Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutarties, kuria nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. M. apeliacinis skundas atmestas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-410/2010

Procesinio sprendimo kategorija

2.1.15.3.1.(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,

nukentėjusiajam S. M.,

nukentėjusiojo atstovei advokatei Jevgenijai Dubrovskajai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutarties, kuria nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. M. apeliacinis skundas atmestas.

Taip pat skundžiamas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendis, kuriuo R. D. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį 30 MGL (3900 Lt) bauda.

Iš R. D. priteista nukentėjusiajam S. M. 2000 Lt už advokato pagalbą ir 899 Lt už vertimus.

Iš R. D. darbovietės Latvijos įmonės Z/s „L“ priteista nukentėjusiajam S. M. 31 942,36 Lt turtinei žalai atlyginti ir 26 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą iš dalies patenkinti, nukentėjusiojo ir jo atstovės, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

R. D. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 11 d., apie 9.10 val., Kaune, Vaidoto g., vairavo firmos „L“ automobilį „Volvo FH“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodamas nuo Perlojos g. link Tilto g., nereguliuojamoje sankryžoje su Tilto g., pažeidė KET 53, 196 punktų reikalavimus tuo, kad būdamas eismo dalyvis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, nelygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio automobiliui „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu, ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio „VW Passat“ vairuotojas S. M., t.y. R. D. nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš įmonės „L“ jam priteista 31 942,36 Lt turtinės žalos atlyginimo, ir priteisti šią sumą iš UAB (duomenys neskelbtini). Kasatorius nurodo, kad neužtikrinus civilinio atsakovo Z/s „L“ dalyvavimo baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo pažeistos BK 67 straipsnio 1 dalies ir 69 straipsnio nuostatos. Dėl šių priežasčių teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pažeidė BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei padarė esminius BPK pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, pažeidė BPK 305 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir nenurodė motyvų, kodėl 31 942,36 Lt priteista iš civilinio atsakovo Z/s „L“, nors šios įmonės civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi. S. M. teigia, kad, nenustačius šioje byloje draudiko žalos atlyginimo ribų, nepagrįstai buvo priteista 31 942,36 Lt turtinė žala iš civilinio atsakovo Z/s „L“. Taip buvo pažeistos BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata dėl baudžiamojo poveikio priemonių paskirties padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bei BK 69 straipsnio nuostata, nes ne tam civiliniam atsakovui buvo pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo S. M. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 111 straipsnio reikalavimų

Kasatorius neginčija Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu priteisto jam turtinės ir neturtinės žalos dydžio, tačiau nesutinka, kad pagal teismo sprendimą žalą privalo atlyginti įmonė Z/s „L“, o ne UAB (duomenys neskelbtini).

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2008 m. vasario 4 d. nutarimu S. M. pripažintas nukentėjusiuoju, kuris 2009 m. rugpjūčio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismui pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš UAB (duomenys neskelbtini), Z/s „L“ ir R. D. Ieškininiame pareiškime jie nurodyti, kaip tretieji asmenys. Nors S. M. ir nebuvo pripažintas civiliniu ieškovu nei prokuroro nutarimu, nei teismo nutartimi, kaip to reikalaujama BPK 110 straipsnio 1 dalyje, 2009 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje patenkintas nukentėjusiojo atstovo prašymas ir civiliniu atsakovu pripažinta Latvijos įmonė Z/s „L“. Pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi. Atsižvelgiant į BPK 111 straipsnio 1 dalies formuluotę „asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas“ teismas privalėjo priimti nutartį „įtraukti į bylą civiliniu atsakovu“. Kauno miesto apylinkės teismas nepriėmė nutarties dėl Latvijos įmonės Z/s „L“ įtraukimo į bylą kaip civilinio atsakovo. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. protokolinėje nutartyje tik pažymėta „civiliniu atsakovu laikyti Latvijos įmonę Z/s „L“, o trečiuoju asmeniu – kaltinamąjį R. D., nenurodant bendrųjų tokios nutarties rekvizitų. Byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta nedalyvaujant civiliniam atsakovui Latvijos įmonei Z/s „L“, net jam nepranešus apie bylos nagrinėjimą. Tame pačiame teismo posėdyje baigtas bylos nagrinėjimas iki nuosprendžio priėmimo. Šiuo teismo nuosprendžiu patenkintas nukentėjusiojo S. M. civilinis ieškinys ir priteista atlyginti turtinę ir neturtinę žalą iš Latvijos įmonės Z/s „L“. Tokiu būdu civilinis ieškinys išspręstas be Latvijos įmonės Z/s „L“ dalyvavimo, net neįtraukus jos kaip civilinio atsakovo. Tuo tarpu civilinis atsakovas turi teises, numatytas BPK 110 straipsnio 2 dalyje, ir pareigas, numatytas BPK 111 straipsnio 3 dalyje. Apie šių BPK reikalavimų pažeidimą buvo nurodyta nukentėjusiojo S. M. apeliaciniame skunde. Taip pat apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti iš Latvijos įmonės Z/ s „L“ žalos atlyginimo neišaiškinus įmonės teisinio statuso ir realios galimybės išieškoti tokią žalą. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartyje nėra motyvuotų išvadų dėl visų šių apeliacinio skundo argumentų, todėl yra pagrindas pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Toks pažeidimas yra esminis, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį, todėl BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu apeliacinės instancijose teismo nutartis naikintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Egidijus Bieliūnas

Josifas Tomaševičius