Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-334/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

27.7; 44.5.2.17; 114.4; 114.11

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės,,Turto bankas“ (bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo ženklai“ teisių perėmėjo) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo ženklai“ ieškinį atsakovams A. T. ir A. I., tretieji asmenys N. T. ir Z. I., dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Metalo ženklai“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš buvusio bendrovės administracijos vadovo atsakovo A. T. 180 896,44 Lt, o iš atsakovų A. T. ir A. I. solidariai – 80 925,03 Lt, nuostoliams atlyginti. Ieškovas nurodė, kad 2003-2004 metų laikotarpiu bendrovės administracijos vadovai neatsakingais, neūkiškais veiksmais padarė bendrovei žalos. Atsakovas A. T., būdamas UAB,,Metalo ženklai“ direktoriumi, sudarė 2003 m. birželio 9 d. sutartį su UAB,,Aukštaitijos statyba ir Ko“, 2003 m. liepos 24 d. reikalavimo perleidimo sutartį su N. T. ir K. K., 2003 m. liepos 24 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartį su UAB,,Gamatonas“, dėl kurių bendrovė patyrė 180 896,44 Lt nuostolių. Be to, atsakovas A. T. 2002 m. gruodžio 11 d. ir 2003 m. gegužės 30 d., neturėdamas akcininkų sutikimo, sudarė nenaudingas bendrovei automobilių finansinio lizingo sutartis. Atsakovas A. I., pavaduodamas A. T., 2004 m. gruodžio 27 d. pasirašė skolų pagal finansinio lizingo sutartis perkėlimo sandorius, dėl kurių įmonė patyrė 80 925,03 Lt nuostolių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo A. T. 180 896,44 Lt, o iš atsakovų A. T. ir A. I. solidariai – 80 925,03 Lt, nuostoliams atlyginti, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad UAB „Gamatera“ ir UAB „Metalo ženklai“ 2003 m. birželio 2 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Metalo ženklai“ už 2000 Lt iš UAB „Gamatera“ perėmė 193 966,64 Lt reikalavimo teisę į UAB „Aukštaitijos statyba ir Ko“. UAB „Metalo ženklai“ 2003 m. birželio 9 d. sudarė su UAB „Aukštaitijos statyba ir Ko“ tarpusavio atsiskaitymo sutartį, pagal kurią UAB „Aukštaitijos statyba ir Ko“, pripažinusi 193 966,64 Lt skolą, įsipareigojo jos įvykdymui sumokėti UAB „Metalo ženklai“ 75 000 Lt, o pastaroji nurodė, kad likusios skolos dalies nereikalaus. Teismas, remdamasis FNTT specialisto išvadomis dėl UAB „Metalo ženklai“ ūkinės finansinės veiklos, sprendė, kad atsakovas A. T., pasirašydamas šias dvi sutartis, pasielgė neūkiškai, nerūpestingai ir neatsakingai, nes atsisakė 118 966,64 Lt nupirktos skolos bendrovės naudai, kurią UAB,,Aukštaitijos statyba ir Ko“ pripažino ir buvo pajėgi sumokėti. Dėl šių neteisėtų veiksmų bendrovei padaryta 118 966,64 Lt nuostolių.

Teismas nustatė, kad UAB „Gamatonas“ buvo skolinga 85 000 Lt kreditorei N. T. ir 50 000 Lt kreditorei K. K.; 2003 m. liepos 24 d. reikalavimo perleidimo sutartimis kreditorės teisę reikalauti šių skolų perleido bendrovei UAB „Metalo ženklai“. Teismo teigimu, byloje yra du šių reikalavimo perleidimo sutarčių variantai: viename sutarčių variante kreditorės savo reikalavimus perleido už nominalią vertę, o kitame – už 2000 Lt. Byloje esant po du kiekvienos sutarties variantus, teismas konstatavo, kad reikalavimo teisės perleistos už nominalią vertę, o tai reiškia, jog po sutarčių pasirašymo UAB „Metalo ženklai“ tapo skolinga N. T. 85 000 Lt ir K. K. 50 000 Lt, UAB „Gamatonas“ bendrovei UAB „Metalo ženklai“ – 135 000 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad iki šių sutarčių sudarymo UAB „Metalo ženklai“ bendrovei UAB „Gamatonas“ buvo skolinga 73 070,20 Lt. 2003 m. liepos 24 d. UAB „Gamatonas“ ir UAB „Metalo ženklai“ sudarė tarpusavio atsiskaitymo sutartį, pagal kurią UAB „Gamatonas“ pripažino 135 000 Lt skolą ir prievolės įvykdymui įsipareigojo įskaityti priešpriešinius bendrovių 73 070,20 Lt reikalavimus, o UAB „Metalo ženklai“ priėmė 73 070,20 Lt ir pareiškė, kad likusios skolos dalies nebereikalaus. Teismas konstatavo, kad atsakovas A. T., N. T., K. K. bei A. K. buvo pagrindiniai UAB „Gamatonas“ akcininkai, todėl atsakovas, sudarydamas nurodytas sutartis, žinojo apie tai, jog UAB „Gamatonas“ sandorių sudarymo metu buvo nemoki. Teismas sprendė, kad atsakovo A. T., kaip UAB „Metalo ženklai“ vadovo, veiksmai, sudarant 2003 m. liepos 24 d. sandorius, sukelia interesų konfliktą, yra nesąžiningi, prieštaraujantys bendrovės interesams, nes atsakovas, perimdamas iš nemokios UAB „Gamatonas“ 135 000 Lt skolą, padidino bendrovės finansinius įsipareigojimus. Nors atsakovas sudarė tarpusavio atsiskaitymo sutartį su UAB „Gamatonas“, tačiau likusios 61 929,80 Lt skolos dalies atsisakė, todėl bendrovė patyrė 61 929,80 Lt nuostolių.

Teismas nustatė, kad UAB „Metalo ženklai“, atstovaujama direktoriaus A. T., su UAB „SAMPO banko lizingas“ sudarė finansinio lizingo sutartis: 2002 m. gruodžio 11 d. sutartimi išsimokėtinai įsigijo 113 553 Lt vertės automobilį „Audi TT Coupe“, o 2003 m. gegužės 30 d. sutartimi – 339 000 Lt vertės automobilį „Porsche Cayenne S“. 2004 m. gruodžio 27 d. UAB „Metalo ženklai“, atstovaujama direktoriaus pareigas ėjusio A. I., su UAB „SAMPO banko lizingas“ ir K. K. sudarė skolos perkėlimo sutartis, pagal kurias K. K. perėmė visus įsipareigojimus pagal nurodytas finansinio lizingo sutartis. Teismas konstatavo, kad atsakovas A. T. pirmiau nurodytas automobilių finansinio lizingo sutartis sudarė žinodamas apie sunkią UAB „Metalo ženklai“ finansinę padėtį, nors bendrovė turėjo pakankamai transporto priemonių. Be to, automobiliais naudojosi išskirtinai vienas asmuo - A. K., o atsakovas nepaneigė ieškovo teiginių, kad automobilių įsigijimas bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingas. Automobilio „Porsche Cayenne S“ vertė viršijo 1/20 dalį bendrovės įstatinio kapitalo, tačiau valdybos sprendimo įsigyti šį brangų ilgalaikį turtą nebuvo (2000 m. liepos 13 d. redakcijos Akcinių bendrovių įstatymo 35 straipsnio 6 dalis, 38 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovas A. T. viršijo savo kompetenciją, normalią ūkinę riziką. Be to, bendrovei žalos atsirado ir dėl atsakovo A. I. veiksmų: dėl skolos perleidimo sutarčių bendrovė patyrė 80 925,03 Lt nuostolių, susidariusių kaip skirtumas tarp grąžintų automobilių įgijimo kainos nenudėvėtos dalies ir likusios neapmokėtos automobilių kainos, nes A. I., pasirašęs skolos perleidimo sutartis, neišreikalavo perduodamų automobilių neišpirktos vertės.

Teismas sprendė, kad ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 17 d. sprendimu Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą ir ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija atmetė atsakovo A. T. prašymą neįtraukti AB „Turto bankas“ dalyvauti byloje ieškovu ir laikė, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas. Teisėjų kolegija sprendė, kad kasatorius nepagrindė savo teiginių dėl atsakovų veiksmais bendrovei padarytos žalos, todėl atmetė ieškinio reikalavimus.

Atmesdama ieškinio reikalavimą, grindžiamą 2003 m. birželio 2 d. reikalavimo perleidimo ir 2003 m. birželio 9 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartimis, teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas akcentavo tik antrąją - 2003 m. birželio 9 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartį, tačiau situaciją būtina vertinti visą, nes tik taip galima nustatyti realų bendrovės išlaidų ir pajamų santykį. Sudariusi 2003 m. birželio 2 d. sutartį UAB „Metalo ženklai“ turėjo 2000 Lt išlaidų ir įsigijo reikalavimo teisę, o sudariusi 2003 m. birželio 9 d. sutartį neteko reikalavimo teisės ir gavo 75 000 Lt pajamų. Šių dviejų sutarčių balansas bendrovei yra teigiamas – 73 000 Lt pelno. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. liepos 3 d. ekspertizės akte nustatyta, jog iš šių sutarčių bendrovė gavo 73 000 Lt pelno, nes 193 966,64 Lt skolą ekspertai vertino kaip prekę, kuri buvo nupirkta už 2000 Lt ir parduota už 75 000 Lt. Tuo tarpu pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto 2006 m. balandžio 28 d. išvadą 193 966,64 Lt skola yra įplaukos kaip turtas, o neišreikalauta jos dalis – nuostoliai. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, teisinga turi būti laikoma ekspertizės akto išvada, kad perimta reikalavimo teisė vertintina kaip prekė, o konkretus skolos dydis yra teisiškai nereikšmingas. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo hipotetinį 118 966,64 Lt „neišreikalautą skolos likutį“ pripažinti bendrovės negautu pelnu, nes jis nebuvo nei numatytas, nei įmanomas gauti.

Atmesdama ieškinio reikalavimą, kildinamą iš 2003 m. liepos 24 d. reikalavimo perleidimo ir tarpusavio atsiskaitymo sutarčių, teisėjų kolegija nurodė, kad reikia vertinti šių sutarčių tarpusavio ryšį bei sudarymo aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, nenuginčyti atsakovo A. T. paaiškinimai, kad reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos žinant, jog UAB „Gamatonas“ gresia bankrotas, o UAB „Metalo ženklai“ yra skolinga UAB „Gamatonas“, ir siekiant išvengti vienašališko išieškojimo iš UAB „Metalo ženklai“ bendrovei UAB „Gamatonas“, sušvelninti situaciją dėl K. K. ir N. T. skolos iš UAB „Gamatonas“ atgavimo. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, jau sudarant reikalavimo perleidimo sutartis, t. y. įgyjant teisę reikalauti 135 000 Lt skolą, buvo žinoma, jog realiai bus atliktas 73 070,20 Lt įskaitymas, t. y. bus išreikalauta tik dalis įsigytos skolos. Taigi neišreikalauta skolos dalis - 61 929,8 Lt – negali būti pripažinta nuostoliais, o neišreikalavimas – neteisėtu atsakovo veiksmu.

Atmesdamas ieškinio reikalavimą, grindžiamą 2002 m. gruodžio 11 d. ir 2003 m. gegužės 30 d. finansinio lizingo bei 2004 m. gruodžio 27 d. skolos perkėlimo sutartimis, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė atsakovui pareigą įrodyti nuostolių nebuvimo faktą. Dėl to nepagrįsta teismo išvada, kad finansinio lizingo sutartys sudarytos viršijant normalią ūkinę riziką. Be to, finansinio lizingo sutarties dėl automobilio „Porsche Cayenne S“ sudarymas be akcininkų susirinkimo pritarimo rodo, jog bendrovės direktorius A. T. viršijo savo įgaliojimus, tačiau įgaliojimų viršijimas savaime dar nereiškia sandorio nuostolingumo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad FNTT specialisto išvadoje ir teismo ekspertizės akte nurodyta, kad dėl 2004 m. gruodžio 27 d. skolos perkėlimo sutarčių bendrovė patyrė 80 925,03 Lt nuostolių, tačiau sprendė, jog ieškinio reikalavimo patenkinimui nepakanka vien nuostolių fakto, nes ieškovas privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas nepaneigė teiginių, kad atsakovas pasirinko bendrovei nenaudingą, tačiau neišvengiamą veiksmą. Dėl to šių sutarčių sudarymas negali būti pripažintas neteisėtu, nesant neteisėtų veiksmų, reikalavimas atlyginti nuostolius turi būti atmetamas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad bendrovių UAB „Metalo ženklai“, UAB „Aukštaitijos statyba ir Ko“, UAB,,Gamatonas“, UAB „Gamatera“, jų akcininkų bei darbuotojų A. T., N. T., K. K. ir A. K. ryšiai neįrodo prašomų priteisti nuostolių, o teiginiai dėl šių asmenų savanaudiškų poelgių ir piktnaudžiavimo savo padėtimi yra tik prielaidos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sudarius 2003 m. birželio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį reikalavimas buvo perkamas kaip prekė, nepriklausomai nuo perimamo reikalavimo sumos ir kainos.

2. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2003 m. birželio 2 d. reikalavimo perleidimo ir 2003 m. birželio 9 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartimis bendrovei nebuvo padaryta žalos. Teisėjų kolegija nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl šios dalies, nes atsakovo atlikti veiksmai viršijo normalią gamybinę ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi. Atsakovas viršijo savo kompetenciją, atliko neteisėtus veiksmus ir bendrovei padarė žalos, nes atsisakė 118 966,54 Lt nupirktos skolos, kurią UAB,,Aukštaitijos statyba ir Ko“ pripažino ir buvo pajėgi sumokėti.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad visose trijose bendrovėse pagrindiniai akcininkai yra tie patys asmenys arba jų sutuoktiniai, kurie žino visų bendrovių finansinę padėtį. Būtina įvertinti tai, kad sudarant reikalavimo perleidimo sutartis galėjo būti siekiama išvengti vienų bendrovių bankrotų, o skolos buvo perleidžiamos bendrovėms, kurių bankrotas planuotas.

4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus, susijusius su 2003 m. liepos 24 d. reikalavimo perleidimo ir tarpusavio atsiskaitymo sutartimis, nes rėmėsi tik atsakovo paaiškinimais, nevertino FNTT specialisto 2006 m. balandžio 28 d. išvadoje ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. liepos 3 d. ekspertizės akte nustatytos bendrovei šiais sandoriais padarytos žalos. Atsakovas neįrodė, kad nepadarė bendrovei žalos. Bendrovės direktorius nepagrįstai sudarė nenaudingą bendrovei sutartį. Direktorius neturėjo sudaryti tokios sutarties, o jei ją sudarė, tai turėjo išreikalauti visą sutartyje sulygtą sumą, o ne savo nuožiūra dalies skolos atsisakyti. K. K. ir N. T. finansiniai reikalavimai turėjo būti patvirtinti UAB,,Gamatonas“ bankroto byloje, o šiuo atveju minėtos kreditorės gavo pinigus iš UAB,,Metalo ženklai“, aplenkiant kitus UAB,,Gamatonas“ kreditorius.

5. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nebuvo įrodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, padarytus 2002 m. gruodžio 11 d. ir 2003 m. gegužės 30 d. finansinio lizingo bei 2004 m. gruodžio 27 d. skolos perkėlimo sutartimis. Šių sandorių sudarymas tik sustiprino bendrovės bankroto tikimybę, susidariusią nuo 2001 metų ir tebesitęsusią 2002 bei 2003 metais. Be to, tuo metu direktoriumi buvęs atsakovas A. I. neskelbė viešai apie automobilių pardavimą, neieškojo pirkėjų, nesirūpino, kad ant bankroto slenksčio esančios bendrovės turtas būtų parduotas geresnėmis bendrovei sąlygomis, o ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis pardavė turtą bendrovės prezidento žmonai.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. T. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kasacinis skundas turi būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalis 3 punktas), o byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 8 punktas), nes Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nepagrįstai pradinį ieškovą BUAB „Metalo ženklai“ pakeitė nauju ieškovu AB „Turto bankas“.

2. Teismai turėjo ieškinį atmesti, nes buvo praleistas ieškinio senaties terminas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus, nes ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo veiksmų įmonė tapo nemoki, nenurodė nė vieno kreditoriaus, kurio interesai buvo pažeisti sudarant ieškinyje nurodytus sandorius. Kasatorius neįrodė nei žalos padarymo fakto, nei ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos.

4. Kasatorius nenurodo nė vieno įstatyminio pagrindo, kuriuo atsirastų atsakovų solidarioji atsakomybė.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. I. prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kasatorius skunde iš esmės kelia ne teisės taikymo, o neteisingo faktinių aplinkybių nustatymo klausimą. Be to, kasatorius atsakovo A. I. civilinės atsakomybės klausimu nepateikia nė vienos konkrečios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kurioje suformuota teismų praktika skirtųsi nuo Lietuvos apeliacinio teismo sprendime pateikto bylos teisinio įvertinimo.

2. Apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo A. I. veiksmus ir pagrįstai atmetė kasatoriaus reikalavimus jo atžvilgiu. Atsakovo sudaryti skolos perkėlimo sandoriai bendrovei buvo labiau finansiškai naudingi nei nuostolingi, nes, nesudarius skolos perkėlimo sutarčių ir nutraukus finansinio lizingo sutartis, bendrovė būtų priversta ne tik grąžinti lizingo davėjui lizinguojamą turtą, bet ir atlyginti nuostolius. Atsakovas, sudarydamas skolos perkėlimo sutartis, išvengė bendrovei gresiančių dar didesnių nuostolių.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įrodymų vertinimo nagrinėjant civilines bylas dėl bendrovės vadovo atsakomybės už bendrovei padarytą žalą

Nagrinėjamu atveju pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai skirtingai vertino bylos medžiagą ir dėl to priėmė skirtingus sprendimus. Kilus tokio pobūdžio ginčui, pažymėtina, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismai laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių.

Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Be to, sprendžiant dėl konkrečiam ginčui svarbių aplinkybių ir reikšmingų faktų, būtina įvertinti ir atsižvelgti į to ginčo specifiką. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl bendrovės buvusio vadovo atsakomybės už jo veiksmais bendrovei padarytą žalą. Tokiu atveju vertinant įrodymus būtina turėti omenyje tai, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis); administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB,,Barklita“ v. G. B., J. G., bylos Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje K. J. J. v. J. B., V. K., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A., O. M., V. C., bylos Nr. 3K-3-298/2006). Juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti juridinio asmens sąskaita, o priešingi jų veiksmai būtų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas pagal CK 2.87 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje AB „Šilutės girnos“ v. R. P., E. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-557/2009). Taigi, vertinant įrodymus tokio pobūdžio bylose, būtina atsižvelgti ne tik į konkretaus sandorio įtaką bendrovės turtinei padėčiai, bet ir įvertinti sandorių visumą, atsižvelgti į jų sudarymo metu buvusią situaciją bendrovėje, sandorio šalių ryšius, sandorių ekonominį pagrįstumą ir pan., nes tai reikšminga sprendžiant dėl bendrovės vadovo pareigos veikti išimtinai bendrovės interesais įvykdymo.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertino nustatytas ir nepaneigtas aplinkybes, jog UAB „Metalo ženklai“, UAB,,Aukštaitijos statyba ir Ko“, UAB,,Gamatonas“, UAB „Gamatera“ yra susijusios bendrovės, kurias sieja tie patys jų akcininkai bei darbuotojai - atsakovas A. T., jo sutuoktinė N. T., K. K. ir A. K.. Šios aplinkybės, atsižvelgiant ir į kitus byloje esančius įrodymus, gali būti vertinamos kaip sustiprinančios abejones dėl tam tikrų sandorių sąžiningumo, bendrovės vadovo interesų konflikto sudarant sandorius ir tinkamo minėtų vadovo pareigų bendrovei vykdymo. Visos šios aplinkybės yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl nustatinėtinos, tirtinos ir vertintinos kompleksiškai.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad ginčo sandoriais bendrovei nebuvo padaryta žalos, grindė atsakovų paaiškinimais, kad jų sudarymas buvo geriausias bendrovei sprendimas buvusioje sudėtingoje situacijoje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos duomenis, pirmiau nurodytus apeliacinės instancijos teismo motyvus vertina kaip nepakankamus, teisiškai nepagrindžiančius išvados dėl atsakovo veiksmais (sudarytomis ginčo sutartimis) ieškovui padarytos žalos nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta įvertinus ne visas šio pobūdžio bylose reikšmingas aplinkybes ir netinkamai ištyrus byloje surinktus įrodymus, nevertinant buvusios bendrovės situacijos ir sandorių reikšmės bei įtakos bendrovės finansinei padėčiai tame kontekste, t. y.:

Pirma, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sudarant 2003 m. birželio 2 d. reikalavimo perleidimo ir 2003 m. birželio 9 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartis atsakovas nepažeidė savo pareigos veikti išimtinai bendrovės interesais ir jos naudai. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad, sudariusi 2003 m. birželio 2 d. sutartį, bendrovė turėjo 2000 Lt išlaidų, tačiau įgijo 75 000 Lt reikalavimo teisę, o 2003 m. birželio 9 d. sudariusi antrąją sutartį gavo 75 000 Lt pajamų, todėl, vertinant abu sandorius drauge, bendrovė gavo 73 000 Lt pelno. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. liepos 3 d. ekspertizės akte nurodyta išvada, kad perimta reikalavimo teisė turi būti vertinama kaip prekė, o sudarant sandorius buvo planuojama gauti 73 000 Lt pelno, todėl konkretus skolos dydis yra teisiškai nereikšmingas ir nėra pagrindo hipotetinį neišreikalautą skolos likutį pripažinti bendrovės negautu pelnu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai akcentavo, jog būtina vertinti ne po vieną sandorį atskirai, o visą situaciją, taip pat teisingai nurodė, kad negautos pajamos kaip nuostoliai yra asmens tikėtinos gauti lėšos, negautos dėl neteisėtų veiksmų, kai buvo pagrįstas tikėtinumas tokias pajamas gauti, jei nebūtų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008). Tačiau teismas nepagrįstai ir priešingai esantiems įrodymams konstatavo, jog likusi neišreikalauta perimtos skolos dalis gali būti laikoma tik hipotetinėmis pajamomis. Apeliacinės instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras byloje atliko teismo paskirtą finansinę ekspertizę, t. y. vertino šios srities ekspertų kompetencijai priklausančius klausimus. Dėl to ekspertai įvertino šių dviejų ginčo sandorių finansinių verčių (išraiškų) balansą ir konstatavo, jog sudarius juos bendrovė gavo 73 000 Lt pelno. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje minėtas tokio pobūdžio bylose vertintinas aplinkybes, susijusias su bendrovės vadovo pareigomis, nurodytas finansinis sandorių balansas nėra pakankamas, sprendžiant dėl vadovo veikimo išimtinai bendrovės naudai ir jos interesais. Nagrinėjamu atveju buvo būtina įvertinti ir tai, kad, kaip nustatė teismai, bendrovės finansinė padėtis sandorių sudarymo metu nebuvo gera, o atsakovas, būdamas bendrovės vadovas, atsisakė didelės dalies skolos. Teismai nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų negalima ar bendrovei nenaudinga iš UAB,,Aukštaitijos statyba ir Ko“ reikalauti visos nusipirktos skolos. Juolab kad, kaip nustatė teismai, skolininkas pripažino visą 193 966,64 Lt skolą, buvo ir yra sėkmingai veikianti bendrovė. Dėl to visos įsigytos skolos nereikalavimo nepateisina nei maža reikalavimo teisės įsigijimo kaina (2000 Lt), nei skolininko sutikimas padengti tik dalį skolos, nei tai, kad bendrovė gavo 73 000 Lt pelno. Veikdamas išimtinai bendrovės interesais, bendrovės vadovas privalo dėti visas pastangas, kad būtų maksimaliai išnaudotos visos teisėtos galimybės ir priemonės bendrovei gauti pajamas. Abejones dėl atsakovo tinkamai atliktos šios pareigos bendrovei sustiprina pirmosios instancijos teismo nustatytas UAB,,Metalo ženklai“ ir UAB,,Aukštaitijos statyba ir Ko“ susietumas, jų akcininkų ryšiai.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįrodė teisėtai, pagrįstai ir bendrovės interesais atsisakęs 118 966,64 Lt skolos dalies, todėl teisėtai patenkino ieškinio reikalavimą dėl šios dalies, o apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos neįvertinus bylos specifikos ir visų nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių.

Antra, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2003 m. liepos 24 d. reikalavimo perleidimo ir 2003 m. liepos 24 d. tarpusavio atsiskaitymo sutarčių, nurodė, kad, siekiant nustatyti, ar prašoma priteisti 61 929,80 Lt suma yra realūs bendrovės nuostoliai, t. y. ar bendrovė iš tiesų galėjo gauti šiuos pinigus, tačiau negavo dėl atsakovo veiksmų, reikia vertinti šių sutarčių tarpusavio ryšį ir sudarymo aplinkybes. Teismas nustatė, kad reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos žinant, jog UAB,,Gamatonas“ gresia bankrotas ir siekiant išvengti vienašališko išieškojimo iš UAB,,Metalo ženklai“,,,sušvelninti situaciją dėl K. K. ir N. T. skolos iš bendrovės,,Gamatonas“ atgavimo“. Dėl to teismas sprendė, kad jau sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, t. y. įgyjant teisę reikalauti 135 000 Lt, buvo žinoma, jog realiai bus atliktas 73 070,20 Lt įskaitymas. Dėl to šių sutarčių tikslas nebuvo ir jų rezultatas negalėjo būti 135 000 Lt skolos iš UAB,,Gamatonas“ išreikalavimas, o šios skolos 61 929,80 Lt dalis negali būti pripažinta nuostoliais. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad jis negali peržengti ieškinio ribų, o ieškovas neįrodinėja, kad teisė reikalauti 135 000 Lt skolos įsigyta nepagrįstai brangiai ar įsigyta pernelyg didelė reikalavimo teisė, kad dėl aptariamų sutarčių atsirado ekonomiškai nepagrįsta bendrovės skola fiziniams asmenims.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta neįvertinus visų byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių. Teismai nustatė, jog bendrovė reikalavimų perleidimo sutartimis perėmė iš N. T. ir K. K. 135 000 Lt reikalavimo teisę žinomai nemokiai bendrovei UAB,,Gamatonas“ ir 2003 m. liepos 24 d. atliko bendrovių tarpusavio atsiskaitymą 73 070,20 Lt sumai, nes tiek UAB,,Metalo ženklai“ buvo skolinga UAB,,Gamatonas“. Vertindamas šią situaciją per atsakovo, sudariusio šiuos sandorius UAB,,Metalo ženklai“ vardu, veiksmų prizmę, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad:

1. UAB,,Metalo ženklai“ neprivalėjo perimti reikalavimo žinomai nemokiai bendrovei.

2. Atsižvelgiant į tai, kad UAB,,Metalo ženklai“ buvo skolinga UAB,,Gamatonas“ tik 73 070,20 Lt, bendrovė neprivalėjo perimti 135 000 Lt reikalavimo.

3. Teismo nustatytos aplinkybės, kad,,buvo siekiama sušvelninti situaciją dėl K. K. ir N. T. skolos iš UAB,,Gamatonas“ atgavimo“, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas veikė išimtinai UAB,,Metalo ženklai“ interesais. Tokie atsakovo paaiškinimai privalėjo būti vertinami kartu su duomenimis dėl bendrovių akcininkų susietumo, dėl atsakovo ir vienos iš reikalavimą perleidusių N. T. santuokinių santykių. Be to, šiame kontekste buvo būtina įvertinti ir tą teismų nustatytą aplinkybę, jog byloje yra du skirtingi reikalavimo perleidimo sutarčių variantai.

4. Teismas, kaip teisingumą vykdanti valstybės institucija, privalo ne tik pats laikytis įstatymo, bet ir užtikrinti, kad įstatymas nebūtų pažeidžiamas į jo nagrinėjimo sritį patenkančiuose teisiniuose santykiuose. Ši teismo pareiga yra bendra ir galioja visoje teismo veikloje. Tai aktualu tokiais atvejais, kaip nagrinėjamoje byloje, kai susiduriama su sandoriais tarp kelių bendrovių, kurių akcininkai yra tie patys susiję asmenys. Ginčo sandoriai sudaryti esant žinomai situacijai, kad UAB,,Gamatonas“ nemoki, t. y. realiai gresiant bendrovės bankrotui. Tokiai situacijai esant, atsiranda poreikis atsižvelgti ir į bendrovių kreditorių teisėtus interesus bei jų apsaugą. Dėl to, iškėlus įmonės bankroto bylą, uždraudžiamas visų finansinių prievolių, įskaitant palūkanas ir mokesčius, mokėjimas, yra negalimas ir skolininko bei kreditorių savitarpio reikalavimų įskaitymas, o bendrovės administratoriui įstatymas suteikia galimybę ginčyti bendrovės prieš bankrotą sudarytus sandorius (CK 6.66 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas). Turint tai omenyje, ir nagrinėjamu atveju teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad susijusiems ginčo sandorius sudariusiems asmenims turėjo būti žinoma prasta vienos iš bendrovių finansinė padėtis, ir per šią prizmę vertinti atsakovo veiksmus, sprendžiant dėl jų atitikties UAB,,Metalo ženklai“ interesams bei bendriems teisėtumo bei sąžiningumo reikalavimams.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl šios dalies nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, jog atsakovo veiksmai sudarant šiuos sandorius ir priimant sprendimą išmokėti N. T. ir K. K. skolą, sukelia interesų konfliktą, yra nesąžiningi, prieštaraujantys bendrovės interesams, priimti N. T. ir K. K. interesais (CK 2.87 straipsnis).

Trečia, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog atsakovas, sudarydamas 2002 m. gruodžio 11 d. ir 2003 m. gegužės 30 d. finansinio lizingo sutartis, viršijo normalią ūkinę riziką ir savo kompetenciją, dėl šių sandorių bendrovei buvo padaryta nuostolių, kuriuos atsakovas privalo atlyginti. Grįsdamas šią išvadą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi FNTT specialisto išvada ir nustatytomis aplinkybėmis, kad bendrovė 2002 ir 2003 metais buvo moki, tačiau finansinė būklė rodė tikimybę, kad, nesiimant veiksmingų priemonių, gali pablogėti. Nepaisant to, atsakovas sudarė dvi lizingo sutartis, kuriomis bendrovė išsimokėtinai įsigijo du prabangius automobilius. Teismas atsižvelgė į bendrovės turėtus automobilius ir sprendė, kad bendrovė turėjo pakankamai transporto priemonių, o atsakovas naujų automobilių būtinybės neįrodė. Be to, nebuvo valdybos sprendimo įsigyti šį brangų ilgalaikį turtą, nors vieno automobilio vertė viršijo 1/20 dalį bendrovės įstatinio kapitalo. Teismas įvertino ir tai, kad automobiliais naudojosi išimtinai vienas A. K.. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas šią teismo sprendimo dalį, rėmėsi iš esmės vien atsakovo paaiškinimais, kad ginčo automobiliai bendrovei buvo reikalingi.

Taigi apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pagal kurias išvada turi būti daroma įvertinus visą bylos medžiagą. Atmestini apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui perkėlė pareigą įrodyti nuostolių nebuvimo faktą, nes, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas rėmėsi visa bylos medžiaga, joje esančiais skirtingais įrodymais. Nors apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino, kad tokio pobūdžio bylose nuostolių buvimą ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas, tačiau, pateikus tam tikras aplinkybes liudijančius dokumentus, pareiga juos paneigti pereina atsakovui (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu atsakovas, neigdamas byloje esančius duomenis, nepateikė jokių jo poziciją patvirtinančių įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad bendrovės direktoriaus įgaliojimų viršijimas nereiškia sandorio nuostolingumo, neduoda pagrindo kitokiai išvadai. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę dėl direktoriaus įgaliojimų viršijimo vertino kartu su kitais surinktais įrodymais, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismo išvada padaryta nepagrįstai ar pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas A. I., sudarydamas 2004 m. gruodžio 27 d. skolos perkėlimo sutartį, nepagrįstai neišreikalavo perduodamų automobilių neišpirktos vertės, todėl privalo atlyginti dėl to bendrovei atsiradusius nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, laikė, kad ieškovas neįrodė atsakovo A. I. neteisėtų veiksmų, nes, bendrovei nepajėgiant mokėti finansinio lizingo įmokų už automobilius, atsakovas pasirinko nenaudingą, tačiau neišvengiamą veiksmą, kuris negali būti pripažintas neteisėtu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad automobiliai iš esmės buvo perleisti už jų likusią neišmokėtą vertę, kuri nėra tapati turto rinkos vertei. Be to, automobiliai buvo perleisti su bendrovės akcininku susijusiam asmeniui. Dėl to pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovės patirtus 80 925,03 Lt nuostolius, susidariusius kaip skirtumas tarp automobilių įgijimo kainos nenudėvėtos dalies ir likusios neapmokėtos automobilių kainos, privalo atlyginti atsakovai.

Pagal CPK 351 straipsnio 1 dalį atsiliepime į kasacinį skundą turi būti nurodyti išsamūs nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu motyvuoti pagrindai. Nagrinėjamame kasaciniame skunde nekeliama klausimų dėl ieškinio senaties termino taikymo ar pradinio ieškovo pakeitimo nauju teisėtumo, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja su tuo susijusių atsiliepimuose į kasacinį skundą nurodytų argumentų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas skundžiamą procesinį sprendimą priėmė nevisapusiškai ir neišsamiai ištyręs bei įvertinęs bylos duomenis ir teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl atsakovų, kaip bendrovės vadovų, civilinės atsakomybės sąlygų: bendrovei padarytos žalos fakto, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės. Dėl to sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kuriais apeliuojama į teisės normų pažeidimą visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo, įrodymų vertinimo aspektais. Apeliacinės instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai vertintini kaip nulėmę netinkamą, bylos faktinių aplinkybių neatitinkantį materialiosios teisės normų taikymą. Nustatyti pažeidimai turėjo įtakos neteisėtam procesiniam sprendimui priimti, todėl konstatuotinas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto pagrindo peržiūrėti bylą kasacine tvarka egzistavimas. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus kasacinį skundą ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, atitinkamai turi būti perskirstomos apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą byloje dalyvaujantys asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio už apeliacinius ir kasacinius skundus mokėjimo bylose pagal bankrutuojančios bendrovės ieškinius. Dėl to atsakovui A. I. turi būti grąžinamas jo už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis – 1214 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pradinį ieškovą bankrutuojančią bendrovę pakeitė nauju ieškovu AB,,Turto banku“, todėl kasaciniame teisme CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas netaikomas. Ieškovas AB,,Turto bankas“ atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), tačiau pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Dėl to iš atsakovo A. T. priteistina valstybei 5832 Lt, o iš atsakovo A. I. – 1214 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui A. I. tokia pati suma turėtų būti grąžinama, iš šio atsakovo valstybei žyminis mokestis nėra priteisiamas ir jam negrąžinamas. Valstybei iš atsakovo A. T. priteistina 87,20 Lt, o iš atsakovo A. I. – 15,39 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, atlyginti (CPK 88, 93, 92 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. sprendimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5832 (penkis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt du) Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 87,20 Lt (aštuoniasdešimt septynis litus 20 ct), o iš atsakovo A. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,39 Lt (penkiolika litų 39 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Sigitas Gurevičius

Česlovas Jokūbauskas