Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį

Civilinė byla Nr. e2YT-5041-1231/2025

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00509-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.2.6.1; 3.4.6.15.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 16 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. T. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT prie AM), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija.

Teismas

nustatė:

pareiškėja R. T. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į garažo boksą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo plotas 20,62 kv. m., adresas (duomenys neskelbtini), esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4G1/p.

Pareiškėja nurodo, kad nuo 1986 metų iki (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvas V. T. naudojosi garažu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). V. T. anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini), todėl 2007 metais (duomenys neskelbtini) mieste, esantį garažo boksą V. T. padovanojo dukrai R. T. Nuo 1990 m. spalio 25 d. iki 2004 m. sausio 7 d. galiojo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ Nr. I-715. Pagal šio įstatymo 1 straipsnio nuostatas, garažo statybos kooperatyvo narys įgyja nuosavybės teisę į jam paskirtą baigtą statyti ir priimtą eksploatuoti boksą. (duomenys neskelbtini) garažų kooperatyvas (duomenys neskelbtini) šia teise nepasinaudojo ir visų garažų kooperatyvo narių ūkio būdu (savo lėšomis ir darbu) pastatytų garažų statybos pabaiga bei priėmimas eksploatuoti nebuvo tinkamai įforminti, nes nėra likę tokių duomenų nei Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, nei VĮ Registrų centre. Kadangi (duomenys neskelbtini) miesto garažų statybos kooperatyvas (duomenys neskelbtini) iš viso niekada taip ir nebuvo įregistruotas juridinių asmenų registre, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.63 straipsnio nuostatas laikytina, jog nebuvo (nėra) įsteigtas toks juridinis asmuo, t. y., neegzistuoja toks juridinis asmuo. Pareiškėjos naudojamas garažo boksas viešajame registre niekada nebuvo registruotas. Garažas, neturi bendrų patalpų su kitais statiniais, turi atskirą įvažiavimą. Nuo 1986 metų pareiškėjos tėvas, o nuo 2007 m. pareiškėja garažu nepertraukiamai naudojasi iki šiol. Pareiškėja rūpinasi kasdienine garažo priežiūra, saugo jį nuo nepageidaujamo trečiųjų asmenų poveikio.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškėjos R. T. pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo NŽT prie AM atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad informuoja, jog NŽT prie AM neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjos pareiškime išdėstytų aplinkybių apie garažo bokso įsigijimą, statybą ir valdymą. Todėl tik pareiškėjai įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį visas būtinas sąlygas, pareiškimas galėtų būti tenkinamas. Prašo pareiškėjos R. T. pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais ir remiantis galiojančia teismų praktika.

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Remiantis CK 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-67/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-67/2011">3K-7-67/2011</a>; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzAtNDE1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-170-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-170-415/2016">3K-3-170-415/2016</a>).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono vykdomasis komitetas, sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino individualių garažų statybos kooperatyvo (duomenys neskelbtini) įstatus. 2025 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pateiktame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo pateiktame (duomenys neskelbtini) rajono garažų statybos kooperatyvo vardiniame sąraše 18 numeriu įrašytas V. T. Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties matyti, jog V. T. padovanojo savo dukrai R. T. garažą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2024 m. lapkričio 26 d. duomenimis, nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas ir daiktinės teisės į jį, adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. 2025 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl adresų suteikimo“ pastatytam garažo boksui suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pateiktų duomenų VĮ Registrų centras suformavo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad garažo bokso statybos pradžios metai: 1980, statybos pabaigos metai: 1980. Statinys priskirtinas neypatingųjų statinių kategorijai. Statinio baigtumas 100 procentų.

Byloje nenustatyta, kad aukščiau paminėtas pastatas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo, ar kad paminėtą pastatą būtų užvaldęs kas nors kitas. Minėtas pastatas – garažas (boksas), neįregistruotas viešajame registre, byloje taip pat nėra duomenų apie kitų asmenų daiktines teises į šį objektą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Pagal tikimybių pusiausvyros principą išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Sprendžiant dėl pareiškėjos pateikto pareiškimo pagrįstumo, aktualus yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 25 d. įstatymas Nr. 1-715 „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų” (negalioja nuo 2004 m. sausio 7 d.). Šio įstatymo 1 straipsnis nustatė, kad baigto statyti ir priimto eksploatuoti garažo statybos kooperatyvo narys įgyja nuosavybės teisę į jam paskirtą boksą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 83 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų“ (negalioja nuo 1994 m. liepos 30 d.) 1.5 punktą esami garažų statybos kooperatyvai gali būti reorganizuoti į garažų eksploatavimo kooperatyvus (bendrijas), kurių veikla grindžiama įstatymais, taip pat garažų savininkų bendrosios veiklos sutartimi. Tai pat pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 650 „Dėl Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ (negalioja nuo 1994 m. liepos 30 d.) 2 punktą buvo pavesta miestų (rajonų) valdyboms iki 1995 m. sausio 1 d. perregistruoti esamų garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų, reorganizuotų į bendrijas, įstatus. (duomenys neskelbtini) garažų kooperatyvas (duomenys neskelbtini) pagal tuo metu galiojantį teisinį reguliavimą tinkamai neįformino garažo bokso statybos. Pareiškėjos tėvas V. T., jam priklausančiu garažu naudojosi iki perleidimo pareiškėjai, tačiau nei buvęs kooperatyvo narys V. T., nei pareiškėja negali gauti kooperatyvo pažymos, kuria remiantis būtų galima pripažinti nuosavybės teisę į garažo boksą ir atlikti šio bokso teisinę registraciją, kadangi (duomenys neskelbtini) garažų kooperatyvas (duomenys neskelbtini) nebuvo reorganizuotas ir neperregistruoti jo įstatai, todėl nėra subjekto, galinčio tokią pažymą išduoti.

Šiuo konkrečiu atveju, ištyrus byloje esančius įrodymus, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad minėtas turtas buvo valdomas teisėtai, byloje esantys įrodymai pagrindžia valdymo ir naudojimo faktą. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad, nors pareiškėja ir nėra minėto nekilnojamojo turto savininkė, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, jokie kiti asmenys, išskyrus pareiškėją, minėtu turtu nesinaudoja. Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti turto valdytojos – pareiškėjos nesąžiningumą, t. y. kad ji būtų pripažinusi, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į objektą, kiti asmenys būtų išreiškę prieštaravimą dėl jo valdymo arba kad ji būtų žinojusi apie kitokias kliūtis, trukdančias įgyti nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja nurodytą turtą valdė sąžiningai ir teisėtai. Objekto valdymas prasidėjo sąžiningai, kadangi pareiškėjai minėtas turtas buvo padovanotas jos tėvo V. T. (duomenys neskelbtini) Pareiškėja dovanojimo sutarties pagrindu, įgijusi minėtą garažą boksą, ilgą laiką atvirai, teisėtai, sąžiningai ir nepertraukiamai valdo minėtą turtą (CK 4.22, 4.68 straipsniai) ir, teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjai turi būti suteikta galimybė įsiteisinti turto nuosavybę. Atsižvelgtina ir į tai, kad suinteresuoti asmenys byloje neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo reikalavimų tenkinimui.

Atsižvelgus į byloje ištirtų duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėja įrodė aplinkybes, jog, visą laikotarpį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė aukščiau paminėtą turtą – garažą boksą, todėl esant tokioms aplinkybėms yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijusi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – garažą boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270, 526–529 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, jog R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu yra įgijusi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – garažą boksą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Paulius Rimeikis