Kasacinio skundo Nr. DOK-1793/2021
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00242-2019-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Daugėlos ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nuteistojo V. L. (V. L.) gynėjo advokato Sergejaus Milovo kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 14 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistojo gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir atleisti V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Anot kasatoriaus, bylą nagrinėję teismai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ir šis pažeidimas sąlygojo netinkamą BK 37 straipsnio taikymą.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio skundo Nr. DOK-1793/2021
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00242-2019-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Daugėlos ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nuteistojo V. L. (V. L.) gynėjo advokato Sergejaus Milovo kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 14 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistojo gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir atleisti V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Anot kasatoriaus, bylą nagrinėję teismai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ir šis pažeidimas sąlygojo netinkamą BK 37 straipsnio taikymą.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasaciniame skunde skundžiamas BK 37 straipsnio netaikymas. Kasatoriaus įsitikinimu, kaltinamojo nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas nebuvo tiek stiprus ir ilgai trunkantis, kad eliminuotų galimybę V. L. veiką vertinti kaip mažareikšmę ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio tvarka. Apeliacinės instancijos teismo išvados, anot gynėjo, dėl V. L. kaltės yra ydingos, nes padarytos neįvertinus visų šiam klausimui reikšmingų bylos įrodymų ir jais patvirtintų bylos aplinkybių, teismas nors ir pripažino, kad nukentėjusysis G. M. įvykio metu patyrė fizinį skausmą, jo požymių mažareikšmiškumo kontekste neanalizavo. Taigi, kaip matyti, kasatorius BK 37 straipsnio netinkamą taikymą grindžia netinkamai atliktu įrodymų vertinimu bei nesutikimu su teismų išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Pagal tokius kasatoriaus argumentus kasacinis teismas turėtų iš naujo vertinti bylos įrodymus bei nustatyti kitokias nei nustatė žemesnės instancijos teismai faktines bylos aplinkybes ir V. L. padarytą nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme. Tačiau nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir bylos įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad šie kasatoriaus argumentai buvo išdėstyti ir jo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas juos išsamiai išnagrinėjo ir išdėstė motyvuotas išvadas, kodėl nuteistojo V. L. padarytos nusikalstamos veikos negalima pripažinti mažareikšme. Vien tai, kad kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo atveju buvo padaryta baudžiamojo įstatymo taikymo klaida.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde neišdėstyti teisiniai argumentai dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų, kurie duotų pagrindą abejoti teismų priimtų sprendimų teisėtumu. Taigi paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo V. L. (V. L.) gynėjo advokato Sergejaus Milovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Arvydas Daugėla
Tomas Šeškauskas
