Administracinė byla Nr. 2AT-89-222-2015
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05011-2014-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.4;
3.8.1.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Vytauto Masioko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
2014 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros (toliau – aplinkos apsaugos departamentas) vyresnysis specialistas K. Š. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 168 AM 104329, kuriuo A. Z. už ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 200 Lt dydžio baudą. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad A. Z. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra išversti ar nudžiovinti devyniasdešimt du medžiai, iš kurių septyniasdešimt trys piktybiškai nudžiovinti išgręžus jų kamienuose skyles ir pripylus cheminių medžiagų. Per laikotarpį nuo 2009 m. iki 2014 m. sklypo savininkas A. Z. nesiėmė priemonių, kad sklype augantys saugotini medžiai būtų išsaugoti, taip nevykdydamas šios pareigos pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu panaikintas vyresniojo specialisto K. Š. 2014 m. birželio 20 d. nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį A. Z. nutraukta.
Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimas ir A. Z. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 6 d. nutarimu A. Z. skundą atmetė ir skundžiamą aplinkos departamento pareigūno 2014 m. birželio 20 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir A. Z. apeliacinis skundas atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. birželio 25 d. nutartimi ši administracinio teisės pažeidimo byla pagal A. Z. prašymą atnaujinta.
Pareiškėjas – administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Z. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 250 straipsnio 7 punktas).
Pareiškėjas – administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Z. mano, kad abiejų instancijų teismai neteisingai pritaikė ATPK 35 straipsnį ir padarė procesinių pažeidimų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2014 m. vasario 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus rašte Nr. 36-2-61 „Dėl leidimo kirsti 92 saugotinus medžius (duomenys neskelbtini) sklype“ nurodyta, jog prašomi nupjauti sausi, aplūžę ir lūžtantys medžiai yra piktybiškai nudžiovinti, padarant kamienuose mechaninius sužalojimus – grąžtu išgręžus skyles, gręžiniai padaryti specialiai su pasvirimu žemyn, kad būtų galima užpildyti cheminiais preparatais ir taip nudžiovinti medžius; keletas medžių sklype yra išversti vėtros, dar kiti – savavališkai nupjauti. Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius pareiškė prašymą atlyginti gamtai padarytą žalą – 85 160 Lt, nes saugotini medžiai savavališkai sunaikinti ir nudžiovinti, pažeidžiant jų gyvybines funkcijas, o už tinkamą želdinių priežiūrą ir apsaugą yra atsakingas privataus žemės sklypo savininkas, be to, nurodyta, kad leidimas medžių kirtimui bus išduotas sumokėjus minėtą pinigų sumą į Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos sąskaitą. A. Z. nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas 2014 m. birželio 16 d., o 2014 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vyresnysis specialistas K. Š. priėmė nutarimą, kuriuo jis (A. Z.) nubaustas pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį 200 Lt dydžio bauda. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. Z. apeliacinį skundą dėl jo nubaudimo, 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu panaikino minėtą 2014 m. birželio 20 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Protokolą ir nutarimą priėmusios institucijos apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi buvo patenkintas ir nutarta minėtą Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimą panaikinti, o A. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.
Administracinę bylą iš naujo išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas pripažino A. Z. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas, pirmosios instancijos teismo nutarimą paliko nepakeistą. Skundžiamą nutartį priėmęs apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagal ATPK 35 straipsnio 5 dalį, kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas pripažino teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pažeidimo nustatymo diena laikytina 2014 m. gegužės 22 d. ir administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigėsi 2014 m. lapkričio 22 d., t. y. A. Z. nubaustas nesuėjus jos terminui, jo pratęsti nebuvo pagrindo. Pareiškėjo manymu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai skaičiavo administracinės nuobaudos skyrimo terminus, neįvertino visų bylos įrodymų, dėl to netinkamai aiškino ir taikė ATPK 35 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos ginčui aktualiu klausimu, o tai reiškia esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą. Pareiškime išdėstomos ATPK 35 straipsnio 1, 5 dalyse įtvirtintos administracinės nuobaudos skyrimo terminus reglamentuojančios taisyklės bei dar kartą nurodomos bylos aplinkybės, susijusios su teisenos eiga.
Pareiškėjas pabrėžia, kad nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog Kauno miesto aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis specialistas K. Š. 2014 m. gegužės 22 d. gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. (33.194)2-3161 „Dėl medžių sunaikinimo“, kuriuo pranešta apie 2014 m. gegužės 20 d. patikrinimo A. Z. žemės sklype rezultatus, tačiau iš administracinėje byloje esančio 2014 m. birželio 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 168 matyti, jog minėtas savivaldybės raštas buvo gautas ne 2014 m. gegužės 22 d., o 2014 m. gegužės 20 d. Be to, teismas neįvertino fakto, kad inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas buvo nustatytas dar 2014 m. sausio 22 d., kuomet jis (A. Z.) Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Petrašiūnų seniūnijos buvo kviečiamas atvykti 2014 m. vasario 4 d. aptarti Kauno miesto želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių (patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu) privalomų reikalavimų vykdymą. Jam (A. Z.) nuvykus į Kauno savivaldybę, 2014 m. vasario 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius sprendimu įformintu raštu Nr. 36-2-61 „Dėl leidimo kirsti 92 saugotinus medžius (duomenys neskelbtini) sklype“ nurodytos pirmiau minėtos aplinkybės dėl savavališko saugotinų medžių sunaikinimo ir nudžiovinimo, bei žalos gamtai atlyginimo pagal pateiktą sąskaitą. Kai šį savivaldybės sprendimą jis apskundė ir jis teismo buvo panaikintas, nutartis įsiteisėjo, tačiau 2014 m. birželio 16 d., t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams po pažeidimo paaiškėjimo dienos, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2014 m. birželio 20 d. priimtas nutarimas. Atsižvelgiant į tai, kad inkriminuojamo pažeidimo padarymo laikas, pasak pareiškėjo, paaiškėjo dar 2014 m. vasario mėn., administracinės nuobaudos skyrimo terminui pirmiau nurodytas Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas Nr. (33.194)2-3161 „Dėl medžių sunaikinimo“ nėra reikšmingas. Vadovaujantis ATPK 35 straipsniu, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Taigi 2014 m. vasario 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus sprendimo priėmimo metu Kauno miesto savivaldybė žinojo apie šį pažeidimą, todėl administracinės nuobaudos skyrimo termino paskutinė diena laikytina 2014 m. rugpjūčio 10 d. Pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – teiseną nutraukti, o priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per numatytus terminus nebuvo paskirta, reikšmės neturi. Prašyme pažymima, kad ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis yra garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo, kartu tai yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti saugoti jį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nl 6-1491/2007, Nr. N502-767/2008, N575-741/2012 ir kt). Taigi, nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima, tačiau byla buvo nagrinėjama suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui teismams netinkamai nustačius pažeidimo paaiškėjimo momentą. Taip, A. Z. įsitikinimu, jis pripažintas kaltu dėl pažeidimo, kurio nepadarė.
Pareiškėjas pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu administracinės nuobaudos skyrimo terminas šioje byloje nebūtų suėjęs, jis jokių veiksmų, kurie suteiktų teisę traukti administracinėn atsakomybėn, neatliko, nes jo sklype augančių medžių neniokojo, nepažeidė Želdynų įstatyme įtvirtintų reikalavimų, o jį nubausti institucija neįrodė administracinio teisės pažeidimo padarymą liudijančių aplinkybių. Pasak A. Z., nėra nė vieno įrodymo, kuris suteiktų pagrindą išvadai, kad jis atliko neteisėtus veiksmus ar neužtikrino sklype augančių medžių saugumo nuo vandalų ar nusikaltėlių, t. y. iš jo negalima reikalauti to, kas yra neįmanoma. Jis pats, kaip nurodyta Kauno miesto savivaldybės administracijos rašte „Dėl medžių sunaikinimo“, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyrių. Specialistas tik suskaičiavęs nudžiovintus medžius ir neatlikęs jokio tyrimo, nenustatęs nei kas, nei kada tiksliai nuniokojo medžius, nusprendė, jog medžių naikinimas jam yra naudingas (nes jis kreipėsi dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo). Specialistams apžiūrėjus medžius nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2009 m. iki 2014 m. sklypo savininkas A. Z. nesikreipė į jokias instancijas dėl džiūstančių medžių jo sklype ir, būdamas šio sklypo savininkas, privalėjo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti bei veisti naujus. Pasak pareiškėjo, nesant duomenų apie tai, kas prigręžiojo skylių medžiuose, aplinkos apsaugos departamentas nusprendė visą atsakomybę už medžių sužalojimus perkelti žemės sklypo savininkui (A. Z.).
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, jog administracinė nuobauda, numatyta ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, skirtina už tai, kad jis (A. Z.) kaip sklypo savininkas nesiėmė priemonių, kad saugotini medžiai būtų tinkamai prižiūrėti ir išsaugoti, ir pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo manymu, šie teismų argumentai nepagrįsti ir sprendimai priimti netinkamai aiškinant bei taikant ATPK 78 straipsnio ir Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 1 dalies nuostatas bei įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. ATPK 78 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Taigi atsakomybė pagal šį ATPK straipsnį kyla asmenims, tik tiesiogiai atlikusiems aktyvius veiksmus neteisėtai naikinant želdynus, žalojant medžius ir krūmus, juos persodinant. Pasak pareiškėjo, paskiriant jam baudą už ATPK 78 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą vadovautasi niekuo nepatvirtintomis prielaidomis. A. Z. atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliaciniame skunde nurodyta, kad veikiant cheminėmis medžiagomis želdiniai nudžiūsta per vieną dieną, dėl to akivaizdu, kad jis netgi neturėjo galimybės imtis kokių nors konkrečių priemonių prieš vandalus, kurie piktybiškai sunaikino jo sklype augančius medžius. Be to, nebuvo nustatyta nei kas, nei kada prigręžiojo medžiuose skylių, o jis nežinojęs, jog medžiai yra naikinami, kol jie nepradėjo džiūti. Dar 2009 m. birželio 19 d. A. Z. nurodo kreipęsis su pareiškimu į Kauno miesto Petrašiūnų policijos viršininką ir nurodęs, kad jam nepažįstamas asmuo neteisėtai naudojasi jo žemės sklypu, taip pat nurodęs įtariamo asmens mobilaus ryšio abonento numerį ir reikalavęs nustatyti šį pažeidėją. 2009 m. birželio 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto panemunės policijos komisariato Petrašiūnų policijos nuovados raštu Nr. 20-23-3-S-1072 jis buvo informuotas, jog nuovadoje buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyti tokio asmens anketiniai duomenys ir dėl šio asmens veiksmų jis gali kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Kaip A. Z. informavo pareigūnai, minėtas asmuo buvo įspėtas ir jis iš svetimo sklypo pasitraukė, tačiau, pasak A. Z., po to minėtas asmuo grasino telefonu, jog jo sklype niekas neaugs ir pan. Po kurio laiko pastebėjęs, kad keletas medžių yra sužaloti kirviu, o sužalotos vietos uždažytos juodais dažais, vėliau pušys ir keli beržai sklype pradėjo palaipsniui džiūti, todėl ir kreipėsi dėl leidimo juos iškirsti. Sužinojęs aplinkybes dėl piktybiško medžių niokojimo 2014 m. vasario 6 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno Petrašiūnų policijos nuovadą bei į Kauno savivaldybės administraciją dėl piktybiškai niokojamų medžių jo sklype. Todėl, A. Z. teigimu, jam nesuprantama teismų pozicija, t. y. kokiu būdu ir/ar priemonėmis, jis turėjo užkirsti kelią padariniams, kokių dar veiksmų imtis.
Apibendrindamas pareiškėjas pažymi, kad jis nepažeidė nei Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, nei 15 straipsnio 1 dalies, ar juo labiau ATPK 78 straipsnio, nes jam priklausančiame žemės sklype esančių medžių neniokojo, jų nenaikino, skylių negręžiojo, o Želdynų įstatyme nustatytas savo pareigas vykdė tinkamai. Pareiškėjo manymu, teismų sprendimuose nurodyti argumentai yra tik prielaidos, nepagrįsti pakankamais neabejotinais įrodymais, o nesant jo veiksmuose nei kaltės, nei tyčios, nei neatsargumo administracinė atsakomybė pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį jam negali kilti.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius S. Pocius į pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. prašymą atnaujinti jo administracinio teisės pažeidimo bylą prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas A. Z. surašytas dėl ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo. Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi administracinė nuobauda A. Z. galėjo būti paskirta per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos. Administracinė nuobauda bet kuriuo atveju turi būti paskirta per šešis mėnesius nuo baigto trunkamojo pažeidimo paskutinės darymo dienos arba per šešis mėnesius nuo dienos, kai paskutinį kartą buvo nustatyti dar nebaigto daryti trunkamojo pažeidimo požymiai. Iš administracinio teises pažeidimo byloje esančios medžiagos matyti, kad aplinkos apsaugos departamentas 2014 m. gegužės 22 d. gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. (33.194) 2-3161 dėl medžių sunaikinimo, kuriuo buvo pranešta, kad 2014 m. gegužės 20 d. A. Z. žemės sklype apžiūrėjus medžius buvo nustatyta, kad visų jų kamienuose išgręžtos skylės ir cheminiais preparatais nudžiovinti medžiai. Tokio pobūdžio veikla buvo trunkama, ji nutrūko pareigūnų atlikto patikrinimo metu. Taigi nuobaudos skyrimo terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti 2014 m. gegužės 22 d., kai aplinkos apsaugos departamentas sužinojo apie padarytą pažeidimą, o tai yra pažeidimo paaiškėjimo laikas. Administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigėsi 2014 m. lapkričio 22 d. Administracinio teisės pažeidimo (ATPK 78 straipsnio 1 dalis) protokolas A. Z. surašytas 2014 m. birželio 16 d., 200 Lt bauda jam paskirta, 2014 m. birželio 20 d. nutarimu. Pažeidėjui apskundus aplinkos apsaugos departamento nutarimą, Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu jį panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. Z. nutraukė. Aplinkos apsaugos departamentui apskundus šį Kauno apylinkės teismo nutarimą, Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi skundžiamą šį nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 5 dalimi administracinės nuobaudos skyrimo terminas nuo 2014 m. lapkričio 20 d. (Kauno apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos) pradedamas skaičiuoti iš naujo ir turėjo pasibaigti 2015 m. gegužės 20 d. Taigi Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo A. Z. skundą dėl departamento 2014 m. birželio 20 d. nutarimo bei priėmė nutarimą 2015 m. vasario 6 d. nesuėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui.
ATPK 78 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą; atsakomybė šiuo atveju kyla tiek už tyčinius veiksmus, tiek ir už neveikimą. A. Z. administracinė nuobauda, numatyta ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta už tai, kad jis, kaip sklypo savininkas, nesiėmė priemonių, kad sklype augantys saugotini medžiai būtų tinkamai prižiūrėti ir išsaugoti, to pasekmė – piktybiškai nudžiovinti 92 medžiai, padarant jų kamienuose mechaninius sužalojimus, pripylus cheminių medžiagų, taip pažeidžiant jų gyvybines funkcijas. Taigi, saugotini medžiai buvo savavališkai sunaikinti ir nudžiovinti. A. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme įtvirtintus reikalavimus: fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos (14 straipsnio 2 dalis), želdynų ir želdinių savininkų pareiga yra išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus, taikyti su kenkėjais ir ligomis priemones (15 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, nusprendė, jog A. Z. padarytas pažeidimas pasireiškė neveikimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad prieš kreipdamasis į savivaldybę dėl leidimo iškirsti medžius, A. Z. matė, kad medžiai lūžinėja, krenta jų žievė, tačiau nesiėmė priemonių juos išsaugoti. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. Z. patvirtino, kad prieš metus laiko pastebėjo, jog nuo medžių pradėjo kristi žievė, medžiai atrodė džiūstantys, be to, nurodė, kad sklypu jis naudojasi nuo 2008 m., vasarą jame būna 4-5 kartus per mėnesį, žiemą rečiau. Tai, kad nuo 2009 m. iki 2014 m. A. Z. nesiėmė jokių veiksmų, jog išvengtų želdinių būklės blogėjimo ir šie želdiniai būtų išsaugoti, patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta aplinkos apsaugos departamento atstovė G. U.. Priešingai nei teigia A. Z., bylos duomenimis nėra nustatyta tokių aplinkybių, jog medžiai galėjo nudžiūti per vieną dieną, to nepatvirtino nei apklausti aplinkos apsaugos specialistai, nei teisme apklaustas Aplinkos apsaugos skyriaus darbuotojas O. P., kuris visus medžius apžiūrėjo ir nustatė sužalojimo faktą bei kitas bylos aplinkybes. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, A. Z. nuo 2009 m. iki 2014 m. nesikreipė į jokias institucijas ir dėl kirviu sužalotų medžių. A. Z., būdamas rūpestingas ir apdairus savo žemės sklypo savininkas, kaip to reikalauja pirmiau nurodytos Želdynų įstatymo taisyklės, turėjo ir privalėjo domėtis ir rūpintis jo žemės sklype esančių saugotinų želdinių būkle bei pastebėjęs, kad jų būklė blogėja imtis priemonių išsaugoti želdynus bei apie tai informuoti atitinkamas institucijas, o ne laukti, kol želdiniai visiškai sudžius ir sunyks.
Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad būtent pats A. Z. naikino ar žalojo savo žemės sklype augančius saugotinus medžius, tačiau neginčytinai nustatyta, jog, būdamas žemės sklypo savininkas, jis nesiėmė priemonių, kad išvengtų želdinių būklės blogėjimo ir kad sklype saugotini želdiniai būtų tinkamai prižiūrėti ir išsaugoti. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo pradėta dėl Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų nesilaikymo, t. y. A. Z. neveikimo.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. prašymas atmestinas.
Dėl ATPK 35 straipsnio taikymo
A. Z. nubaustas pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros (toliau – aplinkos apsaugos agentūros) specialisto (pareigūno) 2014 m. birželio 20 d. nutarimu, kuris Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimu paliktas nepakeistas, o Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi paliktas nepakeistas paminėtas apylinkės teismo nutarimas; šią apeliacinės instancijos teismo nutartį (priimtą išnagrinėjus A. Z. skundą) administracinėn atsakomybėn patrauktasis prašo panaikinti, nes, jo manymu, esąs nubaustas suėjus ATPK 35 straipsnyje numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Beje, pareiškėjas neprašo panaikinti aplinkos apsaugos agentūros pareigūno nutarimo, kuriuo jis nubaustas, ir apylinkės teismo nutarimo, kuriuo jo skundas atmestas.
Tenkinti A. Z. prašymą nėra teisinio pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Z. nubaustas už trunkamąjį teisės pažeidimą, taigi pagal ATPK 35 straipsnio nuostatas šiuo atveju administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pažeidimas, už kurį jis nubaustas, paaiškėjo 2014 m. vasario 10 d., kai Kauno m. savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyrius parengė raštą,,Dėl leidimo kirsti 92 saugotinus medžius (duomenys neskelbtini) sklype“, kuriame nurodyta apie sklype augančių medžių naikinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėti administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 78 straipsnyje, bylas yra įgaliotos (kompetentingos) aplinkos apsaugos institucijos ir jų pareigūnai (ATPK 242 straipsnis), o tokia institucija ir yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apskrities departamento Kauno rajono agentūra. Pagal ATPK paskirta kompetencija konkrečiai institucijai ir (ar) jos pareigūnams suponuoja ir atitinkamų administracinių bylų teisenos taisyklių taikymą, iš jų – ir susijusių su teisenos terminų skaičiavimu. Taigi, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina ta diena, kai pažeidimas paaiškėjo A. Z. administracinę bylą išnagrinėjusiai ir jį nubaudusiai kompetetingai institucijai – aplinkos apsaugos agentūrai. Iš bylos medžiagos matyti, kad ši institucija apie A. Z. daromą pažeidimą sužinojo, t. y. pažeidimas paaiškėjo, kai gavo iš Kauno m. savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 20 d. raštą nr. (33.194) 2-3161) dėl medžių sunaikinimo (teismai nustatė, kad minėtas raštas gautas 2014 m. gegužės 22 d.). Taip aplinkos apsaugos agentūrai paaiškėjus apie daromą pažeidimą, dėl jo A. Z. 2014 m. birželio 16 d. buvo surašytas protokolas ir jis aplinkos apsaugos agentūros pareigūno 2014 m. birželio 20 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį 200 Lt bauda. 2014 m. rugsėjo 26 d. apylinkės teismo nutarimu 2014 m. birželio 20 d. nutarimas buvo panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla A. Z. nutraukta, tačiau šis apylinkės teismo nutarimas 2014 m. lapkričio 20 d., t. y. nepraėjus daugiau kaip šešių mėnesių terminui nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo panaikintas ir byla grąžinta apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Vėlesniais teismų sprendimais A. Z. skundai atmesti pripažinus, kad jis 2014 m. birželio 20 d. aplinkos apsaugos agentūros pareigūno nutarimu pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad ATPK 35 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos, t. y. A. Z. administracinė nuobauda paskirta nepraleidus jos skyrimo termino.
Dėl ATPK 78 straipsnio 1 dalies taikymo
ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Ši norma – blanketinė, taikoma, kai nevykdomos arba pažeidžiamos Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ar kt. teisės aktų, reglamentuojančių želdynų ir želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, projektavimo, želdinių veisimo taisyklės. A. Z. nubaustas pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį už Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą, pasireiškusį neveikimu, t. y. už tai, kad būdamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkas nesiėmė priemonių, kad jo sklype augantys saugotini medžiai (daugiausia pušys, taip pat beržai, ąžuolas, kaštonas) būtų išsaugoti, kai jie buvo piktybiškai mechaniškai pažeisti – 73 medžių kamienuose išgręžtos skylės, į jas pripilta cheminių medžiagų; taip pažeidus medžių gyvybines funkcijas jie pradėjo džiūti, lūžinėti, kristi jų žievė; tai matydamas A. Z. nuo 2009 m. nepadarė nieko, kad išvengtų medžių būklės blogėjimo ir juos išsaugotų, dėl to buvo sunaikinti 92 saugotini medžiai.
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam atsakomybė pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį negalėjo būti taikyta, nes jis neatliko aktyvių veiksmų, t. y. pats augančių medžių neniokojo, nepažeidė. Kaip minėta, ATPK 78 straipsnis – blanketinė norma, todėl teisės pažeidimo buvimas nustatomas atsižvelgiant ir į konkrečių teisės aktų reikalavimus, šiuo atveju – Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, kuriose nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos; želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus, taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones. Taigi A. Z. administracinė atsakomybė taikyta kaip žemės sklypo ir jame augančių medžių savininkui, pažeidusiam Želdynų įstatyme nustatytus reikalavimus, o tai reiškia ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde A. Z., nesutikdamas su tuo, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį nubaustas, buvo nurodęs iš esmės tuos pačius argumentus, kuriais grindžiamas ir jo prašymas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas (kurio nutartį pareiškėjas prašo panaikinti) išsamiai išnagrinėjo A. Z. argumentus dėl bylai reikšmingų faktų nustatymo bei jų teisinio vertinimo (veikos kvalifikavimo) ir priimtoje nutartyje šiais klausimais padarė motyvuotas išvadas. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pagal ATPK 30221 straipsnio 13 dalį nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi administracinio teisės pažeidimo byloje teisėjų kolegija įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, bylos faktinių aplinkybių nenustatinėja. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pagrindas, nurodytas ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punkte, – padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jei šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. Pagal šioje byloje nustatytas ir teismų priimtuose nutarime bei nutartyje nurodytas aplinkybes A. Z. tinkamai pritaikytas įstatymas – ATPK 78 straipsnio 1 dalis, pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui, nepadaryta.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismams nepadarius esminių proceso ir materialiosios teisės pažeidimų (ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktas) atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. prašymą.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Vytautas Masiokas
Dalia Bajerčiūtė
