Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo

Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)

N U T A R T I S

2010 m. liepos 20 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš L.e.p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Audriaus Bakavecko,

išnagrinėjusi Tauragės rajono apylinkės teismo prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovo Lietuvos šaulių sąjungos ieškinį atsakovui Z. G., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 13228,46 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad Tauragės rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pripažino atsakovą kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Atsakovas – buvęs Lietuvos šaulių sąjungos Tauragės apskrities LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės vadas, padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Ieškinys inter alia yra grindžiamas visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Vidaus audito departamento 2006 m. lapkričio 6 d. vidaus audito ataskaita Nr. 2VN-17.

Tauragės rajono apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas pažymi, kad Lietuvos šaulių sąjunga yra savanoriška, pilietinės savigynos savaveiksmė visuomeninė organizacija. Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad rinktinių vadai atskaitingi Lietuvos šaulių sąjungos vadui ir krašto apsaugos ministrui. Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo 12 straipsnyje reglamentuoti Šaulių sąjungos santykiai su Krašto apsaugos ministerija, pagal kurį Krašto apsaugos ministras yra Lietuvos šaulių sąjungos skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas; Krašto apsaugos ministro įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija atlieka Lietuvos šaulių sąjungos auditą. Su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Karių materialinės atsakomybės įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kario padaryta materialinė žala, esant visiškos materialinės atsakomybės sąlygoms, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka pagal krašto apsaugos sistemos, vidaus reikalų sistemos arba kitų institucijų, kuriose kariai tarnauja, ieškinius.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

Lietuvos šaulių sąjunga yra savita specifika pasižymintis subjektas.

Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, Šaulių sąjunga yra savanoriška sukarinta organizacija, veikianti pagal savo statutą; ji yra valstybės remiama pilietinės savigynos institucija; Šaulių sąjungos dalyvavimą krašto apsaugos veikloje ir bendradarbiavimą su Krašto apsaugos ministerija reglamentuoja įstatymas (Įstatymo priedėlio 24 skyrius). Koviniai Lietuvos šaulių sąjungos būriai įeina į Krašto apsaugos sistemą ir yra pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadovybei (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo (2010 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. VIII-375 redakcija) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos šaulių sąjunga – valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, veikianti pagal Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą ir savo statutą. Minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šaulio tarnyba – šio įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos statuto ir vidaus teisės aktų nustatytų šaulio teisių ir pareigų, mokymo ir tarnybos užduočių vykdymas įgyvendinant šio įstatymo nustatytus Lietuvos šaulių sąjungos tikslus, uždavinius, funkcijas ir teises. Lietuvos šaulių sąjunga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo; Sąjungos teisinė forma yra asociacija (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Šios Sąjungos tikslai – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą telkiant Lietuvos Respublikos piliečius aktyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, viešojo saugumo užtikrinimo, visuomenės pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo, taip pat ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus, drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę ir padėti nelaimės atveju kitiems (Įstatymo 7 straipsnis). Pagal nurodyto įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, krašto apsaugos ministerija administruoja krašto apsaugos sistemos bendradarbiavimą su Lietuvos šaulių sąjunga; krašto apsaugos sistemos bendradarbiavimą su Lietuvos šaulių sąjunga koordinuoja krašto apsaugos ministro įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, sprendžiant dėl ginčų, kuomet šauliai ginčijo jiems paskirtas drausmines nuobaudas, rūšinio teismingumo, ginčai buvo priskirti nagrinėti administraciniams teismams (Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta byloje J. J. v. Lietuvos šaulių sąjunga; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta byloje Z. G. v. Lietuvos šaulių sąjunga). Antroji iš paminėtų nutarčių - 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta byloje Z. G. v. Lietuvos šaulių sąjunga - yra tarp tų pačių šalių, kaip kad yra ir šiuo aptariamuoju atveju pagal Lietuvos šaulių sąjungos ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Tačiau ši byla - dėl žalos atlyginimo – nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme. Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu Z. G. buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus apskaitos tvarkymas) ir nuteistas 15 MGL litų bauda. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nebuvo reiškiamas. Šalių tarnybos santykiai nebesieja (baudžiamosios bylos Nr. 1-149-105/2009, III tomas, b.l. 17). Bendroji taisyklė yra ta, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata dėl ginčų, priskiriamų nagrinėti administraciniams teismams, yra lex specialis bendrosios taisyklės dėl žalos atlyginimo ginčų rūšinio teismingumo, atžvilgiu. Šis keliamas ginčas, kuriame yra prašoma priteisti žalą, padarytą atsakovo nusikalstamais veiksmais, negali būti priskiriamas tai ginčų kategorijai, kurie remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu (lex specialis), yra nagrinėtini administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

n u t a r i a:

Ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Grąžinti bylą pagal ieškovo Lietuvos šaulių sąjungos ieškinį atsakovui Z. G., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (bylos Nr. 2-630-850/2010) Tauragės rajono apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L.e.p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pirmininko pavaduotojas

Sigitas Gurevičius Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjas teisėjas

Česlovas Jokūbauskas Audrius Bakaveckas