Baudžiamoji byla Nr. 1-854-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21732-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;
1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1;
2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3;
2.1.16.1.10; 2.1.15.4.3.2; 2.1.14.1
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 9 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,
dalyvaujant prokurorui Tomui Buškevičiui,
kaltinamajam E. R.,
nukentėjusiojo R. S. atstovei advokatei Ramunei Kuzmienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
E. R. 2025 m. birželio 18 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui rankomis pastumdamas pargriovė R. S., tuomet gulinčiam ne mažiau kaip 2 kartus spyrė į krūtinę, taip dėl poodinių kraujosruvų krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairės pusės III, IV, V šonkaulių lūžimų padarė nukentėjusiajam R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės pusės III, IV, V šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Šiais savo veiksmais E. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis E. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę pripažino. Parodė, kad kaltinime nurodytu dieną, ryte su nukentėjusiuoju vartojo alkoholį. Išgėrė tris ar keturis butelius alaus ir vieną butelį vyno. Iš vakaro su nukentėjusiuoju abu taip pat vartojo alkoholį. Nukentėjusysis nuo jo gyvena kelių šimtų metrų atstumu, kaimynystėje. Vėliau R. S. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), o E. R. išėjo namo. Kai R. S. grįžo, jie susiskambino, dar išgėrė. Vartodami alkoholį jie susiginčijo, R. S. kalbėjo necenzūriniais žodžiais, lyg liepė išeiti. E. R. pasakė, kad R. S. ramintųsi. Jie buvo virtuvėje prie stalo, sėdėjo ant kėdžių. Supykęs E. R. pastūmė nukentėjusįjį į krūtinės sritį, stūmė sėdėdamas per ištiestos rankos atstumą. R. S. nuvirto ant kairio šono ir gal susimušė šonkaulius. Bandė jį pakelti, tačiau jis liepė jo nejudinti, nes skauda šoną, liepė eiti namo ir daugiau nebeateit. E. R. taip pat nestipriai įspyrė į šoną, spyrė du kartus. Nuo jo spyrio galėjo sulūžti šonkauliai. Kraujosruva krūtinės srityje galėjo atsirasti, kai įskėlė šonkaulį. R. S. greitąją išsikvietė tik po kelių dienų, nežino kodėl nekvietė iškart. Su civiliniais ieškiniais sutinka, žalos dar neatlygino, tačiau renka pinigus. Dėl įvykio gailisi, blaivus nebūtų smurtavęs, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaitė kaltinamojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 27 d. duotus parodymus apie tai, kad jis R. S. nemušė. Atsimena, kad praeitą trečiadienį, tai galėjo būti birželio 18 d., jis nuėjo pas kaimyną R. S. Nusinešė vyno, alaus, degtinės. R. S. gyvena per kelis metrus nuo jo sodybos. Kai nuėjo, buvo apie pietus, valandos neatsimena. Jie sėdo gerti virtuvėje. Jis jau eidamas buvo išgėręs. Spėjo išgerti butelį vyno (0,5 litro talpos, plastikiniame butelyje, stiprumas 21 proc.), degtinės (pusę butelio), alaus (1 butelį, l litro talpos). Tarp jų prasidėjo konfliktas – R. S. pradėjo prie jo kabinėtis, sakyti, kad išeitų. Jis dar norėjo pasėdėti, pasiūlė dar išgerti. R. S. nesutiko, sakė eiti, stvėrė tokį kaip peilį, norėjo užsimoti, bet jis tuo metu R. S. pastūmė – gynėsi. R. S. nukrito į kampą šalia stalo, ant kėdės su ratukais. R. S. nespardė, kumščiais nemušė. Matė, kad krito dešiniu šonu ant medinės kėdės. Kaip nukrito, taip ir liko sėdėti pusiau atsisėdęs, sakydamas „skauda, skauda“. Jis paklausė „susimušei šoną?“. R. S. atsakė „tai tu mane stūmei“. Jis norėjo padėti atsistoti, bet R. S. pasakė, kad nereikia, kad eitų namo. Tada jis išėjo namo. Kitų žmonių name nebuvo. Pripažįsta, kad, jeigu R. S. lūžę šonkauliai, tai jis juos galėjo susilaužyti, kai krito nuo jo pastūmimo, bet nukentėjusiojo nespardė. Jis žino nuo mažumės, kad R. S. linkęs meluoti. Kodėl jis galėjo sugalvoti spardymą, nežino, jis tiesiog toks žmogus. Jeigu spardė, tai turėjo būti likę žymės, o jų neturėtų būti likę. Nes jeigu lūžo šonkauliai, tai atsitrenkus į kėdę vieną kartą. Prieš išgėrimą su R. S. jis girtavo apie savaitę laiko, bet įvykį atsimena gerai (b. l. 91–92). Perskaičius kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, E. R. nurodė, kad gerai neprisimena įvykio. Kai buvo konfliktas, spyrė R. S.
Taip pat, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti kaltinamojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 7 d. duoti parodymai apie tai, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai. Buvo nuėjęs pas R. S. Gyvena už kelių šimtų metrų nuo jo. Nuėjo iš paties ryto, išgėrė alaus po buteliuką. Tada R. S. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), reikėjo nuvykti į Užimtumo tarnybą. Jis liko laukti kaimyno namuose. Taip sutarė su R. S. Kai grįžo namo, tai galėjo būti prieš pietus, galimai apie 10.30 val., kalbėjo apie tai, kad išgerti pagirioms. Buvo virtuvėje name. Susibarė, jis kaimyną pastūmė, nuvirto nuo kėdės šalia stalo. Keletą kartų įspyrė į kažkurį šoną, galimai į kairį, nes gulėjo vienu šonu į jį. Į klausimą, ar po spardymų R. S. sakė, kad skauda, atsakė, kad nesakė. Jeigu pirmoje apklausoje sakė, kad būtent taip ir sakė, tai į tai tiksliai atsakyti negali, gal sakė, o gal ir nesakė. Juk buvo neblaivus įvykio metu. Su R. S. buvo ir dieną prieš tai, vakare, gėrę degtinę, vyną, alų. Po to spardymo R. S. liepė eiti namo, jis išėjo. Po to laiko nebendrauja. Žalos atlyginti kol kas negali. Žino, kad pareiškė 300 Eur civilinį ieškinį, iki teismo gal tiek pinigų ir surinks, bet dabar neturi. Ligonių kasoms ieškinio atlyginti ir negali, nes išlaiko vaikus, o pajamos labai mažos. Nedirba oficialiai, tik kokius pagalbinius darbus, jeigu kam reikia (b. l. 98–99). Perskaičius kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, E. R. patvirtino, kad jo parodymai yra teisingi.
Be kaltinamojo E. R. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole 2025 m. birželio 21 d. nurodyta, kad R. S. kreipėsi į policiją dėl patirto smurto namuose. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 1–9).
Nukentėjusysis R. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena vienas (duomenys neskelbtini). 2025 m. birželio 18 d., apie 06.00 val. jam paskambino E. R., pasiteiravo, ar jis nori išgerti. Jam atsakė, kad turi reikalų ir su juo negers, tuo pokalbis ir baigėsi. Apie 08.30 val. E. R. atėjo su alkoholiniais gėrimais, siūlė išgerti, bet jis atsisakė. Pasakė, kad, jei nori pasėdėk virtuvės kambaryje iki kol jis grįš iš (duomenys neskelbtini) miesto. E. R. liko pas jį namuose. Išvykstant E. R. paprašė, kad nupirktų jam degtinės ir alaus, jam atsakė, kad neturi pinigų. Apie 10.30 val. iš (duomenys neskelbtini) miesto grįžo į namus, E. R. vis dar buvo namuose, buvo stipriai neblaivus. Paklausė, ar nupirko alkoholinių gėrimų. Atsakė, kad nenupirko, nes neturi pinigų. Po šių žodžių E. R. supyko, abejomis rankomis pastūmė, jis nugriuvo ant žemės. Nugriuvo labai lengvai, kadangi turi problemų su kojomis. Jam gulint ant žemės, E. R. jį pradėjo spardyti kojomis į krūtinę, šonus, nugarą. Smūgių buvo suduota maždaug apie 20. Tuo metu jis rankomis buvo užsidengęs galvą, kad jos nesužalotų, dėl to nematė, kuria koja spardė. Kai kaimynas jam sudavė smūgius koja, jam labai skaudėjo. Mušimo metu jis nieko nesakė, baigęs jį mušti E. R. išėjo iš namų. Po šio įvykio jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Atvykus policijos pareigūnams, su jais pabendravo, tuo metu pareiškimą rašyti atsisakė, nes manė, kad rimtų sužalojimų nepatyrė. Po kelių valandų E. R. vėl pas jį buvo atėjęs, tačiau jo į namus neįsileido. E. R. dažnai ateina būdamas neblaivus, beldžia į langus, duris. Nenori, kad jis lankytųsi. Po sumušimo visas dienas skaudėjo kairį šoną, skausmas nepraėjo, medikų pagalbos neprašė, nes manė, kad skausmas praeis. 2025 m. birželio 21 d., apie 08.00 val. išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, kadangi labai skaudėjo kairį šoną. Atvykę medikai jį apžiūrėjo ir tolimesnei apžiūrai nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje jam buvo diagnozuoti trijų šonkaulių lūžiai ir kraujosruva, jis buvo paguldytas į chirurgijos skyrių. E. R. būdamas neblaivus visada būna agresyvus, yra kelis kartus jį bandęs pulti, tačiau nėra sumušęs (b. l. 1–3).
Parodymų patikrinimo vietoje protokole su fotolentelėmis užfiksuota, kad R. S. parodė, kad buvo sumuštas (duomenys neskelbtini). Virtuvė yra maždaug 4 x 4 m. dydžio. Įėjus iš lauko į namą, patenkama į prieangį, iš jo į virtuvė. Dešinėje matomi kibirai, kriauklė, už jų, ties langu, stalas, kampe – šaldytuvas, spintelės, skalbimo mašina, už jos rūbų kabykla, tada įėjimas į kambarį, ir kampe, kuris yra dešiniau nuo įėjimo, yra koklinė krosnis. R. S. parodo, kad, jam grįžus namo, E. R. sėdėjo kampe prie stalo. O jis pats sustojo prie stalo, maždaug virtuvės centre. Pasako, kad kai atsakė, jog alkoholio neparvežė, tai E. R. pradėjo keikti, mosikuoti kumščiais, grasinti, galiausiai griebė už rūbų ir pargriovė ant grindų. Parodo, kad buvo pargriautas taip, kad gulėjo ant pilvo, galva buvo dešiniau nuo įėjimo į kambarį, kojos link kampo, kuriame prie štai buvo sėdėjęs E. R. Jam gulint, E. R. stovėjo jam iš kairės ir spardė. Taip ir buvo sužalotas (b. l. 53–58).
Akistatos protokole nurodyta, kad į akistatą suvesti asmenys – nukentėjusysis R. S. ir įtariamasis E. R. R. S. nurodė, kad E. R. pažįsta, tačiau po įvykio nebendrauja. E. R. nurodė, kad su R. S. nebendrauja, šiaip yra draugai. R. S. nurodė, kad laikosi savo 2025 m. birželio 18 d. duotų parodymų. E. R. tą dieną buvo atėjęs pas jį, jam išvykstant į (duomenys neskelbtini) sakė parvežti alkoholio. Kai grįžo ir neparvežė, tai jis jį stvėrė už rūbų, pargriovė virtuvėje ir suspardė. Jis užsidengė rankomis galvą, kad mažiau sužalotų. Smūgiai kliuvo į krūtinę, šonus, spardydamas keikėsi ir įžeidinėjo. E. R. su tokiais nukentėjusiojo parodymais sutiko, nurodė, kad buvo neblaivus, prieš įvykį jie lengvai gėrė, gerai neatsimena. R. S. paprieštaravo, kad negėrė, nes jis važiavo į Darbo biržą. E. R. atsakė, kad matyt gerai neatsimena, gal gėrė tik vienas. R. S. buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), jis jo laukė, sėdėdamas virtuvėje. Jie susiginčijo, neatsimena dėl ko. Lyg dėl to, kad prašė išeiti. Nelabai gerai atsimena kaip pradėjo mušti nukentėjusįjį, bet atsimena, kad čiupo už rūbų, pargriovė, įspyrė gal 2 ar 3 kartus. R. S. nurodė, kad daugiau nei 2 ar 3 kartus. Jį spardė gal 10 minučių. E. R. sutiko, kad galėjo spirti tiek, kiek nurodė nukentėjusysis. Iš tikro neatsimena, kad būtų tiek spardęs, buvo labai girtas. E. R. parodė, kad laikosi parodymų, jog R. S. įvykio metu čiupo peilį, gal norėjo gintis. Dėl pastūmimo, tai gal ir čiupo už rūbų ir stūmė. R. S. nurodė, kad kaltinamasis ne pirmą kartą ateina pas jį neblaivus, tada jis būna neprognozuojamas. Paėmęs peilį nuo stalo, varto jį rankose, nesuprasi kas jo galvoj, tai jis paima ir padeda peilius nuo stalo kur į spintelę. Taip buvo ir tada, kai grįžo iš (duomenys neskelbtini), tai paėmė visus įrankius nuo stalo ir padėjo į spintelę. Bet E. R. tada dar nepuolė, sumušė tik po kiek laiko, taigi pasakymas, kad jis bandė gintis peiliu, o tada buvo nustumtas ir parverstas, neteisingas. E. R. sutiko, kad buvo taip, kaip sakė R. S., nes gerai neatsimena įvykio dėl neblaivumo (b. l. 59–60).
Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2025 m. birželio 21 d. gautas (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus pranešimas, kad buvo pristatytas R. S., kurį sumušė kaimynas. Nustatyti daugybiniai šonkaulių lūžimai (b. l. 61).
Policijos registruojamų įvykių registre nurodyta, kad telefonu kreipėsi R. S., o atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, jog į svečius buvo atėjęs kaimynas E. R., tarp jų kilo žodinis konfliktas, jo metu apsistumdė. R. S. nustatytas 1,61 promilės neblaivumas (b. l. 62).
Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas. Skambučio pradžia 2025 m. birželio 18 d., 13.06.03 val. (pagal pavadinime esantį įrašą).
112 operatorius: 112.; R. S.: Laba diena, norėjau (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus.; 112 operatorius: išsikviest norit policiją?; R. S.: Ne, nu tai noriu pasakyt kad grįžau į namus, radau kaimyną namuose, girtą, ir jis mane sumušė.; 112 operatorius: Kaimynas Jus sumušė?; R. S.: Taip.; 112 operatorius: Kada?; R. S.: Va prieš valandą laiko.; 112 operatorius: Vietoj jis dabar?; R. S.: Ne, aš jį išsivijau bet šonkauliai suspardyti, sudaužė, nu...; 112 operatorius: gerai, adresą pasakykit.; R. S. (pasako savo adresą).; 112 operatorius: Jis ten kažkur netoli gyvena, šalia?; R. S.: Taip, va čia tik už kalniuko.; 112 operatorius: Prieš kiek laiko sumušė?; R. S.: Prieš valandą.; 112 operatorius: Medikai bus reikalingi, ar tik policija?; R. S.: Ne, nereikia medikų, bet skauda man čia šonkaulius.; 112 operatorius: Gerai, pavardė Jūsų?; R. S.: R. S.; 112 operatorius: Gerai, perduosim policijai, laukit, viso gero.; R. S.: Gerai (b. l. 63–65).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. S. poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairės pusės III IV, V šonkaulių lūžimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės III, IV, V šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Padaryto sužalojimo pasekoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 49–50).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal 138 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2023).
E. R. kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam R. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino. Teisiamojo posėdžio metu E. R. nurodė visiškai pripažįstantis kaltinime nurodytas aplinkybes. Nors ikiteisminio tyrimo pirminės apklausos 2025 m. birželio 27 d. metu kaltinamasis E. R. savo kaltės nepripažino, tačiau papildomos apklausos metu 2025 m. rugpjūčio 7 d. davė naujus parodymus ir savo kaltę pripažino, kiek prisiminė papasakojo įvykio aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, teismas pirminės apklausos metu kaltinamojo duotais parodymais apie tai, kad jis nukentėjusiajam nespyrė, nesivadovauja, kadangi juos paneigė pats kaltinamasis, be to, jų nepatvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Tiek papildomos apklausos metu, tiek bylą nagrinėjant teisme E. R. savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad 2025 m. birželio 18 d., konflikto metu pastūmė nukentėjusįjį R. S. į krūtinės sritį, o kai jis nuvirto ant kairio šono, jam nestipriai įspyrė į šoną du kartus. Nuo jo spyrio galėjo sulūžti šonkauliai, o kraujosruva krūtinės srityje galėjo atsirasti, kai įskėlė šonkaulį. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ir teismo posėdžio metu ištirti bei teismo įrodymais pripažinti bylos duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. S. paaiškino, kad 2025 m. birželio 18 d., namuose kartu su E. R. vartojo alkoholinius gėrimus, kuomet tarp jų kilo konfliktas. Kaltinamajam supykus, jis rankomis pastūmė nukentėjusįjį, ko pasekoje jis nugriuvo ant žemės. Jam gulint ant žemės, E. R. pradėjo spardyti kojomis į krūtinę, šonus, nugarą, jam labai skaudėjo. Po trijų dienų kreipėsi į medikus, nes labai skaudėjo kairį šoną, priėmimo skyriuje jam buvo diagnozuoti trijų šonkaulių lūžiai ir kraujosruva. Tokias pat aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir pareiškime apie įvykį, akistatos metu, taip pat, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti rašytiniai bylos įrodymai. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2025 m. birželio 18 d., 13 val. 06 min. bendruoju pagalbos centro telefonu paskambinęs nukentėjusysis pranešė, kad prieš valandą girtas kaimynas jį sumušė, suspardė šonkaulius, jam skauda šonkaulius. Kad nukentėjusiajam R. S. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 49–50), kurioje nurodyta, kad R. S. poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairės pusės III IV, V šonkaulių lūžimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės III, IV, V šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nors R. S. tik po kelių dienų kreipėsi į gydymo įstaigą, tačiau abejoti, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, pagrindo nėra. Pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis patvirtino, jog nukentėjusysis teigė, jog jam skauda šonkaulius. Kitų aplinkybių, kuriomis nukentėjusysis galėjo būti sužalotas, nenustatyta.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad E. R. nesunkiai sutrikdė R. S. sveikatą veikdamas tiesiogine tyčia. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Nustatydamas aptariamo nusikaltimo subjektyviąją pusę, teismas remiasi bylos duomenimis, rodančiais, kad sužalojimas R. S. padarytas jį nustumiant ir pargriaunant, o vėliau spardant į krūtinės sritį, kaltinamasis neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą bei tai, kad nukentėjusysis gali būti sužalotas ir norėjo taip veikti. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti savo veikos pavojingumą. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo E. R. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl pripažintina, jog E. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimas
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriamos laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis E. R. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nusikalstama veika baigta, padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. E. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad E. R. teisiamas pirmą kartą, per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas du kartus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 134–136). E. R. priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, psichiatrinio gydymo įskaitoje įrašytas, diagnozė – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 126). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. R. nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų, netikslinga E. R. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 131), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.
Teismas, įvertinęs nustatytas įtariamąjį bei jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta anksčiau neteistam E. R. paskyrus švelniausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros. Tų pačių motyvų pagrindu, laisvės apribojimo bausmės terminas nustatomas mažesnis nei įstatymo leidėjo nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis – 1 metai.
Ši baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. R. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl to, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu ir E. R. skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.
BK 48 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti įpareigojimus. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, E. R. skirtini įpareigojimai: per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam R. S. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
BK 48 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti draudimus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jam skirtinas draudimas bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
V. Civiliniai ieškiniai
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 666,03 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų, atlyginimo (b. l. 68–79). Teismas konstatuoja, kad civilinės ieškovės pareikštas civilinis ieškinys yra visiškai pagrįstas, nes žala buvo padaryta neteisėtais, tyčiniais kaltinamojo E. R. veiksmais, įrodytais paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga, tarp atsiradusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir 666,03 Eur turtinės žalos atlyginimas priteisiamas iš kaltinamojo E. R.
Nukentėjusysis R. S. pateikė civilinį ieškinį dėl 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 34–38), kuriame nurodė, jog dėl tyčinių, agresyvių E. R. veiksmų jis patyrė išgąstį, fizinį skausmą, iki šiol išlikusią baimę, dvasinius išgyvenimus, o paties konflikto metu galvojo, kad bus „užspardytas negyvai“. Pargriautas ant žemės suprato, jog E. R. spardydamas gali pataikyti ir į galvą, o smūgiai į galvą sukelia didelę riziką atimti gyvybę, todėl galvą dengėsi rankomis. Fizinės prievartos metu jautė begalinį bejėgiškumą, pažeminimą, nes prieš jį smurtavo žymiai jaunesnis asmuo, jo kaimynas, su kuriuo gražiai sutarė ir bendravo eilę metų, kurį pažinojo nuo mažens ir kuris pagal amžių gali būti jo sūnus. Jautėsi pažemintas dėl to, kad buvo sumuštas savo namuose, žmogaus, kurį laikė savo draugu, kuriuo pasitikėjo, buvo sumuštas dėl menkavertės priežasties – neparvežtų alkoholinių gėrimų. Dėl sumušimo ilgą laiką negalėjo sėdėti, negalėjo nuvykti į parduotuvę nusipirkti maisto, nes kiekvienas judesys kėlė begalinį skausmą. Daugiau nei mėnesį laiko naktimis beveik nemiegodavo dėl didelio skausmo. Be to, E. R. jo neatsiprašė.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat ir į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Nukentėjęs dėl nusikalstamos veikos patyrė sužalojimus, nurodytus specialisto išvadoje. Įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad dėl nusikaltimo metu patirtų sužalojimų bei psichinės būklės nukentėjusio gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnis, 139 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 1 500 Eur iki 5 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTI2LTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-526-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-526-693/2015">2K-526-693/2015</a>, 2K-327-495/2019, 2K-7-66-458/2021, 2K-202-788/2022, 2K-207-628/2023, 2K-182-495/2023, 2K-29-594/2024 ir kt.).
Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam R. S. dėl jam padaryto sužalojimo buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, įvykio metu nukentėjusysis patyrė skausmą, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, todėl atsižvelgus į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinus nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, nukentėjusiojo R. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo E. R.
VI. Proceso išlaidos
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo R. S. interesams atstovauti paskyrė advokatę Ramunę Kuzmienę. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11, 14.4.1, 14.4.2, 14.4.3.1 punktais, valstybės naudai iš kaltinamojo E. R. už nukentėjusiajam R. S. teiktą antrinę teisinę pagalbą priteistina suma yra 300,00 Eur.
Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusysis išlaidų dėl jam teikiamos teisinės pagalbos nepatyrė, nes nukentėjusiajam buvo užtikrinta valstybės teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba. Spręsdamas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo priteisimo, teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis E. R. nedirba, teismui nėra žinomos jo pajamos, jis turi nesumokėtų administracinių baudų, nurodė turintis tris nepilnamečius vaikus, kuriems priteistas išlaikymas, be to, šiuo nuosprendžiu tenkinti civilinės ieškovės bei nukentėjusiojo civiliniai ieškiniai.
Tokiu būdu darytina išvada, jog E. R. finansinė padėtis nėra gera, todėl valstybės nukentėjusiajam teiktų teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo būtų nesuderinamas su teisingo proceso principu. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam netenkinamas.
VII. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu E. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Kaltinamasis E. R. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. R. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 3 punktu, įpareigoti E. R. per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam R. S. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.
E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo E. R. civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos naudai priteisti 666,03 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 03 ct) turtinės žalos atlyginimą.
Nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo E. R. nukentėjusiojo R. S. naudai priteisti 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. R. nepriteisti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, kuris yra saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
