Administracinė byla Nr. eI3-1231-821/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03522-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.4; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,
sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Gyčiui Mekioniui,
atsakovo atstovei J. Č.,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės UNIQA LT skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja UAB UNIQA LT (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-176 (toliau - Sprendimas) patvirtintą 144 619 Eur mokestį už deklaruotą mažesnį nei išgautas valstybinių gamtos išteklių kiekį.
Skunde pareiškėja nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius (toliau – ir Departamento skyrius) atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, jog Bendrovėje 2020 m. I-IV ketvirčiais išgauto mineralinio vandens, išskyrus mineralinį vandenį, naudojamą gydymo įstaigose, kiekis ir mokestis už valstybinius gamtos išteklius valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – ir VMI) deklaruotas neteisingai ir 2021 m. liepos 2 d. patikrinimo aktu (toliau – Patikrinimo aktu) apskaičiavo 144 619 Eur mokesčio taikant padidintą tarifą. Departamentas Sprendimu Patikrinimo aktą patvirtino.
Pareiškėja su Sprendimu paskirta sankcija nesutinka, teigia, kad sankcija yra pernelyg griežta. Nurodo, kad patikrinimo metu išgautą gėlo vandens ir mineralinio vandens kiekį Departamentas nustatė Bendrovės pateiktais duomenimis. Nors Geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Geologijos tarnyba) ir VMI pateikti duomenys apie išgautą gėlo ir mineralinio vandens kiekius nesutapo, tačiau bendras išgautų išteklių kiekis nurodytas vienodas. Paaiškina, kad Bendrovė duomenų neatitiktis pastebėjo dar iki patikrinimo pradžios, tačiau dėl personalo patirties ir laiko stokos aiškinantis klaidų atsiradimo priežastis, patikslintos deklaracijos buvo pateiktos ir papildomai sumokėti mokesčiai 2021 m. gegužės 17 d., t. y. prasidėjus patikrinimui.
Nurodo, kad patikrinimo metu Bendrovė bendradarbiavo su Departamentu, pateikė visą prašomą informaciją, duomenis, dokumentus bei paaiškinimus ir iš esmės pripažino bei neginčijo Departamento nustatytų išgauto vandens kiekių. Taigi, mokestį už išgautus gamtos išteklius padidintu tarifu Departamentas apskaičiavo remdamasis pačios Bendrovės vesta išgautų gamtos išteklių apskaita. Iš Patikrinimo akto matyti, kad jokio nuslėptų gamtos išteklių kiekio Departamentas nenustatė. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė neturėjo tyčios nuslėpti išgautus gamtos išteklių kiekius ir taip išvengti pareigos laiku sumokėti mokesčius valstybei.
Teigia, kad Bendrovėje iki 2019 m. balandžio mėn. buvo vykdomi statybos darbai, statoma ir įrenginėjama vandens išpilstymo įranga, t. y. Bendrovė tik nuo 2019 m. balandžio mėn. pradėjo faktiškai vykdyti savo veiklą. Trumpas Bendrovės veiklos laikotarpis turėjo įtakos nurodytos klaidos atsiradimui ir vėlesniam deklaracijų tikslinimui. Pažymi, kad Bendrovė veikia nuostolingai, turi didelių įsipareigojimų kreditoriams. Iš įsipareigojimų detalizacijos matyti, kad per mėnesį vien darbuotojų atlyginimams reikia daugiau nei 23 tūkst. Eur, žaliavoms ir medžiagoms, naudojamoms gamyboje – daugiau nei 280 tūkst. Eur.
Akcentuoja, kad Departamentas patikrinimo metu nenustatė, kad dėl Bendrovės padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms, įmonė ir jos vadovas už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus anksčiau nebuvo bausti.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus pareiškėja teigia, kad Sprendimu Bendrovei paskirta 144 619 Eur ekonominio poveikio priemonė yra neadekvati, neproporcinga, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, galimai net pražūtinga Bendrovei, todėl sankcija turi būti panaikinta, atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė už klaidingai deklaruotą mažesnį nei išgavo mineralinio vandens kiekį jau yra papildomai sumokėjusi 13 986 Eur.
Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad Departamento skyrius, atlikęs pareiškėjos planinį teminį patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo už 2019 m., 2020 m., bei mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo už 2018 m., 2019 m., 2020 m., nustatė, jog Bendrovė 2020 m. I–IV ketvirčiais išgautą mineralinio vandens, išskyrus mineralinį vandenį, naudojamą gydymo įstaigose, kiekį ir mokestį už valstybinius gamtos išteklius VMI deklaravo neteisingai. Patikrinimo aktu už nedeklaruotą 3048,20 m3 išgauto mineralinio vandens, išskyrus mineralinį vandenį, naudojamą gydymo įstaigose, kiekį, apskaičiavo 144 619 Eur mokestį didesniu tarifu. Departamentas Sprendimu Patikrinimo aktą patvirtino.
Departamentas pažymi, kad Bendrovė iki patikrinimo pradžios tikslino VMI pateiktas deklaracijas, tačiau vadovaudamasis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinio patikrinimo atlikimo, rezultatų įforminimo ir jų patvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2021 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-347, 14 punktu, 2021 m. gegužės 17 d. pareiškėjos VMI pateiktų (patikslintų) deklaracijų patikrinimo metu nevertinto.
Atsakovas, nesutikdamas su skunde nurodytais argumentais, teigia, kad pareiškėjos nedeklaruotas išgautų išteklių kiekis yra laikytinas „nuslėptu“, nepriklausomai nuo to ar nedeklaruota tyčia ar dėl neatsargumo. Valstybė (jos įgaliotos institucijos), kai mokesčio mokėtojas savo pareigos apskaityti ir mokėti mokesčius nevykdo, pritaiko sankciją – mokestį didesniu tarifu, kurio tikslas turi prevencinį pobūdį, o būtent - mokesčio mokėtojus skatina elgtis atsakingai, tvarkingai vesti apskaitą, tiksliai deklaruoti duomenis ir atgraso nuo mokesčio vengimo. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Departamentas pažymi, kad nors bendras išgautų išteklių kiekis sutampa, tačiau remiantis Įstatymo 2 priedu, už išgautą kitą (a ir b punktuose nenurodytą) požeminį vandenį mokesčio tarifas yra 0,10 Eur už vieną m3, o už mineralinį vandenį, išskyrus mineralinį vandenį, naudojamą gydymo įstaigose, mokesčio tarifas yra 4,23 Eur už vieną m3. Taigi, Bendrovei neteisinai deklaravus išgautą mineralinio vandenio, išskyrus mineralinį vandenį, naudojamą gydymo įstaigose kiekį, neteisingai buvo apskaičiuotas (Bendrovei finansiškai naudingesnis) mokestis už išgautus valstybinius gamtos išteklius. Atsakovas taip pat pažymi, kad juridinis asmuo turi pareigą vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas, jei įstatymų nesilaikys. Įstatymas mokesčio mokėtojui nustato pareigą būti atidžiam, rūpintis ir užtikrinti tinkamą mokesčio apskaičiavimą, sumokėjimą ir deklaracijų teikimą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes atsakovas mano, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba atsiliepimu dėl pareiškėjos skundo prašo spręsti teismo nuožiūra.
Geologijos tarnyba atsiliepime nurodo, kad UAB UNIQA LT naudoja Gerdašių (gr. 55684) ir Gerdašių-3 (gr. 66675) vandenviečių mineralinio požeminio vandens išteklius ir Gerdašių-2 (gr. 58644) gėlo požeminio vandens išteklius. Geologijos tarnyba 2018 m. gruodžio 13 d. išdavė pareiškėjai pakartotinį leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes Nr. PV-18-85p suteikiantį teisę naudoti Gerdašių (gr. 55684), Gerdašių-2 (gr. 58644) ir Gerdašių-3 (gr. 66675) vandenviečių mineralinio ir gėlo požeminio vandens išteklius, o 2020 m. gegužės 19 d. išdavė UAB UNIQA LT pakartotinį leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes Nr. PV-20-41p suteikiantį Elektroninio dokumento nuorašas 2 teisę naudoti Gerdašių (gr. 55684), Gerdašių-2 (gr. 58644) ir Gerdašių-3 (gr. 66675) vandenviečių mineralinio ir gėlo požeminio vandens išteklius.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė panaikinti pritaikytą ekonominę sankciją. Akcentavo, kad sankcija neproporcinga, Bendrovei yra didelė finansinė našta. Pareiškėja už papildomai apskaičiuotą išteklių kiekį yra sumokėjusi, suvartoto mineralinio vandens kiekio neatitiktis atsirado dėl klaidos. Patikrinimo metu padarytos klaidos neslėpė, atsakovui pateikė visus dokumentus.
Atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, pareiškėjos skundą atmesti.
k o n s t a t u o j a :
Byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimu pareiškėjai už 2020 metais išgautus ir nedeklaruotus gamtos išteklius patvirtinto mokesčio, taikant padidintą tarifą, sumažinimo.
Byloje nustatyta, kad Departamento skyrius atliko pareiškėjos planinį mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis 2019-2020 metais, ir mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo patikrinimą už 2018-2020 metus. Departamento skyrius 2021 m. liepos 2 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad Bendrovė iki pranešimo apie planinį patikrinimą VMI pateiktose deklaracijose už 2020 m. I-IV ketvirčius pateikė klaidingus duomenis, t. y. deklaravo mažesnį mineralinio vandens kiekį, nei faktiškai išgavo. Taip Bendrovė pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, todėl jai paskaičiuotas 144 619 Eur mokestis didesniu tarifu.
Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriose nurodė, kad ataskaitas Geologijos tarnybai ir VMI teikia skirtingas pareigas einantys asmenys. Nors ataskaitose ir deklaracijose nurodyti duomenys apie išgauto gėlo vandens ir mineralinio vandens kiekius nesutampa, tačiau bendras nurodytas išteklių kiekis nurodytas teisingai. Neatitikimus Bendrovė pastebėjo dar iki patikrinimo pradžios, tačiau dėl patirties ir laiko stokos nepakako laiko jų ištaisyti. Bendrovė nurodė, kad Departamentas atlikdamas patikrinimą nesiaiškino klaidų atsiradimo aplinkybių ir nepagrįstai atsisakė vertinti patikrinimo metu VMI pateiktas patikslintas deklaracijas. Atsižvelgdama į tai, prašė prieš priimant sprendimą šias aplinkybes įvertinti ir į jas atsižvelgti.
Departamentas, susipažinęs su pareiškėjos pastabomis, Sprendimu Patikrinimo aktą ir juo apskaičiuotą mokestį už nedeklaruotus gamtos išteklius, taikant padidintą tarifą, patvirtino.
Pareiškėja su Departamento Sprendimu pritaikyta ekonomine sankcija nesutinka. Teigia, kad sankcija neproporcinga, nesuderinama su teisingumo principu. Nurodo, jog Bendrovė nesiekė nuslėpti išgautų išteklių kiekio, deklaruoto ir faktiškai išgauto mineralinio vandens išteklių kiekiai ataskaitose ir dekoracijose nesutapo dėl Bendrovės darbuotojų padarytos klaidos, tačiau bendras išgauto gėlo ir mineralinio vandens kiekis sutapo. Klaida buvo pastebėta dar iki patikinimo pradžios, tačiau dėl patirties ir laiko stokos Bendrovė jos ištaisyti nespėjo. Pažymi, kad VMI pateiktas deklaracijas patikslino, mokestį už faktiškai išgautą mineralinio vandens kiekį, sumokėjo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (toliau – ir Įstatymas; ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. ir galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), nustatantis valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (Įstatymo 2 straipsnis).
Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalys skirtos nustatyti šio mokesčio tarifų dydžius ir sąlygas, nustatančias, kada gali būti taikomas didesnis šio mokesčio tarifas (dauginant iš koeficiento 10). Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Taigi, didesnis mokesčio tarifas taikomas trimis atvejais: 1) kai asmuo nedeklaruoja išgauto gamtos išteklių kiekio; 2) deklaruoja mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį; 3) gamtos išteklius išgauna be leidimo.
Teismų praktikoje didesnio mokesčio tarifo taikymas laikomas sankcijos taikymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mąstą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą).
Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju reikia įvertinti, ar pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Įstatymo priede nustatyti tarifai už naudingąsias iškasenas ir kiekius (m3). To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (Įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyje).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu išgavo gėlo vandens ir mineralinio vandens išteklius iš eksploatuojamų vandenviečių, turėdama Geologijos tarnybos išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius, tačiau 2020 m. I-IV ketvirčiais išgauto mineralinio vandens kiekį ir mokestį už valstybinius gamtos išteklius VMI deklaravo neteisingai, t. y. nurodytu laikotarpiu deklaruodavo mažesnius mineralinio vandens išteklių kiekius, nei faktiškai išgaudavo. Bylos duomenimis, pareiškėja 2020 m. I ketvirtį nedeklaravo 482,33 m3, 2020 m. II ketvirtį – 585,26 m3, 2020 m. III ketvirtį – 1650,61 m3, IV ketvirtį – 330 m3 ir už nedeklaruotą išteklių kiekį teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais mokesčio nesumokėjo, nors tokią pareigą pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį turėjo. Bendras nedeklaruotų išteklių (mineralinio vandens) kiekis – 3048,20 m3. Ginčo byloje dėl to, kad 2020 m. pareiškėja išgavo daugiau mineralinio vandens nei nurodė VMI pateiktose deklaracijoje ir dėl patikrinimo metu nustatyto nedeklaruotų gamtos išteklių kiekio, nėra. Pareiškėja taip pat neginčija aplinkybės, kad mokesčio už nedeklaruotus išteklius teisės aktų nustatytais terminais nebuvo sumokėjusi.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos veiksmai nedeklaruojant (deklaruojant neteisingai) išgaunamo mineralinio vandens kiekio ir nemokant nustatyto mokesčio negali būti laikomi formaliais. Nors tiek Geologijos tarnybai pateiktose ataskaitose, tiek VMI pateiktose deklaracijose bendras išgautų išteklių kiekis sutapo, tačiau vadovaujantis Įstatymo 2 priedu, gėlo vandens ir mineralinio vandens tarifai yra skirtingi (gėlo vandens tarifas už vieną m3 yra 0,10 Eur, mineralinio vandens – 4,23 Eur). Taigi, pareiškėja neteisingai deklaravusi išgauto mineralinio vandens kiekį sumokėjo žymiai mažesnį mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius. Ta aplinkybė, kad pradėjus patikrinimą Bendrovė VMI pateiktas deklaracijas patikslino ir mokestį sumokėjo, nustatyto pažeidimo neeliminuoja.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog Įstatymas neįtvirtina, kad mokesčio administratorius, atsižvelgdamas į konkretaus pažeidimo padarymo aplinkybes, galėtų atitinkamai koreguoti sankcijos, šiuo atveju – mokesčio tarifo – dydį. Tačiau teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali mažinti, iš esmės remdamiesi teisingumo bei protingumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjk4LTU1Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-298-556/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-298-556/2016">eA-298-556/2016</a>, 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjAzNi02MDIvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2036-602/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2036-602/2021">eA-2036-602/2021</a> ir kt.).
Kaip jau minėta, ginčo byloje dėl nustatyto pažeidimo, nėra. Į bylą pateikta medžiaga patvirtina, kad nors VMI pateiktuose deklaracijose faktiškai išgautų gamtos išteklių kiekiai nurodyti neteisingai, tačiau duomenų neatitiktis Geologijos tarnybai pateiktose ataskaitose nenustatyta. Pareiškėja teigia, kad nesiekė nuslėpti faktiškai išgautų išteklių kiekio, o teikdama deklaracijas VMI suklydo. Pareiškėja nurodė, kad padarytą pažeidimą pašalino – VMI pateiktas deklaracijas patikslino ir mokestį sumokėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo tiek pavojingas, kad būtų pagrindas taikyti maksimalią Įstatyme numatytą sankciją (priskaičiuotą mokestį dauginant iš 10). Atliekant patikrinimą Bendrovė bendradarbiavo su patikrinimą atliekančiais atsakovo atstovais, pateikė išgautų išteklių apskaitos dokumentus. Tai rodo, kad pareiškėja linkusi toliau laikytis įstatymų. Nėra duomenų, kad pareiškėja būtų anksčiau bausta už analogiškus nusižengimus. Iš pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad Bendrovės veikla nuostolinga, Bendrovė taip pat turi didelių ilgalaikių įsipareigojimų.
Spręsdamas klausimą dėl Sprendimu apskaičiuoto mokesčio dydžio sumažinimo, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiškėja yra juridinis asmuo ir turi pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, laikytis teisės aktų nuostatų ir užtikrinti tinkamą deklaracijų teikimą, mokesčio apskaičiavimą bei sumokėjimą, ir atitinkamai prisiimti rizikas dėl teisės aktų pažeidimo. Kaip nurodo pareiškėja, aplinkybė dėl neteisingai deklaruotų gamtos išteklių kiekių jai buvo žinoma dar iki patikrinimo pradžios, tačiau Bendrovė nesiėmė priemonių, kad padarytos klaidos būtų nedelsiant ištaisytos. Faktiškai išgautų gamtos išteklių kiekiai neteisingai deklaruoti visais 2020 m. ketvirčiais. Pareiškėjos nurodytos tokios aplinkybės, kaip laiko ir patirties stoka, nelaikytinos objektyviomis priežastimis, trukdančiomis nedelsiant ištaisyti padarytus pažeidimus, klaidingai deklaruojant faktiškai išgautų išteklių kiekį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad galimas ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant kitokio dydžio mokesčio tarifą (iki 10 kartų maksimalaus galimo dydžio), atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMTMwLTU1Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1130-556/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1130-556/2018">A-1130-556/2018</a> ir kt.). Taigi šiuo atveju, atsižvelgus į reikšmingas ekonominės sankcijos individualizavimui aplinkybes, laikytina, kad 3 kartus padidintas mokesčio tarifas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus bei būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir mastui.
Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytus motyvus, skundas tenkintinas iš dalies. Sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, keistinas toje dalyje, kurioje už 2020 m. I-IV ketvirčius išgautą ir nedeklaruotą išteklių (mineralinio vandens) kiekį pritaikytas 10 kartų didesnis tarifas. Atsižvelgiant į šio sprendimo motyvus, taikant (3 kartus) padidintą tarifą, atitinkamai priskaičiuota mokesčio suma mažintina iki 43 385,70 Eur (144 619 / 10 x 3). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos prašymas panaikinti Sprendimu paskirtą ekonominę sankciją negali būti tenkinamas, nes tai prieštarautų aukščiau įtvirtintoms teisės aktų nuostatoms įpareigojančioms deklaruoti išgautų valstybės išteklių kiekį ir mokėti mokestį.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės UNIQA LT skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-176 apskaičiuotą didesnio mokesčio tarifu už valstybinius gamtos išteklius 144 619 Eur mokestį už nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį mažinant iki 43 385,70 Eur (keturiasdešimt trijų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų ir 70 ct).
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Jovita Einikienė
Iveta Pelienė
Violeta Petkevičienė
Teisėjos
