Baudžiamoji byla Nr. e1-1024-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29478-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: : 1.1.7.3.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.2.23.1.2; 2.1.8; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.14; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 13 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) L. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL (500 eurų) bauda, baudą sumokėjęs (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. B., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, dešinėje šortų kišenėje neteisėtai laikė suktinę su narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) mišiniu, kuriame nustatyta psichotropinė medžiaga -?9-tetrahidrokanabinolis, kurio kiekis yra 0,036 g (5,6 %), kol (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., ties adresu (duomenys neskelbtini), šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad jis prieš pora dienų nuo savo namų ėjo link (duomenys neskelbtini). Einant pro stovinčius du policijos automobilius, pareigūnas rankos bei galvos kūno gestu pakvietė prieiti. Priėjus, pareigūnas paklausė, ar turi su savimi draudžiamų medžiagų, atsakė, kad nieko neturi. Pareigūnas patikrinęs jo tapatybę ir nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) m. buvo sulaikytas, nusprendė padaryti dalinę apžiūrą. Jos metu dešinėje šortų kišenėje rado suktinę. Pareigūnui pasakė, kad suktinė jo. Ją už 25 eurus pirko iš nepažįstamo asmens per programėlę „(duomenys neskelbtini)“. Nepažįstamas asmuo „žolę“ paliko iš anksto paruoštoje vietoje ir atsiuntė koordinates (b. l. 65 – 67). Patikslinus įtarimą ir (duomenys neskelbtini) apklausiant papildomai, D. B. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, prašė skirti baudą ir leisti ją sumokėti per 12 mėnesių (b. l. 76 – 78).
Be kaltinamojo D. B. visiško prisipažinimo, faktines jo veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai ir bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.
(Duomenys neskelbtini) F. M. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2025 m. rugpjūčio 18 d., apie 19.10 val., ties adresu Kaunas, Baltų p. 179, viešojo patruliavimo metu (duomenys neskelbtini) specialistai K. V., A. D. ir D. J. pastebėjo šaligatviu einantį įtartiną asmenį D. B. Kilus pagrįstam įtarimui, kad minėtas asmuo gali su savimi turėti draudžiamų daiktų ar medžiagų, buvo atlikta jo apžiūra, kurios metu pas D. B., jo dėvimų šortų šoninėje dešinėje kišenėje, buvo rasta suktinė su viduje esančiomis galimai narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis bei jų dalimis (b. l. 6 – 11).
(Duomenys neskelbtini) K. V. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., patruliuodamas kartu su specialistais A. D. ir D. J., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo šaligatviu einantį asmenį, kuris, pamatęs policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą tarnybinį automobilį, padidino ėjimo greitį, vengė akių kontakto. Įgyvendinant nusikalstamų veikų prevenciją bei esant pakankamam pagrindui manyti, kad gali būti padaryta nusikalstama veika, įtarimą sukėlusį asmenį sustabdė ir apžiūrėjo, atliko jo daiktų ir dokumentų patikrinimą. Tikrinimo metu asmuo prisistatė kaip D. B., teigė, kad draudžiamų daiktų ar medžiagų neturi. Atliekant dalinę asmens daiktų, drabužių apžiūrą, pas D. B. šortų dešinėje kišenėje buvo rasta suktinė, nuo kurios sklido aitrus galimai kanapių kvapas. Paklausus D. B., kas tai per medžiagos, jis atsakė, kad tai jam priklausanti suktinė, kurios viduje yra kanapės bei jų dalys. Atlikus D. B. greitąjį narkotinių medžiagų testą, jis buvo neigiamas (b. l. 12).
(Duomenys neskelbtini) F. M. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl paimtų daiktų užfiksuota, jog prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pridedamas procesinių veiksmų metu paimtas popierinis vokas su policijos plomba Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13 – 14). Minėtos pareigūnės tarnybiniame pranešime dėl papildomų daiktų registravimo nurodyta, jog atliekant D. B. dalinę apžiūrą pas jį rastos augalinės kilmės galimai narkotinės medžiagos – kanapės bei jų dalys, supakuotos popieriniame voke su policijos plomba Nr. (duomenys neskelbtini) ir pridėtos prie surinktos medžiagos (b. l. 15 – 16).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas policijos pareigūno nešiojamo vaizdo registratoriaus įrašas, kuriame matyti pareigūnas atliekantis vaikino dalinę apžiūrą. Pareigūnas iš kišenės ištraukia suktinę ir klausia, ar jis tik tiek turi, ar daugiau nebus. Vaikinas atsako, kad daugiau nieko neturi. Pareigūnas pakartoja, ar tik šitą vieną jis turi, vaikinas atsako, kad tikrai taip. Pareigūnas klausia, ar jis planavo su draugu rūkyti. Vaikinas atsako, kad ne, planavo rūkyti vienas. Pareigūnas prašo vaikino atsisėsti ir nusiimti batus. Įrašo pabaiga (b. l. 17 – 19).
(Duomenys neskelbtini) pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad rudo ir žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagų mišinio iš suktinės, pateiktos voke „Policija (duomenys neskelbtini)“, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masės nustatyti negalima, nes mišinys smulkus ir susimaišęs. Mišinyje nustatyta psichotropinė medžiaga -?9-tetrahidrokanabinolis, kurio kiekis yra 0,036 g (5,6 %). Taip pat specialisto išvadoje vertinant gautus rezultatus nurodyta, jog rudos ir žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagų mišinio iš suktinės, pateiktos voke „Policija (duomenys neskelbtini)“, masė yra 0,647 g (b. l. 26–30).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad neteisėtai disponavo kaltinime nurodytomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, o būtent jo dalinės apžiūros metu šortų kišenėje rasta suktine su „žole“. Narkotines medžiagas įsigijo iš nepažįstamo asmens. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, kitų objektų apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Bylos duomenimis D. B. tikslas platinti pas jį rastas narkotines ir psichotropines medžiagas nebuvo nustatytas, apklausos metu kaltinamasis nurodė, kad medžiagos buvo skirtos asmeniniam naudojimui, byloje nėra tam prieštaraujančių duomenų.
Remiantis aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad D. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje laikė suktinę su narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminiu dalių) mišiniu, kuriame nustatyta psichotropinė medžiaga -?9-tetrahidrokanabinolis, kurio kiekis yra 0,036 g (5,6 %), kol šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Vadovaujantis specialisto išvados duomenimis, minėtos suktinės su augalinės kilmės medžiaga sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masės nustatyti negalima, nes mišinys smulkus ir susimaišęs, tačiau mišinyje nustatyta psichotropinė medžiaga –? 9-tetrahidrokanabinolis, kurio kiekis yra 0,036 g (5,6 %). Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais), psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio mišiniuose ar tirpaluose nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 0,5 g gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio. Tokiu būdu pas kaltinamąjį rastas bendras psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis (0,036 g) neviršija nedidelio šios psichotropinės medžiagos kiekio. Atsižvelgiant į išdėstytą, ši D. B. veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.
Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam D. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, būtent tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogiško baudžiamojo nusižengimo padarymą (b. l. 48 – 50, 101 – 102), per paskutinius vienerius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 46–47), yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini) (37 – 38), (duomenys neskelbtini) neįrašytas (b. l. 42–44, 45).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, dirbančiam kaltinamajam D. B. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam minimaliam – 21 MGL (1 050 Eur).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. B. pripažino savo kaltę (BK 64¹ straipsnis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir D. B. skiriama galutinė bausmė – 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.
Analizuojant BVK 6 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, skirtinos baudos dydį, daro išvadą, jog BVK 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – 4 mėnesius. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.
V. Kiti klausimai
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Nuosavybės teisių apribojimas kaltinamajam D. B. nebuvo taikomas.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likęs 0,446 g mišinys su kanapėmis (antžeminėmis dalimis) supakuotas į maišelį, kuris kartu su pirminėmis objekto pakuotėmis įdėtas į voką ir perduotas saugoti (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotini ir sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 21 (dvidešimt vieno) MGL, tai yra 1 050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti galutinę bausmę – 14 (keturiolikos) MGL, tai yra 700 Eur (septynių šimtų eurų), dydžio baudą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
po tyrimo tyrimo likusį 0,446 g mišinį su kanapėmis (antžeminėmis dalimis) supakuotą į maišelį, kuris kartu su pirminėmis objekto pakuotėmis įdėtas į voką ir saugomas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti D. B., kad paskirtoji bauda per 4 (keturis) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs paskirtą baudą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų raštinės tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu [email protected]. Savanoriškai nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).
Taip pat išaiškinti D. B., kad:
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Agneta Bulakė