Baudžiamoji byla Nr. 2K-404/2012
Teisminio proceso nr.: 1-50-1-00001-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Rimanto Baumilo ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžio.
Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, susijusios su ne mažiau kaip 0,1 kg sprogmens sprogdinimu) laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, susijusios su ne mažiau kaip 0,2 kg sprogmens sprogdinimu) laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, susijusios su ne mažiau kaip 0,2 kg sprogmens sprogdinimu) ir 187 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, susijusios su ne mažiau kaip 0,1 kg sprogmens sprogdinimu), paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams. Iš M. S. priteista 5152,89 Lt žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono Aplinkos apsaugos departamento naudai.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas: M. S. nusikalstamos veikos dėl neteisėto disponavimo sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis kvalifikuotos pagal 253 straipsnio 2 dalį kaip viena tęstinė nusikalstama veika ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams, atliekant ją pataisos namuose. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą ir susipažinusi su byla,
n u s t a t ė :
M. S. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, panaudodamas Panevėžio prekybos centruose (tiksliau nenustatytoje vietoje) iki 2010 m. sausio 1 d. įsigytas medžiagas: apie 200–300 g amonio nitrato (salietros), 20–30 g aliuminio pudros, 200 ml acetono, 200 ml valiklio „Vanish“, 200 ml druskos rūgšties, pagamino ne mažiau kaip 220 g savadarbės brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos ir apie 50 g savadarbės inicijuojančio poveikio sprogstamosios medžiagos – triacetono triperoksido (TATP, C9H18O6) ir, panaudodamas aliuminio foliją, kartoninį vamzdį ir uždegimo virvutę, neteisėtai pagamino du savadarbius, neskeveldrinius, didelės sprogstamosios galios ugniniu būdu inicijuojamus sprogmenis, kurių vienas iš komponentų buvo amonio nitratas (NH4NO3) ir kurių viename buvo ne mažiau kaip 0,2 kg, o kitame ne mažiau kaip 0,1 kg sprogstamosios medžiagos. Šiuos sprogmenis M. S. neteisėtai laikė savo namuose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. sausio 1 d.; tą pačią dieną, apie 00.20 val., paėmęs iš laikymo vietos neteisėtai pasigamintą ir laikytą ne mažiau kaip 0,1 kg neskeveldrinį didelės sprogstamosios galios sprogmenį neteisėtai gabeno, nešdamas su savimi, Panevėžyje iki vietos tarp Žvaigždžių g. 7 ir 19 namų, kur padėjo ir susprogdino visuotinai pavojingu būdu, dėl to galėjo nukentėti žmonės; tą pačią dieną – 2010 m. sausio 1 d., tarp 00.20 val. ir 2.45 val., kitą ne mažiau kaip 0,2 kg neskeveldrinį didelės sprogstamosios galios sprogmenį M. S. iš laikymo vietos neteisėtai gabeno, nešdamas su savimi, iki Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono Aplinkos apsaugos departamento pastato, esančio Panevėžyje, Žvaigždžių g. 7, kur jį padėjo ant šio pastato šiaurinės sienos pamate esančios palangės ir apie 2.45 val. susprogdino visuotinai pavojingu būdu.
Be to, M. S. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2010 m. sausio 1 d., apie 00.20–2.45 val., įvykdydamas nurodytą antrąjį sprogdinimą Panevėžyje, Žvaigždžių g. 7, visuotinai pavojingu būdu sunaikino bei sugadino svetimą turtą: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono Aplinkos apsaugos departamento pastato pamatinį bloką, rūsio patalpos stiklą, plastikinį lango rėmą ir vidines žaliuzes, archyvo pagalbinės patalpos plastikinį lango rėmą su stiklo paketu ir vidines žaliuzes, lango išorės ir vidaus palangę, vidines duris, apie 6 kv. m. lubų, apie 10 kv. m. patalpos vidinės mūro sienos tinko, šviestuvą, lango mūrinę angą ir vidinę dekoratyvinę radiatoriaus apdailos plokštę, apsauginės ir priešgaisrinės signalizacijos daviklius bei du laidų lovelius, šešis rašomojo popieriaus paketus po 500 lapų, pirmojo aukšto kabinetų langų stiklo paketus, išorės apsaugines žaliuzes ir skardinę palangę, tris virš lango esančius kondicionierių vamzdelių lovelius, t. y. iš viso 5 152,89 Lt vertės turtą; taip pat išdaužė V. N. priklausančio buto, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kambario lango vidinį stiklą, kurio vertė 70 Lt, ir R. A. priklausančio buto, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), balkono lango stiklą, kurio vertė 30 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašyti nuteistojo M. S. veiksmai neteisėtai disponuojant sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis yra tęstiniai. Teismas pažymėjo, kad nusikaltimas buvo baigtas nuo to momento, kai pagaminti ir laikyti sprogmenys buvo nugabenti į sprogdinimo vietas ir ten tą pačią dieną, nors skirtingu laiku, susprogdinti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, M. S. padarytą veiką kvalifikavęs pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, pripažino esant vienu nusikaltimu ir paskyrė už jį vieną bausmę.
Pirmosios instancijos teismas minėtus M. S. veiksmus kvalifikavo kaip dvi savarankiškas nusikalstamas veikas. Tai yra M. S. buvo nuteistas už tai, kad neteisėtai pagamino ne mažiau kaip 220 g savadarbės brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos ir apie 50 g savadarbės inicijuojančio poveikio sprogstamosios medžiagos – triacetono triperoksido (TATP, C9H18O6), taip pat kad pagamino ir laikė savo namuose du savadarbius neskeveldrinius – ne mažiau kaip 0,2 kg ir ne mažiau kaip 0,1 kg – didelės sprogstamosios galios sprogmenis, iš kurių vieną – ne mažiau kaip 0,1 kg – 2010 m. sausio 1 d., apie 00.20 val., neteisėtai gabeno ir visuotinai pavojingu būdu susprogdino Panevėžyje tarp Žvaigždžių g. 7 ir 19 namų. Taip pat M. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 1 d., laikotarpiu nuo 00.20 val. iki 2.45 val., neteisėtai pasigamintą ir laikytą ne mažiau kaip 0,2 kg sprogmenį gabeno iki Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono Aplinkos apsaugos departamento pastato, esančio Panevėžyje, Žvaigždžių g. 7, kur jį apie 2.45 val. visuotinai pavojingu būdu susprogdino.
Kasaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžius ir jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 253 straipsnio 1 dalį bei paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kasatorius teigia, kad jo kaltė įvykdžius BK 253 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas dėl 0,2 kg sprogstamosios medžiagos disponavimo ir 2010 m. sausio 1 d. apie 2.45 val. įvykdyto sprogdinimo ir dėl to įvykusio turto sunaikinimo bei sugadinimo visuotinai pavojingu būdu – neįrodyta.
Kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas neištyrė visų apeliacinio skundo argumentų, nepašalino trūkumų ir abejonių dėl kasatoriui inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo ir dėl to nepritaikė BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Kasaciniame skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes nuosprendžius grindė bylos duomenimis, kuriuos netinkamai įvertino ir nepagrįstai pripažino įrodymais.
Kasatorius nurodo, kad jis prisipažino pagaminęs mažiau kaip 0,1 kg sprogstamosios medžiagos (1 sprogmenį), laikęs ją savo namuose iki 2010 m. sausio 1 d. ir apie 00.20 val. nunešęs iki vietos Panevėžyje tarp Žvaigždžių g. 7 ir 19 namų ir susprogdinęs. Tačiau teismai, remdamiesi tik prielaidomis, padarė išvadą, kad jis (M. S.) pagamino ir antrą ne mažiau kaip 0,2 kg neskeveldrinį didelės sprogstamosios galios sprogmenį, kurį tariamai susprogdino apie 2.45 val. ir dėl to visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą. Kasatorius pažymi, kad jo kaltė iš esmės grindžiama ne tiesioginiais įrodymais, o tuo, jog abu sprogdinimai įvykdyti netoli vienas kito, ir spėjimu, kad jis galėjo pagaminti ne vieną, o abu sprogmenis.
Kasatoriaus teigimu, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011 m. sausio 20 d. specialisto išvadų turinys neįrodo jo kaltės, o tiktai faktą, kad buvo du sprogdinimai. Šioje specialisto išvadoje nurodyta, jog nėra galimybės nustatyti, ar abejuose sprogimo vietose susprogdinti sprogmenys buvo pagaminti iš identiškų sprogstamųjų medžiagų, taip pat tiksliai atsakyti, kiek sprogstamosios medžiagos iš turimų komponentų galima pagaminti. Tiriant nustatyta tik viena sprogstamųjų medžiagų sudėtinė dalis – amonio nitratas (NH4NO3). Kasatorius nurodo, kad byloje nėra nė vieno liudytojo, kuris būtų parodęs, jog matė ar žinojo kaip jis pagamino minėtą didelės sprogstamosios galios sprogmenį, kurį tariamai susprogdino apie 2.45 val. Nuteistojo teigimu, M. K. parodymai apie tai, kad šiam apie 2–3 val. išgirdus sprogimą M. S. ir Karolio nebuvo, nepatvirtina jo kaltės, nes liudytojas tiksliai nežinojo, kurią valandą jis girdėjo sprogimą (buvo išgėręs ir laiko nefiksavo); neatmestina, kad M. K. girdėjo pirmąjį sprogimą, įvykusį 00.20 val. Pasak kasatoriaus, visa tai rodo, kad abejonės, jog jis pagamino ir susprogdino antrą savadarbį sprogmenį, liko nepašalintos, todėl teismų atliktas įrodymų vertinimas prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui (kad visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai) bei BPK nuostatoms, o priimti sprendimai negali būti pripažinti teisėtais, atitinkančiais BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Kasatoriaus nuomone, padaryti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai sukliudė teismams tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, dėl to naikintinos nuosprendžių dalys, kur kasatorius nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį; likusi nuosprendžių dalis, dėl disponavimo mažiau kaip 0,1 kg sprogmeniu, keistina, nes ši veika turi būti perkvalifikuota iš BK 253 straipsnio 2 dalies į 253 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Artūras Urbelis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti.
Prokuroro nuomone, kasatoriaus teiginiai, kad, nagrinėdamas jo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Skunde kasatorius nenurodo aplinkybių, kurių apeliacinės instancijos teismas neanalizavo, nevertino. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas išsamiai atsakė į visus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus: dėl ištirtų įrodymų vertinimo, dėl nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymo teisingumo, dėl specialisto išvados patikimumo, dėl nuosprendžio grindimo prielaidomis (samprotavimais) ir BPK 20 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Teismas motyvuotai atmetė visas nuteistojo iškeltas įvykio versijas, nurodė išsamius savo sprendimo argumentus, kaip to reikalauja BPK 332 straipsnio 5 dalies nuostatos.
Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir bylos aplinkybių nustatymo teisingumą. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyviai gali teikti pasiūlymus teismui dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Prokuroro teigimu, tokie nuteistojo skunde nurodyti argumentai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, o kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, faktinių aplinkybių nustatymo kasacine tvarka nenagrinėtini.
Atsiliepime nurodoma, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino nepažeisdami baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų. Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje esančius teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautus įrodymus, t. y. apklausė kaltinamąjį, liudytojus, teisiamojo posėdžio metu perskaitė bylai nagrinėti turinčius reikšmės dokumentus, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė šiais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kuriuos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, t. y. išsamiai ir nešališkai vertino jų visetą, aptarė prieštaravimus, pagrindė, kodėl remiasi vienais įrodymais, o kitus atmeta. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą ir nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus, buvo šališkas ar nesilaikė BPK reikalavimų. Atsiliepime pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas iš naujo išsamiai analizavo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo surinktus duomenis, motyvuotai aptarė duomenų pakankamumą inkriminuotai nusikalstamai veikai pagrįsti ir atitinkamai kvalifikuoti. Pasak prokuroro, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo versiją paneigia byloje esančių duomenų visetas: Lietuvos policijos kriminalinių tyrimo centro 2011 m. sausio 20 d. specialisto išvada, liudytojo S. A. bei nuteistojo M. S. parodymai, 2010 m. sausio 4 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys, 2010 m. sausio 1 d. kratos nuteistojo gyvenamojoje vietoje duomenys, nuteistojo kompiuterio apžiūros duomenys, liudytojos A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo M. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
Be to, prokuroro teigimu, iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas išsamiai išanalizavo nuteistąjį apibūdinančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei pavojingumo laipsnį. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, visuma neduoda pagrindo daryti išvados, kad už padarytą veiką kasatoriui paskirta bausmė yra per griežta ir aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, motyvavo, kodėl nuteistajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, minimali laisvės atėmimo bausmė.
Kasacinis skundas atmestinas
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų nuosprendžius teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinis skundas nepagrįstas.
Iš kasaciniame skunde nurodytų argumentų aišku, jog nuteistasis M. S. esminius BPK pažeidimus (o dėl to – ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą) sieja su teismų atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, kad jo ginčijamos faktinės aplinkybės nėra įrodytos. Kasatoriaus teiginiai prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui. Be to, pažymėtina, kad iš esmės tuos pačius argumentus nuteistasis nurodė ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktą skundą patikrino bylą, dar kartą vertino bylos įrodymus ir priimtame nuosprendyje motyvuotai pasisakė dėl jų pakankamumo bei patikimumo, taip pat motyvuotai pasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų. Tai, kad teismo padarytos išvados dėl veikų įrodytumo neatitinka kasatoriaus nuomonės, dar nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimą, teismų sprendimų pagrindimą bei apeliacinį bylos nagrinėjimą reglamentuojančios BPK normos. Pats kasatorius fragmentiškai remiasi kai kuriais bylos įrodymais ar jų dalimis, vertina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011 m. sausio 20 d. specialisto išvadas, liudytojo M. K. parodymus. Tačiau teismų pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Faktai apie tai, kad kasatorius pagamino, laikė, gabeno ir susprogdino ne mažiau kaip 0,2 kg neskeveldrinį didelės sprogstamosios galios sprogmenį ir taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą, yra grindžiami ne tik kasaciniame skunde paminėtais, bet ir kitais bylos įrodymais – tiek teisinančiais, tiek kaltinančiais, argumentuotai paneigiant abejones dėl M. S. kaltės įrodytumo. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Taip pat darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą ir priėmė nuosprendį, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 3 dalies nuostatų. Pagal nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, t. y. apeliacinės instancijos teismas M. S. nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamus teismų nuosprendžius pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus, nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Atmesti nuteistojo M. S. kasacinį skundą.
Teisėjai:
Vladislovas Ranonis
Rimantas Baumilas
Dalia Bajerčiūtė
