Baudžiamoji byla Nr. 2K-44/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.1.;
1.1.8.9.2. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 1 dalį dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, o A. S. padaryta BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika pripažinta mažareikšme ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės už šio nusikaltimo padarymą atleistas.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 22 d. nutartis, kuria nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
A. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio 2 d., apie 16.00 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją D. D., ją išžagino. A. S., rankomis sudavęs ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajai D. D. į veidą, sugriebė ją už rankų ir, parbloškęs ją ant sofos, numovė kelnes, apatines kelnaites, prievarta praskėtė jos kojas ir prieš nukentėjusiosios valią lytiškai su ja santykiavo.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus pakeisti ir sušvelninti jam bausmę, paskiriant švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
Kasatorius nurodo, kad teismai, nesilaikydami BK 54 straipsnio nuostatų, neatsižvelgė į visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir jam paskyrė per griežtą bausmę. Pasak kasatoriaus, teismai, skirdami jam laisvės atėmimo bausmę, neįvertino to, kad jis, gyvendamas su neįgaliu tėvu bei mokyklą lankančia seserimi, dar turi išlaikyti ir savo šeimą, kad be jo to niekas nepadarys.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Arvydas Kuzminskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus palikti galioti nepakeistus.
Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad faktinės bylos aplinkybės ištirtos išsamiai bei nešališkai, esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, dėl kurių turėtų būti keičiami ar naikinami pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimai, nepadaryta. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. S. bausmę, padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena nuteistojo A. S. atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, A. S. šeimos padėtį, jo amžių, asmenybę. Dėl to, prokuroro tvirtinimu, darytina išvada, kad baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, o A. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė už BK 149 straipsnio 1 dalies, pagal kurią kvalifikuota jo padaryta nusikalstama veika, sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta. Kartu prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo A. S. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, laikėsi BPK 320 straipsnio reikalavimų ir nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl esminių nuteistojo skundo argumentų, tarp jų ir dėl BK 62 straipsnio nuostatų taikymo.
Nuteistojo A. S. kasacinis skundas atmestinas.
1. Esminis kasatoriaus skundo argumentas yra tas, kad teismai nesilaikė BK 54 straipsnio nuostatų ir paskyrė per griežtą bausmę, nes neįvertino to, jog jis, gyvendamas su neįgaliu tėvu bei mokyklą lankančia seserimi, dar turi išlaikyti ir savo šeimą, kad be jo to niekas nepadarys. Dėl to, kasatoriaus nuomone, jam turėtų būti „<...> suteikta galimybė atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės“. Taigi kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės taip pat teigia, kad jo byloje teismai nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų ir nepaskyrė švelnesnės, negu BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta, bausmės.
2. Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Kartu pabrėžtina, kad pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje byloje BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse nurodytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga.
Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas, atsižvelgę į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, o kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl įstatyme numatytos paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Esant visoms šioms sąlygoms teismas gali paskirti ir švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Vadinasi, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami A. S. baudžiamąją bylą, nustatė tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog šioje byloje „neatlyginta nusikaltimu padaryta žala (netgi iš dalies)“, be to, nors nuteistasis turi mažametį vaiką ir jį išlaiko, negalima daryti išvados, kad dėl teismo paskirtos bausmės nebus kam jo prižiūrėti (vaikas auga su motina)“. Vadinasi, A. S. baudžiamojoje byloje pagrįstai nebuvo taikytos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos.
3. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. S. bausmę, atsižvelgė į tai, kad: A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); yra jauno amžiaus, turi šeimą, išlaiko mažametį vaiką; A. S. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis); nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas); jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); A. S. yra baustas administracine tvarka. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikaltimas padarytas panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad nukentėjusioji dėl jos išžaginimo patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad „kitos rūšies bausmių nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka“, taip pat tai, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, motyvuotai konstatavo, kad nuteistajam turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, ir už D. D. išžaginimą jam paskyrė dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
4. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų nėra teisinio pagrindo, nuteistajam A. S. už D. D. išžaginimą parinkta tinkama bausmės rūšis, bausmė atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Skiriant bausmę BK 54 straipsnio reikalavimai nepažeisti. Kartu pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir kasatoriaus skunde nurodomas, nuteistajam A. S. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 149 straipsnio 1 dalies, pagal kurią kvalifikuotas jo padarytas nusikaltimas, sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Taigi, kolegijos nuomone, nuteistajam A. S. paskirta bausmė nėra per griežta.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Valerijus Čiučiulka
Jonas Prapiestis
