Dėl teisės normų, reglamentuojančių arbitražo teismo sprendimo panaikinimą tuo pagrindu, kai arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui, taip pat kai ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui ir kai arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau - KAĮ) 50 straipsnio 3 dalies 3, 5 ir 6 punktai), aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-68-611/2021

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00012-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.9.; 4.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Andžej Maciejevski (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarosios akcinės bendrovės ir suinteresuoto asmens įmonės „Residential Management Inc.“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarosios akcinės bendrovės, įmonės „Knightsbridge Property Management Limited“ ir įmonės „Antwerpse Ontwikkelings-En Investeringsmaatschappij“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 387 dalies panaikinimo, suinteresuoti asmenys įmonė „Residential Management Inc.“ ir įmonė „Channel Hotels and Properties Limited“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių arbitražo teismo sprendimo panaikinimą tuo pagrindu, kai arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui, taip pat kai ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui ir kai arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 50 straipsnio 3 dalies 3, 5 ir 6 punktai), aiškinimo ir taikymo.

2. Pareiškėjos Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – Kauno LEZ), įmonė „Knightsbridge Property Management Limited“ (toliau – „Knightsbridge“), įmonė „Antwerpse Ontwikkelings-En Investeringsmaatschappij“ (toliau – AOI) ir įmonė „Channel Hotels and Properties Limited“ (toliau – CHAPS) 2018 m. sausio 24 d. sudarė Atsiskaitymo sutartį.

3. Pareiškėjos (ieškovės) Kauno LEZ, „Knightsbridge“ ir AOI kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą (toliau – Arbitražo teismas) su ieškiniu suinteresuotam asmeniui (atsakovei) CHAPS dėl 2018 m. sausio 24 d. Atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia. CHAPS pateikė priešieškinį dėl Atsiskaitymo sutartyje nurodytų sumų priteisimo solidariai iš Kauno LEZ, „Knightsbridge“ ir AOI.

4. Pareiškėjos Kauno LEZ, „Knightsbridge“ ir AOI pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 387 dalį, kuria CHAPS priešieškinis tenkintas iš dalies.

II. Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo esmė

5. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjų Kauno LEZ, „Knightsbridge“ ir AOI skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 387 panaikinimo atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimo byloje Nr. 387 dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas CHAPS priešieškinis ir iš pareiškėjų, remiantis šalis siejančia 2018 m. sausio 24 d. Atsiskaitymo sutartimi, suinteresuotam asmeniui CHAPS priteistos atitinkamos sumos. Skunde teigiama, kad, ginčijama apimtimi priimdamas sprendimą, Arbitražo teismas neįvertino, jog priešieškinio pagrindu inicijuotas ginčas yra susijęs su arbitražo byloje nedalyvaujančio ir arbitražinės išlygos nesaistomo suinteresuoto asmens įmonės „Residential Management Inc.“ (toliau – „Residential“) teisėmis ir pareigomis, neatsižvelgė į tai, kad arbitražiniu priešieškiniu inicijuotas ginčas yra nearbitruotinas, todėl, neatsisakęs savo kompetencijos nagrinėti šį ginčą, priėmė sprendimą dėl nearbitruotino ginčo ir taip sukūrė viešajai tvarkai prieštaraujančius teisinius padarinius. Taigi, pareiškėjos byloje kėlė klausimą dėl arbitražinio priešieškinio arbitruotinumo ir prašomos panaikinti Arbitražo teismo sprendimo dalies atitikties viešajai tvarkai, skundžiamą Arbitražo teismo sprendimo dalį prašydamos panaikinti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3, 5 ir 6 punkte nustatytais pagrindais.

7. Teismas, susipažinęs su arbitražo byla ir tarp šalių kilusio ginčo pobūdžiu, nusprendė, kad byloje priešieškinio arbitruotinumo klausimas keliamas nepagrįstai, kadangi tarp šalių kilęs ginčas nepatenka į KAĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis. Lietuvos apeliacinio teismo teigimu, pareiškėjos nori susiaurinti arbitražinio susitarimo taikymo galimybes ir siekia plačiai aiškinti bei taikyti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 ir 5 punktuose nustatytus arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindus.

8. Nagrinėjamu atveju šalys Atsiskaitymo sutartyje sudarė arbitražinį susitarimą, kuriuo nustatė, kad „bet koks ginčas, nesutarimas arba reikalavimas, kylantis iš šios sutarties arba susijęs su šia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu arba galiojimu, galutinai sprendžiamas Vilniaus komercinio arbitražo teisme“ (Atsiskaitymo sutarties 43 straipsnis). Taigi, šalys susitarė ne tik dėl arbitražo teisme nagrinėtinų ginčų rūšies („bet koks ginčas, nesutarimas arba reikalavimas“), bet ir dėl jų priskyrimo arbitražo jurisdikcijai pagrindo – sąsajumo su sutartimi („kylantis iš šios sutarties arba susijęs su šia sutartimi“). Tokia arbitražinio susitarimo konstrukcija, teismo vertinimu, apima visus įmanomus su ginčo sutartimi susijusius ginčus, kokie realiai ar potencialiai gali kilti tarp arbitražinį susitarimą pasirašiusių bendrovių.

9. Teismas nusprendė, kad, laikantis pareiškėjų pozicijos, jog ginčas yra susijęs su pareiškėjų kreditorės įmonės „Residential“ teisėmis ir pareigomis, todėl negalėjo būti nagrinėjamas Arbitražo teisme, būtų nepagrįstai ribojamas šalių arbitražinio susitarimo taikymas. Atsiskaitymo sutartyje pareiškėjos ir CHAPS arbitražinės išlygos taikymą siejo su vieninteliu pagrindu – sąsajumu su ginčo sutartimi, kuris šioje byloje nėra ginčijamas. Išlygos inicijuoti ginčo nagrinėjimą arbitražo teisme tik tuo atveju, jei klausimo nagrinėjimas nepadarys įtakos (tiesiogiai ar netiesiogiai) arbitražinio susitarimo šalių kreditorių teisėms ir pareigoms, nebuvo nustatyta. Be to, pareiškėjų siekiamas pagrįsti arbitražinės išlygos aiškinimas ne tik ribotų šalies galimybę pasinaudoti arbitražine išlyga, bet iš esmės paneigtų patį susitarimą spręsti iš sutarties kylančius ginčus arbitražo teisme, nes galimybė inicijuoti ginčą arbitražo teisme taptų sąlyginė (būtų galima tik tuo atveju, jei kreipimasis į arbitražo teismą nebūtų susijęs su sutarties šalies kreditorių interesais) ir praktiškai neįgyvendinama.

10. Teismas nustatė, kad Arbitražo teismas nesprendė jokių klausimų, susijusių su įmonės „Residential“ teisėmis ir pareigomis, sprendimu suinteresuotam asmeniui nėra nustatyta jokių įpareigojimų. Nors, pareiškėjų teigimu, ginčijama sprendimo dalimi priteisus CHAPS naudai iš pareiškėjų (įmonės „Residential“ skolininkių) sumas pagal Atsiskaitymo sutartį, įmonė „Residential“ neturėtų galimybės atgauti skolos iš pareiškėjų tuo atveju, jei teismas kitoje civilinėje byloje pagal įmonės „Residential“ ieškinį pripažins Atsiskaitymo sutartį negaliojančia actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu, nes Arbitražo teismo sprendimo įvykdymas nesibaigus bylos pagal įmonės „Residential“ ieškinį nagrinėjimui gali lemti pareiškėjų finansinės padėties pablogėjimą, teismas su tokiu plačiu KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkto aiškinimu nesutiko. Laikantis tokios pozicijos, arbitražo sprendimai galėtų būti naikinami esant bent hipotetinei galimybei, kad, vykdant vienai iš bylos šalių palankų arbitražo sprendimą, gali pablogėti skolininkės finansinė padėtis ir dėl to nukentėti kitų, arbitražo byloje nedalyvavusių, skolininkės kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus. Tokiu atveju kiekviename teismo procese turėtų dalyvauti ne tik asmuo, susijęs su priešinga šalimi prievoliniais teisiniais santykiais, bet ir kiekvienos proceso šalies kreditoriai, nes hipotetiškai tai gali būti susiję su jų teisėmis ir pareigomis. Savo galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų apsaugą įmonė „Residential“ įgyvendino inicijuodama teisminį ginčą teisme, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad šiai įmonei nėra užtikrinta teisė į teisminę gynybą.

11. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nesutiko su pareiškėjų skundo argumentais, kad Arbitražo teismo sprendimas turi būti panaikintas ir dėl esamo viešosios tvarkos pažeidimo, nes, Atsiskaitymo sutartį pripažinus negaliojančia actio Pauliana pagrindu, civilinėje apyvartoje egzistuotų du vykdytini prieštaringi sprendimai – Arbitražo teismo sprendimas, kuriuo priteistos sumos pagal Atsiskaitymo sutartį, ir sprendimas, kuriuo Atsiskaitymo sutartis pripažinta negaliojančia.

12. Nutartyje teismas išaiškino, kad teismas gali užtikrinti tik teisę įgyvendinti pažeistų ar ginčijamų teisių gynybą, nešališką bei kompetentingą ginčo situacijos įvertinimą, tačiau šios teisės įgyvendinimo galimybė negali būti aiškinama taip, kad teismas ar arbitražo teismas, išnagrinėjęs ginčą, privalo užtikrinti ir priimto sprendimo įvykdymą. Nepagrįstais laikyti skundo argumentai, kad Arbitražo teismas, priteisdamas iš pareiškėjų CHAPS naudai atitinkamas sumas pagal Atsiskaitymo sutartį, turėjo įvertinti, ar tokiu sprendimu nebus apsunkintas galimas kitos civilinės bylos sprendimo įvykdymas ir ar toks sprendimas (ne)prieštaraus pastarojoje byloje priimtam teisiniam rezultatui, kadangi tokiems atvejams teisiškai sureguliuoti įstatymas įtvirtina įvykdytų teismo sprendimo (nutarčių) atgręžimo galimybę.

13. Papildomai pažymėta, kad pareiškėjų kvestionuojami viešosios teisės pažeidimai formuluojami hipotetiškai ir perspektyviai, t. y. į ateitį. Šiuo metu byla pagal įmonės „Residential“ ieškinį dėl Atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu dar tik nagrinėjama ir jos baigtis nėra žinoma. Siekiant užtikrinti pastarojo teismo sprendimo įvykdymą, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausta Kauno LEZ, CHAPS, „Knightsbridge“ ir AOI vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal Atsiskaitymo sutartį. Be to, byloje nėra duomenų apie pareiškėjų finansinę padėtį, todėl nėra pagrindo teigti, kad Arbitražo teismo sprendimo įvykdymas gali sukelti pareiškėjoms sunkias finansines pasekmes, dėl to būsimo, galimai įmonei „Residential“ palankaus, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįvykdomas.

14. Remdamasis išdėstytais argumentais, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad reikalavimas panaikinti Arbitražo teismo sprendimą KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3, 5 ir 6 punktų pagrindais yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

15. Kasaciniu skundu pareiškėja Kauno LEZ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTcxMy05NDMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-713-943/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-713-943/2020">e2A-713-943/2020</a> ir klausimą išspręsti iš esmės: pareiškėjų Kauno LEZ, AOI ir įmonės „Knightsbridge“ skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimo byloje Nr. 387 dalį dėl suinteresuoto asmens CHAPS priešieškinio dalinio patenkinimo, taip pat priteisti Kauno LEZ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3, 5 ir 6 punktus, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje nurodyta, kad teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kai galioja vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai.

15.2. Nesutiktina su teismo pateiktu išaiškinimu, kad KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu arbitražo teismo sprendimas gali būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu arbitražo teismo sprendimu buvo išspręstas ginčas, kuris pagal KAĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalis negalėjo būti perduotas arbitražui, o nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl pažeistų įmonės „Residential“ teisių nepatenka į KAĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų nearbitruotinų ginčų baigtinį sąrašą. Pats Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai arbitražo teisme buvo išnagrinėtas ginčas, susijęs su trečiųjų asmenų, nesudariusių arbitražinės išlygos, teisėmis ir pareigomis.

15.3. Maža to, teismas KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymą taip pat nepagrįstai siejo su KAĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytu nearbitruotinų ginčų sąrašu. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra vienareikšmiškai ir nuosekliai pripažįstama, kad aptariamas pagrindas panaikinti arbitražo teismo sprendimą gali būti taikomas, jei arbitražo teismas pasisakė dėl asmens, kuriam arbitražinis susitarimas netaikomas, teisių ir pareigų.

15.4. Skirtingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė Lietuvos apeliacinis teismas, KAĮ 19 straipsnio 1 dalyje arbitražo teismui yra nustatyta besąlyginė pareiga patikrinti jam perduotų nagrinėti ginčų arbitruotinumą bei nuspręsti dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą. Nurodytos arbitražo teismo pareigos jokia apimtimi nepaneigia ir (ar) neapriboja aplinkybės, ar arbitražo ginčo šalys prieštaravo konkretaus ginčo (ar jo dalies) arbitruotinumui, ar šie prieštaravimai buvo keliami laiku.

15.5. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjų kvestionuojami viešosios teisės pažeidimai formuluojami hipotetiškai ir perspektyviai, t. y. į ateitį, kadangi (i) byloje dėl Atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu dar nėra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, o (ii) būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pareiškėjai, teikdami skundą, prašė stabdyti inicijuojamos bylos nagrinėjimą, iki ginčas byloje dėl Atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu bus išspręstas galutiniu teismo sprendimu, tačiau teismas pareiškėjų prašymą atmetė, o vėliau tokį savo procesinį sprendimą iš esmės panaudojo kaip formalų pagrindą atsisakyti tenkinti skundą, pasakydamas, kad pareiškėjų nurodoma prieštaravimo viešajai tvarkai problema neva yra formuluojama hipotetiškai ir perspektyviai, t. y. į ateitį. Tokiu būdu Lietuvos apeliacinis teismas visiškai ignoravo KAĮ 50 straipsnio 5 dalies normą, kuria įtvirtinta, kad arbitražo teismo sprendimas gali būti skundžiamas per 1 mėnesį nuo jo priėmimo dienos, o tai patvirtina, kad pareiškėjai skundą Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė laiku. Lietuvos apeliacinio teismo akcentuojamos laikinosios apsaugos priemonės tik atideda dėl viešosios tvarkos pažeidimo kilusias pasekmes, bet jų neeliminuoja ir nepanaikina fakto, kad viešoji tvarka priimant Arbitražo teismo sprendimą buvo pažeista, nes šiuo metu galioja vienas kitam prieštaraujantys Arbitražo ir nacionalinio teismų sprendimai.

15.6. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad Arbitražo teismo sprendimas ir jo priėmimu sukurta situacija nepažeidžia įmonės „Residential“ interesų, kadangi savo teisę į teisminę gynybą šis asmuo įgyvendino inicijuodamas bylą dėl Atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Įmonės „Residential“ teisė į teisminę gynybą negali būti traktuojama kaip įgyvendinta, nes, net ir įsiteisėjus įmonės „Residential“ palankiam teismo sprendimui byloje dėl Atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu, tuo pat metu egzistuos ir bus vykdomas jam priešingas sprendimas – t. y. Arbitražo sprendimo dalis, kuria buvo patenkinta didžioji CHAPS arbitražinio priešieškinio dalis dėl sumų pagal Atsiskaitymo sutartį priteisimo.

16. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo įmonė „Residential“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTcxMy05NDMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-713-943/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-713-943/2020">e2A-713-943/2020</a> ir Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 387, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš CHAPS. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai taikė KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktą, nes nusprendė, kad pareiškėjų argumentai yra hipotetiniai, o įmonės „Residential“ ieškinio įvykdymą užtikrina taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Įmonė „Residential“ pažymi, kad situacija, kai egzistuoja du vienas kitam prieštaringi nacionalinio ir arbitražo teismo sprendimai dėl to paties objekto, yra reali (šiuo metu egzistuojanti, o ne hipotetinė) ir ji yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos viešąja tvarka, o be kita ko, ir tarptautine arbitražo praktika bei doktrina.

16.2. Įmonė „Residential“ teigia, kad, CHAPS išieškojus sumas, nurodytas Arbitražo teismo sprendime, įmonė „Residential“ nebeturėtų kaip patenkinti savo reikalavimo į skolininkę, kadangi Kauno LEZ paprasčiausiai nebeturėtų pakankamo turto. Taigi ir sprendimas dėl Atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia būtų betikslis ir niekaip neužtikrinantis įmonės „Residential“ teisių. Tai reiškia, kad dviejų skirtingų sprendimų paralelus egzistavimas yra nesuderinamas su fundamentalia asmens teise į teisingą ir efektyvų teismą, o kartu ir su viešąja tvarka.

16.3. Be to, priešingai nei nurodo Lietuvos apeliacinis teismas, byloje dėl Atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia taikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip neužtikrina galimybės vykdyti teismo sprendimą. Laikinosios apsaugos priemonės nepanaikina Arbitražo teismo sprendimo galiojimo ir CHAPS galimybės siekti tokio sprendimo priverstinio vykdymo po to, kai laikinosios apsaugos priemonės nustos galioti.

16.4. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto taikymo ir aiškinimo praktikos, pagal kurią teismas turėjo pareigą įvertinti papildomas aplinkybes, kurių netyrė ir nenagrinėjo arbitražo teismas, spręsdamas bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-363/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-363/2014">3K-3-363/2014</a>).O būtent, turėjo įvertinti, kokią įtaką įmonės „Residential“ teisėms turės situacija, kai tuo pačiu metu egzistuos du priešingas išvadas darantys sprendimai, o ne nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, šabloniškai ir formaliai pasisakyti, kad arbitražo teismo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą, ir vertinti tokią situaciją tik kaip hipotetinę.

17. Pareiškėjos įmonės AOI ir „Knightsbridge“, suinteresuotas asmuo įmonė „Residential“ prisidėjo prie Kauno LEZ kasacinio skundo.

18. Pareiškėjos Kauno LEZ, AOI ir „Knightsbridge“ prisidėjo prie įmonės „Residential“ kasacinio skundo.

19. Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo CHAPS prašo kasacinius skundus atmesti, priteisti iš pareiškėjos Kauno LEZ ir įmonės „Residential“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Arbitražo teisme priimtas sprendimas nedaro jokios įtakos įmonės „Residential“ teisėms ar pareigoms, jame pasisakyta tik dėl pareiškėjų ir CHAPS teisių ir pareigų šalių sudarytos Atsiskaitymo sutarties kontekste. Aplinkybė, kad dėl Arbitražo teisme priimto sprendimo vykdymo teoriškai gali pablogėti pareiškėjų finansinė padėtis, nėra ir negali būti laikoma aplinkybe, galinčia padaryti įtaką pareiškėjų kreditorių, įskaitant ir įmonę „Residential“, teisėms ir teisėtiems interesams. Priešingu atveju nebūtų įmanomas joks ginčų sprendimas tarp subjektų arba kiekvienu atveju būtų reikalaujama į procesą įtraukti visus galimus kiekvienos šalies kreditorius. Įmonė „Residential“ neturi jokio ryšio nei su Atsiskaitymo sutartimi, nei su jos pagrindu atsiradusiais pareiškėjų įsipareigojimais CHAPS. Be to, pareiškėjai nesiekė nei sudaryti arbitražinio susitarimo su įmone „Residential“, nei įtraukti ją į bylos nagrinėjimą Arbitražo teisme, kas būtų pašalinę tariamą viešosios tvarkos pažeidimą.

19.2. CHAPS vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjų kreditorė ginčija Atsiskaitymo sutartį tam tikrais pagrindais teisme, nesudaro pagrindo teigti, jog reikalavimai, kylantys iš Atsiskaitymo sutarties, nebegali būti nagrinėjami arbitraže, kaip tai įtvirtina sutartis. Priešinga išvada leistų piktnaudžiauti nesąžiningiems skolininkams ar net apskritai užkirstų galimybę tokius ginčus nagrinėti arbitraže.

19.3. Pažymėtina, kad šiuo metu yra tik vienas įsiteisėjęs, galutinis sprendimas – Arbitražo teismo sprendimas. Todėl bet kokios hipotetinės prognozės, kad ateityje galės būti priimtas galutinis sprendimas kitoje civilinėje byloje dėl Atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu, kuris galimai bus nesuderinamas su Arbitražo teismo sprendimu, nesudaro pagrindo panaikinti įsiteisėjusį Arbitražo teismo sprendimą.

19.4. Be to, net jei Atsiskaitymo sutartis būtų pripažinta negaliojančia actio Pauliana pagrindu, nebūtų jokio Arbitražo teismo sprendimo ir kito teismo sprendimo tarpusavio nesuderinamumo ar prieštaros, nes Arbitražo teismo sprendimu buvo sprendžiami kiti klausimai, nei sprendžiant dėl Atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Hipotetiškai galima situacija, kai sutartis yra išsaugoma nenustačius vienų negaliojimo pagrindų, tačiau pripažįstama negaliojančia kitais pagrindais – tokie sprendimai tarpusavyje neprieštarauja, o papildo vienas kitą ir yra vertinami kartu. Tuo atveju, jei Atsiskaitymo sutartis bus pripažinta negaliojančia actio Pauliana pagrindu, CHAPS negalės reikalauti įvykdyti tos Arbitražo teismo sprendimo dalies, kuria jai yra priteista skola pagal Atsiskaitymo sutartį, nes tokios skolos pagrindas bus išnykęs. Joks antstolis nesiims vykdyti tokio Arbitražo teismo sprendimo dėl skolos priteisimo, kai kitu sprendimu bus panaikintas skolos atsiradimo pagrindas. Vadinasi, tarp tokių sprendimų ateityje nebus jokios priešpriešos ar nesuderinamumo, jie tiesiog papildys vienas kitą ir atitinkamai reguliuos vykdymo klausimus. Galiausiai, net ir įvykdžius Arbitražo teismo sprendimą ir vėliau Atsiskaitymo sutartį pripažinus negaliojančia, pareiškėjos įgytų teisę regreso tvarka išsiieškoti visas sumas iš CHAPS.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šalių teisės susitarti dėl arbitražinės išlygos ir ginčų arbitruotinumo

20. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčo dalykų ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus. Taigi arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais, ji suteikia šalims galimybę perduoti ginčą nagrinėti šalių pasirinktiems profesionalams. Valstybei teisės aktais įtvirtinus galimybę šalims pasirinkti alternatyvų ginčo sprendimų būdą, šalims sukuriami pagrįsti pasitikėjimo tokiu ginčo sprendimo būdu lūkesčiai, pirmiausia apimantys tai, kad arbitražo teismų priimti sprendimai bus gerbiami ir vykdomi, taigi arbitražų teismų sprendimai gali būti peržiūrimi tik išskirtiniais atvejais, kai vienareikšmiškai pažeistos fundamentalios vertybės, priešingu atveju būtų paneigiama arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo būdo, esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-363/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-363/2014">3K-3-363/2014</a>).

21. Pagal KAĮ 2 straipsnio 1 dalies normą, nepriklausomai nuo ginčo šalių pilietybės ar nacionalinės priklausomybės, arbitražui, kurio vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, taikomas KAĮ. Pagal KAĮ 4 straipsnio 5 dalį KAĮ ir jame vartojamoms sąvokoms aiškinti subsidiariai taikomas 1985 metų Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos pavyzdinis įstatymas dėl tarptautinio komercinio arbitražo su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (UNCITRAL pavyzdinis įstatymas). Nors 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) nagrinėjamoje byloje netaikoma, tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiu atveju kaip nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į glaudų UNCITRAL pavyzdinio įstatymo nuostatų ryšį su šia konvencija, į tai, kad arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo / panaikinimo pagrindai tiek konvencijoje, tiek UNCITRAL pavyzdiniame įstatyme, tiek KAĮ nuostatose iš esmės yra analogiški, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) gali būti vadovaujamasi ir teismų praktika dėl Niujorko konvencijos V straipsnio aiškinimo ir taikymo tiek, kiek tai nesusiaurina Lietuvos viešosios tvarkos turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).

22. Pagal KAĮ 12 straipsnio 1 dalį visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Pagal minėto straipsnio 2 dalį arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas. Pagal minėto straipsnio 3 dalį arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas. Pagal minėto straipsnio 4 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija bendra tvarka gali sudaryti arbitražinį susitarimą dėl ginčų, susijusių su Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybės institucijos sudarytomis komercinėmis sutartimis.

23. Pagal KAĮ 10 straipsnio 1 dalį arbitražinis susitarimas gali būti įformintas kaip arbitražinė išlyga, įrašyta sutartyje, arba kaip šalių sudaryta atskira sutartis. Arbitražinis susitarimas sudaromas raštu ir laikomas galiojančiu, jeigu atitinka KAĮ 10 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas.

24. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog arbitruotinumo teisinė kategorija yra susijusi su klausimu, kokių subjektų ir kokie ginčai pagal atitinkamos valstybės teisės aktus gali arba negali būti perduodami nagrinėti arbitraže. Pagal tai išskirtinos dvi sąvokos – subjektinis arbitruotinumas (arba arbitruotinumas ratione personae) ir objektinis arbitruotinumas (arba arbitruotinumas ratione materiae).

25. Subjektinis arbitruotinumas reiškia tam tikrų subjektų galimybę sudaryti arbitražinius susitarimus ir spręsti ginčus arbitraže. Subjektinio arbitruotinumo ribojimai paprastai yra siejami su asmenų, kuriems jie taikomi, statusu ir (arba) atliekamomis funkcijomis. Objektinio arbitruotinumo esmė ta, kad tam tikrų kategorijų ginčai negali būti nagrinėjami arbitraže dėl paties nagrinėtinų klausimų pobūdžio (pavyzdžiui, fizinių asmenų teisinio statuso klausimai, ginčai dėl patentų, prekių ženklų, darbo ginčai, šeimos ginčai, bankroto bylos iškėlimas, administraciniai ginčai, baudžiamosios ir konstitucinės teisės klausimai ir kt.). Šiuo atveju laikoma, kad tokio pobūdžio klausimai yra tiek svarbūs, jog yra rezervuojami valstybės teismų jurisdikcijai (pavyzdžiui, viešosios teisės reguliavimo sričiai priskirtini klausimai), arba dėl bylos esmės atitinkamų ginčų nagrinėjimas arbitraže nebūtų efektyvus, pavyzdžiui, tais atvejais, kai ginčas susijęs su trečiųjų asmenų, nesudariusių arbitražinio susitarimo, teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016).

26. Su ginčų arbitruotinumu tiesiogiai yra susiję ir KAĮ 50 straipsnyje įtvirtinti nacionalinio arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai. Pareiškėja Kauno LEZ kasaciniame skunde kelia klausimus dėl KAĮ 5 straipsnio 3 dalies 3, 5 ir 6 punktų, o suinteresuotas asmuo įmonė „Residential“ – dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto normų aiškinimo ir taikymo. Pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies nuostatas, be kita ko, Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui; jeigu galima atskirti ginčo dalį, kuri buvo perduota arbitražui, ta arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria yra išspręsti arbitražui perduoti klausimai, gali būti pripažįstama ir vykdoma (3 punktas); arba kad ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui (5 punktas); arba kad arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (6 punktas). Kasaciniuose skunduose keliami aptartų pagrindų aiškinimo klausimai yra teisės klausimai, todėl teisėjų kolegija toliau dėl jų pasisakys.

Dėl ginčo arbitruotinumo, kai sutartis, kurioje yra arbitražinė išlyga, yra ginčijama teismine tvarka bendrosios kompetencijos teisme

27. Pareiškėjos Kauno LEZ kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai taikė KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3, 5 punktų nuostatas.

28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vertinant ginčo objekto arbitruotinumą yra aktualus arbitražo pradžios momentas, teismas turi vertinti, ar ginčas buvo arbitruotinas tuo momentu, kada šalis kreipėsi į arbitražą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015).

29. Kaip minėta, KAĮ 50 straipsnio 3 dalies normoje nurodyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, be kita ko, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui (3 punktas); ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui (5 punktas).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytas arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindas tiesiogiai išplaukia iš pirmiau aptarto KAĮ 12 straipsnyje įtvirtinto tiek subjektinio, tiek objektinio ginčo arbitruotinumo. Tai reiškia, kad arbitražo teismo sprendimas šiuo pagrindu gali būti panaikintas tik tokiu atveju, jeigu nustatomas KAĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių draudimų sudaryti arbitražinį susitarimą pažeidimas, t. y. arbitražo teismas išsprendžia ginčą, kuris dėl subjektų sudėties ar ginčo pobūdžio pagal įstatymą negali būti perduodamas nagrinėti arbitražo teismui. Šis arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindas negali būti taikomas, jeigu arbitražinis susitarimas dėl konkretaus ginčo pobūdžio pagal įstatymą iš esmės yra galimas, tačiau toks nebuvo sudarytas, o arbitražas vis tiek nagrinėjo atitinkamą ginčą. Šis pagrindas taip pat negali būti aiškinamas kaip draudžiantis arbitražo teisme nagrinėti ginčus, kilusius iš arbitražinę išlygą turinčios sutarties pažeidimo, kuri nacionaliniame valstybės teisme yra ginčijama trečiojo sutartyje nedalyvaujančio asmens, nes KAĮ 12 straipsnyje nėra įtvirtintas toks draudimas.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas arbitražinio susitarimo panaikinimo pagrindas – kai arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui, – taikytinas tuo atveju, kai arbitražo teismas išnagrinėja ginčą ar jo dalį, dėl kurio nebuvo šalių sudarytas arbitražinis susitarimas ir todėl arbitražas neturėjo kompetencijos nagrinėti tokį ginčą.

32. Arbitražiniam susitarimui, kaip ir kiekvienai sutarčiai, galioja bendrasis principas, kad susitarimas taikomas jo šalims. Tai, kad arbitražinio susitarimo galiojimas nukreiptas konkrečiai į tokio susitarimo šalių tarpusavio ginčų sprendimą, rodo ir KAĮ nuostatų analizė. Nuostatos, kad susitarimo perduoti ginčus nagrinėti arbitražo teismui galiojimas nukreiptas į šio susitarimo šalis, yra įtvirtintos ir CPK 23 straipsnyje, 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte, reglamentuojančiuose šalių teisę savo susitarimu perduoti ginčą spręsti arbitražo teismui ir teismo procesinius veiksmus esant tokiam šalių susitarimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-171/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-171/2014">3K-3-171/2014</a>).

33. Taigi, kad ginčas galėtų būti nagrinėjamas arbitražo teisme, būtina KAĮ nustatyta tvarka ir forma aiškiai išreikšta ginčo šalių valia. Toks arbitražinis susitarimas gali būti sudaromas iki kylant ginčui arba jam jau kilus. Tokiu susitarimu šalys atsisako valstybės teismų kompetencijos nagrinėti tarp jų kilusius ginčus, todėl arbitražo teisme gali būti nagrinėjami tik tokie šalių ginčai, dėl kurių priskyrimo arbitražui šalys yra susitarusios. Jeigu nėra šalių valios dėl ginčo arbitruotinumo, toks ginčas negali būti nagrinėjamas arbitražo teisme, o jeigu yra išnagrinėjamas, toks arbitražo teismo sprendimas gali būti panaikintas KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu.

34. Teisėjų kolegija pažymi, jog KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 punkte aptartas arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindas apima ir tuos atvejus, kai arbitražo teismo sprendime pasisakoma dėl teisių ir pareigų asmens, kuris nėra arbitražinio susitarimo dalyvis, nes tai reikštų, kad arbitražas priima sprendimą dėl tokio ginčo, dėl kurio nagrinėjimo arbitraže šalių nebuvo susitarta. Tačiau KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyto pagrindo egzistavimas gali būti konstatuojamas tik tokiu atveju, jeigu arbitražo teismo sprendimas tiesiogiai sukelia teises ir pareigas asmeniui, kuris nėra arbitražinės išlygos dalyvis, t. y. sprendime tiesiogiai pasisakoma dėl jo teisių ir pareigų.

35. Kasdieniame gyvenime asmenys savo veikloje, civiliniuose teisiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis nuolatos įgyja, pakeičia ar užbaigia tam tikras teises ir pareigas tiems tretiesiems asmenims. Todėl bet koks asmens turtinės ar teisinės padėties pasikeitimas gali padaryti vienokią ar kitokią įtaką trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, galimybėms įvykdyti prisiimtas prievoles savo kreditoriams. Tačiau dėl to paprastai nėra varžoma sąžiningo asmens teisė įgyti teises ir prisiimti pareigas, nes pareigų vienam kreditoriui prisiėmimas vis dėlto tiesiogiai nesukelia teisių ir pareigų kitam asmens kreditoriui.

36. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl ji privaloma sutarties šalims tol, kol ji nėra sutartyje ar įstatyme nustatyta tvarka nutraukiama ar teismo tvarka pripažįstama negaliojančia. Vien ieškinio pareiškimas teisme dėl sutarties pripažinimo negaliojančia neleidžia jos vertinti kaip neteisėtos ir (ar) negaliojančios.

37. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinto arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindo aiškinimas tokiu būdu, jog arbitražo teisme negali būti nagrinėjamas ginčas, jeigu viena iš arbitražinio susitarimo šalių turi kreditorius, kaip sukeliantis teisines pasekmes arbitražiniame susitarime nedalyvaujančiam asmeniui, reikštų, kad iš viso negalimas arbitražinis susitarimas ir ginčo nagrinėjimas arbitražo teisme, jeigu viena iš arbitražinio susitarimo šalių turi tokiame arbitražiniame susitarime nedalyvaujančius kreditorius. Toks aiškinimas neatitiktų KAĮ tikslų ir paskirties.

38. Atsižvelgiant į aptartus motyvus darytina išvada, kad aplinkybė, jog vienos iš arbitražinio susitarimo šalių kreditorius valstybės teisme pareiškia ieškinį dėl arbitražinę išlygą turinčios sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu, kol tokia sutartis nėra pripažįstama negaliojančia, pati savaime nesukelia tokios arbitražinę išlygą turinčios sutarties negaliojimo padarinių, todėl nepanaikina arbitražo teismo kompetencijos nagrinėti iš tokios arbitražinę išlygą turinčios sutarties kilusį ginčą. Pastebėtina ir tai, kad tokio teisės aiškinimo neleidžia arbitražinio susitarimo atskirumo doktrina.

39. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad šalys Atsiskaitymo sutartyje sudarė arbitražinį susitarimą, kuriuo nustatė, kad „bet koks ginčas, nesutarimas arba reikalavimas, kylantis iš šios sutarties arba susijęs su šia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu arba galiojimu, galutinai sprendžiamas Vilniaus komercinio arbitražo teisme“ (Atsiskaitymo sutarties 43 straipsnis). Teismas pripažino, jog tokia arbitražinio susitarimo konstrukcija apima visus įmanomus su ginčo sutartimi susijusius ginčus, kokie realiai ar potencialiai gali kilti tarp arbitražinį susitarimą pasirašiusių bendrovių. Taip pat nustatė, jog arbitražinis susitarimas sudarytas privačių juridinių asmenų dėl jų tarpusavio prievolinių santykių, todėl įmonės CHAPS priešieškinio arbitruotinumo klausimas keliamas nepagrįstai, nes jis nepatenka į KAĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis. Skundžiamu Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 387, iš dalies tenkinant priešieškinį pareiškėjos Kauno LEZ atžvilgiu, nebuvo nuspręsta dėl šios pareiškėjos kreditorės įmonės „Residential“ teisių ir pareigų.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau pateiktą KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 ir 5 punktų normų aiškinimą bei bylą nagrinėjusio teismo nustatytas šios nutarties 36 punkte aptartas faktines aplinkybes, neturi teisinio pagrindo nesutikti su Lietuvos apeliacinio teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 ir 5 punktuose nurodytų pagrindų panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimą.

Dėl Komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto (arbitražo teismo sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai) aiškinimo ir taikymo

41. Pareiškėja Kauno LEZ ir suinteresuotas asmuo įmonė „Residential“ kasaciniuose skunduose nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamame sprendime netinkamai aiškino ir taikė KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytą arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindą, nes turėjo nustatyti Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo prieštaravimą viešajai tvarkai.

42. Pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto normą Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Pažymėtina, kad KAĮ 50 straipsnio 4 dalies norma įpareigoja teismą ex officio (pagal pareigas) patikrinti, ar skundžiamas arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytiems pagrindams, ir tokia teismo pareiga egzistuoja visais atvejais, nepriklausomai nuo to, kokiu KAĮ 50 straipsnyje nurodytu pagrindu suinteresuoto asmens yra skundžiamas arbitražo teismo sprendimas. Tačiau ši nuostata nepanaikina su skundu dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo besikreipiančio asmens pareigos pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo įrodinėjamo KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje nurodyto pagrindo, įskaitant ir nurodytus KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ar 6 punktuose, egzistavimą.

43. KAĮ neatskleidžia viešosios tvarkos sampratos, tačiau ši samprata yra apibrėžta kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje ir plėtojamoje praktikoje. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje KAĮ vartojamą viešosios tvarkos sąvoką aiškina remdamasis tarptautinio arbitražo doktrina ir praktika, kurioje viešoji tvarka, atsižvelgiant į jos tikslą apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2008; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015; kt.). Pagrindinis nustatytos viešosios tvarkos, kaip pagrindo panaikinti priimtą arbitražo teismo sprendimą, tikslas – apsaugoti fundamentalias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms. Taigi viešoji tvarka tokiame procese turi būti suprantama siauriau nei nacionalinė viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012).

44. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje dėl užsienio arbitražo teismo sprendimų pripažinimo yra pažymėjęs, kad ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-443/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-443/2008">3K-3-443/2008</a>; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDgzLTQyMS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-483-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-483-421/2015">e3K-3-483-421/2015</a>; kt.). Atitikties viešajai tvarkai vertinimo kriterijaus ribos formuluojamos siaurai ne tik kasacinio teismo, bet ir užsienio valstybių aukščiausiųjų teismų praktikoje. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai gali būti laikomi tik tokie arbitražo teismo sprendimai, kurie pažeidžia fundamentalius ir aiškius teisingumo ir sąžiningumo principus, pagrindines moralės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015).

45. Todėl sprendžiant, ar nacionalinio arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, vertintina jo atitiktis Lietuvos įstatymų pagrindiniams principams, t. y. bendriausioms ir universaliausioms imperatyviosioms normoms, nustatančioms subjektų tarpusavio santykių pagrindus, taip pat atsižvelgtina į tai, ar toks sprendimas iš esmės nepažeidžia svarbiausių tarptautiniu mastu pripažintų ir teisės saugomų vertybių, kurių apsaugą garantuojančios teisės normos yra ir Lietuvos teisinės sistemos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011).

46. Viešąją tvarką pažeidžiančiais laikomi tiesioginiai pagrindinių ir privalomų viešosios tvarkos taisyklių pažeidimai. Apibendrintoje UNCITRAL pavyzdinio įstatymo teismų praktikoje nurodoma, kad procesinės nuostatos sudaro viešosios tvarkos turinį tiek, kiek jos įtvirtina pačius pagrindinius ir svarbiausius proceso principus.

47. Užsienio teismų praktikoje prieštaraujančiais viešajai tvarkai laikyti tokie užsienio arbitražų sprendimai, kuriuose arbitražo teismas priėmė sprendimą dėl šalių teisių ir pareigų, kylančių iš sutarties, kurios tikslas yra neteisėtas (pavyzdžiui, prekių gabenimas kontrabanda), taip pat tais atvejais, kai iš arbitražo teismo sprendimo aiškiai matyti, kad abi sutarties šalys ar viena iš šalių elgėsi priešingai tarptautinei viešajai tvarkai (pavyzdžiui, vykdė savo veiklą apgaule, papirkdama valstybės pareigūnus, siekdama neteisėtai pasinaudoti ar pasinaudodama užsienio valstybės diplomatinių ryšių kanalais). Kitaip tariant, prieštaraujančiais viešajai tvarkai laikyti tokie arbitražo teismo sprendimai, kai iš paties sprendimo akivaizdu, kad šalys sudarė sutartį ir veikė neteisėtais tikslais, o tokie šalių ketinimai ir veiksmai negali būti ginami (žr., pvz., Jungtinės Karalystės apeliacinio teismo 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Solemany prieš Solemany). Tai, kad viešajai tvarkai prieštarautų arbitražo teismo sprendimai, kuriuose sprendžiama dėl šalių teisių ir pareigų, kylančių iš neteisėtos sutarties, arba kai iš arbitražo teismo sprendimo aiškiai matyti neteisėta šalių veikla, tokia kaip pareigūnų papirkinėjimas ar kitokios korupcijos apraiškos, sutiko ir kitų užsienio valstybių teismai (žr., pvz., Paryžiaus apeliacinio teismo 1994 m. sprendimą byloje European Gas Turbines SA prieš Westman International Ltd., Tailando Aukščiausiojo Teismo sprendimą byloje Nr. 7277/2549.). Kanados teismuose palaikomas toks viešosios tvarkos Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkto prasme aiškinimas – viešoji tvarka, kaip ji suprantama Niujorko konvencijoje ir daugelyje kitų tarptautinių sutarčių, apima esminius materialiosios ir proceso teisės bei teisingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-363/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-363/2014">3K-3-363/2014</a>).

48. Kaip minėta, arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėje egzistuoja siekis vengti prieštaringų ir (ar) nesuderinamų procesinių teismų sprendimų. Siekiant šio tikslo, naudojamos skirtingos teisinės priemonės, o teisės aktai reglamentuoja atitinkamus teismo veiksmus įvairiose proceso stadijose, nustatydami ribojimus pakartotinai kreiptis į teismą, įtvirtindami ankstesniame procese nustatytų aplinkybių teisinę galią vėlesniame procese, detalizuodami koordinavimo tarp kelių vienu metu vykstančių procesų taisykles ir kt. Siekis vengti prieštaringų, nesuderinamų sprendimų yra universalus, visuotinai priimtas, todėl sudaro ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinės viešosios tvarkos dalį.

49. Nagrinėjamoje byloje, kaip nustatė bylą nagrinėjęs teismas, susidarė išskirtinė situacija, kai arbitražo byloje įmonė CHAPS pareiškė priešieškinį pareiškėjai Kauno LEZ ir kitiems pareiškėjams dėl skolos pagal atsiskaitymo sutartį priteisimo po to, kai minėtos pareiškėjos kreditorė įmonė „Residential“ Kauno apygardos teisme pareiškė ieškinį dėl minėtos atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Tokiu būdu susidarė situacija, kai arbitražo teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl skolos priteisimo pagal sutartį, kuri ankstesniu ieškiniu buvo ginčijama valstybės teisme.

50. Nors KAĮ nuostatos, kaip jau minėta anksčiau, nedraudžia arbitražo teisme nagrinėti arbitražinio ginčo pagal sutartį, kuri yra ginčijama vienos iš arbitražinio susitarimo šalių kreditorės valstybės teisme, tačiau egzistuoja rizika susidaryti situacijai, kokia susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, kai realybėje kartu egzistuos du vienas kitam prieštaraujantys teismų sprendimai, pavyzdžiui, vienu teismo sprendimu sutartis yra pripažinta negaliojančia, o kitu sprendimu yra priteista skola pagal pripažintą negaliojančia sutartį. KAĮ nėra nustatytas tokios rizikos išvengimo mechanizmas.

51. Be to, KAĮ nenustatyta arbitražo bylos sustabdymo instituto tokiam atvejui, kai valstybės teisme yra ginčijama sutartis, pagal kurią dėl prievolių arbitražo teisme yra nagrinėjamas ginčas. KAĮ 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas valstybės teismams kištis į arbitražo teismo veiklą, išskyrus KAĮ nurodytus atvejus.

52. Pagal KAĮ 49 straipsnio 4 dalies 8 punktą arbitražo teismas turi teisę priimti nutartį palikti prašymą dėl arbitražo pradžios arba ieškinį palikti nenagrinėtą, kai arbitražo teismas nusprendžia, kad tolesnis arbitražo bylos nagrinėjimas negalimas ar neįmanomas, o pagal minėto straipsnio 5 dalį prašymą dėl arbitražo pradžios arba ieškinį palikus nenagrinėtą, šalys nepraranda galimybės pakartotinai kreiptis į arbitražą dėl ginčo išsprendimo. Tačiau aptartos normos neįtvirtina pareigos arbitražo teismui palikti ieškinį nenagrinėtą tokiu atveju kaip nagrinėjamoje byloje, t. y. kai valstybės teisme yra ginčijama sutartis, kurios pagrindu pateiktas arbitražinis ieškinys.

53. Vis dėlto KAĮ 19 straipsnio 1 dalies pagrindu arbitražo teismas turi teisę priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, taigi galimybė spręsti arbitražo teismo sprendimo ir kito subjekto sprendimo galimas kolizija įstatyme įtvirtinta implicitiškai – arbitražas turi kompetenciją nuspręsti, ar tam tikros aplinkybės, įskaitant paaiškėjusias proceso metu, turi įtakos jo kompetencijai nagrinėti bylą.

54. Jei du skirtingi sprendimai (priteisti skolą pagal sutartį ir pripažinti sutartį negaliojančia) būtų priimti valstybės teismų, dviejų prieštaraujančių vienas kitam sprendimų kolizija galėtų būti išsprendžiama pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu, pavyzdžiui, atnaujinant procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) civilinėje byloje, kurioje priteista skola pagal negaliojančia pripažintą sutartį. Tačiau KAĮ neįtvirtinta galimybės atnaujinti procesą arbitražo byloje.

55. Kaip jau minėta, siekis išvengti prieštaringų, nesuderinamų sprendimų sudaro viešosios tvarkos dalį, kelių nesuderinamų, prieštaringų sprendimų nebuvimas yra vienas esminių civilinio proceso principų. Todėl, atsižvelgdama į pirmiau pateiktus motyvus, teisėjų kolegija išaiškina, jog susiklosčius situacijai, kai anksčiau pradėtoje civilinėje byloje valstybės teismo sprendimu pripažįstama negaliojančia sutartis, kuria remiantis ankstesniu arbitražo teismo sprendimu buvo priteista skola, yra pagrindas konstatuoti arbitražo teismo sprendimo prieštaravimą Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ir jį panaikinti pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktą.

56. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nagrinėjamoje byloje buvo susiklosčiusi situacija, kai arbitražo teismo sprendimo priėmimo metu ir skundo Lietuvos apeliaciniam teismui pateikimo metu valstybės teisme dar nebuvo išnagrinėta įsiteisėjusiu teismo sprendimu byla dėl Atsiskaitymo sutarties, kuria remiantis arbitražo teismo sprendimu buvo priteista neįvykdyta prievolė, pripažinimo negaliojančia, todėl neegzistavo KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintas pagrindas panaikinti arbitražo teismo sprendimą, tačiau jau buvo iškilusi prieštaringų (nesuderinamų) sprendimų egzistavimo ateityje rizika. Teisėjų kolegija išaiškina, kad aptartu atveju Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo, turėtų civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti, iki valstybės teisme bus išnagrinėtas ginčas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Tokiu atveju taikytinas CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas arba CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintas fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas.

Dėl bylos procesinės baigties

57. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo įmonė „Residential“ Kauno apygardos teisme ieškinį dėl pareiškėjų ir suinteresuoto asmens įmonės CHAPS sudarytos atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškė prieš įmonei CHAPS pareiškiant priešieškinį Vilniaus komerciniame arbitražo teisme. Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. sausio 3 d. galutiniu arbitražo sprendimu Nr. 387 įmonės CHAPS priešieškinis buvo patenkintas iš dalies, minėtai įmonei iš pareiškėjų solidariai priteisiant 7 161 259,02 Didžiosios Britanijos svaro sterlingų, 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo 2019 m. birželio 7 d. iki visiško sumokėjimo, 38 070,76 Eur arbitražo rinkliavų, 88 521,33 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistų arbitražo rinkliavų ir bylinėjimosi išlaidų, nuo Arbitražo sprendimo priėmimo iki visiško sumokėjimo. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 29 d. sprendimu, t. y. jau po kasacine tvarka skundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo, pripažino minėtą 2018 m. sausio 24 d. atsiskaitymo sutartį negaliojančia; Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė, apeliantės CHAPS teisių perėmėjai įmonei „Preview Holding limited“ atsisakius apeliacinio skundo. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotinas Kauno apygardos teismo sprendimo ir Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimų nesuderinamumas, kadangi Kauno apygardos teismo sprendimu yra pripažinta negaliojančia sutartis, kuria remdamasis Vilniaus komercinis arbitražo teismas priteisė pinigines sumas. Todėl yra pagrindas konstatuoti Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas įmonės CHAPS priešieškinis, prieštaraujant viešajai tvarkai. Lietuvos apeliacinis teismas, esant neišnagrinėtai Kauno apygardos teisme civilinei bylai dėl atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia, nepagrįstai nesustabdė nagrinėjamos civilinės bylos, todėl nors ir Lietuvos apeliacinio teismo kasacine tvarka skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo pagrindo skundžiamą Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimą pripažinti prieštaraujančiu viešajai tvarkai, tokiam pagrindui atsiradus bylą nagrinėjant kasacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo dalis dėl įmonės CHAPS priešieškinio tenkinimo naikinama.

Dėl civilinės bylos medžiagos pripažinimo nevieša

58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03Mi00MjEvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-72-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-72-421/2017">3K-3-72-421/2017</a> išaiškino, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Bylos nagrinėjimas uždarame teismo posėdyje turėtų būti skiriamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, šalių ypatumus, bylos dalyką ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos šalių teisių ir teisėtų interesų negalima apsaugoti kitais būdais (pavyzdžiui, skiriant uždarą posėdį tik atskirų įrodymų tyrimui arba pasinaudojant bylos medžiagos, o ne posėdžio viešumo, ribojimu).

59. Kasacinis teismas pirmiau nurodytoje nutartyje taip pat pažymėjo, jog tam, kad teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbą ją pateikusios šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste bei parinkti tinkamą šios informacijos apsaugos apimtį ir būdą, šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl. Atitinkamai teismas, priimdamas rašytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieša, turi individualizuoti saugotiną informaciją (konkrečius įrodymus), o būtinumą ją saugoti – argumentuoti.

60. Kasacinis teismas minėtoje byloje išaiškino ir tai, jog teismas, gavęs šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo ir (ar) bylos nagrinėjimo uždarame posėdyje, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jei teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumui užtikrinti. Tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies neviešumas negali užtikrinti privataus ar viešojo intereso apsaugos, teismas gali skirti uždarą teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarą visos bylos nagrinėjimą.

61. Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje žemesnės instancijos teismas buvo paskyręs uždarą teismo posėdį ir (ar) pripažinęs visą ar dalį bylos medžiagos nevieša, nėra saistomas šio sprendimo ir gali parinkti kitą posėdžio viešumo ir (ar) bylos medžiagos viešumo apimtį ir būdą. Pažymėtina, kad teismo proceso ir bylos medžiagos viešumas yra vienas iš svarbiausių proceso principų, susijusių su visuomenės (viešojo) intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03Mi00MjEvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-72-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-72-421/2017">3K-3-72-421/2017</a>).

62. Pareiškėja Kauno LEZ kasaciniame skunde pateikė prašymą pripažinti bylos medžiagą nevieša. Nurodė, kad į bylą yra pateiktas arbitražinis ieškinys ir priešieškinis, arbitražo teismo sprendimas, kurie yra konfidencialios arbitražo bylos procesiniai dokumentai. Pareiškėjų ir suinteresuoto asmens sudaryta Atsiskaitymo sutartis, antstolio dokumentai dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos taip pat laikytini konfidencialiais, nes juose atsispindi iš pareiškėjų priteista skola. Suinteresuotas asmuo nurodė nesutinkantis su prašymu dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša. Pažymėjo, jog Kauno apygardos teisme nagrinėtoje byloje pagal pareiškėjos įmonės „Residential“ ieškinį actio Pauliana pagrindu visa ši pareiškėjos minima medžiaga buvo pateikta ir pastarosios bylos medžiaga nebuvo pripažinta nevieša, todėl nėra pagrindo pripažinti ją nevieša ir nagrinėjamoje byloje.

63. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, į tai, kad pareiškėjos minima informacija buvo pateikta kitoje civilinėje byloje, kurios medžiaga nebuvo pripažinta nevieša, į tai, kad pats iš pareiškėjos priteistos skolos faktas ir dydis nėra komercinė paslaptis ir paprastai nesudaro pagrindo tokią informaciją vertinti kaip neviešą, į nagrinėjamos bylos pobūdį bei kasacinio teismo paskirtį formuoti vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką bei užtikrinti visuomenės informavimą apie šią praktiką, teisėjų kolegija prašymą dėl medžiagos laikymo nevieša vertina kaip nemotyvuotą ir nepagrįstą, todėl šio prašymo netenkina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

64. Panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo procesinį sprendimą ir priėmus naują, perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

65. Pareiškėja Kauno LEZ, kartu su pareiškėjomis „Knightsbridge“ ir AOI teikdama skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 387 dalies panaikinimo, sumokėjo 413 Eur dydžio žyminį mokestį. Teikdamos kasacinius skundus, pareiškėja Kauno LEZ ir suinteresuotas asmuo įmonė „Residential“ taip pat sumokėjo po 413 Eur žyminio mokesčio.

66. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų įmonių Kauno LEZ, „Knightsbridge“ ir AOI skundas dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 387 dalies panaikinimo buvo tenkintas visiškai, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 5 d. nutartis, tenkinus pareiškėjos įmonės Kauno LEZ ir suinteresuoto asmens įmonės „Residential“ kasacinius skundus, panaikinta, į tai, kad suinteresuoto asmens įmonės CHAPS (jos teisių perėmėjos įmonės „Preview Holding limited“) priešinga pozicija buvo atmesta, iš suinteresuoto asmens įmonės „Preview Holding limited“ pareiškėjai Kauno LEZ priteistina 826 Eur žyminio mokesčio, o suinteresuotam asmeniui įmonei „Residential“ – 413 Eur žyminio mokesčio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti.

Panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 387 dalį, kuria įmonės „Channel Hotels and Properties Limited“ priešieškinis tenkintas iš dalies ir jai iš pareiškėjų Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarosios akcinės bendrovės, įmonės „Knightsbridge Property Management Limited“ ir įmonės „Antwerpse Ontwikkelings-En Investeringsmaatschappij“ solidariai priteista 7 161 259,02 Didžiosios Britanijos svaro sterlingų, 8 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo 2019 m. birželio 7 d. iki visiško sumokėjimo, 38 070,76 Eur arbitražo rinkliavų, 88 521,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir 8 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistų arbitražo rinkliavų ir bylinėjimosi išlaidų, nuo Arbitražo sprendimo priėmimo iki visiško sumokėjimo.

Priteisti iš suinteresuoto asmens įmonės „Preview Holding limited“ (j. a. k. 101487) pareiškėjos Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarosios akcinės bendrovės (j. a. k. 111682375) naudai 826 Eur (aštuonis šimtus trylika eurų) žyminio mokesčio, suinteresuoto asmens įmonės „Residential Management Inc.“ (j. a. k. 133257527) naudai 413 Eur (keturis šimtus trylika eurų) žyminio mokesčio.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski