Ž. R. pagal BK 281¹ str.

Baudžiamoji byla Nr. e1-652-1208/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18115-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;

1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.2;

1.1.9.7; 1.1.9.13; 1.2.25.5; 2.1.16.1.10;

1.1.10.1.1; 2.1.16.3.12; 2.12.1.3; 2.12.1.4

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 16 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokuroro Rolando Juškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktiškai gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), įgijusi vidurinį išsilavinimą, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista:

1) Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu. Bausmę atlikusi, 2018 m. balandžio 16 d. išregistruota iš probuojamų asmenų registro, teistumas išnykęs;

2) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį – paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 4, 7 ir 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą probacijos laiką auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, pirmus 9 probacijos mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamos vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmę atlikusi, 2020 m. lapkričio 9 d. išregistruota iš probuojamų asmenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Ž. R. 2025 m. gegužės 25 d., apie 02.10 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. 3, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai 03.03 val. jai nustatytas 1,57 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais Ž. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji Ž. R. kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo transporto priemonę Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi. Gegužės 25 d., apie 02 val. buvo savo sode adresu: (duomenys neskelbtini), automobilį buvo palikusi už kelio, t. y. (duomenys neskelbtini), kadangi vakaro metu buvo pjauta žolė. Minėtą dieną dirbo sode ir vartojo alkoholį - degtinę, kiek jos išgėrė, tiksliai nežino, tačiau alkoholį vartojo nuo pietų meto. Po to kurį laiką negėrė, buvo laiko tarpas, kai nustojo vartoti alkoholį, sutemus nusprendė parsivaryti automobilį, kuris buvo paliktas kitapus kelio, jų sodo sklype. Ji iš esmės nevairuoja, nes neturi vairuotojo pažymėjimo, jo niekada neturėjo, tačiau vairuoti moka, nes kažkada bandė išsilaikyti vairuotojo pažymėjimą. Šiaip visada vairuoja jos sugyventinis R. M., su kuriuo ir gyvena. Sugyventinis alkoholio nevartoja, įvykio dieną jis buvo blaivus, tačiau tuo metu jis miegojo, ji nenorėjo jo žadinti ir nusprendė parvaryti automobilį. Nuėjusi prie automobilio, į jį atsisėdo, buvo jau tamsu. Nors ir nesijautė labai apsvaigusi, ji sumaišė savo ir kaimynų sklypo keliukus, norėjo apsisukti, tačiau važiuodama atbula užkabino jų kieme buvusį vazoną, tada iš namų išėjo kaimynai, ji jiems sakė, kad atlygins žalą, tuo metu jau moteris skambino policijai. Tada ji įsėdo į automobilį, apsisuko ir grįžo į savo sodo namelio sklypą, kuris yra maždaug už 50 metrų. Ji nenorėjo niekur važiuoti, nebuvo eisme, ji važiavo tik aklina gatve, kuri net nėra asfaltuota, iš vienos kelio pusės į kitą. Ji kaimynams prie pareigūnų prižadėjo atlyginti žalą už vazonus. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, čia pirmas toks atvejis, ji, kaip ir sakė, net nevairuoja. Automobilis nuosavybės teise priklauso jos dukrai S. B., ji leido juo naudotis jos sugyventiniui. Kaip ir minėjo, labai gailisi dėl savo tokio poelgio. Grįžusi į savo sodo namelį iškart prižadino sugyventinį ir tada jau atvyko policija. Išėjusi į kiemą, ji prisipažino, kad vairavo, ją matė ir kaimynai, ji su jais kalbėjo. Nieko neginčija, tik labai gailisi dėl savo poelgio, kadangi yra bedarbė, augina tris mažus vaikus, prašo jai skirti kuo minimalesnę bausmę (b. l. 162–165).

Liudytojas R. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis įprastai gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau atšilus orams didžiąją dalį savo laiko praleidžia savo žmonos sode adresu: (duomenys neskelbtini), čia stovi sodo namelis, kuriame jie ir nakvoja. Jis kartu su savo žmona M. B. liko nakvoti sode ir 2025 m. gegužės 25 d., jiems jau miegant, maždaug apie 02 val. nakties, jis pabudo ir ėjo į tualetą, kai per langą pamatė, kad sodo kieme ryškiai žiba automobilio šviesos, jis nustebo, kas čia naktį gali būti jų sodo namelio kieme. Kurį laiką pastovėjo prie lango ir pagalvojo, kad kažkoks pravažiuojantis žmogus paklydo, automobilio nei spalvos, nei markės negali pasakyti, tik žino, kad tamsios spalvos. Automobilis buvo įsukęs į jų sodo kiemą ir sustojęs, kurį laiką nejudėjo, stovėjo vietoje, vėliau atbulas pradėjo apsisukinėti, privažiavo prie jo pastatyto automobilio ir vėl kurį laiką pastovėjo. Automobilis nevažiavo link išvažiavimo, o vėl pajudėjo į priekį ir priartėjo link sodo namelio verandos, kadangi ilgomis šviesomis automobilis spigino į visą jų sodo namelį, jis nieko per daug neįžiūrėjo. Kai automobilis pastovėjo prie verandos, jis pradėjo judėti atbulomis link tokių krūmų ir stačios nuokalnės, ten automobiliui galima ir apsiversti, nes šalia sklypo yra status šlaitas, kuris veda link vandentiekio balos, šlaito aukštis maždaug 20 metrų. Tada jis išsigando, kad automobilis nusiris nuo šlaito, ir maždaug tuo metu atėjo jo žmona, jie abu neapsirengę išbėgo į kiemą, jis pradėjo rinkti telefono numerį 112 ir pamatęs, kad tas automobilis juda šlaito link, perdavė telefoną žmonai, pradėjo šaukti „stok stok stok“ ir bėgo link automobilio. Kas sėdėjo už vairo, jis nematė, buvo nakties metas, per daug tamsu, jį vis akino ilgosios šviesos, tačiau matė tik žmogaus siluetą, kad priekyje už vairo sėdėjo vienas žmogus, daugiau priekyje niekas nesėdėjo. Ar kas nors sėdėjo automobilio gale, negali atsakyti. Ar automobilio vairuotojas buvo blaivus, negali pasakyti, nes nežino. Kai jis pradėjo vairuotojui šaukti „stok stok stok“, automobilis sustojo, tada pasuko į kairę pusę ir išvažiavo iš jų sodo kiemo, pasuko į keliuką dešinėje, šiek tiek pavažiavo ir sustojo gretimame keliuke už medžio, nakties metu tai puikiai matėsi ir iš jo sodo teritorijos. Jis vairuotojo nesivijo, liko savo sodo teritorijoje. Policija atvyko gana greitai, tik jis su žmona grįžo į namelį apsirengti viršutinių rūbų. Buvo nakties metas, jis su žmona pakelti iš lovos, šiek tiek buvo išsigandę ir sutrikę, atvykus policijos pareigūnams, jie nuėjo prie minėto automobilio, po kiek laiko atėjo su kažkokia moterimi, kurios jokių duomenų nežino, jos nepažįsta asmeniškai, nėra jos anksčiau matęs. Ar ta pati moteris sėdėjo už automobilio vairo, jis negali pasakyti, kadangi nakties metu matė tik siluetą ir tik baiminosi, kad automobilis nenuvažiuotų nuo to skardžio. Negalėtų atpažinti moters, kuri sėdėjo už vairo, negali pasakyti, ar ji buvo blaivi, nematė, kad automobilio vairuotojas būtų užsivertęs butelį būdamas už vairo, nematė automobilio salono ir nematė, kas iš automobilio išlipo, nes vairuotojo nesivijo (b. l. 54–57).

Liudytoja M. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji įprastai gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau atšilus orams didžiąją dalį savo laiko praleidžia savo sode, kuris yra adresu: (duomenys neskelbtini), čia stovi sodo namelis, kuriame ji su vyru ir nakvoja. Ji kartu su vyru R. B. liko nakvoti sode ir 2025 m. gegužės 25 d., jiems jau miegant, maždaug apie 02 val., ją prikėlė vyras ir pasakė, kad pas juos sodo kieme kažkokia mašina sukiojasi po kiemą. Ji prabudo ir atėjo prie lango, ant lapelio užsirašė automobilio valstybinius numerius, kuriuos jai diktavo vyras, žiūrėdamas per langą, jų šiuo metu mintinai neprisimena. Kai minėtas automobilis pradėjo labiau sukinėtis po jų kiemą, jis buvo užvažiavęs ir ant jos gėlyno taip sutraiškydamas jos du vienetus hortenzijų ir vazoną su gėle „margenis“, jį visiškai sutrynė. Jos vyras, pamatęs tą automobilį pavojingai manevruojantį kieme, išbėgo į lauką jį stabdyti, jai į rankas įkišo savo telefoną, jau buvo pradėjęs skambinti pagalbos telefonu. Ji pradėjo kalbėti telefonu su bendrojo pagalbos centro darbuotoja, tuo metu kieme vyko chaosas, tas automobilis pavojingai sukinėjosi, tamsu, naktis, ji buvo išsigandusi, pamatė jos ištrintas gėles, buvo sutrikusi, todėl sunkiai susikalbėjo su operatore, tačiau jai nurodė adresą, į kurį atvykti ir pasakė transporto priemonės valstybinį numerį, operatorė nurodė laukti pareigūnų. Iki atvykstant pareigūnams minėtas automobilis jau buvo išsukęs iš jų kiemo ir sustojo gretimo kiemo teritorijoje. Tada atvykus policijos pareigūnams jie juos pasitiko savo sodo teritorijoje, paaiškino, kas nutiko. Po kiek laiko pareigūnai nuėjo iki automobilio, jis buvo tuščias, tada jie buvo savo kieme ir pareigūnai atsivedė kažkokią moterį, kurios jokių duomenų nežino, jos asmeniškai nepažįsta, nėra jos anksčiau mačiusi. Ji pyko dėl savo ištrintų gėlių, tačiau asmuo policijos pareigūnų akivaizdoje jai prižadėjo atlyginti už augalus žalą, todėl ji papildomo pareiškimo neteikė. Kas vairavo tą automobilį, ji nežino, buvo tamsu, negali pasakyti nieko, nes matė tik jo šviesas, vairuotojo silueto nematė, koks automobilis buvo, negali apibūdinti, nežino nei markės, nei spalvos, tik pasakė valstybinius numerius. Policija atvyko labai greitai, todėl jie iškart tik atvažiavę sustojo prie to pačio automobilio. Vėliau viską aiškinosi pareigūnai (b. l. 46–49).

Liudytoja S. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso automobilis Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko daugiau nei prieš metus, tikslios datos nepasakys, tačiau pirko savo reikmėms, planavo išsilaikyti teises ir turėti automobilį sau. Kadangi vairuotojo pažymėjimo iki šiol dar neišsilaikė, automobilį perleido naudotis savo patėviui R. M., kuris gyvena su jos mama Ž. R. Jos patėvis praktiškai nuo automobilio atsiradimo datos ir naudojasi juo. Ji, kadangi pati vairuoti teisės neturi, pageidauja, kad automobilis būtų gražintas jos patėviui R. M., jos mama taip pat neturi vairuotojo pažymėjimo. Ji dėl pačio įvykio sužinojo tik su ja susisiekus policijos pareigūnei, dėl automobilio išvaizdos ar apgadinimų ji jokių pretenzijų neturi ir nereikš, kadangi jis pilnai perleistas naudotis patėvio žinion, tik pats faktas, kad yra registruotas jos vardu. Jie visi kartu gyvena bute adresu: (duomenys neskelbtini), dar kartu gyvena ir du jos mažamečiai broliai ir viena sesė. Įvykio metu jos su mama ir patėviu sode nebuvo. Automobilio dokumentų prie savęs neturi, jie turėjo būti automobilyje. Pageidauja, kad, atsiimdamas automobilį, už jo saugojimo išlaidas atsiskaitytų jos patėvis (b. l. 62–65).

Liudytojas R. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad Ž. R. pažįsta apie 15 metų, pastaruosius 8 metus yra sugyventiniai, veda bendrą namų ūkį, per šį laiką susilaukė dviejų bendrų vaikų. Ž. R. dar turi du vaikus iš ankstesnių santykių. Šiuo metu jie visi kaip šeima gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Gali pasakyti, kad S. B. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, ji buvo pradėjusi laikytis vairuotojo pažymėjimą ir tuo metu nusipirko automobilį Nissan Primera, planavo išsilaikiusi vairuotojo pažymėjimą juo važinėti. Jai nepavyko išsilaikyti vairuotojo pažymėjimo, todėl šiuos mokslus ji atidėjo, automobilį jau buvo įsigijusi, būtent todėl automobilį naudojimuisi perleido jam, jis yra vienintelis šeimoje turintis vairuotojo pažymėjimą. Šiuo automobiliu naudojasi nuo jo nupirkimo dienos, jis reikalingas vežioti vaikus į darželį, pas gydytojus ir kitoms šeimos reikmėms, jis naudojamas kiekvieną dieną. Jie su automobiliu vyksta ir į sodą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Tai yra būtinas daiktas jų šeimai ir jos reikmėms kiekvieną dieną, užtikrinant vaikų mokslus bei aprūpinimą, jis juo vyksta ir į darbą į skirtingus objektus, kadangi dirba statybose pagal individualią veiklą. Jų šeima kito automobilio neturi. Kad jo sugyventinė vairavo automobilį, jis sužinojo tik tada, kai ji jį prikėlė naktį, prieš atvykstant policijai. Jo sugyventinė neturi vairuotojo pažymėjimo, kiek ji jam sakė, tiesiog norėjo pastatyti automobilį į kiemą nuo šalikelės, kaip ten viskas gavosi, jis nieko nežino, nes tuo metu miegojo. Jis alkoholio nevartoja apie 10 metų, įvykio dieną buvo blaivus, jo sugyventinė dienos metu dirbdama sode gurkšnojo alkoholinius gėrimus, kiek ji išgėrė, jis nežino, neskaičiavo. Jis yra vienintelis šeimos aprūpintojas materialiai, todėl jų finansinė padėtis yra sudėtinga, moka už nuomojamą butą, už vaikų darželius, už visas vaikų išlaidas, komunalinius, kurą ir t. t., jis pilnai išlaiko šeimą, Ž. R. šiuo metu niekur nedirba dėl sveikatos problemų. Jis padės parvaryti automobilį iš automobilių saugojimo aikštelės iki vietos, kurioje S. B. įsipareigojo saugoti automobilį, t. y. (duomenys neskelbtini). Kaip ir kokiomis aplinkybėmis Ž. R. neteko vairuotojo pažymėjimo, nieko nežino, negali pakomentuoti. Jeigu įmanoma, prašo jo sugyventinei taikyti kuo minimalesnę bausmę, kadangi dėl šios situacijos kilo nesusipratimas, ji galėjo prikelt jį ir jis būtų parvaręs minėtą automobilį, tačiau saugojo jo poilsį, nes visą dieną dirbęs, pavargęs užmigo, jo sugyventinė įprastai niekada nesinaudoja transporto priemone, nedalyvauja eisme, už tai šeimoje yra atsakingas jis, mano, kad ji nieko blogo nenorėjo padaryti (b. l. 91–94).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės B. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. gegužės 25 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu E. J. ekipažo šaukiniu „1707“, apie 02.07 val. buvo gautas pranešimas iš Alytaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), į pranešėjo kiemą įvažiavo galimai neblaivi moteris automobiliu Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, pamatė stovintį minėtą automobilį, juos pasitiko R. B., kuris nurodė, kad į jo kiemą įvažiavo automobilis, galimai neblaivi moteris. R. B. nurodė, jog norėjo pasikalbėti su moterimi, tačiau ji nesileido į kalbas, R. B. pasakė, jog kvies policiją, tuomet moteris pabėgo. Pabendravus su R. B., nusprendė patikrinti šalia esantį namą, duris atidarė Ž. R., paklausus, ar moteris vairavo automobilį, iš pradžių moteris tikino, jog nevairavo, tačiau bekalbant prisipažino, jog vairavo minėtą automobilį. Ž. R. papasakojo, jog susipyko su draugu ir nusprendė važiuoti namo, tačiau įvažiavo ne į tą keliuką, kadangi automobilio langai buvo aprasoję. Nuo moters jautėsi alkoholio kvapas, ji keitė parodymus. 2025 m. gegužės 25 d., 02.42 val. pirmuoju pūtimu alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARJK-0094, metrologinės patikros Nr. 2265623, moteriai nustatytas 1,72 promilių neblaivumas. 2025 m. gegužės 25 d. 03.03 val. antruoju pūtimu alkoholio kiekio matuokliu vairuotojai nustatytas 1,57 promilių neblaivumas. Automobilis nuvežtas į saugomą transporto priemonių aikštelę, adresu Alytus, Santaikos g. 31D, užplombuotas plombomis Nr. (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini). Ž. R. neturi teisės vairuoti automobilį, ji nebuvo sulaikyta (b. l. 5–6).

Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur stovi automobilis Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra pilkos spalvos. Ant automobilio galinės sėdynės yra mineralinio vandens butelis „Vytautas“, bagažinėje yra šepetys ir juodos spalvos daiktadėžė. Tarp priekinių automobilio sėdynių yra skardinė su užrašu „Radler 0.0“. Automobilio priekyje, keleivio pusėje, daiktadėžėje yra daug popieriaus lapų (b. l. 14–16, 18–24).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte nurodyta, kad automobilis Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), nuvežtas saugoti į Santaikos g. 31D, Alytus (b. l. 34–39).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad Ž. R. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą – gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą, alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, ARJK-0094, metrologinės patikros Nr. 2265623, 2025 m. gegužės 25 d. 02.42 val. pirmojo patikrinimo metu nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, 03.03 val. antrojo patikrinimo metu nustatytas 1,57 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais Ž. R. sutiko (b. l. 30–33).

VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra S. B., savininko deklaracijos kodas suteiktas (duomenys neskelbtini), automobilis įgytas pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį už 500 Eur (b. l. 40).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad 2025 m. gegužės mėnesį automobilio Nissan Primera 2.2 dCi, 2003 m. laidos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1 440 Eur (b. l. 41).

Iš asmens duomenų išrašo matyti, kad S. B. nėra išduotas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 66–67).

Iš asmens duomenų išrašo matyti, kad R. M. turi vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas (duomenys neskelbtini) ir galioja iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 95–96).

Iš asmens duomenų išrašo matyti, kad tarp Ž. R. nėra išduotas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 104).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo bei bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamoji Ž. R., pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą S. B. vardu, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,57 promilės neblaivumas. Kaltinamoji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką bei nurodė, kad dėl savo elgesio gailisi. Jis pripažino, kad 2025 m. gegužės 25 d., apie 02 val. buvo savo sode adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtą dieną dirbo sode ir nuo pietų vartojo alkoholį - degtinę. Po to kurį laiką negėrė, sutemus nusprendė parsivaryti automobilį, kuris buvo paliktas kitapus kelio, jų sodo sklype. Ji neturi ir niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau vairuoti moka. Nors ir nesijautė labai apsvaigusi, ji sumaišė savo ir kaimynų sklypo keliukus, norėjo apsisukti, tačiau važiuodama atbula užkabino jų kieme buvusį vazoną. Tokius kaltinamosios parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys surinkti rašytiniai įrodymai – liudytojų R. B., M. B., S. B., R. M. parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys įrodymai. Policijos pareigūnams patikrinus kaltinamosios blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest“, Nr. ARJK-0094, patikros Nr. 2265623, tikrinimo rezultatai – 2025 m. gegužės 25 d. 02.42 val. nustatytas 1,72 promilės neblaivumas, 03.03 val. nustatytas 1,57 promilės neblaivumas. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi Ž. R. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilės, jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, Ž. R. pareiškė, kad sutinka, jog baudžiamoji byla būtų užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi, dydžiu ir kitais klausimais.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlo Ž. R. skirti BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, o jos vykdymą atidėti, paskiriant intensyvią priežiūrą – jos buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant ją būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus, jeigu tai susiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, atsižvelgia, kad Ž. R. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, alkoholio koncentracija jos iškvėptame ore daugiau nei tris kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, be to, ignoruodama aplinkybę, kad apskritai neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Kaltinamoji padarė baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. Ž. R. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji nedirba, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka bausta 3 kartus – vieną iš jų už tai, kad 2023 m. birželio 20 d. vairavo automobilį neturėdama teisės jo vairuoti ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti abu susidūrę automobiliai, turi nesumokėtų administracinių baudų. Pateiktame pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prokuroras prašo skirti kaltinamajai Ž. R. 45 parų arešto bausmę, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 parų arešto bausmę. Teismas, įvertinęs nustatytas įtariamąją ir jos nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta Ž. R. paskyrus prokuroro siūlomą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatymų leidėjo numatytas šios bausmės vidurkis – 45 parų arešto bausmę. Pagrindo mažinti arešto bausmės trukmę teismas neįžvelgia. Kaltinamosios padarytos veikos pavojingumas yra didelis, ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, neturint teisės vairuoti transporto priemones, kai tokios teisės nėra įgijusi, apgadino kitų asmenų turtą ir tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Be to, Ž. R. 2023 m. birželio 20 d. vairavo transporto priemonę neturėdama teisės jos vairuoti, dėl ko buvo nubausta administracine tvarka. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji savo veiksmų nevertina kritiškai, yra linkusi pakartotinai nusižengti. Teismo vertinimu, skirtina arešto bausmė yra adekvati ir proporcinga padarytos veikos bei kaltinamosios asmenybės pavojingumui, neprieštarauja teisingumo principui.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad švelniausia su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, įprastai skiriama pirmą kartą nusikaltimą padariusiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad Ž. R. teistumai yra išnykę, ji laikoma neteista, tačiau kartu pažymėtina, jog bauda yra ekonominio pobūdžio bausmė, kurią skiriant, privalu įvertinti ir realias galimybes paskirtą baudą sumokėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji nedirba, turi nesumokėtų administracinių baudų, teismui nėra žinomos jos pajamos bei galimybė sumokėti paskirtą baudą, todėl baudos paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kadangi jos atlikimo galimybės nagrinėjamu atveju galėtų būti itin menkos. Akcentuotina ir tai, kad pati kaltinamoji sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pripažino savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo (arešto) bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zODYtNzQ2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-386-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-386-746/2015">2K-7-386-746/2015</a>), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo. Teismo nuomone, Ž. R. nesiekia tokio pavojingumo, kad ją reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui, be to, kaip nurodė pati kaltinamoji, ji augina tris nepilnamečius vaikus, kuriems reikalinga priežiūra. Kaltinamosios elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei trumpalaikis izoliavimas, kad ji ateityje daugiau nenusikalstų. Svarbu ir tai, kad jei Ž. R. nesilaikys arešto bausmės atidėjimo pareigų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo kaltinamajai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamosios atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jai skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių terminui, paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą – jos buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant ją nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus jeigu tai susiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 75 straipsnio 6 dalies 7 punktas), per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas) ir per bausmės laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas).

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad Ž. R. nusikaltimą padarė neturėdama teisės vairuoti kelių transporto priemones, nes tokios teisės niekada nebuvo įgijusi. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga Ž. R. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kadangi Ž. R. iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 1,57 promilių etilo alkoholio koncentracija, ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, be to, ji apgadino kitų asmenų turtą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių tokio poelgio padarinių, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, Ž. R. nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas – 3 metai, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismas pažymi, jog baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamoji Ž. R. nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262-489/2017">2K-262-489/2017</a>, 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022, 2K-30-788/2023). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktą, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį kaltinamoji vairavo būdama neblaivi, registruotas kaltinamosios dukros S. B. vardu, tačiau S. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog minėtas automobilis yra pilnai perleistas R. M. žinion bei jis juo disponuoja nuo automobilio įgijimo dienos, todėl laikytina, kad faktinis transporto priemonės savininkas ir valdytojas yra kaltinamosios sugyventinis R. M., kuris pagal byloje nustatytas aplinkybes nežinojo, kad jo automobilis bus naudojamas įstatymu uždraustai veikai daryti. Vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, kartu gyvenantis ir santuokos neįregistravęs asmuo laikytinas kaltinamojo šeimos nariu. Ikiteisminio tyrimo metu tiek pati kaltinamoji, tiek jos sugyventinis R. M. nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kartu susilaukė dviejų vaikų, taigi šiuo atveju gali būti taikomos BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Nekonfiskavus transporto priemonės, kuri teismo pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone, kaltinamoji gyvendama šeimoje su R. M., kuris yra faktinis konfiskuotinos transporto priemonės savininkas ir valdytojas, turėtų galimybę vėl pasinaudoti automobiliu. Būtų pažeista asmeninių kaltinamosios ir jos sugyventinio interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui

Esant nurodytoms aplinkybėms, nustačius BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą pagrindą ir esant galimybei konfiskuoti automobilį (nes automobilis nėra paslėptas, sunaikintas ir pan.), o taip pat siekiant užtikrinti, kad kaltinamoji Ž. R. ateityje neturėtų galimybės nekliudomai naudotis minėtu automobiliu bei daryti naujus teisės pažeidimus, kaltinamajai taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

V. Kiti klausimai

Ž. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 29 d. prokuroro Rolando Juškevičiaus nutarimu paskirtas laikinas (nuo 2025 m. gegužės 29 d. iki 2025 m. rugsėjo 29 d.) nuosavybės teisės apribojimas S. B. vardu registruotam automobiliui Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliekamas galioti iki baudžiamosios poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ž. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 6 dalimis, Ž. R. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad ji nuo 23.00 val. iki 06.00 val. privalo būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus, jeigu tai susiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 7, 10 punktais, įpareigoti Ž. R. per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per bausmės laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti Ž. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones Ž. R. atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalies 3 punktu, konfiskuoti S. B. vardu registruotą automobilį Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti Ž. R., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

Taip pat, išaiškinti Ž. R., kad:

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agneta Bulakė