atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio arba neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys; atstovui pagal įstatymą, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą, leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras priima dėl to nutarimą, o teismas – nutartį. Atstovas pagal įstatymą paprastai dalyvauja procese kartu su asmeniu, kuriam atstovauja. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu bei teismo nutartimi gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi užtikrinti, kad procese dalyvautų kitas atstovas pagal įstatymą, o kai tokios galimybės nėra – laikinai, kol bus išspręstas naujo atstovo pagal įstatymą klausimas, paskirti atstovu bet kokį kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams.
10. Prokuroras savo skunde atkreipė dėmesį į tai, jog nors pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad nukentėjusiosios M. B. motinai S. G. įtarimai byloje nėra pareikšti, o S. G. vaikams M. B. ir E. B. panaikinta laikinoji globa, pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinių bylos aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog S. G. negali tinkamai atlikti atstovo pagal įstatymą funkcijų BPK prasme ir tinkamai ginti savo vaiko interesus, nes iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad S. G. gali būti šališka ir suinteresuota bylos baigtimi. Esant minėtoms aplinkybėms, mažametės nukentėjusiosios teisėms ir interesams užtikrinti prokuroras nutarimu nukentėjusios mažametės M. B. atstove pagal įstatymą paskyrė Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyr. specialistę G. E., kuriai buvo išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą.
11. Aukštesniosios instancijos teismas atkreipia dėmesį jog nukentėjusiosios M. B. motina S. G., vadovaujantis BPK 53 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ikiteisminio tyrimo metu nepateikė nei žodinio, nei rašytinio prašymo leisti dalyvauti procese atstovu pagal įstatymą. Prokuroras savo skunde pažymėjo, kad, jei ikiteisminio tyrimo metu būtų buvęs pateiktas toks prašymas, prokuroro nutarimu dėl anksčiau minėtų aplinkybių būtų atsisakyta leisti S. G. dalyvauti procese kaip atstovei pagal įstatymą.
12. Sutiktina su prokuroro skunde išdėstyta nuomone, kad, jei pirmosios instancijos teismas manytų, jog S. G. vis dėlto gali tinkamai vykdyti atstovo pagal įstatymą funkcijas šiame baudžiamajame procese, tai netrukdant procesui galima šį klausimą išspręsti teisminio nagrinėjimo metu. Aukštesniosios instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant atstovo pagal įstatymą paskyrimo klausimą viršenybė turi būti teikiama mažametės nukentėjusiosios interesams, o ne atstovui pagal įstatymą. Ne atstovas pagal įstatymą, o teismas turi užtikrinti įstatymų laikymąsi nagrinėjant baudžiamąją bylą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas turi teisę atsižvelgiant į bylos specifiką, šalių tarpusavio santykius parinkti atstovą pagal įstatymą. Dėl galimybės pareikšti civilinį ieškinį pažymėtina, kad pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios.
13. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo manyti, jog anksčiau minėti trūkumai iš esmės trukdytų teismui išnagrinėti baudžiamąją bylą ir jų būtų negalima lengvai pašalinti teisme. Visos teismo nutartyje nurodytos problemos gali ir turi būti išspręstos teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir suformuota teismine praktika.
14. Esant nustatytai situacijai, baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui pažeistų BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dėl to užsitęstų bei būtų nepateisinamai vilkinamas bylos nagrinėjimas. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, naikinama ir byla grąžinama tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – baudžiamąją bylą, kurioje J. B. kaltinama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Nijolė Matuzevičienė
