Baudžiamoji byla Nr. e1-667-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18963-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;
1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;
1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.2;
1.1.9.7; 1.1.9.13; 1.2.25.5; 2.1.16.1.10;
2.1.16.1.8; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 16 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Jurgitos Virbickaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. R. 2025 m. birželio 1 d., apie 00.39 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 8, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Audi 100 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, tai yra 2025 m. birželio 1 d., 01.05 val. jam nustatytas 2,45 promilių neblaivumas.
Šiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. R. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, gailėjosi ir 2025 m. birželio 2 d. parodė, kad 2025 m. birželio 1 d., apie 00.39 val., tikslaus laiko pasakyti negali, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo tėvui V. R. priklausantį automobilį Audi 100 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Automobiliu važiavo vienas. Jis turi savo vardu registruotą kitą automobilį Subaru, kuris šiuo metu yra sugedęs ir yra remontuojamas, todėl minėtą automobilį Audi buvo pasiskolinęs iš savo tėvo maždaug apie savaitę laiko. Jis tėvo priklausančiu automobiliu iš (duomenys neskelbtini) kaimo, kur gyvena, važinėja į (duomenys neskelbtini) kaime esantį darbo ofisą. Jis 2025 m. gegužės 31 d. buvo pas savo draugę (duomenys neskelbtini) gatvėje. Visą vakarą kartu su savo drauge gėrė alkoholį, nes gegužės 30 d. buvo jo gimtadienis. Jis gimtadienio nešventė, tiesiog draugė jį pasveikino. Draugė po truputį gėrė degtinę, o jis gėrė tik alų. Per visą vakarą jis išgėrė apie 8 skardines „1640 Pintos“ alaus. Maždaug apie vidurnaktį tarp jo ir draugės įvyko žodinis konfliktas, dėl ko jis susinervinęs pasiėmė automobilio raktelius ir išėjo. Supykęs sėdo į tėvo automobilį ir važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą namo. (Duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai ir testavo alkotesteriu du kartus, kiek pamena, įpūtė virš dviejų promilių, tiksliai pasakyti negali, nes neįsidėmėjo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Už vairo sėdo neblaivus, nes tuo metu buvo labai susinervinęs dėl pykčio su drauge, nors galėjo išsikviesti taksi ir juo važiuoti į namus (1 t., b. l. 78–81). 2025 m. birželio 6 d. papildomos apklausos metu nurodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Kadangi jam šiuo metu yra sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, darbdavys jo neatleido, bet suteikė kitas pareigas ir šiuo metu dirba eiliniu darbuotoju. Jis gyvena iš gaunamo atlyginimo, kurio dydis yra apie 900 Eur – 1 000 Eur, priklausomai nuo darbų kiekio. Jis gyvena vienas, turi draugę, bet jie kartu dar negyvena. Yra išsituokęs, moka 240 Eur dydžio alimentus dukros iš pirmos santuokos išlaikymui. Daugiau papildomų pajamų neturi. Jis tėvo automobilį buvo pasiskolinęs laikinai, nes jo automobilis yra remontuojamas. Tėvo automobilis yra labai prastos būklės, jis visas surūdijęs, ne visuomet ryte galima užsivesti pačiam automobilį, o ir pati važiuoklė jau reikalauja priežiūros. Tėvas šiuo automobiliu taip pat naudojasi labai retai, kiek jam žinoma, jis šį automobilį naudos kol jam galioja techninė apžiūra. Kada ji tiksliai baigiasi nežino, tačiau tėvas buvo sakęs, kad 2026 metų pradžioje. Pasibaigus techninei apžiūrai tėvas planuoja automobilį priduoti į laužyną. Kokia dabartinė šio automobilio vertė sunku pasakyti, bet jo nuomone ne daugiau nei 300 Eur – 400 Eur. Prašo esant galimybei jam skirti kuo mažesnę piniginę baudą, kurią, priklausomai nuo dydžio, pasižada sumokėti dalimis (1 t., b. l. 86–89).
Liudytojas V. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad turi savo vardu registruotą automobilį Audi 100 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo savo noru leido laikinai naudotis sūnui D. R., kadangi sūnus turi savo automobilį, tačiau jo automobilis yra remontuojamas, jam keičiama sankaba. Automobilį sūnus D. R. iš jo pasiėmė maždaug prieš savaitę laiko, tikslios datos pasakyti negali. Automobilis sūnui reikalingas, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini), jam reikia važinėti į darbą. Apie tai, kad jo sūnus buvo sulaikytas policijos, kai jis vairavo jam priklausantį minėtą automobilį Audi, būdamas neblaivus, jam pranešė pats sūnus sekmadienio naktį, maždaug apie 01 val. nakties, tai yra 2025 m. birželio 1 d. Jis sūnaus poelgio nepateisina ir jam pasakė, kodėl jis važiavo išgėręs alkoholio, juk galėjo važiuoti taksi ar paskambinti jam, jeigu buvo poreikis kažkur važiuoti, tačiau sūnus jam atsakė, kad jis su drauge gėrė alkoholinius gėrimus, vėlai vakare jie susipyko ir sūnus stipriai susinervino, todėl pats sėdo už automobilio vairo ir važiavo namo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Sūnus jo automobilio prašo labai retai, nes jis pats turi savo automobilį, tiesiog šį kartą jo automobilis buvo remontuojamas. Kiek jis žino, sūnus anksčiau nėra baustas policijos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nebent jis jam to nesakė. Be to, sūnus turi nuolatinį darbą ir jam vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas darbe. Prašo grąžinti jam priklausantį automobilį. Jis žino, kad įstatymas numato, jog gali būti konfiskuojamas jo automobilis, tačiau jis nežinojo apie tai, kad sūnus vairuos automobilį neblaivus. Automobilį Audi jis yra pirkęs dar 2008 metais ir už jį sumokėjęs apie 13 000 litų. Automobilis yra 1993 metų laidos, šiuo metu yra dar važiuojantis ir jam galioja techninė apžiūra iki 2026 metų kovo mėnesio. Automobilis yra surūdijęs, jo variklis kartais sunkiai kuriasi, o pastovėjus daugiau kaip 2–3 dienas nevažiuojant, išsikrauna akumuliatorius, yra elektros gedimas. Šiuo automobiliu pats važiuoja ne kasdien, jis jau norėjo priduoti jį į laužyną, tačiau laužyne jam už jį pasiūlė 300 Eur – 400 Eur. Kiek automobilis yra vertas tiksliai pasakyti negali, kadangi tokių automobilių likusių ir važiuojančių nėra daug, jam jo parduoti neverta, nes jo kaina nėra didelė. Jeigu jį dar kažkiek suremontavus, pašalinus minėtus gedimus, gal kas nors ir nupirktų už kokius 500 Eur, mano daugiau tikrai niekas jam už šį automobilį nemokės. Kol dar galioja techninė apžiūra, jis dar su juo kartas nuo karto važiuos, o po to teks priduoti į laužyną (1 t., b. l. 48–51).
Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2025 m. birželio 1 d. nurodoma, kad 2025 m. birželio 1 d., apie 00.39 val., (duomenys neskelbtini) ties 8 numeriu pažymėtu namu (koordinatės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), sustabdytas automobilis Audi 100 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus D. R.. 2025 m. birželio 1 d., 00.40 val. pirmuoju pūtimu, alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui nustatytas 2,74 promilių neblaivumas. 2025 m. birželio 1 d., 01.05 val. antruoju pūtimu alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui nustatytas 2,45 promilių neblaivumas (alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0136, patikros sertifikato Nr. 2267349). Automobilis nuvežtas į saugomą transporto priemonių aikštelę adresu: Alytaus m., Santaikos g. 31D (1 t., b. l. 1–4).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) pareigūno tarnybiniame pranešime dėl sustabdyto neblaivaus vairuotojo (su priedu – vaizdo registratorių įrašais) nurodoma, jog jis 2025 m birželio 1 d. dirbo ekipaže A1821 kartu su specialistu E. D. Alytuje, (duomenys neskelbtini) ties 8 numeriu pažymėtu namu, blaivumo patikrinimui sustabdė automobilį Audi 100 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. R.. Vairuotojas buvo patikrintas bekontakčiu alkoholio detektoriumi, kuris parodė, kad iškvėptame ore yra alkoholio, toliau jis buvo patikrintas alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0136, patikros sertifikato Nr. 2267349. Pirmu pūtimu 00.40 val. nustatytas 2,74 promilių neblaivumas, antru pūtimu 01.05 val. nustatytas 2,45 promilių neblaivumas. Paklausus vairuotojo, ar yra vartojęs alkoholio, šis atsakė, kad alkoholį vartojo prieš pusantros valandos. D. R. su pažeidimu sutiko, gailėjosi. Automobilis nuvežtas į saugomą transporto priemonių aikštelę adresu: Santaikos g. 31D, Alytus. Užplombuotas plombomis Nr. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Vairuotojas nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas atvykti į Alytaus AVPK. Filmuota BODY kameromis (1 t., b. l. 5–7).
Įvykio vietos bei daikto / automobilio apžiūros protokolu (su priedu) užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ties 8 numeriu pažymėtu namu (koordinatės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), į kurią patenkama važiuojant (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) tiltą. Nuo pagrindinio kelio dešinėje pusėje matomas priekiu į pagrindinį kelią stovintis violetinės spalvos automobilis Audi 100 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. R. Automobilis neužrakintas, automobilio kėbulas turi smulkių defektų, paveiktas korozijos. Automobilio skydelyje matoma rida – 510 868. Po variklio gaubtu matomas automobilio VIN kodas (duomenys neskelbtini). Teritorija nėra filmuojama vaizdo kameromis (1 t., b. l. 17–26).
Neblaivumo nustatymo akte 2025 m. birželio 1 d. užfiksuota, jog vairuotojui D. R. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad D. R. eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Atlikus tikrinimą prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0136, patikros sertifikato Nr. 2267349, pirmu tikrinimu 00.40 val. jam nustatytas 2,74 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu 01.05 val. nustatytas 2,45 promilių neblaivumas. Vairuotojas su prietaiso parodymais sutiko (1 t., b. l. 27–30).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, jog automobilio Audi 100 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. R.. Automobilio pirmos registracijos data – 1993 m. (1 t., b. l. 39).
Tarnybiniame pranešime dėl automobilio rinkos vertės nustatymo (su priedu) 2025 m. birželio 2 d. nurodyta, kad Alytaus AVPK Veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įvykio, kai 2025 m. birželio 1 d. apie 00.39 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 8, policijos pareigūnai sustabdė automobilį Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. R., būdamas neblaivus. Automobilis priklauso V. R. Siekiant nustatyti minėto automobilio vidutinę rinkos vertę Lietuvoje, VšĮ „Emprekis“ informacinėje sistemoje buvo suvesti automobilio duomenys, tačiau sistema senesnių kaip 1997 metų gamybos Audi markės automobilių vidutinės rinkos kainos nustatyti negali, nėra tokių paieškos klasifikatorių. Atsižvelgiant į tai, minėto automobilio vidutinė rinkos vertė buvo nustatoma pagal automobilių pardavimo portaluose „AutoPlius“ ir „Autogidas“ esančius skelbimus. Portale „Autogidas“ buvo rastas vienintelis automobilio Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninius duomenis atitinkančio automobilio skelbimas. Iš skelbimo turinio matyti, jog tokią transporto priemonę siūloma įsigyti už 1 250 Eur (skelbime automobilio rida – 220 250) (1 t., b. l. 40–43).
Iš vairuotojų registro įrašo matyti, jog D. R. veikos padarymo metu turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas (duomenys neskelbtini), galioja iki (duomenys neskelbtini)), suteikiantį teisę vairuoti A, AM, B, B1, C, C1 kategorijų transporto priemones (1 t., b. l. 128).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis D. R., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo V. R. nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį Audi 100 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,45 promilių neblaivumas. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad dėl savo elgesio gailisi. Jis pripažino, kad 2025 m. birželio 1 d., apie 00.39 val. neblaivus vairavo automobilį Audi 100 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį jo tėvui V. R. Nurodė, kad 2025 m. gegužės 31 d. buvo pas savo draugę, su kuria kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Per visą vakarą jis išgėrė 8 skardines alaus. Maždaug apie vidurnaktį tarp jo ir draugės įvyko žodinis konfliktas, todėl jis supykęs automobiliu išvažiavo namo. (Duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai, patikrino jo neblaivumą ir nustatė jam didesnį nei dviejų promilių neblaivumą. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys surinkti rašytiniai įrodymai – tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys įrodymai. Policijos pareigūnams patikrinus kaltinamojo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0136, patikros sertifikato Nr. 2267349, tikrinimo rezultatai – 2025 m. birželio 1 d. 00.40 val. nustatytas 2,74 promilių neblaivumas, 01.05 val. nustatytas 2,45 promilių neblaivumas. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi D. R. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilės, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. R. pareiškė, kad sutinka, jog baudžiamoji byla būtų užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Prašo, esant galimybei, leisti sumokėti baudą per 9 mėnesių laikotarpį.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlo D. R. skirti BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 90 MGL (4 500 Eur) baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 MGL (3 000 Eur) baudą.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia, kad D. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore beveik šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad D. R., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, neabejotinai sukėlė pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis padarė baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. D. R. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dirba, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka nebaustas. Pateiktame pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam D. R. 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Teismas, įvertinęs nustatytas įtariamąjį ir jo nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta D. R. paskyrus prokurorės siūlomą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam –75 MGL (3 750 Eur). Teismo vertinimu, skirtina turtinio pobūdžio bausmė – bauda yra adekvati ir proporcinga padarytos veikos bei kaltinamojo asmenybės pavojingumui, neprieštarauja teisingumo principui.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir D. R. skirtina galutinė 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.
Pateiktame pareiškime prokurorė prašo nustatyti devynių mėnesių terminą baudos sumokėjimui, skaičiuojamą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Analizuojant BVK 6 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, skirtinos baudos dydį bei tai, kad kaltinamajam taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino turto vertę, daro išvadą, jog BVK 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – devynis mėnesius. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.
Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga D. R. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką padarė kai jam nustatytas 2,45 promilių neblaivumas beveik šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kadangi D. R. iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 2,45 promilių etilo alkoholio koncentracija, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, be to, tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių tokio poelgio padarinių, atsižvelgiant į tai, kad asmuo tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, anksčiau už KET pažeidimus nebaustas, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, D. R. nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas – 2 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 2 d., t. y. nuo dienos, kai D. R. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.
Teismas pažymi, jog baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis D. R. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį Audi 100 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų priteisia konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
Nagrinėjamu atveju automobilio vertės vertinimo specialistas neatliko, o VšĮ „Emprekis“ duomenų bazėje nėra duomenų apie 1993 m. laidos Audi 100 Avant vertę, nes VšĮ „Emprekis“ sistema senesnių kaip 1997 m. gamybos Audi markės automobilių vidutinės rinkos kainos nustatyti negali, nėra tokių paieškos klasifikatorių (1 t., b. l. 40–41). Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju automobilio vertė nustatoma remiantis kitais byloje esančiais duomenimis. Patikrinus internetinių skelbimų portaluose „AutoPlius“ bei „Autogidas“ esančius skelbimus, rastas vienintelis skelbimas, kuriame nurodoma parduodamo automobilio Audi 100, pirmos registracijos data – 1993 m., rida – 220 250 km, kaina 1 250 Eur (1 t., b. l. 42–43). Įvykio vietos bei daikto / automobilio apžiūros protokolu nustatyta, jog D. R. vairuoto automobilio Audi 100 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rida yra 510 868 km (1 t., b. l. 17–26), t. y. daugiau nei dviem kartais didesnė nei skelbime nurodyto automobilio užfiksuota rida. Be to, minėtame įvykio vietos bei daikto / automobilio apžiūros protokole buvo užfiksuota, jog konfiskuotino automobilio kėbulas turi smulkių defektų, yra paveiktas korozijos. Tiek pats kaltinamasis, tiek konfiskuotino turto savininkas liudytojas V. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog automobilio techninė būklė yra prasta, jis surūdijęs, ne visuomet užsiveda, turi elektros gedimą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ir vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, remiantis kaltinamojo D. R. ir turto savininko V. R. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais apie faktinę konfiskuotino automobilio būklę, šioje byloje konfiskuotino automobilio Audi 100 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta įvertinus skelbimų portale „Autogidas“ parduodamo automobilio vertę, proporcingai mažinama, atsižvelgiant į konfiskuotino automobilio daugiau nei du kartus didesnę ridą, jo kėbulo defektus bei faktinę techninę būklę ir nustatoma 500 Eur vertė, kuri, teismo nuomone, laikytina atitinkančia realią tokio automobilio vertę.
Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis Audi 100 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį kaltinamasis vairavo būdamas neblaivus, faktiškai priklauso trečiajam asmeniui V. R., kuris pagal byloje nustatytas aplinkybes nežinojo, kad jo automobilis bus naudojamas įstatymu uždraustai veikai daryti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, D. R. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant automobilio Audi 100 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 500 Eur.
2025 m. birželio 3 d. nutarimu automobilio savininkui V. R. grąžintas automobilis Audi 100 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio užvedimo raktelis, kurie paliktini teisėto savininko žinioje.
V. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu D. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamajam D. R. nebuvo taikomas.
Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, tai yra 3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. R. galutinę bausmę – 50 MGL, tai yra 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti D. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos – 2025 m. birželio 2 d.
Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones D. R. atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, išieškoti iš D. R. konfiskuotino automobilio Audi 100 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 500 Eur (penkis šimtus eurų).
Išaiškinti D. R., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 500 Eur (penki šimtai eurų), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų raštinės tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu [email protected]. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai.
D. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti D. R., kad:
1) Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 9 (devynis) mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
2) Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
3) Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
4) Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
5) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6) Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7) Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Agneta Bulakė