Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2YT-5977-1186/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01924-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.3.8; 3.4.6.2.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 25 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Justina Stančikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. M., G. B. ir R. C.

Teismas

nustatė:

pareiškėjas J. G. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė brolio A. G., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas valdyti jo turtą per įstatymo nustatytą terminą po palikimo atsiradimo.

Pareiškėjas nurodo, kad palikėjas A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjo A. G. mirties (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo atkurta nuosavybės teisė į nacionalizuotą žemę. Dalis nuosavybės buvo atkurta tiesiogiai A. G. bei įregistruota A. G. vardu, tokiu būdu po palikėjo mirties atsirado palikimas, kurį sudaro: 39/207 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 66/352 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 19/100 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, jog A. G. neturi pirmos, antros ar trečios eilės įpėdinių – palikėjo žmona G. G. mirė (duomenys neskelbtini), palikėjo tėvas J. G. mirė (duomenys neskelbtini), o motina S. G. mirė (duomenys neskelbtini). Vaikų A. G. nebuvo susilaukęs. Nei vienas iš įstatyminių palikėjo įpėdinių per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl paveldėjimo procedūrų pradėjimo nesikreipė. Pareiškėjui nuosavybės teisė į nacionalizuotą žemę buvo atkurta į tuos pačius nekilnojamojo turto objektus, kaip ir broliui A. G., todėl pareiškėjas, niekam nesiėmus veiksmų priimti po palikėjo mirties atsiradusį palikimą, broliui priklausiusius nekilnojamojo turto objektus ėmėsi valdyti kaip savo.

Suinteresuoti asmenys E. M., G. B. ir R. C. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Apie teisme iškeltą bylą suinteresuoti asmenys informuoti tinkamai.

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas A. G. (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo atkurta nuosavybės teisė į nacionalizuotą žemę, dalį nuosavybės teisių atkuriant tiesiogiai, tuo metu jau mirusiam A. G. Tokiu būdu po palikėjo mirties atsirado palikimas, kurį sudaro: 39/207 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 66/352 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 19/100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Palikėjas A. G. pirmos, antros ir trečios eilės įpėdinių neturėjo – palikėjo žmona G. G. mirė (duomenys neskelbtini), palikėjo tėvas J. G. mirė (duomenys neskelbtini), o motina S. G. mirė (duomenys neskelbtini). Vaikų A. G. nebuvo susilaukęs. Ketvirtosios eilės įpėdiniai yra pareiškėjas, E. M., G. B. ir R. C. Pareiškėjas nurodo, jog nei vienas iš įstatyminių palikėjo A. G. įpėdinių nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo procedūrų pradėjimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie rodytų priešingai. Pareiškėjas, kurio nuosavybės teisės į nacionalizuotą žemę buvo atkurtos tiems patiems nekilnojamojo turto objektams kaip ir palikėjui A. G., ėmėsi valdyti ir brolio nekilnojamojo turto objektų dalis – rūpinosi šių objektų priežiūra, esant poreikiui organizuodavo, jog būtų nupjauta žolė, atlikti kiti priežiūros darbai. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo teiginius, jog jis faktiškai valdė palikimą atsiradusį po palikėjo A. G. mirties.

Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis).

CK įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, jog faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-586/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-586/2007">3K-3-586/2007</a>, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQwLTM3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-340-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-340-378/2020">e3K-3-340-378/2020</a>). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nurodė, jog po palikėjo A. G. mirties atsiradusį palikimą ėmėsi valdyti kaip savo – rūpinosi šio nekilnojamojo turto priežiūra, organizuodavo būtinus tvarkymo ir priežiūros darbus, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjas faktiškai ėmėsi aktyvių veiksmų priimti po palikėjo mirties atsiradusiam palikimui.

Atsižvelgiant į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime išdėstyti teiginiai patvirtina, jog pareiškėjas faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė po brolio A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, ir tai, jog ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra – suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimo juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimui, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. gegužės 5 d. sumokėjo 114,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad už pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turėjo būti sumokėtas tik 57,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 7 dalis, 82 straipsnis), pareiškėjui grąžintina 57,00 Eur žyminio mokesčio permoka.

Teismas šioje byloje patyrė 10,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pareiškėjo reikalavimus tenkinus visiškai, šios išlaidos iš pareiškėjo priteistinos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d., TAR, 2023, Nr. 2023-24579).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo J. G. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti priėmė savo brolio A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2025 m. gegužės 5 d. sumokėto žyminio mokesčio permoką – 57,00 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 00 ct).

Priteisti iš pareiškėjo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,41 Eur (dešimties eurų 41 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Justina Stančikienė