N. K. pagal BK 176 str., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-93-719/2021

Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00889-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.13.1.1;

1.2.29.1.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nuteistojo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui,

nukentėjusiesiems N. O. S., A. S. ir jų atstovui advokatui Mariui Kuzminovui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K., nukentėjusiosios N. O. S. atstovo advokato Mariaus Kuzminovo, nukentėjusiosios P. S. atstovo advokato Mariaus Kuzminovo kasacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 19 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu N. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 35 MGL (1318 Eur) dydžio bauda, pagal 300 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (5648 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 170 MGL (6401 Eur) dydžio bauda, ją įpareigota sumokėti per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš civilinės atsakovės UAB „B.“ priteista: nukentėjusiajai N. O. S. 21 000 Eur, nukentėjusiajam A. S. 15 000 Eur, nukentėjusiajai S. S. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo N. K. nukentėjusiesiems N. O. S. ir A. S. priteista 1000 Eur turėtų proceso išlaidų.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 19 d. nutartimi nuteistojo N. K., civilinės atsakovės UAB „B.“ atstovo advokato Kęstučio Jonaičio, nukentėjusiosios N. O. S. ir nukentėjusiosios S. S. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, nuteistojo gynėjo advokato K. Gudyno, nukentėjusiųjų N. O. S., A. S. ir jų atstovo advokato M. Kuzminovo paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. N. K. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas darbdavio įgaliotas asmuo, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, jo metu žuvo pagalbinis darbininkas. Byloje nustatytos šios aplinkybės: UAB „B.“ direktoriaus 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymu paskirtas Logistikos skyriaus logistikos vadovu ir būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais, pagal UAB „B.“ direktoriaus 2012 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 10-9/1 patvirtintų Logistikos vadovo pareiginių nuostatų Nr. 35 19 punktą turėdamas pareigą „kontroliuoti, ar pavaldūs darbuotojai vykdo vidaus darbo tvarkos taisyklių, darbuotojų saugos, priešgaisrinės saugos, civilinės saugos, elektrosaugos norminių aktų bei KVS/AVS nustatytus reikalavimus“, privalėdamas organizuoti darbą sandėlyje, vadovaujantis įvykio metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 (toliau – ir įstatymas) nuostatomis, pažeidė šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad „darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“, 25 straipsnio 6 punktą, reglamentuojantį, kad „darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais: <...> organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustato darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarką“, bei 13 punktą, reglamentuojantį, kad jis „kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“, pagal UAB „B.“ darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos, kuri patvirtinta UAB „B.“ direktoriaus 2013 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 10-67, 17 punktą, neinstruktavo darbo vietoje pagal Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukciją pagalbinio darbininko A. S., kuris į darbą UAB „B.“ buvo priimtas dirbti tik nuo 2013 m. rugsėjo 9 d., t. y. dirbo tik antrą darbo dieną, pažeidė Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 66 1.2 papunkčio nuostatą, kad „dirbti pagalbiniu darbininku leidžiama asmeniui, išklausiusiam instruktažą darbo vietoje“, nesupažindino A. S. su Darbuotojo, darbui naudojančio kopėčias, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 64 ir šios instrukcijos 18 punkto nuostata, kad „kai lipant kopėčiomis rankoje nešamas krovinys, jo svoris ir konfigūracija neturi trukdyti saugiai lipti ir laikytis“, neinstruktavo A. S., kokiu saugiu būdu, saugiais metodais atlikti jam pavestą darbą – naujų stelažų prekėms ir medžiagoms sandėliuoti montavimo darbus, kokias naudoti darbo priemones, įrankius bei saugos priemones, neinstruktavo, kokiu saugiu būdu dirbti aukštyje keliant metalines stelažų sijas, nekontroliavo, ar A. S. tinkamai, saugiai atlieka jam pavestą darbą, neuždraudė A. S. kelti sijos lipant kopėčiomis, taip pažeidė įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nustatantį, kad „darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.“ Dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. 2013 m. rugsėjo 10 d. apie 16.20 val. UAB „B.“ pagalbinis darbininkas A. S. darbo metu, vykdydamas metalinių stelažų prekėms ir medžiagoms sandėliuoti montavimo darbus, logistikos sandėlyje Nr. 5, esančiame (duomenys neskelbtini), lipdamas kopėčiomis ir keldamas 17 kg svorio ir 2,7 m ilgio metalinę siją, neteko pusiausvyros ir nukrito žemyn, galva atsitrenkė į grindinį ir patyrė šiuos kūno sužalojimus: poodines kraujosruvas abiejų akių viršutiniuose vokuose, kraujosruvas kaktos, abiejų momenų minkštuosiuose audiniuose, kaktikaulio dešinės pusės ir dešinio smilkinkaulio skeveldrinius lūžimus, dešinio momenkaulio linijinį lūžimą, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo ties dešine smilkinine skiltimi, abipusius kraujo išsiliejimus po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kaktine-momenine skiltimi, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų voratinkliniu dangalu ties abiem smegenų pusrutuliais ir smegenėlėse, galvos smegenų kairės kaktinės ir kairės smilkininės skilčių sumušimą, odos nubrozdinimus dešiniajame dilbyje, tai komplikavosi dėl galvos smegenų suspaudimo išsiliejusiu krauju virš kietojo galvos smegenų dangalo ir po juo, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu bei galvos smegenų išemija, dėl to A. S. 2013 m. rugsėjo 18 d. mirė.

2. N. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki 2013 m. rugsėjo 13 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), UAB „B.“ tarnybinėse patalpose, 2010 m. rugsėjo 20 d. direktoriaus įsakymu paskirtas Logistikos skyriaus logistikos vadovu, būdamas darbdavio įgaliotas asmuo, atsakingu už darbuotojų instruktavimą priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojus, neinstruktavęs darbo vietoje pagal UAB „B.“ Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukciją pagalbinio darbininko A. S., kuris į darbą UAB „B.“ buvo priimtas dirbti tik nuo 2013 m. rugsėjo 9 d., nesupažindinęs A. S. su Darbuotojo, darbui naudojančio kopėčias, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 64 bei kitomis instrukcijomis, suklastojo A. S. parašą UAB „B.“ Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale, stulpelyje „instruktuojamojo“ pasirašydamas už A. S., pamėgdžiodamas šio parašą, ir laikė šį suklastotą dokumentą UAB „B.“ tarnybinėse patalpose bei panaudojo pateikdamas jo kopiją 2013 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui.

II. Kasacinių skundų argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis N. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius nurodo:

3.1. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio reikalavimų, todėl padarė prieštaringas, nemotyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes neištyrė esminių bylos aplinkybių ir nepanaikino prieštaravimų.

3.2. Pirmosios instancijos teismas, nesant jokių objektyvių faktinių duomenų, pakeitė paties nelaimingo atsitikimo mechanizmą, pašalindamas iš jo aplinkybę, kad A. S. buvo atsinešęs dvipuses skečiamąsias 5 laiptelių 103 cm aukščio kopėčias ir jomis lipo keldamas 17 kg 2,7 m ilgio siją. Teismas padarė išvadą, kad,,A. S. judėjo įvykio vietoje darbdavio jau prieš tai pastatytomis ilgesnėmis kopėčiomis“. Ši išvada yra labai svarbi sprendžiant jo kaltės klausimą, nes leidžia teigti, kad jis neva leido A. S. pasinaudoti iš anksto atneštomis kopėčiomis. Tačiau to nebuvo, nepaneigta, kad jis montuoti prekių sandėliavimo stelažus pavedė B. V. ir G. D., o kaip pagalbinį darbininką paskyrė A. S., kurio užduotis buvo stovint ant žemės padavinėti darbininkams stelažų dalis. Nebuvo jokios kalbos, kad galima naudotis kopėčiomis. Apskritai nebuvo darbo užduoties naudoti kopėčias, todėl kaltinimas pažeidus Darbuotojo, darbui naudojančio kopėčias, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 66 nuostatas nepagrįstas. Valstybinės darbo inspekcijos 2016 m. sausio 4 d. išvadoje Nr. VD-1 nurodyta, kad,,pagalbinis darbininkas A. S., montuodamas stelažus, pats priėmė sprendimą naudoti dvipuses skečiamąsias kopėčias“. Pažymėtina, kad, net prokurorui teikiant teismui prašymą pakeisti kaltinimą, pagal tuo metu esamus bylos duomenis nekilo klausimas pakeisti faktines aplinkybes ir teigti, kad darbdavys iš anksto darbo vietoje pastatė kopėčias. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių iš esmės netyrė, nurodė tik tai, kad kopėčių aukštis nėra esminis dalykas. Tačiau esminis dalykas yra niekuo nepagrįsta išvada, kad kopėčios darbo vietoje jau buvo pastatytos, ir tai nulėmė išvadą dėl jo kaltės. Šio prieštaravimo apeliacinės instancijos teismas nepanaikino, taip pat nepaneigė byloje surinktų ir jo apeliaciniame skunde nurodytų įrodymų, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

3.3. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad jis nesilaikė atitinkamų teisės aktų reikalavimų, neinstruktavo A. S. darbo vietoje ir tai buvo pagrindinis veiksnys, nulėmęs nelaimingą atsitikimą. Tačiau teismų argumentai nepatvirtina priežastinio ryšio tarp padarytų darbų saugos reikalavimų pažeidimų ir kilusių padarinių. Teismai vadovavosi formaliu vertinimu, t. y. jeigu Saugos darbų instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale pasirašė ne A. S., vadinasi, jis iš viso nebuvo instruktuotas darbo vietoje. Dėl kitų įrodymų teismai nepasisakė. Jis (kasatorius) visą laiką teigė, kad A. S. buvo instruktuotas darbo vietoje, tai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytoja R. K. (tačiau ji pirmosios instancijos teisme apklausta nebuvo), taip pat parodė ir liudytojai B. V., G. D.. Jis (kasatorius) nurodė darbininkams apie planuojamus darbus ir aptarė su jais susijusius saugumo reikalavimus, A. S. buvo pavesta nuo žemės padavinėti stelažų sijas, o stelažų montavimo darbai buvo pavesti B. V. ir G. D.. Šių duomenų teismai motyvuotai nepaneigė. Jo kaltė grindžiama apibendrintu motyvu, kad jis nesukūrė saugios darbo atmosferos, nes jis ir kiti už saugą bendrovėje atsakingi asmenys patraukti administracinėn atsakomybėn. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas jam surašytas dėl pažeidimų, susijusių su G. D. ir B. V. darbo saugumu, ir tai nebuvo siejama su nesaugia A. S. darbo aplinka.

3.4. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvadą Nr. 11-1537(17), kurioje nurodyta, kad darbuotojo instruktavimo aplinkybės su įvykusiu nelaimingu atsitikimu sietinos tik tikimybiniais ryšiais. Net ir tinkamai instruktuotas darbuotojas, kuriam instruktavimas įformintas įmonėje nustatyta tvarka, gali patirti sužalojimų nelaimingo atsitikimo metu, nes darbuotojo tinkamas instruktavimas tik sumažina nelaimingo atsitikimo tikimybę ir neužtikrina, kad jis tikrai neįvyks. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutiko su ekspertizės akte nurodytais argumentais, tačiau pažymėjo, kad tinkamas asmens instruktavimas yra privaloma saugios darbo aplinkos sukūrimo sąlyga. Taigi iš esmės sutiko su eksperto išvada, kad paties instruktavimo nebuvimas nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Tačiau teismo motyvas, kad jis (kasatorius) privalėjo numatyti, jog A. S. gali pasinaudoti kopėčiomis, nes atsakingas įmonėje už darbų saugą Z. T. įvadiniame instruktaže A. S. paaiškino, kad gali būti darbų, kur reikės pasinaudoti kopėčiomis, nepatvirtina priežastinio ryšio tarp konkrečių darbo saugos reikalavimų pažeidimų ir kilusių padarinių. Tai patvirtina priežastinio ryšio nustatymą tarp kaltės ir padarinių. Visa tai rodo, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nepagrindė pirmosios instancijos teismo išvadų ir neįrodė tiesioginio priežastinio ryšio tarp teisės aktų pažeidimo ir kilusių padarinių, pateiktas vertinimas nepagrįstas visų bylos aplinkybių analize, todėl šis sprendimas kelia abejonių.

3.5. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl skundo argumentų apie paties A. S., kuris savavališkai pasinaudojo kopėčiomis, atsakomybę. 2015 m. gruodžio 11 d. mirtino nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo akte konstatuota, kad pagalbinis darbininkas A. S., montuodamas stelažus, priėmė sprendimą naudoti dvipuses skečiamąsias kopėčias; taip jis pažeidė UAB „B.“ direktoriaus 2013 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 10-58/1 patvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos 53.3 papunkčio reikalavimą visais klausimais aiškintis su tiesioginiu vadovu. Teismai motyvuotai nepaneigė aplinkybės, kad A. S. suformuota darbo užduotis buvo stovint ant žemės padavinėti sijas stelažams montuoti ir lipti į aukštį nurodymų nebuvo. Teismai neįvertino, kad A. S. turi ne vienerių metų patirtį dirbant aukštyje. Todėl galimai ši patirtis leido jam pasitikėti savo jėgomis ir savavališkai pakeisti darbo užduotį.

3.6. Taip pat jis nepadarė BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos. Teismas, vadovaudamasis tuo, kad registracijos žurnale vietoj A. S. pasirašė kitas žmogus, padarė nepagrįstą išvadą, kad šį dokumentą suklastojo būtent jis (kasatorius). Padaryta prielaida, kad, be jo (kasatoriaus), niekas kitas negalėjo būti suinteresuotas klastojimu, nors į jo kabinetą patekti galėjo kiekvienas. Už darbų saugą įmonėje yra paskirti asmenys, kurie po nelaimingo atsitikimo atsakė už įvykio vietos išsaugojimą, susitikimą su įgaliotų institucijų atstovais, po įvykio instruktavimo žurnalas iš jo kabineto buvo paimtas, taigi, suinteresuotų atlikti klastojimo veiksmus asmenų ir be jo buvo, tačiau ši versija netirta ir net nebuvo bandoma nustatyti, kas galėjo tai padaryti. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad netikras žinias (A. S. parašą) įrašė būtent jis (kasatorius), nors jokio papildomo tyrimo neatliko, net nenagrinėjo skundo argumento apie baudžiamojo proceso taikymą kvalifikuojant nusikalstamą veiką. Teismas nepasisakė dėl veiką kvalifikuojančių aplinkybių įrašymo į kaltinimą, nes jis nebuvo kaltintas ir nuteistas už žinomai suklastoto dokumento laikymą, o šis veikos požymis turėjo būti įrodinėjamas. Visa tai rodo, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė apeliacinio skundo argumentų, o tiesiog pritarė nepagrįstiems pirmosios instancijos teismo teiginiams.

4. Kasaciniu skundu nukentėjusiosios N. O. S. atstovas advokatas M. Kuzminovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendį:

– iš civilinės atsakovės UAB „B.“ priteisti N. O. S. 100 000 Eur neturtinei ir 1870,21 Eur turtinei žalai atlyginti;

– pripažinti 663,69 Eur turėtų kelionės išlaidų nukentėjusiojo A. S. patirtomis proceso išlaidomis ir atlyginti jam šias ir anksčiau patirtas kelionių į teismo posėdžius išlaidas iš teismo lėšų, iš viso 1214,94 Eur (2021 m. sausio 15 d. pateiktas prašymas nenagrinėti šio prašymo);

– pripažinti proceso išlaidomis 701 Eur apmokėjimą UAB „Unge“ už konsultacinę išvadą ir šias išlaidas priteisti iš nuteistojo N. K. nukentėjusiajai N. O. S.;

– panaikinti nuosprendžio dalį, kuria sumažintas nukentėjusiesiems N. O. S. ir A. S. priteistų proceso išlaidų dydis;

– pripažinti proceso išlaidomis ir iš nuteistojo priteisti kasacinės instancijos teisme patirtas teisinių paslaugų išlaidas (prie skundo pridėtas 200 Eur sumos pinigų priėmimo kvitas).

4.1. Nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu pateikė bendrą civilinį ieškinį, kuris atitiko tokio pobūdžio procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus, ieškinys buvo priimtas, nukentėjusieji pripažinti civiliniais ieškovais, taigi BPK 112 straipsnio nuostatos nepažeistos. Civiliniame ieškinyje pareikštas reikalavimas ne tik dėl neturtinės žalos, bet ir dėl materialinių nuostolių (sumokėjimo už advokatų pagalbą, išlaidų už ekspertizes ir kt.) atlyginimo, nepateikiant konkrečių sumų ir baigtinio šių nuostolių sąrašo, jų dydį bei juos patvirtinančius dokumentus nukentėjusieji įsipareigojo pateikti ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (5 t., b. 1. 12–16). Iš ieškinio turinio akivaizdu, kad kalbama apie piniginę šių nuostolių išraišką, todėl galima daryti išvadą, jog tiek ieškinio pagrindas, tiek dalykas ieškinyje yra nurodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi teismas padarė klaidingą išvadą, kad reikalavimas atlyginti turtinę žalą civiliniame ieškinyje nebuvo pareikštas. Be to, 2018 m. rugsėjo 14 d. iki įrodymų tyrimo pradžios buvo pateiktas patikslinimas, prašant priteisti 1870,21 Eur, todėl ši suma priteistina iš civilinės atsakovės. Teismas pernelyg sureikšmino formos prieš turinį reikšmę, taip nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią reikšmės turi dokumento turinys, išreikšta asmens valia ir ketinimai.

4.2. N. O. S. ir A. S. materialinių nuostolių tarpusavyje neskirstė, viso bylos proceso metu jie kartu ir kiekvienas atskirai teikė prašymus dėl šių nuostolių atlyginimo, pridėdami įrodymus. Visi jų prašymai atlyginti materialinius nuostolius (tiek turtinę žalą, tiek patirtas proceso išlaidas) priimti ir kartu su pateiktais įrodymais pridėti prie bylos.

4.3. Teismas nepagrįstai civilinį ieškinį tenkino iš dalies, neteisingai įvertino N. O. S. padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat nepagrįstai atsisakė tenkinti reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo bei nepagrįstai sumažino proceso išlaidų dydį. Teismas ieškinį nagrinėjo neatidžiai, nes įrodymų tyrimo stadijoje neišklausė nei N. O. S., nei jos vyro A. S. paaiškinimų dėl ieškinio esmės, pareikštų reikalavimų, pateiktų įrodymų ir prašomų pripažinti proceso išlaidomis patirtų nuostolių, nebuvo tikslinama jų pozicija dėl prašomų priteisti sumų dydžių, t. y. teismas sprendimą minėtais klausimais priėmė esant įrodymų nepakankamumui, vadovaudamasis prielaidomis, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 20 straipsnio 1–5 dalis. Be to, teismo pozicija dėl ieškinio nenuosekli.

4.4. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad nukentėjusieji iki įrodymų tyrimo pradžios savo ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nepatikslino, todėl laikė, kad ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo ir nepareiškė. Ši teismo išvada prieštarauja bylos įrodymams, taip pat BPK 112 straipsnio 1 daliai, 113 straipsniui ir 115 straipsnio 1 daliai, be to, ir CPK 135 straipsniui. Minėta, kad civiliniame ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas tiek dėl neturtinės žalos, tiek dėl materialinių nuostolių atlyginimo. Nukentėjusysis A. S. teisiamojo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo pradžios pateikė teismui 2018 m. rugsėjo 14 d. prašymą atlyginti 1870,21 Eur dydžio tiesioginius nuostolius, kartu pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog tai nuostoliai, kurie atsirado dėl paminklinio akmens pastatymo ir kapo sutvarkymo bei dėl A. S. kelionės išlaidų iš Didžiosios Britanijos į sūnaus laidotuves (9 t., b. l. 56, 57, 71–76). Teismas nepagrįstai šio prašymo nepripažino ieškinio patikslinimu, nes minėtas prašymas savo turiniu, esme ir prasme atitiko būtent ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patikslinimą, buvo pateiktas iki įrodymų tyrimo pradžios, be to, neprieštaravo ir CPK 141 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimą, CPK 136 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta ieškovo teisė sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, nuostatoms, bylos neužvilkino. Teismas nesivadovavo BPK 113 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes jeigu laikė, kad ieškinyje netinkamai suformuluotas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, galėjo pasiūlyti pašalinti ieškinio trūkumus (CPK 138 straipsnis), tačiau to nepadarė, prašymą priėmė.

4.5. Nepripažindamas 2018 m. rugsėjo 14 d. prašymo ieškinio patikslinimu, teismas nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią BPK nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2011, 2K-278/2011), tačiau baudžiamojoje byloje reiškiamas ieškinys turi atitikti CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015).

4.6. Teismas pernelyg sureikšmino formos prieš turinį reikšmę, taip nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią reikšmės turi dokumento turinys, išreikšta asmens valia ir ketinimai. Akivaizdu, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. prašymu nukentėjusieji išreiškė valią, kad jiems būtų priteista patirta 1870,21 Eur turtinė žala, ir kad šis prašymas patikslina ieškinio reikalavimą dėl materialinių nuostolių atlyginimo. Be to, teismas nepagrįstai netaikė BPK 115 straipsnio 1 dalies, t. y. galėjo išeiti už ieškinio ribų, nes ieškinio dydis šiuo atveju veikos kvalifikavimui neturi jokios įtakos. Turtinės žalos dydis atitinka protingumo kriterijų, be to, įrodytas į bylą pateiktais įrodymais, visi nuostoliai apskaičiuoti, todėl nebuvo pagrindo vadovautis BPK 115 straipsnio 2 dalimi. Teismas privalėjo tenkinti šį reikalavimą ir priteisti iš civilinės atsakovės 1870,21 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad dėl dalies prašomos priteisti turtinės žalos nebuvo pareikštas civilinis ieškinys vadovaujantis BPK 112 straipsniu, todėl pirmosios instancijos teismas jos ir nepriteisė.

4.7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir sumažindamas neturtinės žalos dydį, ir apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas, kad priteistas šios žalos dydis yra tinkamas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, savo išvadas padarė neišnagrinėję kiekvieno įrodymo atskirai ir jų viseto, nepakankamai ištyrė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes, neteisingai nustatė faktines aplinkybes dėl mirusio sūnaus ryšių su N. O. S., todėl neteisingai įvertino jai padarytą neturtinę žalą ir priteisė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams prieštaraujančią 21 000 Eur dydžio kompensaciją. Taip teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 1–5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų pažeidimus, taip pat pažeidė BPK 113 ir 115 straipsniuose nustatytas civilinio ieškinio nagrinėjimo taisykles, nesivadovavo civilinės teisės normų reikalavimais, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus įvertino tik formaliai, nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-394/2006, 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24-895/2017, 2K-316-1073/2018), nes N. O. S. priteistiną neturtinės žalos dydį nustatė ne vertindami konkrečias šios bylos aplinkybes, o pagal panašaus pobūdžio bylose priteistiną neturtinės žalos dydį. N. O. S. priteistas neturtinės žalos dydis yra per mažas ir neatitinka pažeistos vertybės – žmogaus teisės į gyvybę – svarbos.

4.8. Teismas padarė nepagrįstą ir prieštaringą išvadą, jog žuvusiojo tėvų ir sesers patirta neturtinė žala yra skirtinga. Tokia išvada ydinga, nepriimtina ir neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų. Žmonių išgyvenamų netekčių, jų jausmų lyginti negalima. Negalima teigti, kad motinai buvo sunkiau negu tėvui ar seseriai. Dvasinis netekties skausmas be galo subjektyvus, tik netektį išgyvenantis žmogus gali pasakyti, įvertinti, kiek artimas ir reikšmingas jam buvo tas, kurio jis neteko. Teismas neįsigilino, ką reiškė motinai ir tėvui sūnus, kurio jie neteko, be to, neteisingai nurodė, kad A. su šeima negyveno nuo 18 metų, dirbo užsienyje ir į Lietuvą grįžo tik 2012 m. spalio mėn., dėl to jo ir nukentėjusiųjų ryšiai nėra tokie stiprūs. Savickų šeimą siejo labai šilti ir glaudūs, meile ir tarpusavio pagarba grindžiami santykiai. Tėvui išvykus dirbti į užsienį, šeimos santykiai nenutrūko, nuolat buvo bendraujama telefonu, per „Skype“ ir kt. A., pradėjęs dirbti Kaune, darbo dienomis gyveno Kaune, o ne darbo dienomis grįždavo į P. kaimą. A. trumpam buvo išvykęs į Didžiąją Britaniją, ten gyveno kartu su tėvu. Būdamas užsienyje, jis nuolat bendraudavo su motina ir seserimi, ilgėdavosi jų, esant progai atsiųsdavo dovanėlių. 2012 metų pabaigoje grįžęs į Lietuvą, A. kartu su seserimi ir motina gyveno P.. A. buvo labai svarbus motinos autoritetas, jos nuomonė, todėl jis kreipdavosi į ją visais rūpimais klausimais, pasitardavo, pasakojo apie savo asmeninį gyvenimą. Apie sūnaus žūtį N. O. S. ramiai kalbėti negali ir dabar, nes laikui bėgant išgyvenimai nesumažėjo. Jos išgyvenimai yra susiję su netikėta, staigia jo netektimi. Ypač didžiules dvasines kančias patiria pagalvodama apie tai, kad sūnus žuvo labai jaunas, nepalikęs įpėdinių, dėl darbdavio padaryto nusikalstamo aplaidumo ir abejingumo žmonėms. Dar didesnes dvasines kančias sukelia tai, kad darbdavys šeimos neatsiprašė, atvirkščiai, stengėsi paslėpti nusikaltimo pėdsakus ir visą kaltę suversti sūnui. Labai stiprius dvasinius išgyvenimus ir emocinę depresiją jai sukelia suvokimas, kokias kančias ir skausmą sūnus patyrė prieš mirtį. Didžiulius dvasinius išgyvenimus jaučia dėl sūnaus netekties, nes prarado labai artimą ir be galo mylimą žmogų, kurio jau niekas nesugrąžins. Sūnaus žūtis sugriovė visos šeimos gyvenimą, dėl blogos savijautos pasunkėjo bendravimas, prarado susidomėjimą gyvenimu, po sūnaus žūties nukentėjusioji siekė tik vieno – kad byla pasiektų teismą, dėl to teko atkakliai kovoti, kad būtų nustatyta teisybė ir tikrosios sūnaus žūties aplinkybės. Tam buvo aukojamos visos dvasinės jėgos, pastangos ir nemažos lėšos.

4.9. Tiek N. O. S., tiek P. S. išsivystė sunkios formos depresija, gydoma medikamentais, N. O. S. pripažinta tik iš dalies darbinga (neteko 65 proc. darbingumo), todėl teismas padarė nelogišką ir prieštaringą išvadą, kad tiek abiejų tėvų, tiek ir sesers patirta neturtinė žala yra nevienoda. N. O. S. dėl ilgą laiką užsitęsusio bylos proceso ir dėl to patiriamo streso išsivystė piktybinis navikas, jį teko operuoti (2020 m. liepos 29 d. medicinos dokumentų išrašas, 13 t., p. 156), taip pat atsirado skausmingų ataugų (2019 m. spalio 23 d. medicinos dokumentų išrašas, 12 t., p. 147), išsivystė bronchinė astma. Nukentėjusioji pateikė teismui medicinos kortelę, parodančią, kad prieš atsirandant išvardytoms ligoms ji nesikreipė į gydytojus dėl jokių rimtų sveikatos nusiskundimų.

4.10. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su N. O. S. skundo teiginiu, kad greitoji medicinos pagalba jos sūnui buvo iškviesta ne iš karto, o praėjus tik valandai po įvykio (21 punktas). N. O. S. nuo pat tyrimo pradžios teigė, kad darbdavio atstovai laiku neužtikrino pagalbos suteikimo jos sūnui. Patyrusiam galvos traumą asmeniui toks delsimas galėjo būti lemtingas, tai patvirtina ir UAB „Unge“ teismo medicinos konsultacinė išvada. Tai buvo papildoma jos išgyvenimų priežastis.

4.11. Nepagrįsta teismo išvada, kad prašoma priteisti 100 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra gerokai viršijanti tokio pobūdžio bylose paprastai priteisiamos neturtinės žalos dydžius, nes motinos praradimų netekus sūnaus neįmanoma įvertinti, o priteista 21 000 Eur suma nekompensuoja šių praradimų. Nustatydamas priteistos neturtinės žalos dydį, teismas nesivadovavo įstatyme nustatytais kriterijais bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nenustatė ir neištyrė reikšmingų aplinkybių ir nesirėmė įrodymais, vadovavosi tik prielaidomis, dėl to neteisingai individualizavo neturtinės žalos dydį ir priteisė N. O. S. neproporcingai sumažintą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

4.12. Teismas nepagrįstai nesivadovavo UAB „Unge“ konsultacine specialisto išvada Nr. 0090/14 ir nepripažino jos apmokėjimo proceso išlaidomis (701 Eur). Nepagrįsta teismo išvada, kad konsultacinė specialisto išvada neturėjo jokios lemiamos reikšmės įrodymų vertinimui. Išvadoje nurodyta, kad A. S. diagnozuoti sužalojimai negalėjo įvykti jam dėvint šalmą nukritus iš nedidelio 0,7–1 m aukščio. Taigi specialisto išvada yra reikšminga byloje siekiant nustatyti tiesą, todėl išlaidos ją apmokant buvo pateisinamos ir pagrįstos, atsižvelgiant ir į tai, jog tyrimas vyko vangiai ir nekvalifikuotai. Teismai neatkreipė dėmesio, kad 2014 m. liepos 14 d. nutartyje atnaujinti ikiteisminį tyrimą buvo pabrėžta, jog būtina atlikti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę. Tačiau tuo metu ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir jį organizavęs prokuroras A. Kiuršinas keturis mėnesius nesiėmė jokių veiksmų, todėl nukentėjusiesiems buvo būtina imtis savarankiškų veiksmų.

4.13. Teismas neteisingai aiškino ir taikė BPK 106 straipsnio 2 dalį, todėl nepagrįstai sumažino priteistinų proceso išlaidų dydį iki 1000 Eur, tokio sprendimo nemotyvavo arba motyvavo netinkamai, nes neanalizavo N. K. turtinės padėties, o tik jo šeiminę padėtį arba aplinkybes, visiškai nesusijusias su jo turtine padėtimi ir priteistinų proceso išlaidų klausimu. Taigi teismas buvo šališkas, nes, taikydamas įstatymo nenustatytus proceso išlaidų sumažinimo kriterijus, neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo pasekmes, į tai, kad procesas užsitęsė labai ilgai, neatsižvelgė ir į nukentėjusiųjų turtinę padėtį, kad šeimoje dirba tik A. S., yra sutrikusi visų nukentėjusiųjų sveikata, kad patirtos labai didelės proceso išlaidos, taip pat ir į tokias aplinkybes, kad būtent dėl N. K. kaltės žuvo A. S., kad N. K. ir darbdavys laiku nepranešė apie įvykį Valstybinei darbo inspekcijai, prokuratūrai ir policijai, slėpė ir klastojo įrodymus, neišsaugojo įvykio vietos, t. y. trukdė byloje nustatyti tiesą, prisidėjo prie to, kad ikiteisminis tyrimas užsitęstų. Teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad baudžiamoji byla buvo vilkinama. Tik dėl didelių nukentėjusiosios pastangų ji buvo du kartus atnaujinta, nušalintas prokuroras A. Kiuršinas. Tai padaryta tik 2016 m., praėjus trejiems metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Nekvalifikuotas ir vilkintas ikiteisminis tyrimas lėmė, kad procesinės nukentėjusiųjų išlaidos advokatų pagalbai labai išaugo. Nekvalifikuoto ikiteisminio tyrimo pavyzdys gali būti tai, kad tik po nukentėjusiųjų skundo tariamai žuvusiojo A. S. pasirašytas dokumentas dėl instruktavimo darbo vietoje buvo perduotas tirti ir tik 2016 m. sausio 6 d., t. y. beveik po trejų metų nuo įvykio, buvo gauta specialisto išvada Nr. 11-2481(15), patvirtinanti įtarimus, kad šis parašas suklastotas. Protingumo, teisingumo, sąžiningumo principai dėl to taip pat neturėtų leisti mažinti šių išlaidų dydžio. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, t. y., nors N. O. S. prašė pripažinti ir priteisti proceso išlaidas jos ir jos vyro naudai, teismas, iš esmės nenagrinėdamas apeliacinio skundo motyvų, šį prašymą atmetė konstatuodamas, kad šį klausimą teisingai išsprendė pirmosios instancijos teismas.

5. Kasaciniu skundu nukentėjusiosios P. S. atstovas advokatas M. Kuzminovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendį, iš civilinės atsakovės UAB „B.“ priteisti P. S. 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš nuteistojo N. K. priteisti apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme patirtas advokato teisinių paslaugų išlaidas (prie skundo pridėtas 200 Eur sumos pinigų priėmimo kvitas).

5.1. Teismai, vertindami pateiktus įrodymus ir sumažindami neturtinės žalos dydį, padarė esminius BPK 20, 305 straipsnių nuostatų pažeidimus, taip pat pažeidė BPK 113 ir 115 straipsniuose nustatytas civilinio ieškinio nagrinėjimo taisykles, nesivadovavo civilinės teisės normų reikalavimais, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus įvertino tik formaliai, nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-394/2006, 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24-895/2017, 2K-316-1073/2018), nes neturtinės žalos dydį nustatė ne vertindami konkrečias šios bylos aplinkybes, o pagal panašaus pobūdžio bylose nukentėjusiesiems priteistiną žalos dydį. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl kompensuoti išgyvenimų, praradus artimą žmogų, praktiškai neįmanoma. P. S. nustatytas 3000 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams, yra pernelyg mažas, palyginti su realiu patirtos neturtinės žalos dydžiu netekus mylimo ir vienintelio brolio, su kuriuo ją siejo labai glaudūs, šilti ir gilūs dvasiniai, emociniai ryšiai.

5.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tėvų ir jos patirta neturtinė žala yra skirtinga, nes neįvertino jos ir brolio tarpusavio ryšių, jos dvasinio sukrėtimo, emocinio praradimo, CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų kriterijų, todėl neteisingai įvertino jai padarytą neturtinę žalą, nesivadovavo teismų praktika (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). P. S. neteko mylimo brolio, kuris buvo vyresnis, todėl rūpindavosi ja, globodavo, išmokė daugelio dalykų, jie dažnai kartu praleisdavo laisvalaikį, ji pažinojo visus brolio draugus. A., pradėjęs dirbti, apsigyveno tėvų bute Kaune, vėliau ir P. S. penkerius metus gyveno Kaune kartu su broliu, nes pakeitė mokyklą. Tuo laikotarpiu brolis praktiškai atstojo jai tėvus, nuveždavo į mokyklą, pirkdavo produktus, padėdavo jai teisingai planuoti biudžetą, nešvaistyti pinigų, išmokė gaminti maistą. Taigi P. S. santykiai su broliu buvo nepaprastai šilti ir glaudūs. Kai 2012 metais A. trumpam išvyko į užsienį padirbėti, jų santykiai ir tarpusavio ryšys nepakito, jie ilgėdavosi vienas kito, dažnai kalbėdavo telefonu ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, jis atsiųsdavo jai ir motinai nedidelių dovanėlių. Teismas neteisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad brolis šeimoje gyveno tik iki 18 metų. Iš tikrųjų, iki pat jo mirties visi gyveno kaip viena šeima su nedidelėmis pertraukomis, kurių metu ryšiai nebuvo nutrūkę. Prieš mirtį brolis gyveno kartu P. tėvų name, tai patvirtina bylos medžiaga. Teismas neteisingai ištyrė bylos įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad dvasiniai ryšiai tarp P. S. ir jos brolio nebuvo intensyvūs ir šilti.

5.3. Sužinojusi apie nelaimę, o po to ir apie brolio mirtį, P. S. patyrė didžiulį nervinį šoką ir ilgalaikį stresą, nuo kurio negali atsigauti ir dabar. Pablogėjus sveikatai, ji kreipėsi į medikus, jie nustatė depresiją, nerimą, nemigą, skyrė vaistų. Vėliau teko kreiptis į psichiatrę, pradėjo vartoti kitos rūšies antidepresantus, išsivystė sunkios formos depresija, komplikavosi mokslai ir tolesnės gyvenimo perspektyvos. Dar iki dabar ji nesijaučia gerai, dažnai apima nostalgija, liūdesys, trūksta bendravimo su broliu, jo patarimų, palaikymo. Daugiau brolių ar seserų P. S. neturi, todėl jaučiasi labai vieniša, dažnai verkia jį prisimindama. P. S. labai stiprius dvasinius išgyvenimus ir emocinę depresiją sukelia suvokimas, kokias kančias, skausmą patyrė jos brolis prieš mirtį. Dar didesnes dvasines kančias sukelia tai, kad darbdavys jos šeimos neatsiprašė, atvirkščiai, stengėsi paslėpti nusikaltimo pėdsakus, o kaltę dėl šios baisios nelaimės suversti broliui.

5.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad abejotina, jog depresija P. S. išsivystė būtent po brolio žūties. Tokia išvada prieštarauja nuostatai, kad dvasinis sukrėtimas tokiais atvejais preziumuojamas, be to, bylos duomenys patvirtina, kad P. S. nusiskundimai sveikata, emocinė depresija atsirado būtent po brolio mirties (2017 m. balandžio 13 d. medicinos pažymėjimas Nr. 12-4-1603, 9 t., l. 130, 12 t., l. 25; 2018 m. rugsėjo 12 d. išrašas-siuntimas, 9 t., l. 129, 12 t., l. 26; 2019 m. birželio 7 d. medicinos pažymėjimas Nr. 9š1512, 12 t., p. 81). Todėl teismo išvada, kad „nėra konkrečių duomenų, kad P. S. nurodomi depresiniai susirgimai (medicininių dokumentų nepateikta) būtų tiesiogiai susiję su aptariamu nelaimingu atsitikimu“, neatitinka bylos aplinkybių, teismas neišsamiai susipažino su pateiktais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas šio skundo argumento išvis nevertino. Dėl brolio mirties sukeltų fizinių ir psichinių sutrikimų jai buvo labai sunku mokytis, tam, kad galėtų lankyti studijas, ji turėjo nuolat vartoti antidepresantus, kreiptis pagalbos į medikus. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad 2019 m. spalio 28 d. – 2019 m. lapkričio 2 d. dėl fizinio ir emocinio išsekimo, kurį lėmė brolio mirtis ir pernelyg užsitęsęs bylos procesas, P. S. gydėsi Kauno psichiatrijos ligoninėje, Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (2019 m. lapkričio 11 d. medicinos pažymėjimas Nr. S(02)-1826, 12 t., p. 82).

5.5. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, nes apeliacinį skundą išnagrinėjo neišsamiai, nepasisakė dėl esminių skundo argumentų, neįvertino pateiktų į bylą medicinos ir kitų dokumentų. Taip pat, nors nukentėjusioji turėjo atstovę advokatę ir pateikė prašymą atlyginti turėtas teisinių paslaugų išlaidas, apeliacinės instancijos teismas šio prašymo visiškai nesprendė ir nepriėmė jokio sprendimo. P. S. neturi teisinio išsilavinimo, todėl negalėjo tinkamai parengti apeliacinio skundo ir atstovauti sau teisme, nes byloje buvo nagrinėjamas ne tik jos, bet ir nuteistojo, civilinės atsakovės skundai, todėl ji buvo priversta kreiptis į advokatą, už jo paslaugas sumokėjo 500 Eur.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo N. K. ir nukentėjusiosios P. S. atstovo advokato M. Kuzminovo kasaciniai skundai atmestini, o nukentėjusiosios N. O. S. atstovo advokato M. Kuzminovo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nenagrinėtinų nuteistojo N. K. kasacinio skundo argumentų

7. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Dėl to kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnis). Todėl nuteistojo kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teigiant, kad jis A. S. darbo vietoje instruktavo, nesutinkama su liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimu, paliekami nenagrinėti. Nuteistojo kasacinio skundo teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo

8. Nuteistasis N. K. ginčija nuteisimą pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad tarp jam inkriminuotų darbų saugos reikalavimų pažeidimų ir kilusių sunkių padarinių nėra priežastinio ryšio.

9. BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir buvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga bei pagrindinė jų kilimo priežastis, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei. Neatsargi kaltė gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse nustatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse nustatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

10. Byloje nustatyta, kad įvykio metu N. K. buvo darbdavio įgaliotas asmuo ir atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais; pavesdamas A. S. atlikti darbo užduotį, neinstruktavo jo darbo vietoje, taip pažeidė Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 66 1.2 papunkčio nuostatą (dirbti pagalbiniu darbininku leidžiama asmeniui, pasitikrinusiam sveikatą, išklausiusiam įvadinį darbų saugos instruktažą ir instruktažą darbo vietoje), nesupažindino su Darbuotojo, darbui naudojančio kopėčias, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 64, neinstruktavo A. S., kokiu saugiu būdu, saugiais metodais atlikti jam pavestą darbą, kokias naudoti darbo priemones, įrankius bei saugos priemones, neinstruktavo, kokiu saugiu būdu dirbti aukštyje keliant metalines stelažų sijas, nekontroliavo, ar A. S. tinkamai, saugiai atlieka jam pavestą darbą, neuždraudė A. S. kelti sijos lipant kopėčiomis, taip pažeidė ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kitas šio įstatymo nuostatas, išvardytas teismo nuosprendyje; A. S. atliekant jam pavestą darbą, įvyko nelaimingas atsitikimas, dėl šio atsitikimo A. S. mirė.

11. Remdamiesi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismai teisingai nustatė, kad N. K. veika (neinstruktavo A. S. darbo vietoje, nesupažindino su Darbuotojo, darbui naudojančio kopėčias, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 64, neinstruktavo A. S., kokiu saugiu būdu, saugiais metodais atlikti jam pavestą darbą, kokias naudoti darbo priemones, įrankius bei saugos priemones, neinstruktavo, kokiu saugiu būdu dirbti aukštyje keliant metalines stelažų sijas, nekontroliavo, ar A. S. tinkamai, saugiai atlieka jam pavestą darbą, neuždraudė A. S. kelti sijos lipant kopėčiomis) tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – A. S. mirtimi. Iš nustatytų faktinių veikos padarymo aplinkybių matyti, kad nuteistasis N. K. nenumatė, jog dėl jo neveikimo gali kilti pavojingi padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo darbinę patirtį bei asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. N. K., organizuodamas darbus ir pavesdamas darbininkams konkrečias užduotis, elgėsi nerūpestingai, savo darbo funkcijas vykdė aplaidžiai, nesiėmė priemonių saugioms darbo sąlygoms sudaryti, neinstruktavo darbo vietoje A. S.. Pagal įvykio situaciją ir N. K. dalykines bei asmenines savybes, jis turėjo ir galėjo numatyti, kad neinstruktavus darbo vietoje A. S., dirbusio įmonėje tik antrą darbo dieną, t. y. neinstruktavus, kokiu saugiu būdu, saugiais metodais atlikti jam pavestą darbą, kokias naudoti darbo priemones, įrankius bei saugos priemones ir t. t., gali kilti tam tikri pavojingi padariniai. Atsakomybė kyla pagal realiai kilusius padarinius. Taigi N. K. nusikalstamą veiką, nustatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarė dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas – BK 176 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai.

13. Nuteistasis kasaciniame skunde nurodo, kad iš kaltinimo nepagrįstai pašalinta aplinkybė, jog A. S. buvo atsinešęs dvipuses skečiamąsias 5 laiptelių 103 cm aukščio kopėčias ir jomis lipo keldamas 17 kg 2,7 m ilgio siją. Teismo padaryta išvada, kad darbdavys iš anksto pastatė kopėčias stelažų surinkimo vietoje, nepagrįsta, be to, ji leidžia teigti, jog jis neva leido A. S. pasinaudoti iš anksto atneštomis kopėčiomis. Taip pat nurodoma, kad A. S. savavališkai pasinaudojo kopėčiomis.

14. Pažymėtina, kad iš kaltinimo pašalinęs aplinkybę, jog A. S. buvo atsinešęs dvipuses skečiamąsias 5 laiptelių 103 cm aukščio kopėčias ir jomis lipo keldamas 17 kg 2,7 m ilgio siją, neteko pusiausvyros, nukrito nuo kopėčių ir galva atsitrenkė į betoninį grindinį, teismas nuosprendyje nustatė tokias faktines aplinkybes: A. S., lipdamas kopėčiomis, keldamas 17 kg svorio ir 2,7 m ilgio metalinę siją, neteko pusiausvyros, nukrito žemyn ir galva atsitrenkė į grindinį. Nors teismas nenustatė tokių aplinkybių, kad darbdavys iš anksto pastatė kopėčias stelažų surinkimo vietoje, tačiau byloje nustatyta, kad N. K. apskritai nenurodė, kokiu saugiu būdu atlikti darbą, be kita ko, kokiu būdu pakelti sijas į aukštį, kokius konkrečius saugius metodus taikyti ir panašiai, o pagal atliekamų darbų pobūdį kopėčių panaudojimas buvo būtinas. Todėl pritartina išvadai, kad nelaimingas atsitikimas nutiko dėl netinkamos darbų saugos, iš esmės neturi reikšmės nei kur buvo kopėčios, kuriomis pasinaudojo A. S., nei kas jas ten pastatė, nes, nepaisant visų šių aplinkybių, A. S. su kopėčių naudojimo instrukcija ir su darbo sauga darbo vietoje supažindintas nebuvo.

15. Teismai nustatė, kad N. K. aplaidžiai atliko savo darbo funkcijas, nesiėmė priemonių saugioms darbo sąlygoms sudaryti ir ne tik A. S., bet ir kitiems įvykio dieną dirbusiems asmenims apsaugoti nuo nelaimingo atsitikimo, t. y. N. K. ne tik tinkamai apie darbų saugą neinstruktavo tik antrą darbo dieną įmonėje dirbusio A. S., bet ir nepasirūpino sudaryti saugių darbo sąlygų B. V. ir G. D., kurie montavo stelažus (dėl to N. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 1 dalį). Nustatyta ir tai, kad Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale yra ne A. S. parašas, ir ši aplinkybė, kartu vertinant ir pirmiau nurodytas aplinkybes, kad N. K. aplaidžiai atliko savo pareigas, yra labai svarbi, ji patvirtina, kad A. S. nebuvo instruktuotas darbo vietoje, nebuvo supažindintas su darbo saugos reikalavimais. Be to, iš liudytojų B. V., G. D. paaiškinimų, N. K. parodymų matyti, kad jis (N. K.) nurodė darbininkams dirbti saugiai, neskubant, tačiau, kaip minėta, nenurodė, kokiu saugiu būdu atlikti darbą, be kita ko, kokiu būdu pakelti sijas į aukštį, nepateikė darbuotojams, kokius konkrečius saugius metodus taikyti ir panašiai. Byloje yra liudytojo Z. T. parodymai, kad jis pravedė A. S. įvadinį darbų saugos instruktažą, minėjo jam apie galimus pavojingus veiksnius, minėjo ir tai, jog gali būti tokių darbų, ir aiškino, kaip pasinaudoti kopėčiomis. Taigi, priešingai nei nurodoma nuteistojo kasaciniame skunde, teismų išvada, kad N. K. privalėjo numatyti, jog A. S., atlikdamas darbo užduotį, gali pasinaudoti kopėčiomis, todėl privalėjo jį supažindinti su Darbuotojo, darbui naudojančio kopėčias, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 64, yra pagrįsta. Tačiau N. K., kaip nustatyta, apskritai nenurodė darbuotojams, kaip saugiai atlikti jiems pavestą darbą, ir A. S. ne tik nesupažindino su Darbuotojo, darbui naudojančio kopėčias, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 64, bet ir apskritai neinstruktavo jo darbo vietoje prieš pradedant atlikti pavestą darbą. A. S. judėjo kopėčiomis rankose nešdamas metalinę siją, kuri trukdė saugiai judėti kopėčiomis, siją aukščiau esantiems G. D. ir B. V. jis padavė horizontaliai, o ne vertikaliai, dėl to neteko pusiausvyros, nukrito žemyn ir galva atsitrenkė į grindinį (2015 m. balandžio 24 d. ekspertizės aktas Nr. 11-366(15), 2017 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvada Nr. 11-1537(17)). Tokius padarinius (nelaimingą atsitikimą darbe, dėl kurio A. S. mirė) lėmė N. K. neveikimas, t. y. padaryti Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 66 1.2 papunkčio pažeidimai, leidus dirbti darbo vietoje neinstruktuotam darbuotojui.

16. Nuteistojo kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvadą Nr. 11-1537(17), kurioje nurodyta, kad darbuotojo instruktavimo aplinkybės su įvykusiu nelaimingu atsitikimu sietinos tik tikimybiniais ryšiais. Net ir tinkamai instruktuotas darbuotojas, kuriam instruktavimas įformintas įmonėje nustatyta tvarka, gali patirti sužalojimų nelaimingo atsitikimo metu, nes darbuotojo tinkamas instruktavimas tik sumažina nelaimingo atsitikimo tikimybę ir neužtikrina, kad jis tikrai neįvyks.

17. Nustatant bylos aplinkybes specialisto ar eksperto išvados yra svarbios, tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymą jos neturi vienintelio ar svarbiausio įrodymo statuso; be to, šios išvados yra techninio, o ne teisinio pobūdžio. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikšmingą priežastinį ryšį nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs tam reikšmingų bylos aplinkybių visumą. Taikant baudžiamąją atsakomybę asmeniui, atsakingam už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe, turi būti nustatyta ne tik kokius konkrečiai norminių aktų reikalavimų pažeidimus šis asmuo padarė, bet ir tai, kad būtent šie pažeidimai buvo būtina įstatyme nurodytų padarinių kilimo sąlyga ir pagrindinė šių padarinių kilimo priežastis. Be to, turi būti vertinamos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Šios aplinkybės turi būti nustatomos analizuojant byloje surinktų įrodymų visumą, o ne atskirus įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-511/2016).

18. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tokie eksperto paaiškinimai peržengia jo kompetencijos ribas. Darbų saugos reikalavimų laikymasis, taip pat ir tinkamas asmens instruktavimas, yra privaloma saugios darbo aplinkos sukūrimo sąlyga. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad A. S. neinstruktavimas darbo vietoje iš esmės nulėmė nelaimingą atsitikimą, kurio metu jis žuvo. Taigi tarp kilusių padarinių ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimo egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

19. Nuteistasis taip pat nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad dokumento klastojimas jam inkriminuotas remiantis tik prielaida.

20. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šio nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų.

21. Dokumentas yra kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-290/2008, 2K-7-175-303/2015, 2K-241-976/2020 ir kt.). Byloje nekyla ginčo, kad UAB „B.“ Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas, kuriame buvo suklastotas A. S. parašas, laikomas dokumentu, todėl plačiau dėl to kolegija nepasisako.

22. N. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tris alternatyvias veikas, t. y. už tai, kad: 1) suklastojo A. S. parašą UAB „B.“ Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale pasirašydamas už A. S., pamėgdžiodamas šio parašą; 2) laikė šį suklastotą dokumentą UAB „B.“ tarnybinėse patalpose; 3) panaudojo pateikdamas jo kopiją 2013 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui.

23. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad dokumentų klastojimas padaromas tiesiogine tyčia. Taigi tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytos aplinkybės, patvirtinančios ne tik objektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir tai, kad asmuo suvokė klastojantis dokumentą ar panaudojantis suklastotą dokumentą ir norėjo taip elgtis, o teismo nuosprendyje turi būti pateikti tokias teismo išvadas patvirtinantys argumentai. Šiuo atveju sutiktina su nuteistojo kasacinio skundo argumentais, kad jo kaltė dėl A. S. parašo suklastojimo bei žinomai suklastoto dokumento laikymo grindžiama prielaidomis, jog niekas kitas, išskyrus N. K., nebuvo suinteresuotas tai padaryti. Su tokiais teismų motyvais negalima sutikti.

24. Teismo pateiktas įrodymų vertinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. turi būti paremtas konkrečiais faktiniais duomenimis, tokių duomenų palyginimu tarpusavyje, o teismo išvados apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą. Taigi kiekvienu atveju spręsdamas asmens kaltumo klausimą teismas privalo motyvuotai įvertinti įrodymų patikimumą bei pakankamumą ir pagrįsti atitinkamą sprendimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-82-222/2019, 2K-183-511/2020, 2K-284-719/2020 ir kt.). Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių konkrečių faktinių duomenų, kuriais remdamiesi padarė išvadą, jog būtent N. K. suklastojo žuvusiojo parašą ir laikė suklastotą dokumentą UAB „B.“ tarnybinėse patalpose. Vien tik teismų nurodomas nuteistojo suinteresuotumas, neparemtas konkrečiais faktiniais duomenimis, nėra ir negali būti pagrindas konstatuoti nuteistojo kaltę dėl parašo suklastojimo. O nesant duomenų, kas ir kada šį parašą šiuo konkrečiai negrinėjamu atveju suklastojo, nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laikė suklastotą dokumentą. Maža to, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistojo kaltę ir nurodydamas, kad „nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kad kas nors kitas, o ne N. K. buvo suinteresuotas ir galėjo suklastoti A. S. parašą“, iš esmės neužtikrino nekaltumo preziumpcijos principo laikymosi. Dėl šio pažeidimo, taip pat nesant konkrečių faktinių duomenų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę dėl dalies alternatyvių veikų, ši skundžiamų sprendimų dalis keičiama, pašalinant iš kaltinimo N. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tai, jog jis suklastojo A. S. parašą ir laikė suklastotą dokumentą. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad byloje yra tinkamai įrodymais pagrįsta ir motyvuota N. K. kaltė dėl suklastoto dokumento panaudojimo ir dėl to nustatyti pažeidimai neturi įtakos jo veikos kvalifikavimui, teisėjų kolegija padarytų pažeidimų nepripažįsta esminiais. Tiktai, sumažėjus kaltinimo apimčiai, N. K. bausmė dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, mažintina iki 130 MGL (4896 Eur) dydžio, atitinkamai galutinė subendrinta bausmė mažintina iki 150 MGL (5649 Eur) dydžio.

25. Nors nuteistasis kasaciniame skunde nenurodo jokių motyvų dėl jam inkrminuoto suklastoto dokumento panaudojimo, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnių instancijų teismų procesinius sprendimus dėl šios dalies, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai atskleidė N. K. kaltės turinį ir pagrįstai konstatavo, kad N. K., žinodamas, kad žuvusiojo A. S. parašas UAB „B.“ Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale yra suklastotas, panaudojo šį dokumentą, pateikdamas jo kopiją Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui. Teismų nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis buvo atsakingas už A. S. darbų saugą ir saugos norminių aktų laikymąsi, privalėjo pastarąjį supažindinti su Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 66, Darbuotojo, darbui naudojančio kopėčias, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 64. Byloje esantis Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas patvirtina, kad šiame žurnale kaip instruktuojantis asmuo pasirašinėjo tik N. K.. Be to, prie aptariamo suklastoto A. S. parašo kaip instruktuojantis asmuo pasirašė pats N. K.. Kadangi specialistas konstatavo, kad UAB „B.“ Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale, skiltyje „instruktuojamojo“, A. S. vardu pasirašė ne A. S., N. K., šalia pasirašydamas, neabejotinai turėjo žinoti tą aplinkybę, o kartu ir suprato, kad panaudoja šį suklastotą dokumentą, pateikdamas jo kopiją Vastybinei darbo inspekcijai. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant nuteistojo N. K. veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pritaikytas tinkamai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

26. Teismų praktikoje pažymima, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137-693/2017, 2K-121-697/2020, 2K-70-458/2020). Kadangi kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, nagrinėdamas baudžiamąją bylą jis privalo patikrinti, ar teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, bei aktualia teismų praktika šiuo klausimu.

27. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

28. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Ši žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

29. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą baudžiamojoje byloje tenka teismui. Pagal susiformavusią teismų praktiką, nustatant neturtinės žalos dydį pinigais turi būti atsižvelgiama į: 1) CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus: pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; 2) teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas. Atkreiptinas dėmesys, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas kiekvienoje konkrečioje byloje turi aiškintis ir vertinti bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį.

30. Šioje byloje nukentėjusieji A. S., N. O. S. ir S. S. kiekvienas atskirai buvo pareiškę civilinius ieškinius – po 100 000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų prašomos priteisti sumos neturtinei žalai atlyginti buvo sumažintos ir iš civilinės atsakovės – UAB „B.“ priteista: N. O. S. – 21 000 Eur, A. S. – 15 000 Eur, S. S. – 3000 Eur. Teismas padarė išvadą, kad tokio dydžio piniginės kompensacijos labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiesiems sukeltų padarinių. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio kiekvienam nukentėjusiajam, papildomai nurodydamas šiam sprendimui aktualią teismų praktiką analogiškose bylose.

31. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnių instancijų teismų procesinius sprendimus dėl nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos, konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių atstovo kasaciniuose skunduose, žemesniųjų instancijų teismų sprendimuose nustatant nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydžius buvo tinkamai atsižvelgta tiek į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, įtvirtintus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tiek ir į teismų praktiką analogiškose bylose. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visas įstatyme nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, bei įvertino jų visumą, pateikė išsamius motyvus, dėl ko mažina prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, ir kolegija neturi teisinio pagrindo šiems motyvams nepritarti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydis iš esmės neprieštarauja teismų praktikai analogiškose bylose. Paprastai teismų priteistos neturtinės žalos dydžio ribos yra nuo 2607 iki 28 962 Eur (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-340/2009, 2K-134/2010, 2K-341/2012, 2K-462/2012, 2K-429/2013, 2K-460-507/2016, 2K-11-648/2017, 2K-104-648/2017, 2K-126-693/2017). Taigi šioje byloje priteistas neturtinės žalos dydis nėra akivaizdžiai per mažas ir neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

32. Kasaciniu skundu nukentėjusiosios N. O. S. atstovas advokatas M. Kuzminovas prašo iš civilinės atsakovės UAB „B.“ priteisti N. O. S. 1870,21 Eur turtinei žalai atlyginti, ši žala susidarė dėl paminklinio akmens pastatymo ir kapo sutvarkymo bei dėl A. S. kelionės išlaidų iš Didžiosios Britanijos į sūnaus laidotuves.

33. Visų pirma pažymėtina, kad kasatorius atšaukė dalį kasacinio skundo, prašydamas nenagrinėti klausimo dėl nukentėjusiojo A. S. patirtų kelionių į teismo posėdžius išlaidų, nes šis klausimas perduotas nagrinėti apylinkės teismui. Bylos duomenys patvirtina, kad paminklo ir su juo susijusių darbų kaina sudarė 1557,87 Eur (5379 Lt) (9 t., b. l. 58), taigi advokato M. Kuzminovo kasacinio skundo argumentai dėl turtinės žalos atlyginimo bus nagrinėjami tik dėl šios sumos.

34. Pirmosios instancijos teismas atmetė nukentėjusiųjų prašymą priteisti žalos atlyginimą iš civilinės atsakovės už paminklinio akmens pastatymą ne dėl to, kad šis ieškinys pareikštas asmenų, kurie neturi teisės jo pareikšti, ar ne dėl to, kad ieškinys neįrodytas, o dėl to, kad toks prašymas nebuvo teiktas kaip civilinis ieškinys ar jo patikslinimas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu sprendimu sutiko ir jokių išsamesnių motyvų dėl to nepateikė, nurodydamas, kad civilinis ieškinys neatitinka BPK 112 straipsnio rekalavimų.

35. BPK 112 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Vėliau reiškiamas ieškinys neturi būti priimamas, nes pradėjus įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teisme turi būti aiškios įrodinėjimo ribos. Pagal suformuotą teismų praktiką, tikslinti ieškinį baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia ir pradėjus teisme įrodymų tyrimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-788/2018, 2K-7-50-1073/2019, 2K-225-303/2019, 2K-38-788/2020 ir kt.), nes atskirais atvejais paduodant ieškinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ne visi duomenys civiliniam ieškovui gali būti žinomi (pavyzdžiui, neaiškus tikslus ieškinio dydis, nežinomi visi asmenys (įtariamieji ar kaltinamieji), dėl kurių nusikalstamos veikos ieškovas patyrė žalos, ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020).

36. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, išskyrus tai, kad pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2011, 2K-278/2011, 2K-3-489/2017). Nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, šis ieškinys buvo priimtas ir taip pat priimtas procesinis sprendimas pripažinti juos civiliniais ieškovais. Kaip nurodoma kasaciniame skunde, civiliniame ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos, dėl materialinių nuostolių (sumokėjimo už advokatų pagalbą, išlaidų už ekspertizes ir kt.) atlyginimo, nepateikiant konkrečių sumų ir baigtinio šių nuostolių sąrašo, jų dydį bei juos patvirtinančius dokumentus nukentėjusieji įsipareigojo pateikti ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (5 t., b. 1. 12–16). Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. nukentėjusieji A. S. ir N. O. S. bylą nagrinėjusiam teismui pateikė du prašymus dėl tiesioginių išlaidų atlyginimo, juose iš esmės nurodo, kad naudodamiesi nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teise prašo priteisti iš atsakovės atlyginti turėtas išlaidas, tarp jų ir susijusias su paminklinio akmens pastatymu. Prašymuose nurodoma, kokią sumą prašoma priteisti, taip pat prie prašymo pridedamas 2014 m. rugsėjo 17 d. išlaidas patvirtinantis pinigų priėmimo kvitas bei kelionių bilietai (9 t., b. l. 56–58). Iš 2018 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad minėtus dokumentus nukentėjusieji teismui pateikė iki įrodymų tyrimo pradžios, visi proceso dalyviai dėl šių dokumentų turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę ir visi, išskyrus civilinės atsakovės atstovą, sutiko, kad pareikšti prašymai yra pagrįsti ir turi būti pridėti prie bylos, o teismas nutarė minėtus prašymus prie baudžiamosios bylos pridėti. Akivaizdu, kad šioje situacijoje nė vienam iš proceso dalyvių nekilo jokių abejonių, jog prašymai yra susiję su civiliniu ieškiniu ir žalos atlyginimu, tokių abejonių neturėjo kilti ir teismui, o jei kilo, teismas turėjo imtis priemonių toms abejonėms pašalinti, kartu užtikrindamas nukentėjusiųjų teisę į žalos atlyginimą. Tuo tarpu nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas, formaliai atmesdami prašymus, net nedetalizavo, kokių konkrečiai reikalavimų ieškinys neatitinka.

37. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra įtvirtintas aktyvaus teismuo vaidmuo, vykdant teisingumą (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Teismo aktyvus vaidmuo nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje įtvirtintas ir BPK 115 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje teismo teisę nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Taigi darytina išvada, kad teismas, gavęs nagrinėti baudžiamąją bylą, jos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu ar teisiamojo posėdžio parengiamojoje dalyje iki įrodymų tyrimo pradžios turi išsiaiškinti, ar byloje pareikštas civilinis ieškinys, kam jis pareikštas, kokie reikalavimai, ar civilinis ieškinys atitinka bent minimalius reikalavimus, taikomus jo formai, turiniui ir pan. Teismas, baudžiamojoje byloje nustatęs tam tikrų civilinio ieškinio trūkumų, turi įstatymų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl jų pašalinimo (CPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016).

38. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje esantys formalūs civilinio ieškinio turinio trūkumai neleidžia konstatuoti, jog civilinis ieškinys dėl paminklinio akmens pastatymo išlaidų pareikštas netinkamai. Teismų praktikoje tokie civilinio ieškinio turinio pažeidimai paprastai nelaikomi esminiais pažeidimais, kurie suvaržė asmens teises ar sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, su sąlyga, jei teisme civilinis ieškinys buvo išnagrinėtas ir kaltinamojo ar civilinio atsakovo teisės buvo užtikrintos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016).

39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. O. S. turi teisę į dokumentais pagrįstą turtinės žalos, susijusios su paminklo pastatymo išlaidomis, atlyginimą. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėdamas civilinio ieškinio dėl paminklinio akmens pastatymo išlaidų, pažeidė BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiųjų apeliacinius skundus, minėto pažeidimo neištaisė. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini, priteisiant iš civilinės atsakovės UAB „B.“ 1557,87 Eur N. O. S. turtinei žalai atlyginti už paminklinio akmens pastatymą. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis ir kapo sutvarkymu, vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.291 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtintas protingumo kriterijus atlyginant laidojimo išlaidas. Kolegija mano, kad byloje pateiktuose dokumentuose nurodyta žalos dalis, susijusi su paminklo pastatymu, atitinka protingumo kriterijus ir mažinti jos nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

40. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. O. S. atstovo kasaciniame skunde prašoma pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistojo 701 Eur apmokėjimą UAB „Unge“ už konsultacinę išvadą.

41. Pirmosios instancinės teismas atsisakė šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis motyvuodamas tuo, kad šis dokumentas jokios lemiamos reikšmės įrodymų vertinimui neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos. Tačiau visiškai nepagrįstai atsisakė jas priteisti dėl to, kad nukentėjusieji nepateikė BPK 112 straipsnio reikalavimus atitinkančio civilinio ieškinio.

42. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Kitokių išimčių dėl galimo proceso išlaidų išieškojimo iš asmens, kuriam priimtas apkaltinamasis nuosprendis, BPK normos nenustato.

43. Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad nepagrįsta teismo išvada, jog konsultacinė specialisto išvada neturėjo jokios lemiamos reikšmės įrodymų vertinimui. Išvadoje yra sprendžiami tiesiogiai su nagrinėjama byla susiję klausimai, nagrinėjamas A. S. diagnozuotų sužalojimų padarymo mechanizmas ir tą išvadą davė bylai teisingai išspręsti reikalingų specialiųjų žinių turintis asmuo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, vertindamas įrodymus, taip pat vertino ir minėtą specialisto išvadą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo nutrauktas, o 2014 m. liepos 14 d. nutartyje atnaujinti ikiteisminį tyrimą buvo pabrėžta, kad būtina atlikti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę, tačiau per kuo trumpiausius terminus, kaip to reikalauja BPK, tai nebuvo padaryta. UAB „Unge“ teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada buvo duota 2014 m. spalio 28 d. Nors nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2013 m. rugsėjo 10 d., kiti specialiųjų žinių reikalaujantys tyrimai (specialistų išvados ar ekspertizės aktai) byloje atsirado gerokai vėliau nei nukentėjusiųjų inciatyva pateikta konsultacinė išvada – Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-366(15) 2015 m. balandžio 24 d., Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1537(17) 2017 m. rugsėjo 13 d. Tai rodo, kad jeigu aptariama konsultacinė išvada nors ir neturėjo lemiamos reikšmės įrodymų vertinimui, tačiau turėjo svarbią ar net lemiamą reikšmę renkant kitus įrodymus ir nustatant tiesą byloje.

44. Atsižvelgdama į aptartus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atsisakydami pripažinti proceso išlaidomis UAB „Unge“ sumokėtas lėšas ir išieškoti jas iš nuteistojo, netinkamai aiškino ir taikė BPK 105 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl to skundžiami sprendimai keistini nurodytas proceso išlaidas išieškant iš nuteistojo N. K..

45. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas netinkamai taikė BPK 106 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai sumažino kitų priteistinų proceso išlaidų dydį iki 1000 Eur, tokio sprendimo nemotyvavo arba motyvavo netinkamai, nes neanalizavo N. K. turtinės padėties, o tik jo šeiminę padėtį ir aplinkybes, visiškai nesusijusius su jo turtine padėtimi ir priteistinų proceso išlaidų klausimu.

46. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šis klausimas, analogiškai aptartiems neturtinės žalos dydžio nustatymo atvejams, yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų diskrecijai ir kompetencijai.

47. Šiuo metu galiojanti minėtos normos redakcija tiesiogiai nenustato kriterijų ir atvejų, kuriems esant teismas turi teisę priimti tokį sprendimą, tačiau neabejotinai toks teismo sprendimas turi būti motyvuotas. Priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, galiojo BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, nustatanti, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Būtent atsižvelgdamas į šį kriterijų pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius motyvus, dėl ko mažina išieškotinas išlaidas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnių instancijų teismų procesinius sprendimus dėl išieškotinų procesų išlaidų mažinimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuotai sumažindamas šių išlaidų dydį, ir apeliacinės instancijos teismas, šiam sprendimui pritardamas, nepadarė pažeidimų, dėl kurių šią skundžiamų sprendimų dalį reikėtų keisti ar naikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, taip pat į kitas šiam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes: šeiminę padėtį, pareigą išlaikyti du mažamečius vaikus, į tai, kad procesas užsitęsė, o kartu ir proceso išlaidos didėjo ne dėl nuo kaltinamojo priklausančių priežasčių.

48. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. O. S. atstovas pateikė prašymą pripažinti proceso išlaidomis ir iš nuteistojo priteisti N. O. S. turėtas išlaidas advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti.

49. Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso šalis padavė kasacinį skundą ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177-696/2015, 2K-161-696/2017).

50. Ši byla kasacinės instancijos teisme nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių atstovų bei nuteistojo kasacinius skundos. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija nutaria nuteistojo ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės P. S. kasacinius skundus atmesti, nors byloje buvo nustatyti ir ištaisyti pažeidimai, turėję įtakos nuteistajam skirtos bausmės dydžiui. N. O. S. atstovo kasacinis skundas tenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei prašomos priteisti atstovavimo išlaidų sumos dydį, iš nuteistojo N. K. išieškotina prašoma 200 Eur suma už suteiktas advokato paslaugas kasacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo N. K. ir nukentėjusiosios P. S. atstovo advokato Mariaus Kuzminovo kasacinius skundus atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 19 d. nutartį.

Pašalinti iš kaltinimo N. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį aplinkybes, kad jis suklastojo A. S. parašą UAB „B.“ Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale, stulpelyje „instruktuojamojo“ pasirašydamas už A. S., pamėgdžiodamas šio parašą, ir laikė šį suklastotą dokumentą UAB „B.“ tarnybinėse patalpose.

Sumažinti N. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį skirtą baudą iki 130 MGL (4896 Eur) dydžio, o galutinės subendrintos baudos dydį sumažinti iki 150 MGL (5649 Eur) dydžio.

Priteisti iš civilinės atsakovės UAB „B.“ 1557,87 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt septynis Eur 87 ct) N. O. S. turtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš N. K. nukentėjusiosios N. O. S. naudai 901 Eur (devynis šimtus vieną Eur) proceso išlaidų (UAB „Unge“ sumokėtas lėšas ir išlaidas už atstovavimą kasacinės instancijos teisme).

Kitas Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 19 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Pranas Kuconis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Artūras Ridikas