Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo baudos skyrimą dalyvaujančio byloje asmens atstovui advokatui už įpareigojimo pateikti rašytinį įrodymą nevykdymą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-333-248/2017

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02277-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.9.1.3; 3.2.4.9.3.1; 3.2.4.12

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens advokato Sauliaus Avižos kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą dėl antstolio Svajūno Degimo veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje: S. Y., bendrovė „Redpall Limited“ (bendrovės atstovas – advokatas Saulius Aviža).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo baudos skyrimą dalyvaujančio byloje asmens atstovui advokatui už įpareigojimo pateikti rašytinį įrodymą nevykdymą, aiškinimo ir taikymo.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi įpareigojo advokatą S. Avižą iki 2016 m. kovo 7 d. pateikti teismui bendrovės „Redpall Limited“ 2015 m. rugsėjo 16 d. atkūrimo sertifikato originalą. Nepateikus dokumento, Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 199 straipsnio 6 dalimi, skyrė advokatui S. Avižai 200 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą ir įpareigojo advokatą S. Avižą iki 2017 m. sausio 20 d. pateikti teismui bendrovės „Redpall Limited“ atkūrimo sertifikato originalą.

2017 m. sausio 4 d. advokatas S. Aviža pateikė Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą panaikinti paskirtą baudą. Advokatas nurodė, kad teismas nepagrįstai sutapatino bendrovės „Redpall Limited“ teises ir pareigas su jo, kaip bendrovės „Redpall Limited“ atstovo, teisėmis ir pareigomis. Bendrovės „Redpall Limited“ atstovai informuoti apie 2016 m. vasario 19 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus pateikti dokumento originalą. Bendrovės „Redpall Limited“ atstovai 2016 m. gruodžio 19 d. vykusio posėdžio metu nurodė negalintys pateikti nurodytų dokumentų, o advokatas yra saistomas kliento ir negali pateikti teismo prašomo dokumento.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 6 d. nutartimi advokato Sauliaus Avižos prašymą panaikinti paskirtą baudą atmetė.

Teismas 2017 m. sausio 6 d. nutartyje nurodė, kad suinteresuoto asmens „Redpall Limited“ atstovas advokatas S. Aviža Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 23 d., 2016 m. vasario 19 d. nutartimis buvo įpareigotas pateikti bendrovės 2015 m. rugsėjo 16 d. atkūrimo sertifikato originalą, tačiau jo nepateikė ir dėl to teismas S. Avižai paskyrė 200 Eur baudą.

Teismas taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens bendrovės „Redpall Limited“ atstovas advokatas S. Aviža 2015 m. rugpjūčio 9 d. pateikė teismui atstovavimo sutartį, sudarytą 2010 m. gruodžio 22 d., tačiau šioje sutartyje nėra nurodytas ją pasirašęs asmuo. 2015 m. spalio 30 d. buvo pateikta prašomo dokumento kopija su vertimu. Iš Belizo miesto tarptautinių įmonių registratoriaus 2015 m. rugsėjo 16 d. pasirašyto atkūrimo sertifikato kopijos matyti, kad įmonė „Redpall Limited“ yra atkurta, tačiau nėra pateikta šio dokumento originalo, kurį ir prašė pateikti teismas. Pastarajam kilo abejonių dėl šios įmonės tinkamo atstovavimo pagal 2010 m. gruodžio 22 d. sutartį, nes 2013 m. rugpjūčio 2 d. mirė „Redpall Limited“ savininkas L. M., o įmonė galimai atkurta tik 2015 m. rugsėjo 16 d., nors pagal Belizo miesto tarptautinių įmonių registratoriaus 2016 m. vasario 2 d. atsakymą į teismo paklausimą nurodyta, kad ši įmonė iš Įmonių registro buvo išbraukta 2008 metais už kasmetinių mokesčių nemokėjimą ir šiuo metu įmonės veikla vis dar sustabdyta ir nebuvo atkurta. Advokatas S. Aviža pateikė 2016 m. vasario 24 d. sudarytą naują atstovavimo sutartį su bendrove „Redpall Limited“, kurią pasirašė jau R. P. Jei byloje yra pateikta kopija, tai turi būti ir jos originalas, nes nėra trukdžių pateikti teismui jo originalą. Todėl teismas paliko galioti paskirtą baudą (CPK 107 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens „Redpall Limited“ atstovo advokato Sauliaus Avižos atskirąjį skundą, paliko nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį.

Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CPK 199 straipsnio 5 ir 6 dalys įtvirtina priemones, kurios užtikrina įrodymų pateikimą. Pagal minimo straipsnio 5 dalį fiziniai asmenys ar juridiniai asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą rašytinį įrodymą.

Tam, kad būtų galima skirti baudą pagal CPK 199 straipsnio 6 dalį, turi būti nustatytos šios sąlygos: 1) per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas; 2) teismui nepranešta apie tai, kad negalima teismo reikalauto rašytinio įrodymo pateikti dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis.

2016 m. vasario 19 d. teismo nutartimi advokatas S. Aviža buvo įpareigotas iki 2016 m. kovo 7 d. pateikti teismui bendrovės „Redpall Limited“ 2015 m. rugsėjo 16 d. atkūrimo sertifikato originalą, tačiau šio dokumento originalo jis nepateikė, nurodė, kad bendrovės „Redpall Limited“ 2015 m. spalio 30 d. atkūrimo dokumentų originalų jis neturi galimybės pateikti, nes jie grąžinti bendrovės atstovui.

Suinteresuoto asmens „Redpall Limited“ atstovo vengimas pateikti advokatui S. Avižai teismo reikalaujamus dokumentus neatleidžia advokato nuo pareigos įvykdyti teismo reikalavimą, nes minėtą įpareigojimą jis galėjo įvykdyti ir pats – t. y. surinkti bylai išnagrinėti reikalingus dokumentus ir pateikti juos teismui laiku, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 bei 2 dalimis, advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę: gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti; bei savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Be to, teismo įpareigojimas buvo skirtas pačiam advokatui S. Avižai, o ne suinteresuoto asmens „Redpall Limited“ atstovui R. P. Todėl teismas nepripažino svarbiomis dokumento originalo nepateikimo priežasčių.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo advokatas S. Aviža prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartis ir klausimą dėl baudos išspręsti iš esmės – panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 26 d. nutartimi jam paskirtą 200 Eur baudą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

CPK 199 straipsnio 6 dalis nustato, kad bauda už teismo įpareigojimų pateikti įrodymus nevykdymą gali būti skiriama tik kaltiems asmenims ir tik tuo atveju, jeigu teismui nepranešta apie tai, kad teismo įpareigojimo negalima įvykdyti. Dalyvaujantys byloje asmenys negali būti teismo įpareigojami pateikti įrodymus, kurių objektyviai neturi. Pažymėtina, kad asmenims negali kilti atsakomybė už teismo įpareigojimų neįvykdymą, jeigu tų įpareigojimų jie objektyviai negali įvykdyti. Advokatas objektyviai neturėjo ir negalėjo pateikti rašytinių įrodymų ne dėl savo kaltės, todėl jam bauda pagal CPK 199 straipsnio 6 dalį paskirta neteisėtai. Apie tai, kad dokumento neturėjo ir dėl to negalėjo jo pateikti, advokatas ir suinteresuoto asmens „Redpall Limited“ atstovas R. P. informavo teismą posėdžio metu.

Pagal CPK 199 straipsnio 6 dalį baudai taikyti turi būti nustatyta, kad neįvykdžius teismo reikalavimų pateikti įrodymus teismui yra nepranešta apie tai, jog teismo reikalavimų nėra galimybės įvykdyti, ir bauda gali būti skiriama tik kaltiems asmenims. Advokatas informavo teismą apie tai, kad negali įvykdyti teismo įpareigojimo. Advokatas nėra kaltas dėl to, kad negalėjo įvykdyti teismo įpareigojimo, todėl CPK 199 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda negalėjo būti taikoma.

Skundžiamomis teismų nutartimis formuojama ydinga teismų praktika, kad atsakomybė dalyvaujantiems byloje asmenims gali būti taikoma ir už nevykdymą teismo įpareigojimų, kurių asmenys objektyviai negali įvykdyti ne dėl savo kaltės. Taip pat, pagal priimtose nutartyse pateikiamą aiškinimą, byloje dalyvaujančio asmens atstovas (advokatas) būtų sutapatintas su pačiu byloje dalyvaujančiu asmeniu (klientu) ir atsakomybė būtų taikoma byloje dalyvaujančių asmenų atstovams (advokatams) tiesiogiai, šiuos subjektus sutapatinant. Visi atstovo procesiniai veiksmai yra atliekami atstovaujamojo vardu ir teisinius padarinius sukelia būtent jam (jeigu jie atlikti neperžengiant atstovui suteiktų įgaliojimų ribų). Advokatui negalint gauti dokumentų iš atstovaujamo suinteresuoto asmens „Redpall Limited“, negalėjo būti taikoma nustatyta procesinio poveikio priemonė – bauda.

Aiškindamas ir taikydamas CPK 199 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino Advokatūros įstatymo prasmę, kuriuo remiantis, pirma, advokatas, atliekantis savo profesines pareigas, negali būti tapatinamas su savo klientu ir jo bylomis (Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 2 dalis) ir, antra, įstatyme nustatyta advokato teisė, bet ne pareiga savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis (Advokatūros įstatymo 44 straipsnis). Advokatas, vykdydamas advokato veiklą, yra saistomas atstovaujamojo jam suteikto įgaliojimo ribų bei negali veikti savavališkai, savo veiksmų nederindamas su atstovaujamuoju.

Asmenys, iš kurių reikėtų gauti įrodymus, yra ne Lietuvos Respublikoje, todėl jų Lietuvos įstatymai neįpareigoja. Suinteresuoto asmens „Redpall Limited“ atstovas R. P. pateikė teismui turimus ir teismo pirma prašytus pateikti įrodymus. Suinteresuoto asmens „Redpall Limited“ atstovas taip pat informavo teismą apie tai, kad pateikti papildomų naujų įrodymų negali. CPK 199 straipsnio prasme teismai gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti jų turimus įrodymus, tačiau teismai negali įpareigoti asmenų rinkti įrodymus, žinodami, kad šie asmenys jų neturi ir negali gauti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl baudos už teismo reikalaujamų rašytinių įrodymų nepateikimą skyrimo sąlygų

Teismo nuobaudos, taip pat ir baudos kaip viena galimų teismo nuobaudų rūšių, teismo gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso dalyviams bei kitiems asmenims už procesinių pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą Civilinio proceso kodekso nurodytais atvejais (CPK 103 straipsnio 1, 3 dalys, 106 straipsnio 1 dalis). Jos gali būti skiriamos įvairiose bylos stadijose: tiek pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, tiek nagrinėjant bylą iš esmės ar teismo sprendimo (nutarties) vykdymo procese. Be kitų, CPK nustato baudos skyrimą už rašytinių įrodymų nepateikimą (CPK 199 straipsnio 6 dalis).

CPK 179 straipsnis, reglamentuojantis teismo veiksmus įrodinėjimo procese, nustato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys (1 dalis). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ar teisėti interesai (to paties straipsnio 2 dalis).

Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (179 straipsnio 1 dalis). Teikti papildomus įrodymus yra šalies teisė, bet ne pareiga, todėl jų nepateikimas gali sukelti šaliai nenaudingas procesines pasekmes – teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, gali priimti sprendimą ne jos naudai, tačiau už tokių papildomų įrodymų nepateikimą CPK 199 straipsnio 6 dalyje nustatytos baudos neskiriamos.

Galima situacija, kad šalys ar kiti dalyvaujantys byloje asmenys tam tikrų įrodymų pateikti negali, nes jie yra pas kitus asmenis. Pagal CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti šio Kodekso 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali dalyvaujančių byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti. Teismo teisė pagal asmens prašymą reikalauti rašytinių įrodymų iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turinčių atitinkamą rašytinį įrodymą, konkretizuota CPK 198 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnyje. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Šie reikalavimai nustatyti, siekiant įsitikinti prašomo išreikalauti rašytinio įrodymo sąsajumu su nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyku bei išvengti situacijos, kai įpareigojimas nustatomas asmeniui, neturinčiam to įrodymo.

Teismas, reikalaudamas pateikti rašytinį įrodymą tiek pagal byloje dalyvaujančių asmenų prašymą, tiek ir įstatymų nustatytais atvejais savo iniciatyva, nustato terminą šiam įpareigojimui įvykdyti. Fiziniai asmenys ar juridiniai asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis (CPK 199 straipsnio 5 dalis).

Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda (CPK 199 straipsnio 6 dalis) (pagal baudos skyrimo metu galiojusią CPK 199 straipsnio 6 dalies redakciją buvo nustatyta iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda).

Taigi bauda už rašytinių įrodymų nepateikimą gali būti skiriama, kai egzistuoja šios sąlygos: teismo reikalaujami rašytiniai įrodymai nepateikti nustatytu terminu; juos pateikti privalantis asmuo nepranešė teismui apie negalimumą įvykdyti teismo įpareigojimą, nurodydamas ir to priežastis, arba teismas tas priežastis pripažino nesvarbiomis. Kadangi pateikti rašytinį įrodymą gali būti įpareigotas bet kuris asmuo, turintis savo žinioje tą įrodymą, baudos už rašytinių įrodymų nepateikimą gali būti skiriamos tiek dalyvaujantiems byloje, tiek ir kitiems asmenims, svarbu, kad tas asmuo disponuotų reikalaujamais rašytiniais įrodymais.

Pagal CPK 114 straipsnį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas šiame straipsnyje išvardytų tokią teisę turinčių asmenų (1 dalis). To paties straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančio byloje asmens prašymu gali pareikalauti pateikti dokumentų originalus. Paprastai dokumentų originalų reikalaujama, esant tam tikrų dokumento kopijos trūkumų (neįskaitomas, taisytas, yra skirtingo turinio kopijos ir pan.).

Teismo reikalavimas pateikti dokumento originalą yra įpareigojančio pobūdžio ir yra privalomas įpareigotam asmeniui. Dėl to įpareigotas asmuo, negalėdamas pateikti rašytinio įrodymo originalo, turi elgtis pagal CPK 199 straipsnio 5 dalies taisykles, o už jų nesilaikymą tokiam asmeniui teismo gali būti skiriama bauda.

Nagrinėjamoje byloje teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartimi suinteresuoto asmens (išieškotojo vykdomojoje byloje) „Redpall Limited“ atstovas advokatas Saulius Aviža buvo įpareigotas pateikti dokumentų, taip pat ir įmonės veiklos atkūrimo sertifikato, originalus. Advokatas 2016 m. kovo 7 d. prašymu informavo teismą, kad prašomų dokumentų originalų neturi, juos grąžino įmonei, šios atstovas (vadovas) juos pateikti advokatui atsisako, tačiau sutinka atsivežti į vyksiantį teismo posėdį.

Nagrinėjamu atveju skirdamas advokatui baudą pirmosios instancijos teismas nevertino advokato nurodytų priežasčių, dėl kurių nepateikti įrodymų originalai, svarbos ir dėl to nepasisakė. Nagrinėdamas advokato prašymą panaikinti paskirtą baudą, pirmosios instancijos teismas motyvavo, dėl ko reikalingas dokumento originalas, tačiau advokato argumentų taip pat neanalizavo, o tik nurodė, kad jei yra nuorašas, turi egzistuoti ir originalas, ir negali būti trukdžių jį pateikti teismui.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad teismo įpareigojimas pateikti rašytinio įrodymo originalą teismo nustatytu terminu neįvykdytas, o advokato nurodyta priežastis – įmonės atstovo R. P. vengimas pateikti advokatui teismo reikalaujamą įrodymą – nelaikytina svarbia ir neatleidžia advokato nuo teismo jam nustatytos pareigos.

Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Visų pirma pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo posėdyje, vykusiame 2016 m. gegužės 24 d., t. y. po to, kai advokatas pranešė apie negalėjimo pateikti rašytinį įrodymą priežastis, įmonės „Redpall Limited“ vadovas pateikė kai kurių dokumentų originalus, tačiau įmonės veiklos atkūrimo sertifikato originalas pateiktas nebuvo. Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, vadovui nurodė, kad jis turi pateikti dokumentus, įrodančius jo skyrimą įmonės direktoriumi, bei minėto sertifikato originalą. Tokie procesiniai teismo veiksmai galėjo sukurti advokatui teisėtą lūkestį, kad jo pranešime nurodytos dokumentų originalų nepateikimo priežastys teismo pripažįstamos svarbiomis ir jis atleidžiamas nuo šio įpareigojimo vykdymo.

Kita vertus, pateikti rašytinį įrodymą, taip pat ir jo originalą, gali tik asmuo, realiai jį turintis savo žinioje. Byloje nenustatyta, kad prašomo dokumento originalas yra pas advokatą S. Avižą ir šis vengia jį pateikti. Vien ta aplinkybė, kad jis patvirtino šio dokumento kopiją, taigi, privalėjo turėti ir originalų dokumentą, nereiškia, kad dokumento originalas ir po kopijos patvirtinimo yra būtent pas jį. Nebeturėdamas dokumento originalo, advokatas objektyviai negali įvykdyti teismo įpareigojimo. Pagal CPK 199 straipsnio 6 dalį bauda gali būti skiriama kaltiems dėl teismo reikalavimų pateikti rašytinį įrodymą neįvykdymo asmenims, taigi teismas, skirdamas baudą, turi nustatyti reikalavimo neįvykdžiusio asmens kaltę (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDgvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-508/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-508/2005">3K-3-508/2005</a>). Asmuo negali būti laikomas kaltu, jei jis neturi objektyvių galimybių įvykdyti teismo įpareigojimą ir pateikti rašytinį įrodymą.

Apeliacinės instancijos teismas, nepripažindamas advokato nurodytų priežasčių svarbiomis ir taip konstatuodamas jo kaltę, rėmėsi Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis, suteikiančiomis advokatui teisę pačiam gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ir jų nuorašus. Atkreiptinas dėmesys, kad tai yra advokato teisė, šia teise jis naudojasi savo nuožiūra, be to, šią teisę advokatas gali įgyvendinti tik nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, todėl rezultatas dažnai priklauso nuo asmenų, į kuriuos kreipiamasi, elgesio.

Paminėtina ir tai, kad advokatas veikė kaip suinteresuoto asmens atstovas. Atstovas teisme – tai asmuo, kuris teisme įgyvendina atstovaujamojo teises ir interesus, veikia atstovaujamojo vardu įstatymų ir atstovaujamojo nurodyta tvarka, neperžengdamas įgaliojimų ribų. Advokatas, kaip dalyvaujančio byloje asmens atstovas, yra saistomas atstovaujamojo pozicijos ir procesinius veiksmus turi derinti su juo. Šiuo atveju suinteresuoto asmens „Redpall Limited“ atstovas R. P., iš pradžių žadėjęs pateikti visų teismo prašomų dokumentų originalus, 2016 m. gruodžio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad jis rašytinio įrodymo – įmonės veiklos atkūrimo sertifikato originalo – neturi ir dėl to jo pateikti teismui negali.

Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudos skyrimo klausimą sprendę teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos už rašytinio įrodymo nepateikimą klausimą (CPK 199 straipsnis), baudą advokatui skyrė, nenustatę tam būtinų sąlygų (kaltės). Dėl to procesiniai teismų sprendimai, kuriais advokatui S. Avižai skirta bauda už rašytinio įrodymo nepateikimą, naikintini (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį, kuria advokatui Sauliui Avižai skirta 200 Eur bauda, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Dalia Vasarienė