Baudžiamoji byla Nr. 1-568-445/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30843-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.6.7; 1.2.25.4.1; 2.1.10.1
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 10 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Dalis Žilionis,
sekretoriaujant Reginai Tertelytei,
dalyvaujant prokurorei Algidai Banienei (prisijungusiai nuotoliniu būdu per ZOOM programą),
kaltinamajam A. J., jo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui,
nukentėjusiajai - civilinei ieškovei R. B., jos atstovei advokato padėjėjai Akvilei Povilanskaitei,
nedalyvaujant civilinio atsakovo bendrovės „Gjensidige“ atstovui,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje,
n u s t a t ė:
A. J. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 9 d. apie 17 val. 15 min, kelio Vilnius-Varėna-Gardinas, 99 kilometre 330 m, vairuodamas automobilį „VW Golf", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimą tuo, kad prieš pradėdamas važiuoti ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nekliudys kitiems eismo dalyviams bei Kelių eismo taisyklių 141 punkto reikalavimą tuo, kad išvažiuodamas iš kelkraščio, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, t. y. išvažiuodamas iš kelkraščio ir sukdamas į kairę įvažiavo į pagrindinio kelio važiuojamąją kelio dalį ir nedavė kelio prie jo šiuo keliu artėjančiam motociklui BMW S 1000 RR M SPORT, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) vairuojamam R. B., dėl to susidūrė su jos vairuojama transporto priemone - motociklu, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl padarytos (duomenys neskelbtini) sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, nukentėjusiajai R. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 ir 291 straipsniais baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Kaltinamasis, kuris yra kaltinamas padaręs neatsargų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus, juos davė bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Prokurorė, nukentėjusioji, jos atstovė ir gynėjas sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Apklaustas A. J. teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pripažįsta kaltę, labai gailisi, nuoširdžiai atsiprašo dėl to, kas įvyko. Paaiškino, kad 2024-08-09, po 17 val. darė manevrą į kairę pusę ir neįsitikino saugumu, susidūrė su nukentėjusios vairuojamu motociklu. Meteorologinės sąlygos buvo normalios, šviesus paros metas, saulė buvo lygiagrečiai su kelio ašimi. Prieš darydamas manevrą buvo sustojęs, darydamas manevrą įjungė posūkį. Važiavo keliu A4 Varėna- Gardinas nuo Merkinės link Varėnos. Jis norėjo apsisukti, sustojo prie keliuko, norėjo apsisukti ir grįžti į Merkinę. Buvo miško keliukas, kad būtų didesnis apsisukimo kampas, truputį įvažiavo į kelkraštį, įjungė posūkį, pažiūrėjo į kairę pusę, praleido važiuojančią mašiną į Varėnos pusę. Susidūrimas įvyko, kai buvo įvažiavęs į kelią, užtvėrė kelią motociklininkui. Susidūrimas įvyko kairėje kelio pusėje. Motociklas atsitrenkė į mašinos kairės pusės priekinę dalį. Sustojo, pamatė, kad bamperis skrenda, motociklininko net nepastebėjo - nunešė nuo kelio. Tik smūgio metu kaip šešėlį pastebėjo motociklininką. Apsisukimo manevras buvo atliktas važiuojant pirma pavara. Buvo įjungtos mašinos šviesos, nes jos įsijungia automatiškai užvedus variklį, ir kairės pusės posūkis. Mašina buvo techniškai tvarkinga, praėjusi technikinę apžiūrą. Kelias dviejų juostų, su punktyriniu žymėjimu. Toje vietoje lenkimas buvo galimas. Nematė transporto priemonės, tik buvo smūgis, šešėlis, išsiliejęs aušinimo skystis. Motociklo nematė nei prieš susidūrimą, nei po susidūrimo.
Liudytoja V. J. paaiškino, kad santykiai su sutuoktiniu – kaltinamuoju yra geri. Palaiko prašymą, kad būtų paskirta laiduotoja. Gyvena kartu (duomenys neskelbtini) metus. Šeimoje turi vieną pilnametį sūnų. Priimant sprendimus šeimoje, abu tariasi. Turi aukštąjį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini). Po įvykio daug kalbėjosi, šiaip sutuoktinis yra atsakingas, į jos sprendimus atsižvelgia, mano, kad daro įtaką vyrui. Dirba (duomenys neskelbtini). Nevairuoja automobilio, tačiau nepastebėjo, kad vyras pažeidinėtų kelių eismo taisykles. Vyras labai pergyvena dėl įvykio. Iškarto siūlė kalbėtis su nukentėjusiąja, bet vyras sakė, kad nedavė jos telefono. Turi vieną transporto priemonę, butą, kito nekilnojamojo turto neturi.
Be A. J. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltę taip pat įrodo ir kiti byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:
2024 m. rugpjūčio 9 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Vilmanto Skopecko tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. 17 val. 18 min. iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas pranešimas, kad kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas 99,330 km yra įvykęs eismo įvykis. Atvykus nurodytu adresu iškvietė medicinos pagalbą, kuri nukentėjusią motociklo BMW, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), vairuotoją R. B., gimusią (duomenys neskelbtini), išvežė į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę, kadangi skundėsi dešinės pėdos skausmu. Įvykio vietoje buvo A. R., kuris pačio įvykio nematė, jis tik pranešė pagalbos centrui. Tai pat įvykyje buvo „VW Golf", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad sustojo miško keliuke išleisti grybautojų. Juos išleidęs apsisukinėdamas pagrindiniame kelyje išgirdo smūgį, o vėliau pamatė, kad į jį atsitrenkė motociklas. Eismo įvykio dalyviai buvo blaivūs. Transporto priemonės buvo nugabentos į Alytaus m. (t. 1, b. l. 26-30).
2024-08-09 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Varėnos r., sav., kelyje Vilnius - Varėna - Gardinas 99 km 353,70 metrų. Įvykio vietos koordinatės 54.173909 ir 24.243709. Apžiūrima kelio atkarpa nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Važiuojamoji kelio dalis susideda iš dviejų, priešingų eismo krypčių juostų, kurias skiria horizontalaus kelio ženklinimo Nr. 1.5 siaura brūkšninė linija. Kelio danga asfaltbetonis. Apžiūra atliekama nuo Varėnos pusės link Merkinės pusės. Visa įvykio vieta yra miškingoje vietovėje, iš abiejų kelio pusių miškinga vietovė. Apžiūrima kelio atkarpa yra tiesus horizontalus ruožas. Žiūrint nuo Varėnos pusės, Merkinės miestelio kryptimi, dešinėje kelio pusėje matomas nuvažiavęs nuo kelio ir ant kairiojo šono gulintis motociklas BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio priekinė dalis yra į Merkinės pusę. Matavimai atlikti naudojant bazinės linijos matavimo metodą. Motociklo priekinis ratas nuo bazinės linijos nutolęs 10.71 metro, o galinis ratas 10.21 metro. Aplink motociklą išsibarsčiusios jo metalinės ir plastikinės detalės, kurių padėtys taip pat užfiksuotos matavimų lentelėje. Už motociklo, taip pat dešinėje kelio pusėje, arčiau link Merkinės miestelio, kelkraštyje matomas transporto priemonės rato pėdsakas, kuris matavimų plane pažymėtas Nr. 1 ir užfiksuotas jo matavimas matavimų duomenų lentelėje. Toliau žiūrint Merkinės miestelio kryptimi, kairėje kelio pusėje, priekine dalimi ant važiuojamosios dalies, o galine ant miško keliuko stovi automobilis „VW Golf, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinė dalis apgadinta, tai priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės. Minėto automobilio priekinė dešinė ašis nuo bazinės linijos nutolusi 2.77 metro, o galinė dešinė ašis 4.72 metro, matavimai užfiksuoti matavimų duomenų lentelėje. Automobilio dešinėje pusėje matomos tvarkingai kelkraštyje sudėtos automobilio detalių nuolaužos, kurių padėtis taip pat užfiksuotos matavimų duomenų lentelėje. Abi transporto priemonės iš įvykio vietos paimtos ir saugomos saugojimo aikštelėje. Kelio dangos būklė ir tipas - asfaltas, kelio danga sausa. Važiuojamosios dalies plotis 8m. Kelkraščio plotis: dešinės pusės 1,5 m, kairės pusės 1,5 m, leistinas važiavimo greitis 90 km/val. Griovių gylis: dešinėje 1,20 m, kairėje 1,20 m. Dienos metu kelio matomumas daugiau nei 300 m. Padangų pėdsakų nesimato. Stabdymo žymių nėra. (t. 1, b. l. 31-33).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-3541(24), kurioje nurodytas toks eismo įvykio mechanizmas: kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 99 km 330 m ruože, automobilis „VW Golf" buvo įvažiavęs į dešinį kelkraštį. Tuo metu pagrindiniu keliu prie jo iš paskos artėjo motociklas BMW. Nuo dešinėje esančio keliuko iš kelkraščio automobilis „VW Golf" pradėjo atlikinėti kairiojo posūkio manevrą ir įvažiavo į pagrindinio kelio važiuojamąją dalį. Automobiliui visiškai užtvėrus dešinę eismo juostą, su šios transporto priemonės priekiniu kairiuoju kampu (ties kelio horizontalaus ženklinimo brūkšnine linija) motociklas BMW dešiniu šonu turėjo smūginį - slystamą kontaktą. Kontakto metu tarp motociklo dešinio ir automobilio kairiojo šonų buvo smailas kampas, atviras link jų galinių durų, o jų susidūrimo metu ant važiuojamosios dalies susiformavo viengubas pėdsakas, kurį paliko vienas iš motociklo BMW ratų (padanga). Po atsiskyrimo motociklas judėjo į kairę už važiuojamosios dalies ribų, kur virto, kol nukrito užfiksuotoje padėtyje. Tikėtina, kad po transporto priemonių susidūrimo automobilis „VW Golf" pavažiavo (pariedėjo) atgal į padėtį, kurioje buvo užfiksuotas plane bei nuotraukose. Negalima nustatyti, kokiu greičiu prieš pat eismo įvykio kilimą važiavo automobilis „VW Golf". Negalima nustatyti, kokiais greičiais iki eismo įvykio kilimo ir susidūrimo metu važiavo motociklas BMW. Negalima nustatyti, ar susidūrimo su motociklu metu, automobilis „VW Golf" stovėjo ar važiavo. Susidūrimo metu motociklas važiavo, tačiau kokiu greičiu, nustatyti negalima. Šis eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu automobilio „VW Golf" vairuotojas prieš įvažiuodamas į kelią iš dešinio kelkraščio, duotų kelią šiuo keliu link Varėnos važiavusiai motociklo BMW vairuotojai. Tikėtina, kad motociklo BMW vairuotoja važiuodama maksimaliu leistinu 90 km/h per valandą greičiu ir stabdydama savo vairuojamą transporto priemonę, kai iškilo grėsmė eismo saugumui, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „VW Golf". Automobilio „VW Golf" vairuotojo A. J. veiksmai, - sukdamas į kairę iš kelkraščio įvažiavo į pagrindinio kelio važiuojamąją dalį ir nedavė kelio prie jo šiuo keliu artėjusiai motociklo BMW vairuotojai, dėl to susidūrė su R. B. vairuojama transporto priemone, - techniniu požiūriu, buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. (t. 2, b. l. 10-17).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2712/2024 (01), kurioje nurodyta, kad R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis sužalojimai dėl nurodytų kaulų lūžių vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 112).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G p3074/2024 (01), kurioje nurodyta, kad vadovaujantis R. B. medicinos dokumentų duomenimis, pateikta išvada, kad R. B. nustatyti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tolesnis šios traumos gydymo eigos aprašymo pateikimas teismo medicinos ekspertiniam tyrimui neprasmingas, nes sunkaus sveikatos sutrikdymo požymių patirta trauma šiuo metu neatitinka, o liekamieji traumos reiškiniai, jei tokie bus, gali būti ekspertinio tyrimo objektu ne ankščiau kaip 120 dienų po traumos. (t. 1, b. l. 124, 125).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G p1156/2024(01), kurioje nurodyta, kad remiantis R. B. medicinos dokumentų duomenimis, pateikta išvada, kad R. B. nustatyti sužalojimai, vertinant pateiktuose jos gydymo medicininiuose dokumentuose esančius duomenis, atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto sveikatos sutrikdymo kriterijus, nes dėl sužalojimų, patirtų 2024 m. rugpjūčio 9 d. eismo įvykio metu, jos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tolesnis (ir vėlesnis) šios traumos gydymo eigos vertinimas teismo medicinos ekspertiniu tyrimu neprasmingas, nes sunkaus sveikatos sutrikdymo požymių patirta trauma metu neatitinka, o liekamieji traumos reiškiniai, jei tokie bus, nepaisant vis atsirandančių naujų diagnozių, gausybės apsilankymų pas medikus ir atliekamų tyrimų, numatomo operacinio gydymo, nepasieks sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijų. (t. 1, b. l. 171, 172).
2024 m. rugsėjo 6 d. apklaustos kaip liudytoja, pripažintos nukentėjusiąja, R. B. paaiškinimai, kad nuo 2016 metų turi teisę vairuoti A, A1, A2, AM, B, B1 kategorijų transporto priemones. Yra įsigijusi motociklą BMW S1000 RR M SPORT, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini). Motociklas apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu UADB „Ergo Lietuva". Motociklui atlikta techninė apžiūra, įvykio dieną 2024 m. rugpjūčio 9 d. buvo galiojanti. 2024 m. rugpjūčio 9 d. po pietų viena išvažiavo motociklu iš Druskininkų ir važiavo į Varėną. Buvo užsidėjusi šalmą, apsirengusi motociklininko specialia apranga. Važiuojant kelio atkarpoje nuo Merkinės miestelio iki Varėnos m., pavažiavus nuo Merkinės kažkiek kilometrų, kiek tiksliai nežino, priekyje prieš maždaug 50 metrų pamatė kelio dešinėje pusėje, link kelio važiuojamosios dalies riedantį ir artėjantį automobilį. Važiavo 90 kilometrų per valandą greičiu, su įjungtu priekiniu trumpųjų šviesų žibintu. Pagalvojo, kad tas automobilis gali sukti į dešinę ir važiuoti link Varėnos krypties, todėl šiek tiek priartėjo prie priešingų krypčių eismo juostas skiriančios brūkšninės linijos. Pamatė, kad tas automobilis pravažiavo ištisinę kelio kraštą žyminčią juostą ir iki pusės įvažiavo į jos judėjimo eismo juostą. Nematė, kad automobilyje degtų kokie nors posūkio žibintai. Automobiliui jau būnant skersai jos važiavimo juostos, kaire puse, pamatė, kad to važiuojančio automobilio priekiniai ratai užsukami į kairę pusę, suprato, kad jis ruošiasi važiuoti link Merkinės pusės t. y. link jos. Ji pasuko į kairę, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, bandydama išvengti susidūrimo, nes atstumas tarp jos motociklo ir automobilio buvo nedidelis, apie 15-20 metrų. Jį aplenkti iš dešinės pusės negalėjo, nes buvo smėlėtas, akmenuotas kelkraštis. Automobilio priekiniams ratams užvažiavus ant eismo juostas skiriančios brūkšninės linijos ji atsitrenkė į automobilio priekinę dalį. Iki susidūrimo nestabdė. Pamačiusi automobilį prieš 50 metrų ji šiek tiek sulėtino greitį iki 85 kilometrų per valandą greičiu. Susidūrimo metu jos vairuojamo motociklo greitis buvo 85 km/h. Įvykus susidūrimui ji krito nuo motociklo, jautė, kad slysta asfaltuota kelio danga, vartosi. Pajuto, kad atsidūrė kelio kairėje pusėje, krūmuose. Išropojusi matė, kad jos motociklas kairėje kelio pusėje, krūmuose. Įvykus susidūrimui su automobiliu ji nežino ar tą automobilį atmetė atgal. Iki susidūrimo iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo, ar jai iš paskos važiavo kokie automobiliai nematė, nestebėjo. Iki susidūrimo, kad prie kelio būtų kažkokių žmonių, kurie galėjo matyti eismo įvykį nebuvo. Atvykę medikai ją nuvežė į Alytaus ligoninę, darė rentgenogramą, sutvarstė žaizdas ir išleido gydytis ambulatoriškai. Jai buvo išrašyta nedarbingumo pažyma. Dėl nustatyto (duomenys neskelbtini) gydosi Druskininkų poliklinikoje, nes dėl odos infekcijos sunkiai gyja žaizdos. Įvykio metu buvo debesuota, nelijo, kelio danga sausa. Jai išropojus iš krūmų, matė, kad prie to automobilio vaikšto jai nepažįstamas vyriškis, suprato, kad tai bus to automobilio vairuotojas. Po kiek laiko prie įvykio vietos sustojo automobiliai, rinkosi žmonės, kažkas iškvietė medikus ir policiją. Susidūrimas su automobiliu įvyko labai greitai, nebuvo laiko net pagalvoti kaip geriau išvengti susidūrimo, jai nekilo mintis, kad to automobilio vairuotojas nemato jos atvažiuojančios motociklu. (t. 1, b. l. 67-70).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. A. J. prieš pradėdamas važiuoti ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė kitam eismo dalyviui (motociklo vairuotojai), taip pat jis šiais savo veiksmais – išvažiuodamas iš kelkraščio, sukėlė pavojų kitam eismo dalyviui (motociklo vairuotojai), nors būdamas vairuotoju galėjo ir turėjo numatyti Baudžiamajame kodekse numatytus padarinius. Taigi būtent kaltinamojo A. J. pažeisti Kelių eismo taisyklių 101 punkto ir 141 punkto reikalavimai buvo eismo įvykio būtinoji sąlyga ir šie pažeidimai priežastiniu ryšiu yra susiję su kilusiais padariniais: nukentėjusiosios R. B. nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vairuotojui, sukėlusiam eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2025-02-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri švelnina kaltinamojo teisinę padėtį (straipsnio sankcijoje numatyta dar viena alternatyvi švelnesnė bausmė – viešieji darbai), A. J. padarytas neatsargus nusikaltimas kvalifikuojamas pagal nuo 2025-02-01 įsigaliojusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį (2024-11-07 įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi 2025-02-01, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalis).
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamojo A. J. padaryta nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 1 dalį priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. BK 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. 40 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025-02-01) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 40 straipsnio 4 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51/2010">2K-51/2010</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIxLTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-221-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-221-693/2017">2K-221-693/2017</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg5LTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-289-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-289-693/2019">2K-289-693/2019</a> ir kt.).
Kaltinamasis A. J. teismui yra pateikęs rašytinį prašymą baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir atiduoti jį pagal laidavimą V. J., gim. (duomenys neskelbtini), nustatant laidavimo terminą vienerių metų laikotarpiui be užstato. Nurodo, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, turtinė žala atlyginta, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.
Byloje nustatyta kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė -prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamajam A. J. pilnai, visiškai pripažinus kaltę, jis padėjo išaiškinti ir nusikalstamą veiką, nereikalavo atlikti papildomus objektų tyrimus, nekėlė versijos, kad dėl eismo įvykio yra kalti abu eismo dalyviai ir pan.
Kaltinamasis nurodo, kad dirba (duomenys neskelbtini). Nuo 2012 m. balandžio 16 d. užima Alytaus regioninio skyriaus specialisto pareigas, darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis nurodo, kad to niekada nevertino ir nevertina kaip pozityvios ar skatintinos, suvokia, kad elgėsi neleistinai ir neteisėtai. Kaltinamojo manymu, vienintelis būdas atstatyti tas teisines vertybes, taip pat atgauti visuomenės ir žmonių pasitikėjimą juo - tai sąžiningai ir teisėtai elgtis ateityje. Dėl jo veiksmų atliekamas teisminis procesas yra skaudi pamoka, dėl padaryto nusikaltimo jis labai išgyvena.
Kaltinamasis nurodo, kad labai artimas ir didelę įtaką jam darantis asmuo yra jo sutuoktinė V. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini). Darbovietėje jo sutuoktinė vertinama kaip labai pareiginga, atsakinga ir sąžininga (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis įsitikinęs, kad jo žmonos V. J. galimybė daryti jam teigiamą įtaką yra akivaizdi, jos asmeninės savybės, kompetencija, pavyzdinga gyvenimiška patirtis ir didžiulis autoritetas kaltinamajam padės užtikrinti, kad jis ateityje nebedarytų naujų nusikaltimų.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad po eismo įvykio su nukentėjusiąja nebendravo, nebuvo galimybės, apklausos metu paklausė tyrėjo dėl bendravimo, tyrėjas paskambino nukentėjusiajai ir pasakė, kad ji nenori bendrauti. Nukentėjusiosios iki susitiko teisiamajame posėdyje neatsiprašė, nes nebuvo galimybių. Jis visiškai pripažįsta savo kaltę, tai lėmė mąstymas, supratingumas. Teismo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios R. B..
Proceso dalyvių nuorodos į tai, kad kaltinamasis galėjo atsiprašyti per atstovę, nėra tapatus ar nukentėjusios atsiprašymui prilyginantis veiksmas. Svarbiausia yra nuoširdumas, o ne formalus savo pareigų atlikimas.
Ir kaip teisingai teisiamojo posėdžio metu nurodė kaltinamojo gynėjas, kad nusikaltimas nėra susijęs su chuliganišku ar įžūliu vairavimu, nurodydamas, kad jo ginamasis ir šiandien labai susijaudinęs bei įsitempęs, dėl to negalima teigti, kad jis nėra nuoširdus.
Teisme gautas kaltinamojo sutuoktinės V. J. rašytinis prašymas (t. 3, b. l. 64) perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. J., kaltinamojo sutuoktinė, kurią prašoma paskirti laiduotoja, paaiškino, kad santykiai su sutuoktiniu geri, palaiko prašymą, kad ji būtų paskirta laiduotoja. Gyvena kartu (duomenys neskelbtini) metus, šeimoje turi vieną pilnametį sūnų. Priimdami sprendimus šeimoje, abu tariasi. Turi aukštąjį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini). Po įvykio daug kalbėjosi, paaiškino, kad jos sutuoktinis yra atsakingas, į jos sprendimus atsižvelgia, ji mano, kad daro įtaką vyrui, tarpusavyje ir toliau kalbėsis. Ji pati nevairuoja automobilio, tačiau nepastebėjo, kad vyras pažeidinėtų Kelių eismo taisykles. Vyras labai išgyvena dėl įvykio. Ji iškart siūlė kalbėtis su nukentėjusiąja, bet vyras sakė, kad nedavė jos telefono.
Byloje nustatytos sąlygos kaltinamajam padarius neatsargų nusikaltimą, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės: kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; turtinė žala atlyginta pilnai, o ne turtinė iš dalies; yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o neturtinė žala bus pilnai atlyginta.
A. J. kaltinamas padaręs neatsargų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, savo kaltę visiškai pripažino, darbovietės charakterizuojamas išimtinai teigiamai, žalą turi pareigą atlyginti draudimo bendrovė, nusikaltimas yra neatsargus, atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką nebūtina jam skirti bausmę, kaip neišvengiamą priemonę jo elgesiui koreguoti. Jau pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam padarė poveikį, todėl galima manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis praeityje neteistas ir nebaustas netgi administracine tvarka, jis dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustayta.
Apklausta liudytoja V. J. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotoju gali būti kaltininko artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Nagrinėjamu atveju V. J. yra kaltinamojo sutuoktinė, su kuria kaltinamasis nuolatos gyvena, tvarko buitį, sprendžia šeimyninius klausimus. Laiduotojos asmeninės savybės – neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti (duomenys neskelbtini), darbovietėje vertinama labai teigiamai. Akivaizdi sutuoktinės galimybė daryti A. J. teigiamą įtaką, jos asmeninės savybės, kompetencija, pavyzdinga gyvenimiška patirtis ir didžiulis autoritetas kaltinamajam padės užtikrinti, kad jis ateityje nebedarytų naujų nusikaltimų.
BK 40 straipsnio 6 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025-02-01) numato, kad prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Tokias aplinkybes teismas grindžia tuo, kad kaltinamasis ir prašoma paskirti laiduotoja (sutuoktinė) neturi išskirtinio turto – vieną automobilį, vieną butą, neturi jokio kito nekilnojamojo turto, kaip ir neturi santaupų. Kaltinamojo, kaip (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (sutuoktinės) gaunamos mėnesinės pajamos nėra didelės, be to kaltinamasis ir taip patirs tam tikras išlaidas šioje byloje (sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, transporto priemonių nuvežimo išlaidų atlyginimo). Be to teismas, atsižvelgdamas ir į kaltininko asmenines savybes sprendžia, kad užstato skyrimas neužtikrintų jokio papildomo ryžto nedaryti naujos nusikalstamos veikos, o gali tik be reikalo apsunkinti laiduotojos ir kaltininko šeimos turtinę padėtį. Teismas, įvertinęs laiduotojos asmenines savybes, t. y. galimybę daryti stiprią teigiamą įtaką kaltininkui, teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, nustato minimalų – vienerių metų laidavimo terminą.
Teismas nenustatė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 10 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nukentėjusioji ir jos gynėjos nurodė poziciją, jog kaltinamasis nepripažįsta savo kaltės ir (nuoširdžiai) nesigaili padaręs nusikalstamą veiką, neatsiprašė nukentėjusiosios.
Baudžiamojo kodekso nuostatos nenumato, kad nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens nesutikimas ar neatsiprašymas (arba nukentėjusiojo nurodomas netinkamas atsiprašymas) yra sąlyga neskirti laidavimo ar teismui užkerta kelią taikyti laidavimo institutą. Nukentėjęs asmuo turi teisę reikšti savo poziciją, o teismas visada privalo atlikti visapusišką aplinkybių bei situacijos vertinimą.
Teismų praktikoje, sprendžiant dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos buvimo, nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODgtOTc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-88-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-88-976/2017">2K-88-976/2017</a>, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018). Visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-685/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-133/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-133/2013">2K-133/2013</a>, 2K-137/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODgtOTc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-88-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-88-976/2017">2K-88-976/2017</a>, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018). Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-133/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-133/2013">2K-133/2013</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE2LTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-516-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-516-697/2015">2K-516-697/2015</a>). Be to, kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime nepašalina galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE2LTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-516-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-516-697/2015">2K-516-697/2015</a>, 2K-176-303/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYxLTQ4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-261-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-261-489/2018">2K-261-489/2018</a>, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEyLTU5NC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-212-594/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-212-594/2024">2K-212-594/2024</a>).
Nustatyta, kad jau pirmosios apklausos metu 2024-10-24 (t. 2, b. l. 164-165), o ir 2025-04-25 papildomos (antrosios) apklausos (t. 2, b. l. 171) metu apklaustas kaip įtariamasis A. J. paaiškino, kad kaltę pripažįsta, parodė, kad prieš įvykstant susidūrimui kažkur tolumoje už nugaros, kelyje matė lyg kažką žibantį, tuo momentu nesuprato ar tai koks motociklas ar koks ant kelio besimėtantis daiktas, tas objektas buvo toli, iš priekio ir galo artėjančių automobilių nebuvo, įjungė kairiojo posūkio žibintus ir lėtai pasukęs vairą į kairę pusę įvažiavo į kelio važiuojamąją dalį, po to pajuto kažkokį smūgį į jo automobilio priekinę kairę dalį. Jo manymu, dėl eismo įvykio yra kažkiek kaltas, nes neįvertino situacijos, kad gali kažkas iš galo atvažiuoti ir atsitrenkti į jo automobilį. Taip pat mano, kad motociklo greitis buvo didelis, ir turbūt jo vairuotoja nespėjo stabdyti motociklo iki susidūrimo. Dėl savo neatsargaus elgesio gailisi.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 188 straipsnio 3 dalis numato, kad įtariamajam pasiūloma duoti parodymus apie įtarimo esmę. Nagrinėjamu atveju A. J. sutiko ir davė parodymus apie įtarimo esmę, kaltę dėl įtarimo esmės pripažino. Apklausos pradžioje įtariamojo paklausiama, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas (BPK 188 straipsnio 3 dalis), ir į tai įtariamuoju apklaustas A. J. atsakė, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Subjektyvus situacijos vertinimas (mano, kad motociklo greitis buvo per didelis) negali būti traktuojamas ir vertinamas kaip įtariamojo duoti parodymai apie įtarimo esmę. Situacijos vertinimas nėra susijęs su įtarimo esme, nes kiekvienas eismo įvykio dalyvis gali ir turi nurodyti objektyvias įvykio aplinkybes (kas įvyko, ką matė, ką įsiminė ir pan.), o subjektyvus įvykio vertinimas yra asmeninis jo dalykas. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad vertinant įtariamojo parodymus reikia atsižvelgti ir į įtariamojo amžių, išsilavinimą bei kitas savybes, turinčias įtakos įtariamojo gebėjimams tiksliai suvokti, įsiminti tam tikrus įvykius bei reiškinius, išlaikyti tokią informaciją ir ją perduoti apklausos metu. Situacijos vertinimas neturėjo būti netgi užrašytas įtariamojo protokole, kadangi tai neatitinka BPK 188 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Apklausiamas įtariamuoju A. J. neneigė savo kaltės, aiškino įvykius ir reiškinius taip, kaip jis prisiminė ir išlaikė tą informaciją.
Teismo vertinimu, nors kaltinamasis išsakė samprotavimus ir prielaidas (išsakė subjektyvų įvykio vertinimą) apie eismo įvykį sukėlusias priežastis, pareikšdamas, jog kaltę pripažįsta, tai nepaneigia aplinkybės ir teismo daromos išvados, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaip matyti, visada, tiek pradinė, tiek vėlesnė kaltininko, jam pačiam įvertinus ir apibendrinus eismo įvykio priežastis, pozicija buvo ta, kad jis kaltę pripažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nuosekliai ir sąžiningai atskleidė aplinkybes, kuriomis jis neteisingai įvertino faktiškai matytą artėjančio motociklo priekinę šviesą, motociklo atstumą, kas matomai lėmė jo abejonę dėl motociklo greičio, kuri, jos išsakymo metu neprivalėjo būti pagrįsta objektyviais duomenimis.
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje konstatuota, kad negalima nustatyti kokiais greičiais iki eismo įvykio kilimo ir susidūrimo metu važiavo motociklas BMW. Transporto priemonių važiavimo greičiai buvo ekspertinio tyrimo dalykas, o tam tikros įtariamojo nuomonės ir samprotavimų išsakymas, tyrimui įtakos negalėjo daryti ir nedarė, todėl teismas įtariamojo buvusios pozicijos nelaiko kaip teisiškai reikšmingos ar reiškiančios nevisišką jo kaltės pripažinimą ir nesigailėjimą. Be kaltės suvokimo ir pripažinimo, nebūtų galimas ir gailėjimasis. Kaltinamojo parodymai, paaiškinimai, pareiškimai, jo elgesys nuo eismo įvykio iki pat baigiamųjų kalbų rodo jo neabejingą ir nuoširdų požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimą.
Teismo vertinimu, nepasitvirtino nukentėjusiosios bei jos gynėjos pozicija, jog kaltinamasis vienareikšmiškai nepripažino kaltės ir nesigaili, kurią esą pagrindžia samprotavimas, kad kaltinamasis kaltę pripažįsta tik verčiamas surinktų įrodymų (specialisto išvadoje negalėjimo nustatyti motociklininkės greičio), o ne vidinės kaltės, apmąstymų ir suvokimo, neturėdamas išeities kaip tik pripažinti savo kaltę ir gailėtis. Teismo vertinimu, kuris daromas kompleksiškai įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo atsiprašymas nukentėjusiosios ne ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau – teisminio nagrinėjimo metu, net, jeigu ir nukentėjusioji nepriima atsiprašymo, savaime nereiškia, kad kaltinamasis nepripažįsta kaltės ir nesigaili.
Jeigu iš esmės vertinti byloje surinktus įrodymus, apkaltinant A. J. padarius jam inkriminuotą veiką, vertinant, kad kaltinamojo kaltė įrodyta pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, o ne kaltinamajam pripažinus padarius nusikalstamą veiką, tai tyrimas nebuvo pilnai ir visapusiškai atliktas. Kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje galėjo kelti jam kilusias abejones dėl jo kaltės pagrindimo, nes neįrodytos aplinkybės vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau to nedarė, pripažindamas kaltę pilnai.
Pagal 2024 m. rugsėjo 10 d. daiktų apžiūros protokolo duomenis nustatyti tik išoriniai motociklo, kurio markė BMW S 1000 RR M SPORT, apgadinimai. Tačiau transporto priemonės duomenys gali būti saugomi variklio valdymo bloke, kuriame nuo modelio ir pagaminimo metų gali būti ir duomenų įrašymas/išsaugojimas (pvz, kokiu greičiu važiavo motociklas prieš eismo įvykį). Nurodyta aplinkybė nebuvo tirta ir nėra byloje jokių duomenų, kad į šią aplinkybę būtų atkreiptas dėmesys (neatlikta net nurodyto objekto apžiūra, netikrintos nurodytos aplinkybės). Ši aplinkybė nebuvo tirta ir vertinta, taip pat nurodytoje Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad specialisto išvadoje vertintas tik tikėtinas motociklo „BMW“ greitis – maksimalus leistinas 90 km/h, o ne nustatytas (faktinis buvęs greitis) motociklo greitis iškilus grėsmei eismo saugumui.
Teismo ištirtos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad byloje yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (pagal laidavimą, susitaikius ir kitais), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir kitos.
Prokurorė neprašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę draudimą vairuoti kelių transporto priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, taip pat ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Nagrinėjamu atveju A. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje pripažįstama, kad specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas paprastai yra taikomas, kai nustatoma, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYxLTQ4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-261-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-261-489/2018">2K-261-489/2018</a>, 2K-309-699/2018, 2K-183-628/2023 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant, ar yra pagrindas skirti kaltininkui aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, privalu atsižvelgti tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUtNDg5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-25-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-25-489/2017">2K-25-489/2017</a>, 2K-183-628/2023 ir kt.).
Nėra nustatyta, kad kaltinamasis A. J. sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apskritai jis per paskutinius 3 metus nebaustas už jokius administracinius nusižengimus, neteistas, kaltinamojo asmenybė apibūdinama teigiamai, taip pat nenustatyta duomenų apie kokius nors neigiamus kaltinamojo įpročius ar priklausomybes. Šios nustatytos aplinkybės apylinkės teismui leidžia spręsti ir daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Kaltinamasis nepadarė veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip tyčiniai, įžūlūs ar pan., nusikalstama veika yra padaryta neatsargia kaltės forma. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam A. J. nėra tikslinga skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.
BK 71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, skirdamas įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu 3 metai (BK 71 straipsnio 3 dalis).
Teismas įvertinęs tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję padariniai nekyla, kad veikos padarymo metu nukentėjo kitas asmuo ir svetimas turtas, siekiant prevencinių tikslų, A. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant numatytą minimalų jos dydį, t. y. 10 MGL (500 Eur) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1 dalis), šią įmoką įpareigojant sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmokos dydis nustatytinas atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (neatsargus nusikaltimas ir juo sukeltos pasekmės), kaltinamojo asmenybę (teigiamai charakterizuojama), kaltinamojo padarytą konkrečių punktų reikalavimų pažeidimus.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.
Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2025-03-12 pareiškimą dėl civilinio ieškinio reikalavimų sumažinimo (t. 2, b. l. 75-78), kuris atitinka ieškinį, kuriame patirtus dvasinius išgyvenimus, neturtinę žalą nukentėjusioji vertina 30 000 EUR, vėliau šį reikalavimą sumažino iki 22700 Eur (t.2, b.l. 75-78).
Savo reikalavimą civilinė ieškovė grindžia aplinkybėmis, kad po eismo įvykio sutrikdyta ne tik jos fizinė sveikata, tačiau ir psichologinė. Viena iš didžiausių vertybių yra žmogaus sveikata. Po eismo įvykio paaiškėjo, kad yra lūžę du pėdos kaulai. Buvo atliktos 2 operacijos, pasireiškė infekcija. Nukentėjusioji 45 dienas gėrė antibiotikus, kurie iš esmės silpnina imuninę sistemą. Infekcijos rezultatai: žaizdos gijo ilgai, kaulai nesuaugo. Po eismo įvykio buvo nustatytas ilgas lovos ir ramybės režimas. (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo dienos. Skausmo labai daug, tiek fizinio tiek psichologinio. Bemiegės naktys (duomenys neskelbtini) privedė prie psichologinio silpnumo akimirkų, ašarų, nukentėjusioji jautėsi ir iki šiol jaučiasi bejėgė. Kasdienį rūpinimąsi namais, vaikais, augintiniais, pakeitė fizinis, psichologinis, emocinis skausmas, nes ji negalėjo tinkamai pasirūpinti savo vaikais, namų ūkiu. Iškart po eismo įvykio nukentėjusioji negalėjo tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku ir pilnamečiu vaiku, kuris yra abiturientas. Vaikai rūpinosi nukentėjusiąja, nors vaikai turi rūpintis savo pareigomis. Mėnuo perrišimai kiekvieną dieną kol užgis žaizdos. 3 mėnesiai (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), dušas atimdavo paskutines jėgas. Atimta galimybė judėti, eiti į darbą, leisti laisvalaikį su šeima. Iki šiol (2025-03-12) nėra žinoma iki galo, ar nebus liekamųjų reiškinių sveikatai ateityje, dėl ko tik stiprėja psichologiniai, emociniai išgyvenimai ir nežinia, ar ji turės galimybę tinkamai atlikti savo darbą ir tokiu būdu užtikrinti savo ir savo vaikų ekonominį stabilumą.
2025-07-24 rašytiniame teismui pateiktame prašyme nukentėjusioji nurodo, kad gydymas toliau yra tęsiamas, numatomos naujos operacijos, kurių išgyvenimai yra tiesiogiai susiję su neturtinės žalos reikalavimu, jo dydžiu. Įvykio metu patirtų sužalojimų gydymas ir toliau tęsiamas, lankomasi pas medikus. Asmens su negalia teisių apsaugos tarnyba priėmė sprendimą ir nustatė 45 proc. dalyvumo lygį, nustatytos darbo sąlygos – nukentėjusioji gali dirbti tik negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje. Nukentėjusioji 2025-07-22 lankėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje. Vizito metu gydytojas rekomendavo operacinį gydymą, kuris numatytas 2025-12-08. Iki operacinio gydymo rekomenduotina riboti krūvį, nedirbti stovimo darbo.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji-civilinė ieškovė R. B. ir jos atstovė teismo prašė priteisti 21 000 EUR neturtinės žalos. Nurodė, kad jai jau yra išmokėta 9000 EUR neturtinės žalos. Turtinė žala atlyginta visiškai. Nukentėjusiosios-civilinės ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad liekamieji reiškiniai išliko iki šios dienos, neaišku, kokia situacija su sveikata, tiek fizine, tiek psichologine bus dar po vienos operacijos, žala padaryta sveikatai, kas yra didžiausia vertybė.
Prokurorė teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi, be to, tokie sprendimai yra dinaminio pobūdžio ir keičiantis makroekonominiams rodikliams taip pat keičiasi, tai yra didėja. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti kasacinio teismo priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 6000 Eur. Pagal apeliacinės instancijos teismų praktiką, priteistinos neturtinės žalos sumos analogiškose bylose siekia iki 8000 Eur. Didesnės sumos priteisiamos paprastai tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. B. eismo įvykio metu buvo sužalota: jos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, sveikatos sutrikdymo mastas vertinamas kaip nesunkus. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų, R. B. buvo atliktos kelios operacijos, ji nuolat iki dabar lankosi pas gydytojus, tačiau kelių skausmas vis tiek išlikęs, jai sunku judėti, eisena apsunkinta, eina šlubuodama, gydymo eigoje rekomenduota riboti krūvį, naudoti platesnę avalynę, minti daugiau kulnu, nedirbti stovimo darbo, dėvėti kompresinę kojinę. Be to numatyta dar viena kojos kelio operacija. Gydymas ilgą laiką nebuvo efektyvus. Draudimo bendrovė skaičiuodama neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiajai vertino visas šias aplinkybes ir į jas atsižvelgė. Tačiau R. B. buvo nustatytas ir 45 procentų dalyvumo lygis, toks dalyvumo lygis nustatytas iki 2026 m. birželio 22 d. tai yra vienerius metus. Iš draudimo bendrovės atsiliepimo matyti, kad ši svarbi aplinkybė nebuvo įvertinta, ir pažymėta, kad nėra objektyvios informacijos (dalyvumo lygio nustatymo komisijos išvados), jog ieškovė turi tik dalinį dalyvumą, todėl bendrovės nuomone reikia į tai atsižvelgti. Kompleksiškai įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikantis teisminės praktikos panašaus pobūdžio bylose, atsižvelgdama į teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus bei kartu į nukentėjusiosios patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus ir vis dar patiriamus išgyvenimus, į nustatytą laikiną 45 procentų dalyvumo lygį, į kaltinamojo nusikalstamo elgesio pobūdį, sukeltų padarinių sunkumą, neatsargią kaltinamojo kaltę, jo asmenybę (dirbantis, neteistas), pripažintina, kad draudimo bendrovės išmokėta 9000 EUR kompensacija yra per maža, tačiau nukentėjusiosios prašomas neturtinės žalos atlyginimo dydis taip pat nebūtų proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, neatitiktų sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų. Įvertinus visas aplinkybes nukentėjusiajai, prokurorės manymu priteistina iš draudimo bendrovės 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2025-06-16 atsiliepimu (t. 3, b. l. 29-32) į nukentėjusiosios-civilinės ieškovės R. B. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo civilinė atsakovė draudimo bendrovė „Gjensidige“ teismo prašo ieškinį atmesti, priteisti ADB „Gjensidige“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, jei jos susidarytų. Atsakovė nurodo, kad draudikas yra kompensavęs ieškovei iš viso 9000 Eur dydžio neturtinę žalą. Draudiko įsitikimu, ieškovės patirta neturtinė žala yra kompensuota visiškai, todėl papildoma draudimo išmoka nepriteistina. Savo poziciją draudimo bendrovė, kuri apdraudė kaltinamojo civilinę atsakomybę, grindžia argumentais, kad ieškovei dėl įvykio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatytas sveikatos sutrikdymas, tačiau nėra nustatyta ir mediciniškai patvirtinta, kad bus ilgalaikių pasekmių. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo Ieškovės patirtų sužalojimų vertinti kaip sudėtingesnių, turinčių negrįžtamas pasekmes jos sveikatai ir pan. Kaip minėta, Ieškovei nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Duomenų, kad ieškovės sveikata nepasitaisys, byloje nėra. Be to, šiuo metu nėra objektyvios informacijos (dalyvumo lygio nustatymo komisijos išvados), jog Ieškovė turi tik dalinį dalyvumą, todėl į tai taip pat reikia atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį. Ieškovės patirti sužalojimai nesukėlė pavojaus jos gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, kas turi tiesioginės įtakos nustatant patirtos neturtinės žalos dydį. Dėl įvykio ieškovė nepatyrė sužalojimų, kurie negrįžtamai visam laikui pakeistų jo gyvenimą. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų apie nepalankias gydytojų prognozes dėl Ieškovės pasveikimo galimybių, liekamuosius reiškinius, kurie neleistų Ieškovei gyventi iki tol įprasto gyvenimo, ribotų profesines galimybes ar kita. Pagal atsakovės teikiamus teismų praktikos pavyzdžius sprendžiama, kad iš asmenų, nuteistų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600,00 Eur iki 3 500,00 Eur. Atsakovė nurodo, kad ieškovės reikalavimas neatitinka Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367) nurodomų neturtinės žalos dydžių. Rekomendacijose nurodoma, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, jei sveikatos sutrikdymo laikotarpis tęsiasi ilgiau nei 6 mėn., orientacinis neturtinės žalos dydis - 6 MMA (įvykio metu 1 MMA buvo 924 EUR). Taigi, draudikas paskaičiavo netgi daugiau nei 6 MMA dydžių neturtinės žalos sumą – 9000 Eur.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LTUxMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109-511/2024">2K-109-511/2024</a>).
Kaip matyti iš ieškovės pateikto Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025-06-25 sprendimo R. B. vienerių metų terminui iki 2026-06-22 nustatytas dalyvumo lygis yra 45 procentai (t. 3, b. l. 49), taip pat šį faktą patvirtina jos asmens su negalia pažymėjimas (t. 3, b. l. 50). Apribotas dalyvumas yra susijęs su negalėjimu kelti krovinio rankomis daugiau kaip 10 kg, negalėjimu dirbti darbą susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu ir kitais darbo apribojimais, t. y. susijęs su patirtais dešinės kojos pėdos sužalojimu eismo įvykio metu, šio sužalojimo liekamaisiais reiškiniais. Pati civilinė atsakovė, kaltinamojo civilinę atsakomybę apdraudusi bendrovė „Gjensidige“ 2025-06-16 rašytiniame atsiliepime pripažino, kad tuo metu (2025-06-16) nėra (nebuvo) objektyvios informacijos (dalyvumo lygio nustatymo komisijos išvados), jog ieškovė turi tik dalinį dalyvumą, todėl į tai taip pat reikia atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį. Ši aplinkybė yra prielaida priteisti už eismo įvykio metu kilusio sužalojimo liekamuosius reiškinius sveikatai tam tikro dydžio neturtinę žalą, nes iki šiol su šia aplinkybe susijusi neturtinė žala nėra atlyginta. Teismas turi išspręsti šį klausimą taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje, 6.270 straipsnio 1 dalyje ir 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nagrinėjamoje byloje atsižvelgia į šias aplinkybes: nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl šio sužalojimo jos gyvybei negrėsė pavojus, ji iki šiol jaučia to pasekmes, gydymas nėra baigtas, yra numatytas dešinės kojos pėdos operacinis gydymas (pagal 2025-07-24 teismui ieškovės pateiktą išrašą iš e.sveikatos portalo), kurio data numatyta 2025-12-08, kol kas laikinai R. B. vienerių metų terminui iki 2026-06-22 nustatytas 45 procentų dalyvumo lygis, kas reiškia, kad nors asmuo yra netekęs šiek tiek daugiau nei pusę dalyvumo, tačiau nėra apspręsta, jog sužalojimo pasekmės yra negrįžtamos (dalyvumas bus peržiūrėtas), į žalą padariusio asmens kaltę, kuri yra lengviausios formos neatsargus nusikaltimas – nusikalstamas nerūpestingumas, kaltinamojo teigiamai charakterizuojamą asmenybę, į tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis šiuo atveju nėra aktuali, nes civilinė atsakovė yra draudimo bendrovė, į tai, kad turtinės žalos dydis gydymui, už sugadintą transporto priemonę, kitą turtą, negautas pajamas, kuris jau yra atlygintas neturi tiesioginio priežastinio ryšio su sveikatos sužalojimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi, be to, tokie sprendimai yra dinaminio pobūdžio ir keičiantis makroekonominiams rodikliams taip pat keičiasi, tai yra didėja. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 6000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-200/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-200/2010">2K-200/2010</a>, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017; 2K-201-895/2020; 2K-132-942/2021; 2K-191-942/2021, 2K-9-976/2022).
Pagal apeliacinės instancijos teismų praktiką, priteistinos neturtinės žalos sumos analogiškose bylose siekia iki 8000 Eur (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTU5LTg3NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-159-875/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-159-875/2020">1A-159-875/2020</a>, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTk3LTQxNy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-197-417/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-197-417/2020">1A-197-417/2020</a>; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTcwLTQ5MS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-170-491/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-170-491/2022">1A-170-491/2022</a>).
Didesnės sumos priteisiamos paprastai tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Dėl to sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288/2014">3K-3-288/2014</a>, 3K-3-217-690/2018).
Kasacinis teismas savo ruožtu yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, taikydamas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad 1000 Eur neturtinės žalos priteisimas nukentėjusiajai teisingai kompensuos jos dėl 2024-08-09 eismo įvykio patirtą ir tikėtinai dar būsiantį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą bei kitas neigiamas pasekmes.
Nustatydamas išmokėtinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 1K-171 „Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo įgyvendinimo“ nuostatas, Transporto priemonių draudikų biuro narių atsiskaitymų ir nario įnašo dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171), Rekomendacijų dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo 4.2.4. papunktį - virš 6 mėnesių – iki 8 MMA; 4.4. papunktį - papildomą dydį prie Rekomendacijų 4.1–4.3 papunkčiuose nurodytų dydžių pridedant: 4.4.1. papunkčiu - kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 45–55 procentų dalyvumo arba kai nustatytas lengvas neįgalumo lygis, arba kai nustatytas ketvirtas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygis, – 25 procentus.
Iš viso dėl 2024-08-09 eismo įvykio nukentėjusiajai bus atlyginta iš viso 10000 Eur neturtinės žalos (9000 Eur atsakovės pripažinta ir sumokėta suma bei 1000 Eur nuosprendžiu priteista suma), netenkinant viso suformuluoto ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Dėl atstovavimo, proceso išlaidų priteisimo, kardomosios priemonės
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji teismui yra pateikusi 2025-09-25 prašymą išspręsti jos patirtų 2000 Eur išlaidų už advokato padėjėjos pagalbą klausimą, yra pateikusi šias išlaidas patvirtinantį mokėjimo dokumentą, sąskaitą.
Už nukentėjusiosios interesais parengtus 5 procesinius dokumentus advokato padėjėjai yra sumokėta 1800 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti, kurios patvirtintos 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184 (toliau - Rekomendacijos) 10.10 punktu, baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis už kitų nei Rekomendacijų 10.2–10.9 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, reikalavimas, atsikirtimai, paaiškinimai ar kt., parengimą – 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraeito ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad atlygintinų išlaidų už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas dydis yra 80 procentų. Teismas nustatė, kad 1800 Eur apskaičiuota suma neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, kuris galėtų sudaryti 3740,32 Eur (5 dokumentai x 0,4 x 2337,7 Eur x 0,8). Už atstovavimą teisme Druskininkų rūmų trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 3 valandos, yra sumokėta 200 Eur. Rekomendacijų 10.12 punktas numato, kad už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą indeksas yra 0,1. Teismas nustatė, kad 200 Eur apskaičiuota suma neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, kuris galėtų sudaryti 561 Eur (3 valandos x 0,1 x 2337,7 Eur x 0,8). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes pagal Rekomendacijose nustatytus kriterijus, susijusius su bylos sudėtingumu, apimtimi, teisinių paslaugų kompleksiškumu, specialiųjų žinių poreikiu ir kitus, 2000 Eur sumą laiko pagrįsta ir priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai.
Alytaus apskrities VPK prašo pripažinti proceso išlaidomis išlaidas dėl transporto priemonių motociklo BMW valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) ir automobilio „VW Golf", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) nuvežimo 500 eurų ir jas priteisti (t. 2, b. l. 104-107). Teismas nustatė, kad 250 Eur sudaro už nukentėjusiosios vairuoto motociklo nuvežimą, o 250 Eur sudaro už kaltinamojo vairuoto automobilio nuvežimą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu daiktų (motociklo, automobilio) laikymo ir persiuntimo išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas. Teismas nagrinėjamoje byloje 500 Eur už dviejų transporto priemonių nuvežimą nutaria priteisti iš kaltinamojo. Teismas neturi duomenų, kad šios išlaidos policijos komisariatui jau yra atlygintos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudžiama draudimo sutartyje ir (ar) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė už žalą. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad eismo įvykio žala tai per draudžiamąjį įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, jo sveikatai ir (arba) žala, atsiradusi dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, ir (arba) neturtinė žala ar žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio pasekmė. Kaip matyti, 2000 Eur išlaidų už advokato padėjėjos pagalbą nukentėjusiajai, 500 Eur už dviejų transporto priemonių nuvežimą negali būti laikoma eismo įvykio žala, tai nėra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmokos dalykas ir už tai kaltinamojo draudimo bendrovė neturi atsakyti.
2024 m. spalio 24 d. A. J. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 174-177). Ši priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Laikinai nuosavybės teisės į kaltinamojo turtą nebuvo apribotos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
pripažinti A. J., padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje (2024-11-07 įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi 2025-02-01), ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato. Baudžiamąją bylą A. J. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67, 71 straipsniais, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).
Priteisti iš civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000 Eur išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur transporto priemonių nuvežimo (proceso) išlaidų Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Proceso išlaidos savanoriškai turi būti sumokėtos į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008762, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Dėl priverstinio proceso išlaidų išieškojimo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.
A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. B. skirtą įpareigojimą saugoti motociklą BMW, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris skirtas 2024-10-25 nutarimu (t. 1, b. l. 192-194).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. J. skirtą įpareigojimą saugoti automobilį „VW Golf", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris skirtas 2024-12-04 nutarimu (t. 1, b. l. 195-197).
A. J. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
V. J. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).
Teisėjas Dalis Žilionis
