E. M. pagal BK 140 str., 284 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-15-648/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45772-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.1.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės, Danutės Jočienės, Artūro Ridiko, Tomo Šeškausko, Algimanto Valantino ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nukentėjusiajam V. K. ir jo atstovui advokatui Tomui Jurgelioniui,

nuteistajai E. M. ir nuteistosios gynėjui advokatui Remigijui Merkevičiui,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. M. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros. Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas, iš E. M. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 16,79 Eur nukentėjusiojo V. K. gydymo išlaidoms atlyginti. Nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš E. M. jam priteista 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš E. M. nukentėjusiajam V. K. priteista 1500 Eur proceso išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 18 d. nutartis, kuria nuteistosios E. M. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus apeliacinis skundas atmestas. Iš nuteistosios E. M. nukentėjusiajam V. K. priteista 1100 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimo.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir išklausiusi nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. E. M. nuteista už tai, kad 2019 m. spalio 26 d. apie 1.36 val. gatvėje prie pastato (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia papurškė ašarinių dujų nukentėjusiajam V. K. į veidą, taip padarė abiejų akių ragenų ir junginių pirmojo laipsnio (cheminį) nudegimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. K. sveikatą.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistosios E. M. gynėjas advokatas R. Merkevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 18 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Abiejų instancijų teismai pažeidė BK 140 straipsnio 1 ir 4 dalis, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 166 straipsnio 2 ir 3 dalis, 167 straipsnio 1 dalį ir 171 straipsnio 1 dalį, taip pat atitinkamai ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus bei 332 straipsnio 3 ir 5 dalis, nes: 1) šioje baudžiamojoje byloje apskritai nėra procesinio sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą; 2) nusikalstama veika, nurodyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti persekiojama tik esant nukentėjusio asmens skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui (BK 140 straipsnio 4 dalis ir BPK 167 straipsnio 1 dalis), o šioje byloje nėra tokio proceso akto, kurio pagrindu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Abiejų instancijų teismai taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir kitas su įrodinėjimu ir atskiromis įrodymų rūšimis susijusias BPK nuostatas, dėl to šios baudžiamosios bylos procesas kaip visuma tapo nesąžiningas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies požiūriu. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, motyvuotai neatsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį ir 332 straipsnio 3 dalį.

2.2. Pagal BPK 166 straipsnio 2 ir 3 dalis, 167 straipsnio 1 dalį, 171 straipsnio 1 dalį ir kai kurias kitas BPK nuostatas bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – Rekomendacijos) 5–10, 12 punktus, ikiteisminis tyrimas privalo būti pradėtas, o pradėtas jis gali būti tik vienintele procesine forma – priimant procesinį sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Šioje byloje nėra priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl E. M. veiksmų. Pažymėtina, kad V. K. 2019 m. lapkričio 20 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nėra rezoliucijos pradėti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. K. 2019 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45772-19 taip pat nėra formuluojamas (išreiškiamas) procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Kita vertus, 2019 m. lapkričio 18 d. tyrėja J. K. net ir nebūtų galėjusi teisėtai pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes tuo metu dar nebuvo gautas V. K. pareiškimas (BPK 167 straipsnio 1, 4 dalys, Rekomendacijų 104, 109 ir kai kurie kiti punktai).

2.3. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45772-19 2019 m. spalio 26 d. buvo pradėtas ne dėl E. M., o dėl T. M. veiksmų, taip pat ne dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, o dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 284 straipsnyje. Taigi šio ikiteisminio tyrimo pradėjimas nebuvo susietas nei su E. M., nei su nusikalstama veika, dėl kurios ji yra nuteista, o 2020 m. sausio 27 d. nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl T. M. įkaltintos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 284 straipsnyje, apskritai nebeliko jokios nusikalstamos veikos, dėl kurios būtų pradėtas šis ikiteisminis tyrimas. Taigi ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios skundžiamais teismų sprendimais yra nuteista E. M., apskritai net nebuvo pradėtas procesiniu sprendimu, taip yra iš esmės pažeistos BPK 166 straipsnio 2 ir 3 dalys, 167 straipsnio 1 dalis, 171 straipsnio 1 dalis, taip pat Rekomendacijų 5–10, 12 punktai, kurie įpareigoja, prieš pradedant atlikti ikiteisminį tyrimą, priimti formalų procesinį sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, tuo būdu ir drausdami atlikti proceso (tyrimo) veiksmus, jei prieš tai nėra priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Baudžiamojo persekiojimo institucijų veikimas nepriėmus procesinio sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą yra ab initio (nuo pradžios) neteisėtas, veikimas ultra vires (viršijant įgaliojimus), o tokio veikimo metu gauti duomenys yra gauti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir yra neleistini įrodinėjimo procese (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

2.4. Pažymėtina ir tai, kad: 1) V. K. pareiškimas yra neregistruotas nei policijos įstaigoje, nei prokuratūroje, iš baudžiamosios bylos medžiagos neįmanoma suprasti, kada ir kam jis pateikė pareiškimą, kaip apskritai šis pareiškimas atsidūrė bylos medžiagoje; 2) pareiškimu V. K. neprašė pradėti ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 1 dalyje; 3) dėl V. K. pareiškimo nepriimtas joks procesinis sprendimas (jame nėra rezoliucijos pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jame įvardytos nusikalstamos veikos pagal Rekomendacijų 6 punktą). Šias faktines aplinkybes apibendrinant kartu su pirmiau išdėstytomis, darytina teisinė išvada, kad šioje byloje nėra nukentėjusiojo skundo, kuris yra būtinas siekiant pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (BK 140 straipsnio 4 dalis, 167 straipsnio 1 dalis). Esant tokiai procesinei situacijai, teismai privalėjo šią baudžiamąją bylą nutraukti (BK 140 straipsnio 4 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šiuo aspektu aktuali ir reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisinė pozicija dėl procesinio sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą nepriėmimo procesinės reikšmės ir sukuriamų teisinių padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcyLTQ5NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-172-495/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-172-495/2023">2K-172-495/2023</a>).

2.5. Abiejų instancijų teismai visiškai neanalizavo ir nevertino byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, kad V. K. užpuolė T. M. ir antrą kartą, ir E. M., papurkšdama V. K. dujų, gynėsi ir gynė T. M. nuo šio antrojo užpuolimo. Skundžiamame nuosprendyje liko neatsakyta į esminį klausimą, ar po pirmojo V. K. ir T. M. susirėmimo (kuris yra įvertintas kitoje baudžiamojoje byloje, todėl neaptariamas) V. K. T. M. užpuolė ir antrą kartą. Šiuo aspektu aktualūs įrodymai – V. K. iš karto po įvykio ir 2019 m. lapkričio 13 d. vykusios apklausos metu duoti parodymai, kuriuose jis pripažįsta buvus ir antrąjį užpuolimą, J. K. parodymai, duoti 2019 m. lapkričio 22 d. vykusios apklausos metu, J. K. 2019 m. spalio 26 d. skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą, E. P. T. M. 2019 m. spalio 26 d. rašytos žinutės – nebuvo teismų aptarti ir įvertinti.

2.6. Abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus aptardami ir vertindami liudytojų E. G., T. M. ir pačios E. M. parodymus. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino baudžiamosios bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, motyvuotai neatsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, tai sukliudė šiam teismui išsamiai, objektyviai, sąžiningai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti joje teisingą teismo baigiamąjį aktą. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo ir neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su E. M. įkaltinama tariama dujų V. K. papurškimo priežastimi; susijusius su nukentėjusiojo V. K. bei liudytojų J. K., E. P., A. V. ir A. V. suinteresuotumu, jų parodymų prieštaravimais tarpusavyje bei kitiems bylos įrodymams; taip pat susijusius su liudytojos N. K. parodymų ištyrimu ir įvertinimu.

2.7. Baudžiamosios bylos procesas tęsiasi akivaizdžiai per ilgai ir tokią šio proceso trukmę nulėmė vien tik baudžiamojo persekiojimo institucijų ir teismo (ypač pirmosios instancijos) elgesys. Nors įvykis nutiko 2019 m. spalio 26 d. ir nuo pat pradžių buvo aišku, kad įvykio metu E. M. papurškė dujų V. K., pranešimas apie įtarimą jai įteiktas tik po pusantro mėnesio. V. K. E. M. apkaltino tik po beveik vieno mėnesio nuo įvykio – 2019 m. lapkričio 20 d., neilgai trukus po to, kai V. K. nepavyko susitaikyti su T. M. ir taip baigti jam (V. K.) pradėto ikiteisminio tyrimo dėl T. M. sužalojimo. Taigi E. M. apkaltinimas buvo akivaizdžiai gynybinė-puolamoji V. K. akcija, ja siekta, dirbtinai sudarant problemas E. M., priversti T. M. susitaikyti su V. K. ir taip užbaigti V. K. baudžiamąjį persekiojimą. Pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla buvo nagrinėjama beveik trejus metus (nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2023 m. birželio mėn.), visą šį laiką E. M. buvo taikoma kardomoji priemonė, jai buvo sukelta nežinia kiek dar besitęsianti emocinė įtampa ir psichologinis stresas, tai neabejotinai pakenkė ir jos, ir jos šeimos, ir proceso metu gimusio vaiko sveikatai. Tokioje procesinėje situacijoje akivaizdu, kad šioje byloje yra pažeista E. M. teisė į adekvačią (tinkamą, teisingą) baudžiamosios bylos proceso trukmę (BPK 44 straipsnio 5 dalis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis) ir šis pažeidimas vis dar nėra tinkamai įvertintas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nuteistosios E. M. gynėjo advokato R. Merkevičiaus kasacinis skundas tenkinamas.

Dėl BK 140 straipsnio 1 ir 4 dalių taikymo, BPK 166 straipsnio 2 ir 3 dalių, 167 straipsnio 1 dalies reikalavimų laikymosi

4. Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad E. M. nepagrįstai nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes byloje nėra procesinio sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, taip pat nėra nukentėjusiojo skundo, kurio pagrindu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 140 straipsnio 1 ir 4 dalis – ir padarė esminius BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 166 straipsnio 2 ir 3 dalių, 167 straipsnio 1 dalies, 171 straipsnio 1 dalies pažeidimus.

5. Ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalis). BPK nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas (BPK 166 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas detaliai nereglamentuoja ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau pagal BPK 166 straipsnio 3 dalį kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Ši tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Rekomendacijose dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos. Pagal Rekomendacijų (toliau – Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. I-15 redakcija) 5 punktą, sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą formos yra rezoliucija, tarnybinis pranešimas, prokuroro reikalavimas, nutarimas (prokuroro).

6. Nagrinėjamoje byloje yra aktualus klausimas, ar buvo laikytasi ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarkos, nustatytos BPK 167 straipsnio 1 dalyje. Pagal BPK 167 straipsnio 1 dalį, dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 145, 148, 148¹ straipsniuose, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 152, 154, 165, 168 straipsniuose, 178 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 179 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 183 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 184 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188 straipsnyje, 294 straipsnio 1 dalyje, 313 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Baudžiamajame įstatyme taip pat imperatyviai nurodyta, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas kaltininkas atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių (BK 140 straipsnio 4 dalis). Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. Taigi, tiek materialiosios, tiek proceso teisės normose įtvirtintas teisinis reguliavimas kategoriškai nustato, kad dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų nepakanka nustatyti konkrečios nusikalstamos veikos požymių, o tam, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir (ar) kaltininkui būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtina nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens (jo teisėto atstovo) valios išraiška, kuri įgyvendinama pateikiant teisėsaugos institucijai skundą, pareiškimą ar pranešimą.

7. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje teismų praktika dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kai yra būtinas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas, buvo nevienareikšmė.

7.1. Pavyzdžiui, teismas, aiškindamas BPK 167, 407 ir 409 straipsnių nuostatų (galiojusių iki 2017 m. spalio 1 d.) reikalavimus baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, padarytas artimoje aplinkoje, yra konstatavęs, kad padaryti ikiteisminių tyrimų pradėjimo pažeidimai (tyrimai pradėti nesant nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo) pripažinti formaliais, nes nagrinėtose situacijose svarbesniu teisiniu gėriu laikyta nukentėjusiųjų teisių apsauga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTktNTA3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-99-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-99-507/2015">2K-99-507/2015</a>, 2K-446-942/2015, 2K-265-976/2017). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad ši praktika buvo formuojama galiojant BPK XXX skyriaus „Privataus kaltinimo bylų procesas“ nuostatoms ir nulemta bylose esamos konkrečios situacijos. Privataus kaltinimo bylų procesą reguliavusioms normoms netekus galios, nurodytose kasacinės instancijos teismo nutartyse esantys išaiškinimai neturi precedento galios nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, kurios turi smurto artimoje aplinkoje požymių ir nurodytos BPK 167 straipsnio 3 dalyje (į sąrašą patenka ir BK 140 straipsnio 1 dalis), pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas.

7.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, suformuotoje baudžiamosiose bylose, kuriose ikiteisminiai tyrimai pradėti bendra tvarka po nukentėjusiųjų kreipimosi į teisėsaugos institucijas ir kuriose kilo ginčų dėl tokio kreipimosi formos, be kita ko, yra aiškinta, jog nukentėjusiojo iniciatyva pradėti ikiteisminį tyrimą, reiškiama skundu, nėra apribota tam tikra skundo forma, todėl neprieštarauja įstatymo prasmei tokie atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas nukentėjusiajam pareiškus valią pradėti ikiteisminį tyrimą įvairiomis formomis (pvz., protokolu-pareiškimu), tarp jų ir procese duodamais parodymais, nes BPK nėra nustatyta nei nukentėjusiojo skundo, nei jo teisėto atstovo pareiškimo forma ir turinys. Esminė reikšminga aplinkybė tokiu atveju yra tai, ar nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas išreiškė norą, ėmėsi iniciatyvos pradėti baudžiamąjį procesą dėl padarytos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ2LTMwMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-346-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-346-303/2017">2K-346-303/2017</a>, 2K-134-222/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTY5Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-697/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-697/2020">2K-102-697/2020</a>, 2K-148-697/2021).

7.3. Kai nagrinėjant bylą teisme paaiškėja, jog kaltininkas pakeitus kaltinimą gali būti pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK straipsnį (jo dalį), pagal kurį asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, tai savaime nereiškia BPK 167 straipsnio nuostatų pažeidimo, tokiu atveju reikia išsiaiškinti nukentėjusiojo (jo teisėto atstovo) poziciją dėl kaltininko baudžiamojo persekiojimo proceso tęstinumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTY5Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-697/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-697/2020">2K-102-697/2020</a>, 2K-256-648/2022).

8. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje taip pat suformuota ir kitokia praktika (kuri plėtojama pastaruoju metu ir aktuali nagrinėjamoje byloje), kad pagal teisinį reguliavimą, įtvirtinantį baudžiamojo proceso tvarką bylose dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BPK 167 straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis procesas neįmanomas, jei nėra nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro atitinkamo reikalavimo. Sisteminis, istorinis, loginis, gramatinis baudžiamojo proceso ir baudžiamojo įstatymų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad dėl ikiteisminio tyrimo pagal BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytus straipsnius pradžios turi būti aiškiai išreikšta nukentėjusiojo valia, įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente – skunde ar nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiškime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26/2014">2K-26/2014</a>, 2K-235-942/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTItNzE5LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-12-719/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-12-719/2022">2K-12-719/2022</a>). Įstatymų leidėjas nereglamentuoja, kokia forma ta valia turi būti išreiškiama, tačiau baudžiamasis įstatymas (pavyzdžiui, BK 139 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 4 dalis ir kt.) imperatyviai nurodo, kad už tam tikras nusikalstamas veikas baudžiamoji atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Šiuo aspektu kasacinėje jurisprudencijoje yra pasakyta, kad baudžiamasis įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nukrypstant nuo jame apibrėžtų konkrečios nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių ar baudžiamosios atsakomybės kilimo pagrindų, nes tai yra viena esminių teisingo baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTItNzE5LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-12-719/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-12-719/2022">2K-12-719/2022</a>). Išplėstinė teisėjų kolegija tokiam BPK 167 straipsnio 1 dalies ir baudžiamojo įstatymo nuostatų aiškinimui pritaria. Nevykdant šių nuostatų, būtų aiškiai paneigiama (nebetektų prasmės) viena iš BPK 3 straipsnyje nustatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, t. y. praktiškai neatsirastų sąlygų taikyti BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą taisyklę.

9. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad baudžiamajame procese dažnos situacijos, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas ir atliekamas dėl nusikalstamų veikų, kurioms BPK 167 straipsnio nuostatos netaikomos, ir tik vėliau ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad galimai buvo padarytos minėto straipsnio 1 dalyje išvardytos nusikalstamos veikos. Tokia situacija pati savaime nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir vyko neteisėtai, o jo metu duomenys gauti neteisėtu būdu. Teismų praktikoje yra suformuluotos procesinės taisyklės, kad tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma, jog įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, jeigu ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jis turi kreiptis į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, ir apie susidariusią padėtį informuoti prokurorą, kuris turėtų nuspręsti, ar pateiks reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Jei ikiteisminį tyrimą atlieka prokuroras, jis turi kreiptis į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, arba pareikšti reikalavimą. Nuo paaiškėjimo, kad byloje procesas galimas tik įvykdžius BPK 167 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, momento iki reikiamo skundo, pareiškimo ar reikalavimo gavimo jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai negali būti atliekami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26/2014">2K-26/2014</a>, 2K-235-942/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTItNzE5LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-12-719/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-12-719/2022">2K-12-719/2022</a>). Aptartų reikalavimų nesilaikymas suponuoja BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą aplinkybę, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, o kartu reiškia ir tai, kad tiek pats ikiteisminis tyrimas, tiek atskiri jo veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, o jų pagrindu gauti duomenys gali būti pripažinti gautais pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTItNzE5LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-12-719/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-12-719/2022">2K-12-719/2022</a>).

10. Šiame kontekste pažymėtina, kad, nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas iš viso neturi įgaliojimų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų (išskyrus išimtį, įtvirtintą BPK 167 straipsnio 3 dalyje). Pagal BPK 167 straipsnio 2 dalį, nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu, jeigu nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Ikiteisminio tyrimo pareigūno įgaliojimai, esant tokiai situacijai, apibrėžti Rekomendacijų 109 punkte, jame nurodyta, kad, ikiteisminio tyrimo įstaigoje ar prokuratūroje gavus informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, nurodytą BPK 167 straipsnio 1 dalyje, tačiau nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras privalo įvertinti, ar ši veika turi visuomeninę reikmę ir ar asmuo, kuriam padaryta žalos, dėl svarbių priežasčių negali ginti savo interesų. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nusprendęs, kad ši veika turi visuomeninę reikšmę arba kad asmuo, kuriam padaryta žalos, dėl svarbių priežasčių negali ginti savo interesų, surinktą medžiagą perduoda prokurorui spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prokuroro reikalavimu. Šioje byloje aplinkybių, dėl kurių būtų buvę galima pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro reikalavimu, nebuvo.

11. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas Nr. 1-45772-19 buvo pradėtas 2019 m. spalio 26 d. dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 284 straipsnyje, vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu (ikiteisminio tyrimo pareigūnui pačiam nustačius nusikalstamos veikos požymius) pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos U. P. 2019 m. spalio 26 d. tarnybinį pranešimą, šiame pranešime nurodyta, kad 2019 m. spalio 26 d. apie 1.30 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, T. M., būdamas neblaivus, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sukėlė muštynes, per jas nukentėjo V. K.. Pažymėtina, kad nurodytame tyrėjos tarnybiniame pranešime yra aiškiai suformuluotas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnį, įvardytas asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, – T. M., be to, laikantis BPK 171 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešta prokurorui. Ikiteisminio tyrimo metu T. M. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 284 straipsnyje, padarymo, o V. K. apklaustas kaip liudytojas ir nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju. Šiuo atveju pažymėtina, kad dėl to paties įvykio buvo pradėtas ir kitas ikiteisminis tyrimas, kuriame jau V. K. buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 284 straipsnį.

12. Atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 1-45772-19, 2019 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja J. K. surašė tarnybinį pranešimą, jame nurodė, kad ikiteisminiame tyrime gauta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamojo T. M. žmona E. M. nukentėjusiajam V. K. papurškė į akis dujų, dėl to pastarasis patyrė fizinį skausmą ir jam prireikė medicinos pagalbos, tokiais savo veiksmais E. M. galimai padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Šiame tarnybiniame pranešime nėra sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nurodytą BK straipsnį. Byloje taip pat nustatyta, kad surašant 2019 m. lapkričio 18 d. tarnybinį pranešimą nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo dėl E. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn byloje nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog minėtame tyrėjos tarnybiniame pranešime nėra išreikštas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau tai jis nelaikė procesiniu pažeidimu. Teismas nurodė, kad „tiesiog tame pačiame ikiteisminiame tyrime dar vienas asmuo, t. y. E. M., buvo pripažinta įtariamąja“ (apeliacinės instancijos teismo nutarties 13 punktas). Iš teismo motyvų galima suprasti, kad susiklosčiusioje situacijoje nereikėjo pradėti ikiteisminio tyrimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra neteisinga ir nepagrįsta.

13. BPK 167 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą. Taigi, nurodyta taisyklė reglamentuoja procesinę situaciją, kai įtariamajam jau yra atliekamas ikiteisminis tyrimas bendra tvarka ir nustatomi požymiai nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimo atlikimo reikia gauti nukentėjusiojo skundą ar jo atstovo pareiškimą. Pažymėtina, kad BPK konkrečiai nėra nurodyta, jog tokiu atveju turi būti pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas.

14. Tačiau nagrinėjamoje byloje bendra tvarka pradėtame ikiteisminiame tyrime, kuriame įtarimai buvo pareikšti T. M., susiklostė kitokia procesinė situacija, tai yra tyrimą atliekanti tyrėja nustatė, kad ne įtariamasis, o kitas asmuo – E. M. – galimai padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios pagal BPK 167 straipsnio 1 dalies nuostatas ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Taigi, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju, nustačius E. M. veiksmuose nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių, buvo būtina pradėti ikiteisminį tyrimą, o tam turėjo būti gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Tik nukentėjusiajam ar jo teisėtam atstovui pateikus skundą (pareiškimą), ikiteisminio tyrimo pareigūnė turėjo nustatyta forma (rezoliucija ar tarnybiniu pranešimu) priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir, jei paaiškėjusi nusikalstama veika bus tiriama anksčiau pradėtame ikiteisminiame tyrime, nurodyti tai rezoliucijoje ar tarnybiniame pranešime (BPK 167 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų 95 punktas). Neįvykdžius šių procesinių sąlygų, atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl E. M. galimai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo jokio teisėto pagrindo. Tačiau iš bylos medžiagos išplaukia, kad bendra tvarka pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas toliau, buvo renkami duomenys apie E. M. galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (2019 m. lapkričio 19–22 d. buvo apklausti 5 liudytojai, daromos užklausos, vėliau E. M. pareikšti įtarimai). Taigi ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos buvo atliekami nepradėjus ikiteisminio tyrimo, nors toks procesinis sprendimas buvo būtinas, todėl pats ikiteisminio tyrimo procesas neatitiko teisėtumo reikalavimų.

15. Be to, kasaciniame skunde kasatorius teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra nukentėjusiojo skundo, kaip atskiro proceso akto, kurio pagrindu buvo galima pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl ikiteisminio tyrimo neteisėtumo, padarė išvadą, kad nors tyrėjos tarnybinis pranešimas surašytas anksčiau, nei nukentėjusysis 2019 m. lapkričio 20 d. pateikė pareiškimą, nėra BPK 167 straipsnio nuostatų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pažeidimo, nes nukentėjusysis dar apklausiamas įvykio dieną nurodė E. M. galimus nusikalstamus veiksmus (apeliacinės instancijos teismo nutarties 14 punktas). Ši apeliacinės instancijos teismo išvada neteisinga dviem aspektais:

15.1. Pirma, teismo išvada, kad nukentėjusysis pareiškimą pateikė tyrimui 2019 m. lapkričio 20 d., neparemta bylos duomenimis. Iš tikrųjų, iš bylos medžiagos nėra aišku, kada šis pareiškimas ikiteisminio tyrimo įstaigoje buvo gautas. Priešingai nei kiti byloje gauti dokumentai, nukentėjusiojo pareiškimas nėra registruotas (jame nėra žymos apie gavimą Vilniaus apskrities VPK, datos ir suteikto registracijos numerio), o iš pareiškimo priedo (VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išrašo) matyti, kad medicinos išrašas buvo išduotas 2019 m. lapkričio 27 d. (1 t., b. l. 10), t. y. septyniomis dienomis vėliau, nei neva surašytas ir pateiktas nukentėjusiojo pareiškimas. Be to, byloje yra tyrėjos 2019 m. lapkričio 22 d. datuotas minėtai gydymo įstaigai adresuotas paklausimas, kuriuo prašoma pateikti V. K. gydymosi kortelės kopiją, tai yra nelogiška, jei tokie duomenys jau buvo gauti 2019 m. lapkričio 20 d. kartu su V. K. pareiškimu. Taigi, nukentėjusiojo pareiškimas, datuotas 2019 m. lapkričio 20 d., ikiteisminio tyrimo įstaigoje negalėjo būti gautas jame nurodyta data. Be to, dėl nukentėjusiojo pareiškimo nebuvo pradėtas joks procesas (dėl jo nepriimtas joks sprendimas), jis tiesiog įdėtas į bylą. Tokia procesinių dokumentų atsiradimo bylos medžiagoje ydinga praktika yra niekaip nepateisinama ir neleistina. Pažymėtina, kad dokumento registravimas nėra savitikslis, dokumento registracija įtraukiant jį į įstaigos dokumentų apskaitą ir suteikiant jam atskirą numerį užtikrina jo oficialumo įrodymą. Šiuo atveju, nesant duomenų apie dokumento registraciją, nėra galimybės nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis nukentėjusiojo V. K. pareiškimas buvo gautas ikiteisminio tyrimo įstaigoje. Bet kokiu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad dėl byloje esančio nukentėjusiojo pareiškimo joks procesinis sprendimas nepriimtas, jo pagrindu ikiteisminis tyrimas nepradėtas.

15.2. Antra, apeliacinės instancijos teismo nutartyje teigiama, kad BPK 167 straipsnio pažeidimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nepadaryti ir dėl to, kad nukentėjusysis jau pirmoje apklausoje žodžiu apibūdino E. M. galimai nusikalstamus veiksmus. Nors teismas išsamiau nepasisako, bet galima spręsti, kad teismas šį liudytojo apklausos protokolą (jame užfiksuotus žodinius paaiškinimus apie įvykio aplinkybes) iš esmės prilygino nukentėjusiojo skundui. Pažymėtina, kad liudytojo apklausos protokolas negali būti prilyginamas nukentėjusiojo skundui BPK 167 straipsnio prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26/2014">2K-26/2014</a>). Be to, 2019 m. spalio 26 d. apklausos protokole yra užrašyti V. K. parodymai apie įvykio aplinkybes, tačiau nėra juridiškai reikšmingų formuluočių, iš ko būtų galima spręsti, kad jis jau pirmoje apklausoje pareiškė savo valią dėl E. M. baudžiamojo persekiojimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu V. K. buvo apklaustas tik tą vienintelį kartą. Tuo tarpu, atliekant proceso veiksmus dėl E. M. galimai padarytos veikos, nukentėjusysis papildomai apklaustas nebuvo, nors tokia apklausa buvo reikalinga, ypač aiškinantis nukentėjusiojo valią baudžiamąja tvarka persekioti E. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 284 straipsnį, kaip buvo prašoma pareiškime.

16. Apibendrindama tai, kas pasakyta, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad, atliekant baudžiamojo proceso veiksmus nustatyta tvarka nepradėjus ikiteisminio tyrimo, negalima užtikrinti proceso dalyvių (tiek įtariamojo, tiek ir nukentėjusiojo ar kitų asmenų) teisių (teisėtų interesų) ir laisvių, taikyti kardomąsias ar kitas baudžiamojo poveikio priemones, teisėtai rinkti duomenis, reikšmingus atskleidžiant nusikalstamas veikas, pasiekti kitus baudžiamojo proceso tikslus. Darytina išvada, kad dėl padarytų pažeidimų E. M. baudžiamojo persekiojimo procesas neatitiko baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatų, prieštaravo proceso legalumo ir teisingumo principams. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad 2020 m. sausio 27 d. ikiteisminis tyrimas įtariamajam T. M. nutrauktas nesant nusikalstamos veikos, nurodytos BK 284 straipsnyje, požymių. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nuo šios datos jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje byloje iš viso negalėjo būti atliekami.

17. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas – BK 140 straipsnio 1 ir 4 dalys, iš esmės pažeistos BPK 166 straipsnio 2 ir 3 dalių, BPK 167 straipsnio 1 dalies nuostatos, ignoruota BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta procesinė taisyklė, todėl buvo suvaržytos įstatymų garantuotos E. M. teisės ir padaryti pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini ir baudžiamoji byla E. M. nutrauktina.

Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 18 d. nutartį ir bylą E. M. nutraukti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Rima Ažubalytė

Danutė Jočienė

Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas

Algimantas Valantinas

Artūras Pažarskis