Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-66-458/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06458-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.1;
2.1.15.3.3.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės, Eligijaus Gladučio, Aurelijaus Gutausko, Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Audronės Kartanienės ir Arvydo Daugėlos (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
civilinės atsakovės bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje įgaliotai atstovei teisininkei J. M.,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje įgaliotos atstovės teisininkės J. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. už nusikaltimo, nurodyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje, padarymą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui laiduotojai L. K.
Priteista iš bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajam A. V. 1276,10 Eur turtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai 1589,17 Eur gydymo išlaidų.
Priteista iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. ir bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje iš kiekvieno po 450 Eur nukentėjusiajam A. V. turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 28 d. nutartis, kuria, be kita ko, civilinės atsakovės bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovės teisininkės J. M. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendis pakeistas dėl neteisingai išspręsto proceso išlaidų atlyginimo klausimo – priteista iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. nukentėjusiajam A. V. 900 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi civilinės atsakovės įgaliotos atstovės teisininkės J. M., prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro D. Čapliko, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, kai dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2019 m. vasario 15 d. apie 11.08 val. UAB,,T“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB „T“ techninių apžiūrų kontrolieriumi, neįsitikinęs, kad automobilių judėjimo zonoje nėra klientų, ir neįspėjęs jų pasišalinti iš šios zonos dėl galimo transporto priemonės judėjimo, vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe“ ir juo užvažiavo ant patalpose stovinčio kliento A. V. kairės kojos.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu civilinės atsakovės bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje įgaliota atstovė teisininkė J. M. prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimų dalis dėl turtinės žalos atlyginimo ir priimti naują nutartį: pripažinti kilusį įvykį draudžiamuoju eismo įvykiu pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir atmesti civilinių ieškovų A. V. ir Valstybinės ligonių kasos reikalavimus bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ (toliau – ir BTA) filialui Lietuvoje. Kasatorė skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai priteisti turtinę žalą civiliniams ieškovams A. V. ir Valstybinei ligonių kasai yra neteisingi, priimti netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Teismai neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias eismo įvykio pripažinimą draudžiamuoju įvykiu pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, apibrėžiančias eismo įvykio sąvoką, nepagrįstai transporto priemonės funkcijas sutapatino su darbuotojo, vykdančio darbo pareigas, funkcijomis, iškraipė teisinių sąvokų apibrėžimus, nesivadovavo šiuo klausimu naujausia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas, ESTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad pagrindinė transporto priemonės funkcija yra ne pats judėjimas savaime, o dalyvavimas kelių transporto priemonių eisme, vykstant iš vienos vietos į kitą, turint tikslą pasiekti galutinį kelionės tašką, t. y. įprastai nuvykti į konkrečią apibrėžtą vietą, nepagrįstai susiaurino transporto priemonės funkciją.
2.3. Teisingumo Teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendime byloje Vnuk, C-162/13, vertindamas, ar gali būti taikoma traktoriaus (transporto priemonės) valdytojo civilinės atsakomybės draudimo apsauga, jeigu jis naudojamas darbui, o ne kaip transporto priemonė, skirta kelių eismui, išaiškino, kad „transporto priemonių (eismas)“ apima bet kokį transporto priemonės naudojimą, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją; minėta sąvoka apima traktoriaus manevrą ūkio kieme, siekiant į daržinę įvairuoti prie šio traktoriaus prijungtą priekabą, taip pat išaiškino, kad transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo galiojimui nėra reikšminga, ar transporto priemonė naudojama kelyje ar ne, nėra svarbu ir tai, ar ji naudojama kaip darbo mašina. 2018 m. lapkričio 15 d. sprendime byloje C-648/17 Teisingumo Teismas, atsakydamas į klausimą, ar sąvoka „transporto priemonių (eismas)“ apima situacijas, kai transporto priemonė apgadinama atidarant automobilio dureles abiem transporto priemonėms nejudant, pažymėjo, kad aktuali sąvoka „transporto priemonių (eismas)“ iš principo apima bet kokį transporto priemonės naudojimą, kuris atitinka įprastą jos, kaip vežti skirtos priemonės, funkciją, ir nusprendė, kad sąvoka „transporto priemonių (eismas)“ nepriklauso nuo teritorijos, kur transporto priemonė yra naudojama, ir, be kita ko, nuo aplinkybės, kad atitinkama transporto priemonė yra įvykio momentu sustojusi ir yra stovėjimo aikštelėje. Be to, aplinkybė, kad įvykį lėmė ne transporto priemonės vairuotojo, bet jos keleivio veiksmai, neleidžia savaime manyti, kad transporto priemonės naudojimas tuo momentu neatitiko transporto priemonės funkcijos. Taigi transporto priemonės valdytojui civilinė atsakomybė gali būti taikoma ne tik už judančia transporto priemone sukeltus teisės pažeidimus, bet ir už tokius, kai žala padaroma transporto priemonei nejudant (pavyzdžiui, sustojus neleistinoje vietoje, nepaženklinus stovinčios transporto priemonės atitinkamais ženklais tamsiu paros metu, neįjungus avarinio signalo ir pan.). Šią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-153/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-153/2008">3K-3-153/2008</a>).
2.4. Teisingumo Teismas, įvertinęs Antrosios Tarybos direktyvos 84/5/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo 2 straipsnio 1 dalį, kurioje minimos transporto priemonės, kuriomis naudojasi ar jas vairuoja, ir šios direktyvos 3 straipsnį, kuriame nurodytas vairuotojas ar bet kuris kitas asmuo, kuris pagal civilinę teisę įvykio atveju turi atsakyti ir kurio atsakomybė apdrausta (privalomuoju) draudimu, padarė išvadą, kad šis draudimas susijęs su civiline atsakomybe, kylančia ne tik vairuojant transporto priemones, bet ir kitaip jas naudojant, ir ne tik dėl vairuotojo, bet ir dėl kitų asmenų naudojimosi jomis (2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje AS „BTA Baltic Insurance Company“, C-648/17, 43 punktas). Šie Teisingumo Teismo sprendimai aiškiai parodo, kad vairuotojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas galioja ir tais atvejais, kai žala padaroma transporto priemone, kuri žalos padarymo atveju faktiškai nedalyvauja eisme, t. y. nejuda iš taško A į tašką B. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas taip pat apima tuos atvejus, kai žala padaroma ne tik vairuojant transporto priemones, bet ir kitaip jas naudojant.
2.5. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad techninės apžiūros metu siekiama patikrinti transporto priemonės techninę būklę, kad ateityje ją būtų galima saugiai naudoti viešajame eisme, ir kad pats transporto priemonės judėjimas techninės apžiūros metu nėra susijęs su jos tiesioginiu dalyvavimu viešajame eisme ir negali būti jam prilygintas, nepagrįstai prilygino sąvoką „viešasis eismas“ tik eismui keliais. Kaip minėta, sąvoka „transporto priemonių (eismas)“ apima ne tik kelių eismo situacijas, t. y. eismą viešuosiuose keliuose (Teisingumo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas byloje Nunez Torreiro, C-334/16, 28 punktas). Sąvokos „transporto priemonių (eismas)“ apimtis taip pat nesiejama su žemės sklypo, kuriame motorinė transporto priemonė naudojama, charakteristikomis (Teisingumo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, C-514/16, 35 punktas). Privalomojo draudimo direktyvos buvo taikytos įvykiams, įvykusiems neviešame kelyje – ūkio kieme (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Vnuk), ant negrįsto keliuko vynuogyne, esančiame iš terasų sudarytame sklype su nuolydžiu (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Rodrigues de Andrade), taip pat teritorijose, į kurias patekimas yra apribotas, – kariniame poligone, skirtame vikšrinėms transporto priemonėms (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Nunez Torreiro).
2.6. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad A. K. vairuojamas automobilis „Hyundai Santa Fe“ buvo naudojamas ne kaip transporto priemonė, o kaip techninės apžiūros objektas (darbo priemonė), tinkamai nesivadovavo Teisingumo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendime byloje Rodrigues de Andrade, C-514/16, pateiktais išaiškinimais ir niekaip neargumentavo, kodėl transporto priemonės buvimas techninės apžiūros objektu šiuo konkrečiu atveju eliminuoja jos buvimą transporto priemone Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo prasme. Minėto sprendimo 37, 38, 40 punktuose Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai transporto priemonės (pavyzdžiui, traktoriai), be to, kad yra naudojamos kaip transporto priemonės, tam tikromis aplinkybėmis dar gali būti naudojamos kaip darbo mašinos, svarbu nustatyti, ar tuo momentu, kai įvyko įvykis, su kuriuo susijusi ši transporto priemonė, ta transporto priemonė iš esmės buvo naudojama kaip transporto priemonė ar kaip darbo mašina, t. y. dirbo darbo režimu.
2.7. Teismas ydingai sutapatino darbuotojo A. K. darbo funkcijas atliekant transporto priemonės techninę apžiūrą su transporto priemonės „Hyundai Santa Fe“ funkcija. Jokios savarankiškos darbo funkcijos įvykio metu ši transporto priemonė neatliko. Tuo momentu, kai įvyko įvykis, transporto priemonė buvo naudojama pagal savo kaip transporto priemonės paskirtį.
2.8. Minėtos transporto priemonės patikros vietoje galioja Kelių eismo taisyklės (toliau – KET). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalis nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šios nuostatos pakartotos KET 9 punkte. Pagal KET 101 punktą, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Šias pagrindines saugaus eismo taisykles 2019 m. vasario 15 d. pažeidė transporto priemonės „Hyundai Santa Fe“ valdytojas UAB „T“ darbuotojas.
2.9. Pirmiau išdėstyti argumentai pagrindžia išvadą, kad transporto priemonė „Hyundai Santa Fe“ 2019 m. vasario 15 d. nebuvo naudojama kaip darbo mašina, buvo naudojama kaip transporto priemonė ir pagal Teisingumo Teismo praktiką patenka į transporto priemonių (eismo) sąvoką, todėl įvykis privalo būti kvalifikuotas kaip draudžiamasis eismo įvykis pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį. Taigi teismai nepagrįstai priteisė iš UAB „T“ draudikės BTA dėl 2019 m. vasario 15 d. įvykio kilusią žalą A. V. ir Valstybinei ligonių kasai pagal bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. BCAD 027354. Minėta sutartis sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011.1 pagrindu (toliau – ir Taisyklės). Bendroji civilinė atsakomybė buvo apdrausta savanoriškai ir priimant draudikės, t. y. BTA, draudimo sąlygas, sutinkant su Taisyklėmis. Taisyklių specialiųjų sąlygų 4 skirsnyje yra išvardyti nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus BTA neprivalo mokėti draudimo išmokos ir neatlygina patirtų nuostolių. Šio skirsnio 4.1.23 punktu nustatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas reikalavimas atlyginti žalą, susijusią su žala dėl motorinių transporto priemonių, kurių valdytojų civilinė atsakomybė privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eksploatavimo. Draudimo sutarties prasme įvykis laikomas nedraudžiamuoju, kai jis pripažįstamas draudžiamuoju eismo įvykiu ir jam turi būti taikoma Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta apsauga. Dėl to civilinė atsakovė bendrovė „ADB Compensa Vienna Insurance Group“, kaip transporto priemonės „Hyundai Santa Fe“ valdytojo draudikė, privalo atlyginti tiek nukentėjusiam A. V. padarytą žalą, tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, susijusią su A. V. gydymu.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Civilinės atsakovės bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje įgaliotos atstovės teisininkės J. M. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl tinkamo civilinio atsakovo nustatymo
4. Civilinės atsakovės kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias eismo įvykio pripažinimą draudžiamuoju įvykiu pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) nuostatas, todėl nepagrįstai iš civilinės atsakovės priteisė turtinę žalą civiliniams ieškovams A. V. ir Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.
5. Draudžiamojo įvykio sąvoka įtvirtinta TPVCAPDĮ (2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) 2 straipsnio 3 dalyje. Pagal ją draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal TPVCAPDĮ turi būti išmokama išmoka.
6. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad aiškinant šios normos turinį svarbu pažymėti, kad TPVCAPDĮ nuostatomis yra įgyvendinta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniam reguliavimui Europos Sąjungos teisėje skirta 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyva 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo; 1983 m. gruodžio 30 d. Antroji Tarybos direktyva 84/5/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo; 1990 m. gegužės 14 d. Trečioji Tarybos direktyva 90/232/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo; 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (Ketvirtoji transporto priemonių draudimo direktyva); 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 72/166/EEB, 84/5/EEB, 88/357/EEB ir 90/232/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/26/EB, susijusias su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Visos nurodytose direktyvose įtvirtintos taisyklės kodifikuotos 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo, kuri galioja nuo 2009 m. spalio 27 d. Ja panaikintos ankstesnės penkios direktyvos, o nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į naująją direktyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018 26, 27 punktai).
7. Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pabrėžęs, kad nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, ypač nacionalinio įstatymo, priimto konkrečiai (-ioms) direktyvai (-oms) įgyvendinti, nuostatas, turi pareigą jas aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į susijusios direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas joje nustatytas rezultatas (šiuo klausimu žr., be kita ko, ESTT 2005 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Vasiliki Nikoloudi prieš Organismos Tilepikoinonion Ellados AE, C-196/02, 73 punktą; 2010 m. sausio 28 d. sprendimo byloje Uniplex (UK) Ltd prieš NHS Business Services Authority, C-406/08, 45, 46 punktus ir juose nurodytą praktiką). Taip pat turi būti atsižvelgta ir į atitinkamą Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą aiškinant direktyvų, kurios įgyvendintos konkrečioje byloje taikytinais nacionalinės teisės aktais, nuostatas.
8. Teisingumo Teismas nuosekliai plėtoja praktiką dėl Direktyvos 72/166/EEB 3 straipsnio 1 dalyje, kurios turinys iš esmės atitinka Direktyvos 2009/103/EB 3 straipsnio pirmos ir antros pastraipų turinį, įtvirtintos sąvokos „transporto priemonių [eismas]“ aiškinimo.
9. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad sąvoka „transporto priemonių [eismas]“ apima bet kokį transporto priemonės naudojimą, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją, kaip antai traktoriaus manevrą ūkio kieme, siekiant prie šio traktoriaus prijungtą priekabą įstumti į daržinę (žr. ESTT 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimo byloje Damijan Vnuk prieš Zavarovalnica Triglav d.d., C-162/13, 59 punktą). Tai, ar transporto priemonės variklis įvykio momentu buvo įjungtas, neturi reikšmės (ESTT 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, C-514/16, 39 punktas). Taigi transporto priemonės (ne)judėjimo faktas (jos stacionarumas ar mobilumas) negali būti aiškinamas kaip galintis riboti įvykio, kuriame ji dalyvavo, (ne)priskyrimą draudžiamiesiems įvykiams.
10. Teisingumo Teismas taip pat yra pasisakęs, kad sąvoka „transporto priemonių [eismas]“ apima ne tik kelių eismo situacijas, t. y. eismą viešuosiuose keliuose. Į sąvokos „transporto priemonių [eismas]“ taikymo sritį patenkančiomis taip pat pripažintos situacijos, kai: 1) karinė visureigė transporto priemonė buvo naudojama karinėms pratyboms vietovėje, kuri nebuvo pritaikyta ratinių transporto priemonių eismui (ESTT 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas byloje N??ez Torreiro, C-334/16); 2) stovėjimo aikštelėje stovinčios transporto priemonės keleivis, atidarydamas šios transporto priemonės dureles, kliudė šalia stovinčią kitą transporto priemonę ir ją apgadino (ESTT 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje BTA Baltic Insurance Company, C-648/17); 3) pastato privačiame garaže pastatyta transporto priemonė užsidegė, taip sukeldama gaisrą, kurio priežastis – šios transporto priemonės elektros sistema, nors minėta transporto priemonė nebuvo pajudinta iš vietos daugiau nei 24 valandas iki gaisro (ESTT 2019 m. birželio 20 d. sprendimas byloje L?nea Directa Aseguradora, C-100/18).
11. Kartu Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad svarbu nustatyti, ar tuo momentu, kai įvyko įvykis, su kuriuo susijusi transporto priemonė, ta priemonė iš esmės buvo naudojama kaip transporto priemonė, ir tokiu atveju šis naudojimas patenka į sąvoką „transporto priemonių [eismas]“, ar kaip darbo mašina, ir tokiu atveju tokio naudojimo ta sąvoka neapima. Teisingumo Teismas nusprendė, kad traktorius, stovėjęs vietoje su įjungtu varikliu, leidžiančiu palaikyti vynuogyno herbicidų purkštuvo siurblio veikimą, kuris dėl nuošliaužos išsijudino, apvirto ir mirtinai sužalojo ūkio darbuotoją, buvo daugiausia naudojamas kaip darbo mašina, todėl sąvoka „transporto priemonių eismas“ neapėmė bylos aplinkybių (Teisingumo Teismo sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, 40 punktas).
12. Apibendrinant pirmiau aptartą Teisingumo Teismo praktiką, pažymėtina, jog sprendžiant, ar įvykis kvalifikuotinas kaip transporto priemonių eismo įvykis, kuriam gali būti taikoma privalomojo draudimo apsauga, vieta, kurioje įvykis įvyksta, nėra svarbi. Toks įvykis gali vykti tiek kelyje, tiek ir viešoje ar privačioje teritorijoje (žr. ESTT 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimo byloje Vnuk, C-162/13, 19 ir 59 punktus; 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo byloje Rodrigues de Andrade, C‑514/16, 7 ir 9 punktus; 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo byloje N??ez Torreiro, C-334/16, 30 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Esminę reikšmę turi funkcija, pagal kurią transporto priemonė eismo įvykio metu yra naudojama. Transporto priemonės naudojimas, atitinkantis įprastą jos funkciją, apima eismo keliais atvejus (t. y. jos naudojimą kaip vežti skirtos priemonės), tačiau jais neapsiriboja. Antai transporto priemonės naudojimas atitinka įprastą jos funkciją, kai transporto priemonė nevažiuoja, bet stovi stovėjimo aikštelėje, ir neturi reikšmės tai, ar atitinkamos transporto priemonės variklis įvykio momentu buvo užvestas (žr. ESTT 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje BTA Baltic Insurance Company, C-648/17, 37–40 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Taip pat transporto priemonės pastatymas privačiame garaže yra jos naudojimas, kuris atitinka jos, kaip transporto priemonės, funkciją (žr. ESTT 2019 m. birželio 20 d. sprendimo byloje L?nea Directa Aseguradora, C-100/18, 48 punktą).
13. Savo esme analogiškos pozicijos laikomasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, jog sprendžiant, ar įvykis kvalifikuotinas kaip transporto priemonių eismo įvykis, kuriam gali būti taikoma privalomojo draudimo apsauga, esminę reikšmę turi ne vieta, kurioje įvykis įvyksta, bet funkcija, pagal kurią transporto priemonė tuo metu yra naudojama. Jeigu transporto priemonės naudojimas atitinka įprastą jos funkciją, a fortiori (tuo labiau) tai apima eismo keliais atvejus, tačiau jais neapsiriboja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018, 31 punktas).
14. Nagrinėjamu atveju teismai, nustatę faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad įvykis nelaikytinas draudžiamuoju įvykiu pagal TVPCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalį, nes transporto priemonė nedalyvavo viešajame eisme, vykstant iš vienos vietos į kitą, turint tikslą pasiekti galutinį kelionės tašką (konkrečią apibrėžtą vietą). Išplėstinė septynių teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Teisingumo Teismo pateiktus išaiškinimus į privalomojo draudimo sritį patenka ne tik kelių eismo situacijos, t. y. eismas viešuosiuose keliuose, tačiau bet koks transporto priemonės naudojimas, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją. Kaip minėta, privalomojo draudimo direktyvos buvo taikytos ir situacijose, kai transporto priemonė nevažiuoja, bet stovi stovėjimo aikštelėje ar privačiame garaže. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai dalyvavimą kelių transporto priemonių eisme nepagrįstai laikė būtinąja sąlyga tam, kad įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju.
15. Pripažintini nepagrįstais ir teismų motyvai ginčo įvykio nelaikyti draudžiamuoju dėl to, kad automobilis „Hyundai Santa Fe“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo naudojamas kaip darbo priemonė. Minėta, kad, remiantis Teisingumo Teismo praktika, transporto priemonės naudojimas nepatenka į sąvoką „transporto priemonių [eismas]“, kai ta priemonė buvo naudojama darbo režimu (kaip darbo mašina). Todėl svarbu nustatyti, ar tuo momentu, kai įvyko įvykis, su kuriuo susijusi konkreti transporto priemonė, ji iš esmės buvo naudojama kaip transporto priemonė, ar kaip darbo mašina.
16. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pritaria kasacinio skundo argumentams, kad apeliacinės instancijos teismas ydingai sutapatino darbuotojo A. K. darbo funkcijas, atliekant transporto priemonės techninę apžiūrą, su pačios transporto priemonės (lengvojo automobilio) funkcija. Pažymėtina, kad dalis transporto priemonių (pavyzdžiui, traktoriai, ekskavatoriai), be to, kad yra naudojamos kaip transporto priemonės, tam tikromis aplinkybėmis dar gali būti naudojamos kaip darbo mašinos (angl. a machine for carrying out work).
17. Techninės apžiūros metu lengvasis automobilis jokios savarankiškos darbo funkcijos neatliko. Tuo momentu, kai įvyko ginčo įvykis, transporto priemonė buvo naudojama pagal savo kaip transporto priemonės paskirtį. Transporto priemonės techninė apžiūra yra periodiškai pasikartojantis ir būtinas etapas, sudarantis transporto priemonės naudojimo būtinąją sąlygą. Atitinkamai pavojus, sukeltas transporto priemonės judėjimo, atsiradusio privalomosios techninės apžiūros atlikimo metu (A. K. automobiliu judant keltuvo link), savo esme yra neatsiejamas nuo įprastos transporto priemonės funkcijos, t. y. „važiuoti“.
18. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, jog transporto priemonė buvo techninės apžiūros objektu, savaime nelemia išvados, kad ji buvo naudojama kaip darbo mašina. Transporto priemonės naudojimas, atitinkantis įprastą jos funkciją, remiantis pirmiau aptarta Teisingumo Teismo praktika, patenka į „transporto priemonių [eismo]“ sąvoką, atitinkamai jo metu įvykęs įvykis pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalies prasme. Bylą nagrinėję teismai nurodyto įvykio nepagrįstai nepripažino draudžiamuoju eismo įvykiu, nusprendė, kad TPVCAPDĮ nuostatos nėra taikomos.
19. Pagal bylos duomenis transporto priemonė „Hyundai Santa Fe“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria dėl neatsargumo techninės apžiūros metu buvo nesunkiai sužalotas A. V., buvo apdrausta ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė faktines aplinkybes ir dėl to tarp šalių nėra ginčo, kad civilinė atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kaip transporto priemonės „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo draudikė, dėl 2019 m. vasario 15 d. įvykio yra išmokėjusi nukentėjusiajam A. V. 297,24 Eur išmoką turtinei žalai atlyginti ir 3500 Eur išmoką neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 165–166), nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo A. K. atlygino nukentėjusiajam 200 Eur turtinę žalą (2 t., b. l. 186). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiajam A. V. jau yra atlyginta 3500 Eur dydžio neturtinė žala ir 497,24 Eur dydžio turtinė žala.
20. Kasaciniu skundu civilinė atsakovė „AAS BTA Baltic Insurance Company“, kaip UAB „T“ atsakomybę apdraudusi draudikė, prašo atmesti civilinių ieškovų A. V. ir Valstybinės ligonių kasos reikalavimus padengti dėl negautų pajamų padarytą 1276,10 Eur turtinę žalą, Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 1589,17 Eur turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiojo A. V. gydymu.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnyje nustatyta, kad įstatymų ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Taigi, kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Draudiko pareiga atlyginti žalą tokiais atvejais kyla iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-288/2010, 2K-86/2012).??? Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įvykio metu UAB „T“ buvo apdraudusi savo bendrąją civilinę atsakomybę draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Draudimo sutartis, sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011.1 pagrindu, įtvirtino nuostatas, reglamentuojančias, be kita ko, individualias draudimo sąlygas – civilinės atsakomybės įtraukimą draudėjui vykdant profesinę veiklą (5 skirsnio 15.15 punktas), taip pat specialiąsias sąlygas – nedraudžiamuosius įvykius (4 skirsnis). Minėtos individualios draudimo sąlygos nustatė, kad į draudimo apsaugą, be kita ko, yra įtraukta draudėjo civilinė atsakomybė už tretiesiems asmenims padarytą turtinę žalą, kuri kilo draudėjui nevykdant ar netinkamai vykdant profesinę veiklą, nurodytą draudimo liudijime. Kartu su draudėju šiuo aspektu apdrausti draudėjo darbuotojai, atliekantys darbą darbo arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikė draudėjo nurodymu ir buvo jo kontroliuojami (5 skirsnio 15.15 punkto 2.1 ir 2.2 papunkčiai).
22. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamo civilinio atsakovo klausimas nagrinėjamoje byloje spręstinas vertinant, ar neatsargus nukentėjusiojo sužalojimas padarytas pirmiausia netinkamai vykdant profesinę veiklą transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo procese. Pažymėtina, kad teismai nagrinėjamos bylos aplinkybių aspektu pagrįstai vertino, kurios draudimo įmonės sutartimi suteikta draudimo apsauga apima minėtą žalą. Transporto priemonės judėjimas techninės apžiūros stotyse vyksta pagal specialius teisės aktus, reglamentuojančius šių įmonių veiklą. Todėl, be kita ko, turi būti vertinami teisės aktai, reglamentuojantys techninės apžiūros atlikimo tvarką, pareigą drausti civilinę atsakomybę ir darbdavio atsakomybę už darbuotojų veiksmus; taip pat atsižvelgiama į techninės apžiūros ir automobilio valdymo techninės apžiūros metu ypatumus.
23. Dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja. Įgyvendindami šiuos reikalavimus Lietuvos Respublikoje registruotų motorinių transporto priemonių valdytojai privalo šias transporto priemones pateikti privalomajai techninei apžiūrai. Privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra – tai transporto priemonių techninės būklės privalomas tikrinimas siekiant užtikrinti, kad jas saugu naudoti viešajame eisme ir jos atitinka eismo saugumo ir aplinkosaugos reikalavimus (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo įstatymas) 2 straipsnio 56 punktas, 25 straipsnio 2 dalis, 29 straipsnio 1 dalis). Ši apžiūra atliekama privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros įmonėje; sprendimus dėl motorinės transporto priemonės techninės būklės atitikties nustatytiems reikalavimams priima techninės apžiūros kontrolierius (Saugaus eismo įstatymo 29 straipsnio 6 dalis).
24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad techninės apžiūros kontrolieriaus funkcijas techninės apžiūros atlikimo procese vykdė A. K. Atitinkamai nukentėjusiojo A. V. nesunkus sužalojimas dėl neatsargumo padarytas automobilio „Hyundai Santa Fe“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) techninės apžiūros metu, taigi A. K. vykdant tiesiogines darbo sutartyje su UAB „T“ jam nustatytas darbo funkcijas, taip pat vadovaujantis šioje bendrovėje patvirtintais Kelių transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros kontrolieriaus pareiginiais nuostatais. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad transporto priemonės valdytojas, atvykęs į techninės apžiūros stotį, privalo pateikti transporto priemonę privalomajai apžiūrai (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 3-406 „Dėl Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 7, 44 punktai). Teisės aktų nustatyta tvarka transporto priemonė, pateikta apžiūrai, tampa privalomos techninės apžiūros objektu; siekdamas nustatyti galimus transporto priemonės trūkumus, apžiūros metu kontrolierius apžiūri tikrinamas transporto priemonės dalis, pabando jas valdyti, įvertina triukšmą ar patikrina kitomis priemonėmis nenaudodamas įrangos (Įsakymo 11 punktas). Būtent tokio pobūdžio teisės aktų nustatytai privalomajai apžiūrai, skirtai transporto priemonių techninei būklei įvertinti, transporto priemonę perduoda šios priemonės valdytojas. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad atliekant techninę apžiūrą patikrinama, ar transporto priemonės įranga, mechanizmai, sistemos ir atskiros dalys atitinka reikalaujamas saugos ir aplinkos apsaugos charakteristikas. Atitinkamai atliekant techninę apžiūrą patikrinamos įvairios teisės aktų nurodytos tikrinimo pozicijos, todėl transporto priemonė dėl objektyvių priežasčių gali būti kontrolieriaus valdoma techninės apžiūros procesui įgyvendinti. Toks transporto priemonės valdymas, kai transporto priemonė, be kita ko, vairuojama iki atitinkamų tikrinimo stendų, techninės apžiūros linijos, yra būtinas siekiant atlikti techninę apžiūrą ir laikytinas šios apžiūros dalimi. Minėtiems techniniams veiksmams sureguliuoti UAB „T“ turėjo laikytis atitinkamų saugumo, atidumo reikalavimų ir procedūrų, šių procedūrų nesilaikymas ir lėmė žalos padarymą.
25. Pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas ne tik įtariamajam, kaltinamajam, tačiau ir už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, kurie gali būti įtraukti į bylą kaip civiliniai atsakovai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-489/2020).
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žala nukentėjusiajam A. V. buvo padaryta transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros metu ir dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo kaltu šioje byloje pripažintas UAB „T“ darbuotojas A. K., tuo metu atlikęs tiesiogines savo darbo funkcijas, t. y. atlikęs transporto priemonės privalomąją techninę apžiūrą.
27. CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytą žalą pagal minėtą CK straipsnį, be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), reikia nustatyti ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad A. V. nesunkus sužalojimas dėl neatsargumo buvo padarytas A. K. vykdant tiesiogines darbo funkcijas – atliekant techninę automobilio „Hyundai Santa Fe“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūrą, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais tokios apžiūros atlikimą. Byloje, kaip minėta, nustatyta ir tai, kad įvykio metu UAB „T“ buvo apdraudusi savo bendrąją civilinę atsakomybę, be kita ko, už tretiesiems asmenims padarytą turtinę žalą, kuri kilo draudėjui nevykdant ar netinkamai vykdant profesinę veiklą, draudimo bendrovėje BTA. Esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusysis A. V., taip pat Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos įgijo teisę reikšti tiesioginį ieškinį būtent šiai draudikei.
28. Apibendrindama išdėstytus argumentus išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje tinkamai išspręstas civilinio atsakovo klausimas, todėl nenustatytas pagrindas naikinti ar keisti byloje teismų priimtų procesinių sprendimų (BPK 369 straipsnis).
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti civilinės atsakovės bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje įgaliotos atstovės teisininkės J. M. kasacinį skundą.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Eligijus Gladutis
Aurelijus Gutauskas
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Audronė Kartanienė
Arvydas Daugėla
