M. Š. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 253 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2008/2025

Teisminio proceso Nr. 1-04-8-00008-2022-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. Š. ir jo gynėjo advokato Gintaro Černiausko kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 20 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis M. Š. ir jo gynėjas advokatas G. Černiauskas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl M. Š. nuteisimo ir bylą jam nutraukti.

Kasatoriai nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalies – taikymo ir esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų.

Pasak kasatorių, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, remtasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu. Tačiau šis įstatymas, į kurį nukreipia BK 253 straipsnis, negali būti taikomas, nes M. Š. laikytinas specialiuoju subjektu. Be to, šis įstatymas netaikomas karinei technikai ir jos įrangai. M. Š. kaip specialųjį statusą turinčio subjekto veiklai, susijusiai su ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta, galioja jų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir tokio subjekto vadovo priimti teisės aktai. M. Š. pagal einamas pareigas turėjo visus būtinus leidimus nustatyta tvarka įgyti ir laikyti bet kokį (ir labai didelį) kiekį šaudmenų, taip pat gabenti ir disponuoti šaudmenimis (visų pirma, panaudojant juos pagal paskirtį, t. y. iššaudant). Be to, šaudmenys buvo naudojami kariniais, t. y. krašto gynybos tikslais ir koviniam šaudymui, kariniams tikslams išskirtoje teritorijoje – poligone ir Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos rinktinėje. Krašto apsaugos savanorių pajėgų vado 2021 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu suteiktų tarnybinių įgaliojimų pagrindu M. Š. turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą disponuoti labai dideliu kiekiu šaudmenų. M. Š. kartu su kitais asmenimis buvo atsakingas už šaudymo pratybų organizavimą 2021 m. rugpjūčio 29 d. renginyje dalyvavusiems civiliams asmenims. Būtent M. Š. buvo suteikti įgaliojimai tam tikslui parengti šaunamuosius ginklus bei šaudmenis jiems, taip pat organizuoti ir atlikti jų gabenimą, laikymą ir grąžinimą į karinio dalinio teritoriją. Šiuo atveju buvo pažeistas asmenų lygybės įstatymui principas, nes dėl M. Š. veiksmų buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o dėl kitų renginyje dalyvavusių karių ir civilių veiksmų tyrimas BPK tvarka neatliktas.

Kasaciniame skunde teigiama, kad po šaudymo pratybų nepanaudotus šaudmenis nugabendamas į rinktinę, M. Š. elgėsi teisėtai. Tai reglamentuoja Krašto apsaugos ministro 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. V-884 patvirtintas Krašto apsaugos sistemos šaunamųjų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių eksploatavimo tvarkos aprašas ir Lietuvos kariuomenės vado įsakymu patvirtintos Šaudymo planavimo, organizavimo, kontrolės ir saugos taisyklės. Jeigu M. Š. ir padarė šių taisyklių pažeidimą, tai turėjo būti vertinama kaip drausmės pažeidimas. M. Š. veiksmai ir buvo įvertinti kaip šiurkštus drausmės pažeidimo, tik nuobauda nepaskirta, nes nuo drausmės pažeidimo iki tarnybinės išvados surašymo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Kasatorių nuomone, taikant baudžiamąją atsakomybę, buvo pažeisti ultima ratio ir non bis in idem principai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistasis M. Š. su skirtingais gynėjais kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikia antrą kartą. Nors naujai paduoto skundo turinys nėra identiškas, t. y. ginčijamos žemesnės instancijos teismų išvados tik dėl BK 253 straipsnio 2 dalies taikymo, šiuo klausimu pateikta motyvacija iš esmės tapati, kaip ir pirmiau paduotame skunde. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė priimti pirmą kartą paduotą kasacinį skundą, konstatavusi, kad jis neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Kaip buvo pažymėta šioje nutartyje, nuteistojo M. Š. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, be kita ko, susiję su BK 253 straipsnio 2 dalies taikymu, kartu įvertinant ir ultima ratio principo aspektą, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išnagrinėti ir dėl jų pateiktos išsamios bei motyvuotos išvados. Naujų teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. Š. ir jo gynėjo advokato Gintaro Černiausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Artūras Pažarskis

Rima Ažubalytė