V. S. pagal BK 182 str., 300 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-435-699/2015

Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00176-2007-2

Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

1.2.18.10;

1.2.19.4;

2.1.7.4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, Eligijaus Gladučio ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,

nuteistajai V. S.,

ištesintiesiems A. K., M. P., V. N.,

nuteistosios V. S. ir išteisintojo A. K. gynėjui advokatui Laurynui Pakštaičiui,

išteisintojo M. P. gynėjui advokatui R. K.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. S. gynėjo advokato Lauryno Pakštaičio ir Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. R. kasacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 26 d. nuosprendžių.

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį nuteista 10 400 Lt (80 MGL) dydžio bauda, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – 10 400 Lt (80 MGL) dydžio bauda, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – 10 400 Lt (80 MGL) dydžio bauda, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 10 400 Lt (80 MGL) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 10 400 Lt (80 MGL) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 050 Lt (85 MGL) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamoji byla V. S. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (darbo sutartis su L. U.), pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (darbo sutartis su T. G.), pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (darbo sutartis su J. V. A.), pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (darbo sutartis dėl papildomo darbo) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

V. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, pagal 228 straipsnio 2 dalį (dėl 2003 m. sausio 10 d. sutarties); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, pagal 228 straipsnio 2 dalį (dėl 2004 m. rugsėjo 14 d. sutarties); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, pagal 228 straipsnio 2 dalį (dėl 2005 m. rugsėjo 2 d. sutarties); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, pagal 228 straipsnio 2 dalį (dėl 2005 m. rugsėjo 16 d. sutarties); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, pagal 228 straipsnio 2 dalį (dėl 2006 m. spalio 31 d. sutarties) išteisinta kaip nepadariusi veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (dėl 2003 m. sausio 10 d. sutarties); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (dėl 2004 m. rugsėjo 14 d. sutarties); pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. N. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (dėl 2005 m. rugsėjo 2 d. sutarties); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (dėl 2005 m. rugsėjo 16 d. sutarties) išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. P. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panevėžio apygardos prokuroro ieškinys, pareikštas viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninės (reorganizuota į Vaikų ligoninę, viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės Santariškių klinikų filialą) interesais, tenkintas iš dalies ir iš V. S. priteista 63 045,30 Lt Vaikų ligoninės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės Santariškių klinikų filialui. Kita prokuroro pareikšto ieškinio dalis palikta nenagrinėta.

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi, priimta vadovaujantis BPK 308¹ straipsniu, teismas ištaisė nuosprendyje padarytas klaidas: išdėstė kaltinimą V. S. epizode dėl darbo sutarties su J. J. K.; ištaisė nuosprendžio aprašomąją dalį dėl kaltinimo V. S. ir M. P. dėl 2006 m. spalio 31 d. sutarties; ištaisė nuosprendžio rezoliucinę dalį, kad V. S. ir M. P. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2006 m. spalio 31 d. sutarties) išteisintini kaip nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamąją bylą jiems nutraukė (BPK 305 straipsnio 5 dalies 1 punktas); nutarė išteisinti V. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (dėl darbo sutarčių su I. S. ir J. J. K.) kaip nepadariusią veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamąją bylą jai nutraukė (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 26 d. nuosprendžiu Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartis panaikinta; Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalis, kuria sprendimas dėl V. S. baudžiamosios atsakomybės dėl darbo sutarčių su I. S. ir J. J. K. sudarymo nėra priimtas, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis: V. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl I. S. įdarbinimo) ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį bei 228 straipsnio 2 dalį (dėl J. J. K. įdarbinimo) išteisinta kaip nepadariusi veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); nuosprendžio, kurio aprašomojoje dalyje antrą kartą išdėstytas V. S. pareikštas kaltinimas epizode dėl I. S. įdarbinimo, dalis pakeista, išdėstant ją taip: „V. S. buvo kaltinama, kad ji būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - Centro, esančio (duomenys neskelbtini) direktore, laikotarpyje nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d., (duomenys neskelbtini) centre, pasitelkusi asmenį, kuris dėl tos veikos nėra kaltas suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, apgaule J. J. K. naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) centro turtą 11 279 litus 56 centus, pažeisdama 2004 m. rugpjūčio 6 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninės įsakymu Nr. 121 patvirtintų VšĮ (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninės filialo (duomenys neskelbtini) centro nuostatų 40 str. numatytus reikalavimus - naudoti lėšas įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, nevykdydama 2002 m. liepos 30 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus patvirtinto (duomenys neskelbtini) centro reglamento 1.5 punkte numatyto pagrindinio (duomenys neskelbtini) centro administracijos uždavinio - efektyviai organizuoti centro darbą, saugoti centro turtą ir užtikrinti tikslingą jo naudojimą, veikdama priešingais tarnybai interesais, siekdamas turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi nesant kyšininkavimo požymių, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė, Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninė ir jos filialas (duomenys neskelbtini) centras, nes buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninės ir jos filialo (duomenys neskelbtini) centro, teikiančio viešąsias paslaugas, prestižas, o būtent: 2002 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) atstovaudama darbdavį (duomenys neskelbtini) centrą sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 425 dėl J. J. K. priėmimo į darbą ūkio tarnyboje budėtojos pareigose, kuria darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojai 430 litų per mėnesį, 2004 m. liepos 19 d. darbo sutartis pakeista ir joje įrašyta, kad J. J. K. sumažintas darbo krūvis iki 0,75 etato ir mokama 375 litų mėnesinė alga, 2005 m. liepos 1 d. darbo sutartis pakeista ir joje įrašyta, kad J. J. K. mokama mėnesinė alga mažiau 0,75 LR vyriausybės patvirtintos minimalios algos, po ko, žinodama, kad J. J. K. nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. nevykdys darbo sutarties, ir (duomenys neskelbtini) centre nedirbs jokio darbo, 2004 m. rugsėjo 1 d. pasitelkusi (duomenys neskelbtini) centro darbuotoją R. V., kuris dėl tos veikos nėra kaltas, suklastojo J. J. K. darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d., t. y. žodžiu nurodė nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. pildyti J. J. K. darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus, juose įrašyti melagingas žinias, kad J. J. K. dirbo (duomenys neskelbtini) centro esančio (duomenys neskelbtini) budėtojos pareigose nuo 2004 m. darbo valandomis nuo 8 val. iki 16 val. 30 min., sumažinus darbo krūvį 2005–2006 m. nuo 14 val. iki 20 val. 30 min., o nuo 2007 m. nuo 8 val. iki 14 val. 30 min., to pasekmėje R. V. įvykdė jos nurodymus, o buhalterijos atsakingi darbuotojai priskaičiavo ir nepagrįstai išmokėjo J. J. K. 11 279 litus 56 centus, tuo apgaule J. J. K. naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) centro turtą –11 279 litus, t. y. padariusi nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 300 str. 3 d. (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 228 str. 2 d.“; nuosprendžio dalis, kuria aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyse atitinkamai nurodytos aplinkybės, jog V. S. ir M. P. išteisintini pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, pakeista: V. S. bei M. P. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2006 m. spalio 31 d. sutarties) išteisinti jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Likusi nuosprendžio dalis nepakeista. Nuteistosios V. S. ir jos gynėjo advokato J. G. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Aldonos Rakauskienės pranešimą, nuteistosios V. S. ir jos gynėjo, prašiusių jų kasacinį skundą tenkinti, o prokuroro atmesti, išteisintųjų ir jų gynėjų, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio nuteistosios ir jos gynėjo kasacinį skundą atmesti, o prokuroro tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

V. S. nuteista už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba, taip pat piktnaudžiavo tarnyba siekdama turtinės naudos bei apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. už tai, kad:

būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninės filialo (duomenys neskelbtini) centro (toliau – ir Centras), esančio (duomenys neskelbtini), direktore, nuo 2005 m. spalio 11 d. iki 2007 m. kovo 1 d. Centre, pasitelkusi asmenį, kuris dėl tos veikos nėra kaltas, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, L. U. naudai iššvaistė Centro turtą – 14 951,45 Lt, pažeisdama 2004 m. rugpjūčio 6 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninės įsakymu Nr. 121 patvirtintų VšĮ (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninės filialo (duomenys neskelbtini) centro nuostatų (toliau – Nuostatai) 40 straipsnyje numatytus reikalavimus naudoti lėšas įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, nevykdydama 2002 m. liepos 30 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus patvirtinto (duomenys neskelbtini) centro reglamento (toliau – Reglamentas) 1.5 punkte numatyto pagrindinio Centro administracijos uždavinio efektyviai organizuoti Centro darbą, saugoti Centro turtą ir užtikrinti tikslingą jo naudojimą, veikdama priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės turtinės žalos patyrė valstybė, viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninė ir jos filialas (duomenys neskelbtini) centras, o būtent: 2005 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama darbdaviui – Centrui, sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 535 dėl L. U. priėmimo į darbą antraeilėse pareigose Ortopedinių gaminių dirbtuvėse konstruktoriumi technologu, kuria darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 1095 Lt per mėnesį, po to, žinodama, kad L. U. nevykdys darbo sutarties ir Centre nedirbs jokio darbo, 2005 m. spalio 11 d. pasitelkusi Centro darbuotoją L. S., kuri dėl tos veikos nėra kalta, suklastojo L. U. darbo laiko apskaitos žiniaraščius nuo 2005 m. spalio 11 d. iki 2007 m. kovo 1 d., t. y. žodžiu jai nurodė nuo 2005 m. spalio 11 d. iki 2007 m. kovo 1 d. pildyti L. U. darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus, juose įrašant melagingas žinias, kad L. U. dirbo Centro konstruktoriumi technologu ortopedinių gaminių dirbtuvėse vieną darbo valandą per savaitę, dėl to L. S. įvykdė jos nurodymus, o buhalterijos atsakingi darbuotojai priskaičiavo ir L. U. nepagrįstai išmokėjo 14 951,45 Lt, taip iššvaistė L. U. naudai Centro turtą – 14 951,45 Lt;

be to, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Centro direktore, nuo 2003 m. rugsėjo 4 d. iki 2007 m. kovo 1 d., Centre, pasitelkusi asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, iššvaistė T. G. naudai Centro turtą – 17 619,17 Lt, pažeisdama Nuostatų 40 straipsnį, nevykdydama Reglamento 1.5 punkto, veikdama priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės turtinės žalos patyrė valstybė, viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninė ir jos filialas (duomenys neskelbtini) centras, o būtent: 2003 m. rugsėjo 4 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama darbdaviui – Centrui – sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 456 dėl T. G. priėmimo į darbą Protezų–ortezų Vilniaus skyriuje techniku, kuria darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 225 Lt per mėnesį, po to, 2004 m. lapkričio 2 d. darbo sutartis pakeista ir joje įrašyta, kad T. G. perkeltas į ortopedinių gaminių dirbtuves eiti vadybininko pareigas 0,5 etato darbo krūviu, mokant 250 Lt per mėnesį, 2005 m. vasario 1 d. darbo sutartis pakeista ir joje įrašyta, kad T. G. perkeltas į protezų–ortezų Vilniaus skyrių techniko pareigas 0,5 etato darbo krūviu, mokant 250 Lt per mėnesį, 2005 m. kovo 1 d. darbo sutartis pakeista ir joje įrašyta, kad T. G. padidintas darbo krūvis iki 1,0 etato, mokant 500 Lt per mėnesį, t. y. ne mažiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios algos, 2006 m. balandžio 1 d. darbo sutartis pakeista ir joje įrašyta, kad T. G. perkeltas į avalynės dirbtuves, žinodama, kad T. G. nevykdys darbo sutarties ir Centre nedirbs jokio darbo, V. S. nuo 2003 m. rugsėjo 4 d. iki 2007 m. kovo 1 d., pasitelkusi Centro darbuotojus V. R., E. U., L. S. ir A. A., kurie dėl tos veikos nėra kalti, suklastojo T. G. darbo laiko apskaitos žiniaraščius nuo 2003 m. rugsėjo 4 d. iki 2007 m. kovo 1 d., t. y. žodžiu jiems nurodė nuo 2003 m. rugsėjo 4 d. iki 2007 m. kovo 1 d. pildyti T. G. darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus juose įrašant melagingus duomenis, kad T. G. dirbo Centre vadybininku ir techniku nuo 2003 m. rugsėjo 4 d. iki 2005 m. kovo 1 d. 0,5 etato, o nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. – visu etatu, dėl to V. R., E. U., L. S. ir A. A. įvykdė jos nurodymus, o buhalterijos atsakingi darbuotojai priskaičiavo ir nepagrįstai išmokėjo T. G. 17 619,17 Lt;

be to, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Centro direktore, nuo 2005 m. kovo 7 d. iki 2007 m. kovo 1 d. V. A. naudai iššvaistė Centro turtą – 17 591,56 Lt, pažeisdama Nuostatų 40 straipsnį, nevykdydama Reglamento 1.5 punkto, veikdama priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės turtinės žalos patyrė valstybė, viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninė ir jos filialas (duomenys neskelbtini) centras, o būtent: 2005 m. kovo 7 d., (duomenys neskelbtini), Centro patalpose, atstovaudama Centrui, sudarė su V. A. fiktyvią neterminuotą darbo sutartį Nr. 523, kurioje įrašė, kad V. A. tariamai įdarbinamas Centre Ortopedinių gaminių dirbtuvėse inžinieriumi technologu antraeilėms pareigoms, nustatant 20 val. darbo savaitę pagal grafiką, jam mokant 1250 Lt mėnesinį darbo užmokestį; šią suklastotą sutartį patvirtino savo parašu bei įstaigos atspaudu, po to ją patvirtinus parašu V. A. bei taip abiem ją suklastojus, ją panaudojo pateikdama Centrui; 2005 m. kovo 7 d. pasitelkusi Centro darbuotoją L. S., kuri dėl tos veikos nėra kalta, suklastojo V. A. darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus nuo 2005 m. kovo 7 d. iki 2007 m. kovo 1 d., t. y. žodžiu nurodė nuo 2005 m. kovo 7 d. iki 2007 m. kovo 1 d. pildyti V. A. darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus, juose įrašyti melagingas duomenis, kad V. A. dirbo Centro Ortopedinių gaminių dirbtuvėse inžinieriumi technologu antraeilėse pareigose, dėl to V. R., E. U., L. B., R. V. įvykdė jos nurodymus, o buhalterijos atsakingi darbuotojai priskaičiavo ir nepagrįstai išmokėjo V. A. 17 591,56 Lt;

be to, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Centro direktore, nuo 1999 m. kovo 29 d. iki 2007 m. vasario 1 d., Centre, pati bei per pasitelktus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, savo naudai pasisavino Centro turtą – 30 885,58 Lt, pažeisdama Nuostatų 40 straipsnį, nevykdydama Reglamento 1.5 punkto, nesivadovaudama (duomenys neskelbtini) centro kineziterapeuto pareiginiais nuostatais, patvirtintais 2006 m. sausio 9 d. administratoriaus V. J., ir nevykdydama jokių šiuose nuostatuose numatytų pareigų, veikdama priešingais tarnybai interesais, siekdama turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės turtinės žalos patyrė valstybė, viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninė ir jos filialas (duomenys neskelbtini) centras, o būtent: siekdama turtinės naudos, tyčia, žinodama, kad nedirbs sutarto darbo, neturėdama tam būtino išsilavinimo, neturėdama Respublikinės Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės sutikimo, nesivadovaudama jokiais vietiniais teisės aktais dėl tarnybinio atlyginimo nustatymo ir mokėjimo, atstovaudama darbdaviui – Centrui – iš vienos pusės ir darbuotojui – iš kitos pusės, sudarė pati su savimi neterminuotą darbo sutartį Nr. 267, kuria remiantis buvo priimta dirbti 0,5 etato kineziterapeute defektologe, mokant 520 Lt per mėnesį darbo užmokestį, pagal 2004 m. sausio 1 d. darbo sutarties pakeitimą sumažintas darbo krūvis iki 0,25 etato ir padidintas darbo apmokėjimo koeficientas iki 18,8, mokant 494 Lt mėnesinę algą, tačiau, nevykdydama šios darbo sutarties ir neatlikdama jokio darbo, 1999 m. balandžio 1 d. pasitelkusi Centro darbuotoją L. B., kuri dėl tos veikos nėra kalta, suklastojo savo darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus, t. y. žodžiu nurodė nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. vasario 1 d. pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus juose įrašyti melagingas žinias, kad ji dirbo Centre kineziterapeute defektologe, dėl to L. B. įvykdė jos nurodymus, o buhalterijos atsakingi darbuotojai priskaičiavo ir nepagrįstai išmokėjo V. S. 30 885,58 Lt, taip ji pasisavino Centro turtą – 30 885,58 Lt;

be to, būdama Centro direktore, nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. šioje įmonėje apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. sausio 1 d. Centro apskaitos dokumentuose, t. y. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas – realiai nedirbusios V. S. – kineziterapeutės darbo valandas, taip pažeidė 1992 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 (galiojusio iki 2002 m.) 10 straipsnio reikalavimus, nes apskaitos dokumentuose fiksavo neįvykusias ūkines operacijas; nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. Centro apskaitos dokumentuose, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas – realiai nedirbusių kineziterapeutės V. S., konstruktoriaus technologo L. U., inžinieriaus technologo V. A., techniko – vadybininko T. G., darbo valandas, taip pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojo nuo 2002 m.) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu bei 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; dėl nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti Centro veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d.

Dėl turto iššvaistymo, turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo (BK 184 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnio 1 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis) baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Be to, V. S. buvo kaltinama tuo, kad:

būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Centro direktore, nuo 2004 m. sausio 12 d. iki 2007 m. vasario 26 d., Centre, pasitelkusi asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, apgaule I. S. naudai įgijo svetimą Centro turtą – 24 195,81 Lt, pažeisdama Nuostatų 40 straipsnį, nevykdydama Reglamento 1.5 punkto, veikdama priešingais tarnybai interesais, siekdama turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, dėl to didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė, VšĮ (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninė ir jos filialas (duomenys neskelbtini) centras, nes buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas Centro, teikiančio viešąsias paslaugas, prestižas, o būtent: 2004 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama darbdaviui – Centrui – sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 471 dėl I. S. priėmimo Vilniaus protezų–ortezų skyriuje sveikatos informatike, kuria darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojai 500 Lt per mėnesį; 2004 m. lapkričio 2 d. darbo sutarties pakeitimu I. S. perkelta į administracijos padalinį; 2005 m. spalio 3 d. darbo sutarties pakeitimu padidinta jos mėnesinė alga iki 900 Lt; 2006 m. sausio 3 d. darbo sutarties pakeitimu perkelta į inžinerinį techninį skyrių, personalo tarnybą; 2006 m. spalio 18 d. darbo sutarties pakeitimu sumažintas jos darbo krūvis iki 10 val. darbo savaitės pagal darbo grafiką, mokant 500 Lt mėnesinę algą; po to, žinodama, kad I. S. nuo 2004 m. sausio 12 d. iki 2007 m. vasario 26 d. nevykdys darbo sutarties, ir Centre nedirbs sveikatos informatike, 2004 m. sausio 12 d. pasitelkusi Centro darbuotojus V. R., E. U., L. B., R. V., kurie dėl tos veikos nėra kalti, suklastojo I. S. darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus nuo 2004 m. sausio 12 d. iki 2007 m. vasario 26 d., t. y. žodžiu nurodė nuo 2004 m. sausio 12 d. iki 2007 m. vasario 26 d. pildyti I. S. darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus, juose įrašyti melagingas duomenis, kad I. S. dirbo Centro sveikatos informatike nuo 2004 m. sausio 12 d. iki 2006 m. lapkričio 2 d. darbo dienomis nuo 8 val. iki 16.30 val., nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. vasario 26 d. darbo dieniomis nuo 16 val. iki 18 val., dėl to V. R., E. U., L. B., R. V. įvykdė jos nurodymus, o buhalterijos atsakingi darbuotojai priskaičiavo ir nepagrįstai išmokėjo I. S. 24 195,81 Lt, taip apgaule I. S. naudai įgijo svetimą Centro turtą – 24 195,81 Lt, t. y. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 228 straipsnio 2 dalyje;

be to, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Centro direktore, nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d., Centre, pasitelkusi asmenį, kuris dėl tos veikos nėra kaltas suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, apgaule Janinos J. K. naudai įgijo svetimą Centro turtą – 11 279,56 Lt, pažeisdama Nuostatų 40 straipsnį, nevykdydama Reglamento 1.5 punkto, veikdama priešingais tarnybai interesais, siekdama turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, dėl to didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė, viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninė ir jos filialas (duomenys neskelbtini) centras, nes buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninės ir jos filialo (duomenys neskelbtini) centro, teikiančio viešąsias paslaugas, prestižas, o būtent: 2002 m. lapkričio 29 d. atstovaudama darbdavį (duomenys neskelbtini) centrą sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 425 dėl J. J. K. dėl priėmimo į darbą ūkio tarnyboje budėtoja, kuria darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojai 430 Lt per mėnesį, 2004 m. liepos 19 d. darbo sutartis pakeista ir joje įrašyta, kad J. J. K. sumažintas darbo krūvis iki 0,75 etato, mokant 375 Lt mėnesinę algą, 2005 m. liepos 1 d. darbo sutartis pakeista ir joje įrašyta, kad J. J. K. mokama mėnesinė alga mažiau 0,75 Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintos minimalios algos, po to, žinodama, kad J. J. K. nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. nevykdys darbo sutarties, ir Centre nedirbs jokio darbo, 2004 m. rugsėjo 1 d. pasitelkusi Centro darbuotoją R. V., kuris dėl tos veikos nėra kaltas, suklastojo J. J. K. darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d., t. y. žodžiu nurodė nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. pildyti J. J. K. darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus, juose įrašyti melagingas žinias, kad J. J. K. dirbo Centro budėtoja nuo 2004 m. darbo valandomis nuo 8 val. iki 16 val. 30 min., sumažinus darbo krūvį 2005–2006 m. nuo 14 val. iki 20.30 val., o nuo 2007 m. – nuo 8 val. iki 14.30 val., dėl to R. V. įvykdė jos nurodymus, o buhalterijos atsakingi darbuotojai priskaičiavo ir nepagrįstai išmokėjo J. J. K. 11 279,56 Lt, taip apgaule J. J. K. naudai įgijo svetimą Centro turtą – 11 279 Lt, t. y. ji buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 228 straipsnio 2 dalyje;

be to, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Centro direktore, nuo 2003 m. (ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos datos) iki 2004 m. rugpjūčio 26 d., Centre ir A. K. personalinės įmonės „A.“, esančios (duomenys neskelbtini), veikdama organizuota grupe su A. K., parengė ir vykdė planą apgaule įgyti Centro turtą, paskirstė vaidmenis, kad ji suorganizuos fiktyvų Centro veiklai nereikalingo turto – normatyvinės dokumentacijos – pirkimo konkursą, normatyvinės dokumentacijos parengimą bei apmokėjimą už ją, o A. K. parengs fiktyvų komercinį pasiūlymą bei dokumentus apie tariamų darbų atlikimą, su A. K. suklastojo bei panaudojo suklastotus tikrus dokumentus, apgaule A. K. naudai įgijo didelės vertės svetimą Centro turtą – 59 980 Lt, pažeisdama Nuostatų 37, 40 straipsnius, nevykdydama Reglamento 1.5 punkto, veikdama priešingais tarnybai interesais, siekdama turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, dėl to didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė, viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninė ir jos filialas (duomenys neskelbtini) centras, nes buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninės ir jos filialo (duomenys neskelbtini) centro, teikiančio viešąsias paslaugas, prestižas, o būtent: 2003 m. sausio 16 d. A. K. PĮ „A.“ neparuošus ortopedijos techninių priemonių technologinės – normatyvinės dokumentacijos, ji 2005 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Centro darbuotojai D. P., kuri dėl tos veikos nėra kalta, nurodė kopijavimo aparatu atšviesti (duomenys neskelbtini) universiteto studentų R. R., D. M. ir S. J. darbus, suruošti segtuvus ir sunumeruoti dokumentus, Centro technologui A. A., kuris dėl tos veikos nėra kaltas, parengti Centre gaminamų gaminių technologines eiles be savo ir komisijos parašų, pavardžių, Centro medžiagų normuotojai I. M., kuri dėl tos veikos nėra kalta, atspausdinti medžiagų sąnaudų normas be parašų, bei suorganizavo apmokėjimą A. K. už tariamai suteiktas paslaugas; A. K. 2003 m. kovo 10 d. suklastojus tikrą dokumentą PVM sąskaitą faktūrą serija LBA Nr. 7921258, kurioje įrašytos melagingos žinios, kad atlikta darbų – parengta ortopedinio gaminio kombinezono K1, kurio kodai 2-280, 2-280a, 2-280b technologinė ir normatyvinė dokumentacija, kurių vertė 12 980 Lt, šį dokumentą A. K. patvirtinus savo parašu ir pateikus Centrui, 2003 m. sausio 16 d. suklastojus tikrą dokumentą darbų atlikimo aktą prie 2003 m. sausio 10 d. sutarties Nr. 2003/01/1, kurioje įrašyti melagingi duomenys, kad A. K. PĮ „A.“, atstovaujamai vadovo A. K., tariamai atliko darbus ir pateikė Centrui, šį dokumentą A. K. patvirtinus savo parašu ir pateikus Centrui, 2004 m. sausio 16 d. suklastojus tikrą dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą serija LBA Nr. 7921300, kurioje įrašytos melagingos žinios, kad atlikti darbai – paruošta ortopedinio gaminio vaikščiojamojo aparato 1-40, kurio kodai 1-67, 1-67a, 1-67b normatyvinė dokumentacija – pagal 2003 m. sausio mėn. 10 d. sutartį Nr. 2003/01/1 ir 2004 m. sausio mėn. 16 d. darbų atlikimo aktą,– kurių vertė 10 000 Lt, šį dokumentą A. K. patvirtinus savo parašu ir pateikus Centrui, 2004 m. kovo 10 d. suklastojus tikrą dokumentą – darbų atlikimo aktą prie 2003 m. sausio 10 d. sutarties Nr. 2003/01/1, kurioje įrašytos melagingos žinios, kad A. K. PĮ „A.“, atstovaujama vadovo A. K., tariamai atliktus darbus – ortopedinio gaminio kombinezono K1, kurio kodai 2-280, 2-280a, 2-280b normatyvinę dokumentaciją tariamai pateikė Centrui, šį dokumentą A. K. patvirtinus savo parašu ir pateikus Centrui, 2004 m. rugpjūčio 26 d. suklastojus tikrą dokumentą – darbų atlikimo aktą prie 2003 m. sausio 10 d. sutarties Nr. 2003/01/1, kuriame įrašytos melagingos žinios, kad A. K. PĮ „A.“, atstovaujama vadovo A. K., tariamai atliktus darbus – pėdos čiurnos protezo 1-42, 1-42LŠ, blauzdos protezo KP2-6,1-27, 1-27 mok., šlaunies protezo 1-28, kojų įtvarinių sistemų 1-12, 1-3, 1-32, 1-32a, 1-32b, 1-34, 1-3a, 1-3b, 1-3c, 1-44, 2-111, 2-218, 2-33, 2-34, 2-44, 1-19, 2-40 normatyvinę dokumentaciją tariamai pateikė Centrui, šį dokumentą A. K. patvirtinus savo parašu ir pateikus Centrui, 2004 m. rugpjūčio 26 d. suklastojus tikrą dokumentą PVM sąskaitą faktūrą serija LEC 0126944, kurioje įrašytos melagingos žinios, kad atlikta darbų – paruošta technologinė normatyvinė dokumentacija – pagal 2003 m. sausio mėn. 10 d. sutartį Nr. 2003/01/1 ir 2004 m. rugpjūčio mėn. 26 d. darbų atlikimo aktą, kurių vertė 37 000 Lt, šį dokumentą A. K. patvirtinus savo parašu ir pateikus Centrui; 2003 m. sausio 10 d. V. S. suklastojo tikrą dokumentą paslaugų teikimo sutartį Nr. 2003/01/1, kurioje A. K. įrašius žinomai melagingas žinias, kad jis kaip vykdytojas tariamai įsipareigoja parengti ortopedinių gaminių technologinę normatyvinę dokumentaciją pagal užsakovo užduotį, o užsakovas – Centras įsipareigoja tariamai sutarties vykdytojo parengtą dokumentaciją priimti ir už ją sumokėti pagal sutartyje nurodytus terminus 59 980 Lt, šios sutarties priedą, šį dokumentą A. K. patvirtinus savo parašu ir pateikus Centrui, V. S. patvirtino savo parašu; dėl šių suklastotų dokumentų pateikimo Centrui iš atsiskaitomosios sąskaitos į A. K. PĮ „A.“ sąskaitą pervedė: 2003 m. sausio 28 d. – 2200 Lt, 2003 m. kovo 14 d. – 8800 Lt, 2003 m. balandžio 25 d. – 1980 Lt, 2003 m. birželio 11 d. – 4000 Lt, 2003 m. rugpjūčio 27 d. – 6000 Lt, 2004 m. liepos 20 d. – 37 000 Lt, taip V. S. A. K. naudai įgijo svetimą Centro turtą – 59 980 Lt, t. y. ji buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija), 228 straipsnio 2 dalyje;

be to, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Centro direktore, nuo 2004 m. (ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos dienos) iki 2004 m. gruodžio 29 d., Centre ir A. K. PĮ „A.“, esančios (duomenys neskelbtini) patalpose, veikdama organizuota grupe su A. K., parengė ir vykdė planą apgaule įgyti Centro turtą, paskirstė vaidmenis, kad ji suorganizuos fiktyvų ir Centro veiklai nereikalingo turto – normatyvinės dokumentacijos pirkimo konkursą, normatyvinės dokumentacijos parengimą bei apmokėjimą už ją, o A. K. parengs fiktyvų komercinį pasiūlymą bei dokumentus apie tariamų darbų atlikimą, su A. K. suklastojo bei panaudojo suklastotus tikrus dokumentus, apgaule A. K. naudai įgijo didelės vertės svetimą Centro turtą – 55 500 Lt, pažeisdama Nuostatų 37, 40 straipsnius, nevykdydama Reglamento 1.5 punkto, veikdama priešingais tarnybai interesais, siekdama turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, dėl to didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė, viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninė ir jos filialas (duomenys neskelbtini) centras, nes buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninės ir jos filialo (duomenys neskelbtini) centro, teikiančio viešąsias paslaugas, prestižas, o būtent: 2004 m. gruodžio 29 d. A. K. PĮ „A.“ neparuošus ortopedijos techninių priemonių technologinės – normatyvinės dokumentacijos, V. S. 2005 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Centro darbuotojai D. P., kuri dėl tos veikos nėra kalta, nurodė kopijavimo aparatu atšviesti (duomenys neskelbtini) universiteto studentų R. R., D. M. ir S. J. darbus, suruošti segtuvus ir sunumeruoti dokumentus, Centro technologui A. A., kuris dėl tos veikos nėra kaltas, parengti Centre gaminamų gaminių technologines eiles be savo ir komisijos parašų, pavardžių, Centro medžiagų normuotojai I. M., kuri dėl tos veikos nėra kalta, atspausdinti medžiagų sąnaudų normas be parašų, bei suorganizavo apmokėjimą A. K. už tariamai suteiktas paslaugas, A. K. 2004 m. spalio 22 d. suklastojus tikrą dokumentą darbų atlikimo aktą, prie 2004 m. rugsėjo 14 d. sutarties Nr. 2004/09, kurioje įrašytos melagingos žinios, kad A. K. PĮ „A.“, atstovaujama vadovo A. K., tariamai atliktus darbus – modulinio šlaunies protezo su hidrauliniu kelio sąnariu 1-28h, protezo po šlaunies sąnario egartikuliacijos 1-28p, pirminio šlaunies protezo 1-28 mok. technologinę normatyvinę dokumentaciją tariamai pateikė Centrui, šį dokumentą A. K. patvirtinus savo parašu ir pateikus Centrui, 2004 m. spalio 22 d. suklastojus tikrą dokumentą PVM sąskaitą faktūrą serija LEC 0126953, kurioje įrašytos melagingos žinios, kad atlikta darbų – paruošta technologinė normatyvinė dokumentacija – pagal 2004 m. rugsėjo mėn. 14 d. sutartį Nr. 2004/09 ir 2004 m. spalio mėn. 22d. darbų atlikimo aktą, kurių vertė 25 500 Lt, šį dokumentą A. K. patvirtinus savo parašu ir pateikus Centrui, 2004 m. lapkričio 29 d. suklastojus tikrą dokumentą darbų atlikimo aktą prie 2004 m. rugsėjo 14 d. sutarties Nr. 2004/09, kurioje įrašytos melagingos žinios, kad A. K. PĮ „A.“, atstovaujama vadovo A. K., tariamai atliktus darbus – blauzdos protezo su silikonine įvore SL-27, žastikaulio protezo 1-54, 1-54a. technologinę normatyvinę dokumentaciją tariamai pateikė Centrui, šį dokumentą A. K. patvirtinus savo parašu ir pateikus Centrui, 2004 m. lapkričio 29 d. suklastojus tikrą dokumentą PVM sąskaitą faktūrą serija LEC 0126961, kurioje įrašytos melagingos žinios, kad atlikta darbų – paruošta technologinė normatyvinė dokumentacija – pagal 2004 m. rugsėjo mėn. 14 d. sutartį Nr. 2004/09 ir 2004 m. lapkričio mėn. 29 d. darbų atlikimo aktą, kurių vertė 21 000 Lt, šį dokumentą A. K. patvirtinus savo parašu ir pateikus Centrui, 2004 m. gruodžio 29 d. suklastojus tikrą dokumentą darbų atlikimo aktą prie 2004 m. rugsėjo 14 d. sutarties Nr. 2004/09, kurioje įrašytos melagingos žinios, kad A. K. PĮ „A.“, atstovaujama vadovo A. K. tariamai atliktus darbus – dilbio protezo Rpl -2, 1-53 technologinę normatyvinę dokumentaciją tariamai pateikė Centrui, šį dokumentą A. K. patvirtinus savo parašu ir pateikus Centrui, 2004 m. gruodžio 29 d. suklastojus tikrą dokumentą PVM sąskaitą faktūrą serija LEC 0126964, kurioje įrašytos melagingos žinios, kad atlikta darbų – paruošta technologinė normatyvinė dokumentacija – pagal 2004 m. rugsėjo 14 d. sutartį Nr. 2004/09 ir 2004 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo aktą, kurių vertė 9000 Lt, šį dokumentą A. K. patvirtinus savo parašu ir pateikus Centrui, 2004 m. rugsėjo 14 d. suklastojo tikrą dokumentą paslaugų teikimo sutartį Nr. 2004/09, kurioje A. K. įrašius žinomai melagingas žinias, kad, vykdytojas tariamai įsipareigoja parengti ortopedinių gaminių technologinę normatyvinę dokumentaciją pagal užsakovo užduotį, o užsakovas įsipareigoja tariamai sutarties vykdytojo parengtą dokumentaciją priimti ir už ją sumokėti sutartyje nurodytais terminais 55 500 Lt, šios sutarties priedą, šį dokumentą A. K. patvirtinus savo parašu ir pateikus Centrui, patvirtino savo parašu; dėl suklastotų dokumentų Centrui iš atsiskaitomosios sąskaitos į A. K. personalinės įmonės 2004 m. rugsėjo 17 d. pervedė 55 500 Lt, taip apgaule A. K. naudai įgijo didelės vertės svetimą Centro turtą – 55 500 Lt, t. y. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsniu 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija), 228 straipsnio 2 dalyje;

be to, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Centro direktore, nuo 2005 m. rugsėjo 2 d. iki 2005 m. spalio 21 d., Centre, veikdama organizuota grupe su UAB „C.“ direktoriumi V. N., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, parengė ir vykdė planą apgaule įgyti Centro turtą, paskirstė vaidmenis, kad ji suorganizuos fiktyvų ir Centro veiklai nereikalingos paslaugos, kuri pavadinta „2005/2006 metų laikotarpiu sekti ir tvarkyti pranešimus/notifikavimo dokumentus, kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos klausimais pagal sertifikuotas užsakovo veiklos sritis, vadovaudamasis veikiančiais ISO standartais ir naujausiomis jų versijomis (leidimais) ir/arba pagal priežiūros auditų pateiktas pastebėjimų ataskaitas“ pirkimo konkursą, apmokėjimą už ją, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo parengs fiktyvų komercinį pasiūlymą, o V. N. darbų atlikimo sutartį apie tariamų darbų atlikimą, su V. N. suklastojo bei panaudojo suklastotus tikrus dokumentus ir apgaule UAB „C.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą Centro turtą – 54 044 Lt, pažeisdama Nuostatų 37, 40 straipsnius, nevykdydama Reglamento 1.5 punkto, veikdama priešingais tarnybai interesais, siekdama turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi nesant kyšininkavimo požymių, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė, VšĮ (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninė ir jos filialas (duomenys neskelbtini) centras, nes buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninės ir jos filialo (duomenys neskelbtini) centro, teikiančio viešąsias paslaugas, prestižas, o būtent: UAB „C.i“ nesuteikus jokios paslaugos, V. N. 2005 m. rugsėjo 22 d. suklastojus tikrą dokumentą PVM sąskaitą faktūrą už atliktas paslaugas serija CEF Nr. 0001, kurioje įrašytos melagingos žinios, kad atlikti darbai pagal sutartį Nr. 2005/09, pasirašytą 2005 m. rugsėjo 2 d. – suma apmokėjimui – 27 022 Lt, šį dokumentą V. N. patvirtinus savo parašu ir pateikus Centrui, V. N. 2005 m. spalio 17 d. suklastojus tikrą dokumentą PVM sąskaitą faktūrą už atliktas paslaugas serija CEF Nr. 0007, kurioje įrašytos melagingos žinios, kad atlikti darbai pagal sutartį Nr. 2005/09, pasirašytą 2005 m. rugsėjo 17d. – suma apmokėjimui – 27 022 Lt, šį dokumentą V. N. patvirtinus savo parašu ir pateikus Centrui, 2005 m. rugsėjo mėn. 2 d. suklastojo tikrą dokumentą – paslaugų teikimo sutartį Nr. 2005/09, kurioje V. N. įrašė žinomai melagingas žinias, kad vykdytojas UAB „C.“ tariamai įsipareigoja 2005/2006 m. laikotarpiu sekti ir tvarkyti pranešimus/notifikavimo dokumentus, kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos klausimais pagal sertifikuotas užsakovo veiklos sritis, vadovaudamasis veikiančiais ISO (tarptautinė standartizacijos organizacija) standartais ir naujausiomis jų versijomis (leidimais) ir/arba pagal priežiūros auditų pateiktas pastebėjimų ataskaitas, o užsakovas Centras įsipareigoja už tariamai sutarties vykdytojo suteiktą paslaugą laiku apmokėti 54 044 Lt, šį dokumentą V. N. patvirtinus savo parašu ir pateikus Centrui, V. S. patvirtino savo parašu; dėl suklastotų dokumentų pateikimo Centrui iš atsiskaitomosios sąskaitos į UAB „C.“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedus 2005 m. rugsėjo 22 d. – 27 022 Lt, 2005 m. spalio 21 d. – 27 022 Lt, taip UAB „C.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą Centro turtą – 54 044 Lt, t. y. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija), 228 straipsnio 2 dalyje;

be to, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Centro direktore, nuo 2005 m. rugsėjo 16 d. iki 2006 m. kovo 16 d., Centre, veikdama organizuota grupe su UAB „C.“ direktoriumi V. N., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, parengė ir vykdė planą apgaule įgyti Centro turtą, paskirstė vaidmenis, kad ji suorganizuos fiktyvų ir Centro veiklai nereikalingo turto – normatyvinės dokumentacijos pirkimo konkursą, normatyvinės dokumentacijos parengimą bei apmokėjimą už ją, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo parengs fiktyvų komercinį pasiūlymą, PVM sąskaitą faktūrą, darbų priėmimo – perdavimo aktą bei V. N. darbų atlikimo sutartį apie tariamų darbų atlikimą, su V. N. suklastojo bei panaudojo suklastotus tikrus dokumentus ir apgaule UAB „C.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą Centro turtą 33 984 Lt, pažeisdama Nuostatų 37, 40 straipsnius, nevykdydama Reglamento 1.5 punkto, veikdama priešingais tarnybai interesais, siekdama turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, dėl to didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė, viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninė ir jos filialas (duomenys neskelbtini) centras, nes buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninės ir jos filialo (duomenys neskelbtini) centro, teikiančio viešąsias paslaugas, prestižas, o būtent: UAB „C.“ neparuošus ortopedijos techninių priemonių technologinės – normatyvinės dokumentacijos, ji 2005 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Centro darbuotojai D. P., kuri dėl tos veikos nėra kalta, nurodė iš (duomenys neskelbtini) universiteto studentų R. A., A. R. darbų susegti segtuvus pagal nurodytus gaminius, juos sudėti V. S. nurodyta tvarka, atšviesti kopijavimo aparatu, sudėti nuotraukas, užtušuoti esamą numeraciją, surašyti turinį, padaryti naujas lenteles, į segtuvus įdėti meistro A. A. parengtas centre gaminamų gaminių darbo eigas be savo ir komisijos parašų bei medžiagų normuotojos I. M. paruoštas medžiagų sąnaudų normas, po to D. P. įvykdė šį V. S. nurodymą; 2006 m. sausio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasinaudojus neužpildytu PVM sąskaitos faktūros blanku ant kurio pasirašė N. T., kuri dėl tos veikos nėra kalta, suklastojus tikrą dokumentą sąskaitą faktūrą serija CEF Nr.0032 kurioje įrašytos melagingos žinios, kad atliktos paslaugos pagal 2005 m. rugsėjo 16 d. sutartį Nr. 2005/09 už normatyvinę dokumentaciją – suma apmokėjimui yra 33 984 Lt, šį dokumentą pateikus Centrui, 2006 m. sausio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasinaudojus neužpildytu A4 formato baltu popieriaus lapu, ant kurio pasirašė N. T., kuri dėl tos veikos nėra kalta, suklastojus tikrą dokumentą darbų priėmimo – perdavimo aktą, kuriame įrašytos melagingos žinios, kad UAB „C.“ parengė ortopedijos techninių priemonių technologinę normatyvinę dokumentaciją ortopedinei avalynei 1-13b, 1-13a, 1-13, 1-136, 1-36a, 1-29a, 1-37d, 1-36d, 1-29a, 1-38, šį dokumentą pateikus Centrui, 2006 m. sausio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasinaudojus neužpildytu A4 formato baltu popieriaus lapu, ant kurio pasirašė N. T., kuri dėl tos veikos nėra kalta, suklastojus tikrą dokumentą darbų priėmimo – perdavimo aktą kuriame įrašytos melagingos žinios, kad UAB „C.“ parengė ortopedijos techninių priemonių technologinę normatyvinę dokumentaciją gydomiesiems avalynės įdėklams 1-8, 1-20, PL-15 šį dokumentą pateikus Centrui, 2005 m. rugsėjo mėn. 16 d. V. S. suklastojo tikrą dokumentą paslaugų teikimo sutartį Nr. 2005/09, kurioje V. N. įrašė žinomai melagingas žinias, kad vykdytojas UAB „C.“ tariamai įsipareigoja parengti ortopedijos techninių priemonių technologinę – normatyvinę dokumentaciją pagal užsakovo užduotį, o užsakovas Centras įsipareigoja už tariamai sutarties vykdytojo parengtą dokumentaciją laiku apmokėti 33 984 Lt, šį dokumentą V. N. patvirtinus savo parašu ir pateikus (duomenys neskelbtini) centrui, V. S. patvirtino savo parašu; dėl suklastotų dokumentų pateikimo Centrui iš atsiskaitomosios į UAB „C.“ atsiskaitomąją sąskaitą 2006 m. kovo 16 d. pervedus 33 984 Lt, taip UAB „C.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą Centro turtą – 33 984 Lt, t. y. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija), 228 straipsnio 2 dalyje;

be to, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Centro direktore, nuo 2006 m. (ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos dienos) iki 2007 m. sausio 22 d., Centre, veikdama organizuota grupe su M. P., dirbusiu pagal individualios veiklos pažymą Nr. (14.35)-R18-3888, parengė ir vykdė planą apgaule įgyti Centro turtą, paskirstė vaidmenis, kad ji suorganizuos fiktyvų ir Centro veiklai nereikalingo turto – normatyvinės dokumentacijos pirkimo konkursą, normatyvinės dokumentacijos parengimą bei apmokėjimą už ją, o M. P. parengs fiktyvų komercinį pasiūlymą bei dokumentus apie tariamų darbų atlikimą, su M. P. suklastojo bei panaudojo suklastotus tikrus dokumentus ir apgaule M. P. naudai įgijo didelės vertės svetimą Centro turtą – 66 300 Lt, pažeisdama Nuostatų 37, 40 straipsnius, nevykdydama Reglamento 1.5 punkto, veikdama priešingais tarnybai interesais, siekdama turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, dėl to didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė, viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninė ir jos filialas (duomenys neskelbtini) centras, nes buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninės ir jos filialo (duomenys neskelbtini) centro, teikiančio viešąsias paslaugas, prestižas, o būtent: 2006 m. gruodžio mėn. 21 d. ir 2007 m. sausio mėn. 22 d., M. P. neparuošus ortopedijos techninių priemonių technologinės – normatyvinės dokumentacijos, ji 2006 m. gruodžio 19 d. Centro darbuotojai E. J. (B.), kuri dėl tos veikos nėra kalta, pasiūlė už 1800 Lt parengti ortopedijos techninių priemonių technologinį aprašymą ir šiai su tuo sutikus, šiuos darbus nurodė atlikti per septynias dienas, po to E. J. (B.) šiuos darbus atliko 2007 m. vasario mėn. ir jai perdavė elektroninėje laikmenoje; 2006 m. gruodžio 08 d. M. P. suklastojus sąskaitą faktūrą už atliktas paslaugas serija M. Nr. 003, kurioje įrašytos melagingos žinios, kad atliktos paslaugos pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. IP2006/10/31-01 už projektinę dokumentaciją – suma apmokėjimui yra 9900 Lt, šį dokumentą M. P. patvirtinus savo parašu ir pateikus Centrui, 2006 m. gruodžio 21 d. M. P. suklastojus tikrą dokumentą sąskaitą faktūrą už atliktas paslaugas serija M. Nr. 004, kurioje įrašytos melagingos žinios, kad atliktos paslaugos pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. IP2006/10/31-01 už projektinę dokumentaciją – suma apmokėjimui yra 37 400 Lt, šį dokumentą M. P. patvirtinus savo parašu ir pateikus Centrui, 2007 m. sausio 22 d., M. P. suklastojus tikrą dokumentą sąskaitą faktūrą už atliktas paslaugas serija M. Nr. 005, kurioje įrašytos melagingos žinios, kad atliktos paslaugos pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. IP2006/10/31-01 už projektinę dokumentaciją – suma apmokėjimui yra 19 000 Lt, šį dokumentą M. P. patvirtinus savo parašu ir pateikus Centrui; 2006 m. spalio mėn. 31 d suklastojo tikrą dokumentą paslaugų teikimo sutartį Nr. IP2006/10/31-01/40, kurioje M. P. įrašė žinomai melagingas žinias, kad vykdytojas M. P. tariamai įsipareigoja parengti projektinę dokumentaciją 39 vnt. Ortopedijos technikos gaminiams, o užsakovas Centras įsipareigoja už tariamai sutarties vykdytojo parengtą dokumentaciją laiku apmokėti 66 300 Lt, šį dokumentą M. P. patvirtinus savo parašu ir pateikus Centrui, patvirtino savo parašu, 2006 m. gruodžio mėn. 21 d. suklastojo tikrą dokumentą paslaugų priėmimo – perdavimo aktą prie paslaugų teikimo sutarties Nr. IP2006/10/31-01, priedą prie šio akto, kuriuose M. P. įrašė žinomai melagingas žinias, kad M. P. tariamai atliktus darbus – 22 vnt. projektinės dokumentacijos Ortopedijos technikos gaminių tariamai perduoda direktorei V. S., šį dokumentą M. P. patvirtinus savo parašu ir pateikus Centrui, patvirtino savo parašu, 2007 m. sausio mėn. 22 d. suklastojo tikrą dokumentą paslaugų priėmimo – perdavimo aktą prie paslaugų teikimo sutarties Nr. IP2006/10/31-01, priedą prie šio akto, kuriuose M. P. įrašė žinomai melagingas žinias, kad M. P. tariamai atliktus darbus – 17 vnt. projektinės dokumentacijos Ortopedijos technikos gaminių tariamai perduoda direktorei V. S., šį dokumentą M. P. patvirtinus savo parašu ir pateikus Centrui, patvirtino savo parašu; dėl suklastotų dokumentų pateikimo Centrui iš atsiskaitomosios sąskaitos į jo atsiskaitomąją sąskaitą pervedus 2006 m. gruodžio 12 d. – 9900 Lt, 2006 m. gruodžio 21 d. – 37 400 Lt, 2007 m. sausio 22 d. – 19 000 Lt, taip M. P. naudai įgijo didelės vertės svetimą Centro turtą – 66 300 Lt, t. y. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 228 straipsnio 2 dalyje.

Dėl šių kaltinimų V. S. išteisinta kaip nepadariusi veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. N. buvo kaltinamas tuo, kad:

būdamas UAB „C.“ direktoriumi, nuo 2005 m. rugsėjo 16 d. iki 2006 m. kovo 16 d., Centre ir kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, veikdamas organizuota grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninės filialo (duomenys neskelbtini) centro direktore V. S., jai parengus planą, apgaule įgyti Centro turtą, paskirsčius vaidmenis, kad ji, t. y. V. S., suorganizuos fiktyvų normatyvinės dokumentacijos pirkimo konkursą, normatyvinės dokumentacijos parengimą bei apmokėjimą už ją, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo parengs fiktyvų komercinį pasiūlymą, PVM sąskaitą faktūrą, darbų priėmimo – perdavimo aktą, o jis, t. y. V. N., darbų atlikimo sutartį apie tariamų darbų atlikimą, kartu su V. S. suklastojo bei panaudojo tikrus dokumentus ir apgaule UAB „C.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą Centro turtą – 33 984 Lt, taip padarė Centrui didelės žalos, o būtent: UAB „C.“ neparuošus ortopedijos techninių priemonių technologinės – normatyvinės dokumentacijos, V. S. Centro darbuotojai D. P., kuri dėl tos veikos nėra kalta, nurodė iš (duomenys neskelbtini) universiteto studentų R. A., A. R. darbų susegti segtuvus pagal nurodytus gaminius, juos sudėti V. S. nurodyta tvarka, atšviesti kopijavimo aparatu, sudėti nuotraukas, užtušuoti esamą numeraciją, surašyti turinį, padaryti naujas lenteles, į segtuvus įdėti meistro A. A. parengtas Centre gaminamų gaminių darbo eigas be savo ir komisijos parašų bei medžiagų normuotojos I. M. paruoštas medžiagų sąnaudų normas, po to, D. P. įvykdė šį V. S. nurodymą; 2006 m. sausio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasinaudojus neužpildytu PVM sąskaitos faktūros blanku ant kurio pasirašė N. T., kuri dėl tos veikos nėra kalta, suklastojus tikrą dokumentą sąskaitą faktūrą Serija CEF Nr.0032, kurioje įrašytos melagingos žinios, kad atliktos paslaugos pagal 2005 m. rugsėjo 16 d. sutartį Nr. 2005/09 už normatyvinę dokumentaciją – suma apmokėjimui – 33 984 Lt, šį dokumentą pateikus Centrui, 2006 m. sausio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasinaudojus neužpildytu A4 formato baltu popieriaus lapu, ant kurio pasirašė N. T., kuri dėl tos veikos nėra kalta, suklastojus tikrą dokumentą darbų priėmimo–perdavimo aktą kuriame įrašytos melagingos žinios, kad UAB „C.“ parengė ortopedijos techninių priemonių technologinę normatyvinę dokumentaciją ortopedinei avalynei 1-13b, 1-13a, 1-13, 1-136, 1-36a, 1-29a, 1-37d, 1-36d, 1-29a, 1-38, šį dokumentą pateikus Centrui, 2006 m. sausio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasinaudojus neužpildytu A4 formato baltu popieriaus lapu, ant kurio pasirašė N. T., kuri dėl tos veikos nėra kalta, suklastojus tikrą dokumentą darbų priėmimo – perdavimo aktą, kuriame įrašytos melagingos žinios, kad UAB „C.“ parengė ortopedijos techninių priemonių technologinę normatyvinę dokumentaciją gydomiesiems avalynės įdėklams 1-8, 1-20, PL-15, šį dokumentą pateikus Centrui; 2005 m. rugsėjo mėn. 16 d. suklastojo tikrą dokumentą – paslaugų teikimo sutartį Nr. 2005/09, kurioje įrašė melagingas žinias, kad vykdytojas UAB „C.“ tariamai įsipareigoja parengti ortopedijos techninių priemonių technologinę – normatyvinę dokumentaciją pagal užsakovo užduotį, o užsakovas – Centras įsipareigoja už tariamai sutarties vykdytojo parengtą dokumentaciją laiku apmokėti 33 984 Lt, šį dokumentą patvirtino savo parašu, po to, jam pateikus Centrui, patvirtino savo parašu V. S.; dėl suklastotų dokumentų pateikimo Centrui iš atsiskaitomosios sąskaitos į UAB „C.“ atsiskaitomąją sąskaitą 2006 m. kovo 16 d. pervedus 33 984 Lt, taip UAB „C.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą Centro turtą – 33 984 Lt, t. y. jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija);

be to, būdamas UAB „C.“ direktoriumi, nuo 2005 m. rugsėjo 2 d. iki 2005 m. spalio 21 d., Centre ir kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, veikdamas organizuota grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninės filialo (duomenys neskelbtini) centro direktore V. S., jai parengus planą, apgaule įgyti Centro turtą, paskirsčius vaidmenis, kad ji, t. y. V. S., suorganizuos fiktyvų paslaugos, kuri pavadinta „2005/2006 metų laikotarpiu sekti ir tvarkyti pranešimus/notifikavimo dokumentus, kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos klausimais pagal sertifikuotas užsakovo veiklos sritis, vadovaudamasis veikiančiais ISO standartais ir naujausiomis jų versijomis (leidimais) ir/arba pagal priežiūros auditų pateiktas pastebėjimų ataskaitas“ pirkimo konkursą bei apmokėjimą už ją, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo parengs fiktyvų komercinį pasiūlymą bei jis – V. N. – darbų atlikimo sutartį apie tariamų darbų atlikimą, su V. S. suklastojo bei panaudojo tikrus dokumentus ir apgaule UAB „C.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą Centro turtą – 54 044 Lt, taip padarė Centrui didelę žalą, o būtent: UAB „C.“ nesuteikus jokios paslaugos, jis 2005 m. rugsėjo 2 d. suklastojo tikrą dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą už atliktas paslaugas serija CEF Nr. 0001, kurioje įrašė melagingas žinias, kad atlikti darbai pagal sutartį Nr. 2005/09, pasirašytą 2005 m. rugsėjo 2 d. – suma apmokėjimui – 27 022 Lt, šį suklastotą dokumentą patvirtino savo parašu ir pateikė Centrui; 2005 m. spalio 17 d. suklastojo tikrą dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą už atliktas paslaugas serija CEF Nr. 0007, kurioje įrašytos melagingos žinios, kad atlikti darbai pagal sutartį Nr. 2005/09, pasirašytą 2005 m. rugsėjo 17 d. – suma apmokėjimui yra 27 022 Lt, šį suklastotą dokumentą patvirtino savo parašu ir pateikė Centrui; 2005 m. rugsėjo mėn. 2 d. suklastojo tikrą dokumentą – paslaugų teikimo sutartį Nr. 2005/09, kurioje įrašė žinomai melagingas žinias, kad vykdytojas UAB „C.“ tariamai įsipareigoja 2005/2006 m. laikotarpiu sekti ir tvarkyti pranešimus/notifikavimo dokumentus, kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos klausimais pagal sertifikuotas užsakovo veiklos sritis, vadovaudamasis veikiančiais ISO standartais ir naujausiomis jų versijomis (leidimais) ir/arba pagal priežiūros auditų pateiktas pastebėjimų ataskaitas, o užsakovas Centras įsipareigoja už tariamai sutarties vykdytojo suteiktą paslaugą laiku apmokėti 54 044 Lt, šį suklastotą dokumentą patvirtino savo parašu ir pateikė Centrui, po to šį dokumentą patvirtino savo parašu V. S.; dėl suklastotų dokumentų pateikimo Centrui iš savo atsiskaitomosios sąskaitos į UAB „C.“ atsiskaitomąją sąskaitą 2005 m. rugsėjo 22 d. pervedus 27 022 Lt, 2005 m. spalio 21 d. – 27 022 Lt, taip UAB „C.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą Centro turtą – 54 044 Lt, t. y. jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija).

Dėl šių kaltinimų V. N. išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad:

nuo 2003 m. (ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos datos) iki 2004 m. rugpjūčio 26 d., A. K. PĮ „A.“, esančios (duomenys neskelbtini), ir Centro patalpose, veikdamas organizuota grupe su viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninės filialo (duomenys neskelbtini) centro direktore V. S., kuri parengė ir vykdė planą apgaule įgyti Centro turtą, paskirstė vaidmenis, kad ji suorganizuos fiktyvų ir Centro veiklai nereikalingo turto – normatyvinės dokumentacijos pirkimo konkursą, normatyvinės dokumentacijos parengimą bei apmokėjimą už ją, o jis – A. K., parengs fiktyvų komercinį pasiūlymą bei dokumentus apie tariamų darbų atlikimą, su V. S. suklastojo bei panaudojo suklastotus tikrus dokumentus, apgaule A. K. naudai įgijo didelės vertės svetimą Centro turtą – 59 980 Lt, taip padarė Centrui didelės žalos, o būtent: A. K. PĮ „A.“ neparuošus ortopedijos techninių priemonių technologinės – normatyvinės dokumentacijos, V. S. 2005 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Centro darbuotojai D. P., kuri dėl tos veikos nėra kalta, nurodžius kopijavimo aparatu atšviesti (duomenys neskelbtini) universiteto studentų R. R., D. M. ir S. J. darbus, suruošti segtuvus ir sunumeruoti dokumentus, Centro technologui A. A., kuris dėl tos veikos nėra kaltas, parengti Centre gaminamų gaminių technologines eiles be savo ir komisijos parašų, pavardžių, Centro medžiagų normuotojai I. M., kuri dėl tos veikos nėra kalta, atspausdinti medžiagų sąnaudų normas be parašų, bei suorganizavo apmokėjimą A. K. už tariamai suteiktas paslaugas; A. K., 2003 m. kovo 10 d. suklastojo tikrą dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą serija LBA Nr. 7921258, kurioje įrašė melagingas žinias, kad atlikta darbų – parengta ortopedinio gaminio kombinezono K1, kurio kodai 2-280, 2-280a, 2-280b technologinė ir normatyvinė dokumentacija, kurių vertė 12 980 Lt, šį dokumentą patvirtino savo parašu, po to pateikė Centrui, 2003 m. sausio 16 d. suklastojo tikrą dokumentą – darbų atlikimo aktą prie 2003 m. sausio 10 d. sutarties Nr. 2003/01/1, kurioje įrašė melagingas žinias, kad A. K. PĮ „A.“, atstovaujama vadovo A. K., tariamai atliktus darbus tariamai pateikė Centrui, šį dokumentą patvirtino savo parašu ir pateikė Centrui, 2004 m. sausio 16 d. suklastojo tikrą dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą serija LBA Nr. 7921300, kurioje įrašė melagingas žinias, kad atlikti darbai – paruošta ortopedinio gaminio vaikščiojamojo aparato 1-40, kurio kodai 1-67, 1-67a, 1-67b normatyvinė dokumentacija pagal 2003 m. sausio 10 d. sutartį Nr. 2003/01/1 ir 2004 m. sausio 16 d. darbų atlikimo aktą, – kurių vertė 10 000 Lt, šį dokumentą patvirtino savo parašu ir pateikė Centrui, 2004 m. kovo 10 d. suklastojo tikrą dokumentą darbų atlikimo aktą prie 2003 m. sausio 10 d. sutarties Nr. 2003/01/1, kurioje įrašė melagingas žinias, kad A. K. PĮ „A.“, atstovaujama vadovo A. K., tariamai atliktus darbus – ortopedinio gaminio kombinezono K1, kurio kodai 2-280, 2-280a, 2-280b normatyvinę dokumentaciją tariamai pateikė Centrui, šį dokumentą patvirtino savo parašu ir pateikė Centrui, 2004 m. rugpjūčio 26 d. suklastojo tikrą dokumentą darbų atlikimo aktą prie 2003 m. sausio 10 d. sutarties Nr. 2003/01/1, kuriame įrašė melagingas žinias, kad A. K. PĮ „A.“, atstovaujama vadovo A. K., tariamai atliktus darbus – pėdos čiurnos protezo 1-42, 1-42LŠ, blauzdos protezo KP2-6,1-27, 1-27 mok., šlaunies protezo 1-28, kojų įtvarinių sistemų 1-12, 1-3, 1-32, 1-32a, 1-32b, 1-34, 1-3a, 1-3b, 1-3c, 1-44, 2-111, 2-218, 2-33, 2-34, 2-44, 1-19, 2-40 normatyvinę dokumentaciją tariamai pateikė Centrui, šį dokumentą patvirtino savo parašu ir pateikė Centrui, 2004 m. rugpjūčio 26 d. suklastojo tikrą dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą serija LEC 0126944, kurioje įrašė melagingas žinias, kad atlikta darbų – paruošta technologinė normatyvinė dokumentacija – pagal 2003 m. sausio 10 d. sutartį Nr. 2003/01/1 ir 2004 m. rugpjūčio 26 d. darbų atlikimo aktą, kurių vertė 37 000 Lt, šį dokumentą patvirtino savo parašu ir pateikė Centrui, 2003 m. sausio 10 d. suklastojo tikrą dokumentą – paslaugų teikimo sutartį Nr.2003/01/1, kurioje įrašė žinomai melagingas žinias, kad jis kaip vykdytojas tariamai įsipareigoja parengti ortopedinių gaminių technologinę normatyvinę dokumentaciją pagal užsakovo užduotį, o užsakovas – Centras įsipareigoja tariamai sutarties vykdytojo parengtą dokumentaciją priimti ir už ją sumokėti sutartyje nurodytais terminais 59 980 Lt, šios sutarties priedą, šį dokumentą patvirtino savo parašu ir pateikė Centrui, po to, savo parašu šiuos dokumentus patvirtino V. S.; dėl suklastotų dokumentų pateikimo Centrui iš atsiskaitomosios sąskaitos į A. K. PĮ „A.“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedus 2003 m. sausio 28 d. – 2200 Lt, 2003 m. kovo 14 d. – 8800Lt, 2003 m. balandžio 25 d. – 1980 Lt, 2003 m. birželio 11 d. – 4000 Lt, 2003 m. rugpjūčio 27 d. – 6000 Lt, 2004 m. liepos 20 d. – 37 000 Lt, A. K. įgijo svetimą Centro turtą – 59 980 Lt, t. y. jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija);

be to, nuo 2004 m. (ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos dienos) iki 2004 m. gruodžio 29 d., A. K. PĮ „A.“ ir Centro patalpose, veikdamas organizuota grupe su viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninės filialo (duomenys neskelbtini) centro direktore V. S., kuri parengė ir vykdė planą apgaule įgyti Centro turtą, paskirstė vaidmenis, kad ji suorganizuos fiktyvų ir Centro veiklai nereikalingo turto – normatyvinės dokumentacijos pirkimo konkursą, normatyvinės dokumentacijos parengimą bei apmokėjimą už ją, o jis – A. K., parengs fiktyvų komercinį pasiūlymą bei dokumentus apie tariamų darbų atlikimą, su V. S. suklastojo bei panaudojo suklastotus tikrus dokumentus, apgaule A. K. naudai įgijo didelės vertės svetimą Centro turtą – 55 500 Lt, taip padarė Centrui didelės žalos, o būtent: A. K. PĮ „A.“, neparuošus ortopedijos techninių priemonių technologinės – normatyvinės dokumentacijos, V. S. 2005 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Centro darbuotojai D. P., kuri dėl tos veikos nėra kalta, nurodžius kopijavimo aparatu atšviesti (duomenys neskelbtini) universiteto studentų R. R., D. M. ir S. J. darbus, suruošti segtuvus ir sunumeruoti dokumentus, Centro technologui A. A., kuris dėl tos veikos nėra kaltas, parengti Centre gaminamų gaminių technologines eiles be savo ir komisijos parašų, pavardžių, Centro medžiagų normuotojai I. M., kuri dėl tos veikos nėra kalta, atspausdinti medžiagų sąnaudų normas be parašų, bei suorganizavus apmokėjimą A. K. už tariamai suteiktas paslaugas; 2004 m. spalio 22 d. jis suklastojo tikrą dokumentą – darbų atlikimo aktą prie 2004 m. rugsėjo 14 d. sutarties Nr. 2004/09, kurioje įrašė melagingas žinias, kad A. K. PĮ „A.“, atstovaujama vadovo A. K., tariamai atliktus darbus – modulinio šlaunies protezo su hidrauliniu kelio sąnariu 1-28h, protezo po šlaunies sąnario egartikuliacijos 1-28p, pirminio šlaunies protezo 1-28 mok. technologinę normatyvinę dokumentaciją tariamai pateikė Centrui, šį dokumentą patvirtino savo parašu ir pateikė Centrui, 2004 m. spalio 22 d. suklastojo tikrą dokumentą PVM sąskaitą faktūrą serija LEC 0126953, kurioje įrašė melagingas žinias, kad atlikti darbai – paruošta technologinė normatyvinė dokumentacija – pagal 2004 m. rugsėjo mėn. 14 d. sutartį Nr. 2004/09 ir 2004 m. spalio mėn. 22 d. darbų atlikimo aktą, kurių vertė 25 500 Lt, šį dokumentą patvirtino savo parašu ir pateikė Centrui, 2004 m. lapkričio 29 d. suklastojo tikrą dokumentą darbų atlikimo aktą prie 2004 m. rugsėjo 14 d. sutarties Nr. 2004/09, kurioje įrašė melagingas žinias, kad A. K. PĮ „A.“, atstovaujama vadovo A. K., tariamai atliktus darbus – blauzdos protezo su silikonine įvore SL-27, žastikaulio protezo 1-54, 1-54a. technologinę normatyvinę dokumentaciją tariamai pateikė Centrui, šį dokumentą patvirtino savo parašu ir pateikė Centrui, 2004 m. lapkričio 29 d. suklastojo tikrą dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą serija LEC 0126961, kurioje įrašytos melagingos žinios, kad atlikti darbai – paruošta technologinė normatyvinė dokumentacija – pagal 2004 m. rugsėjo 14 d. sutartį Nr. 2004/09 ir 2004 m. lapkričio 29 d. darbų atlikimo aktą, kurių vertė 21 000 Lt, šį dokumentą patvirtino savo parašu ir pateikė Centrui, 2004 m. gruodžio 29 d. suklastojo tikrą dokumentą – darbų atlikimo aktą prie 2004 m. rugsėjo 14 d. sutarties Nr. 2004/09, kurioje įrašė melagingas žinias, kad A. K. PĮ „A.“, atstovaujama vadovo A. K., tariamai atliktus darbus – dilbio protezo Rpl -2, 1-53 technologinę normatyvinę dokumentaciją tariamai pateikė Centrui, šį dokumentą patvirtino savo parašu ir pateikė Centrui, 2004 m. gruodžio 29 d. suklastojo tikrą dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą serija LEC 0126964, kurioje įrašė melagingas žinias, kad atlikti darbai – paruošta technologinė normatyvinė dokumentacija – pagal 2004 m. rugsėjo 14 d. sutartį Nr. 2004/09 ir 2004 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo aktą, kurių vertė 9000 Lt, šį dokumentą patvirtino savo parašu ir pateikė Centrui; 2004 m. rugsėjo 14 d. jis suklastojo tikrą dokumentą – paslaugų teikimo sutartį Nr. 2004/09, kurioje įrašė žinomai melagingas žinias, kad, vykdytojas tariamai įsipareigoja parengti ortopedinių gaminių technologinę normatyvinę dokumentaciją pagal užsakovo užduotį, o užsakovas įsipareigoja tariamai sutarties vykdytojo parengtą dokumentaciją priimti ir už ją sumokėti sutartyje nurodytais terminais 55 500 Lt, šios sutarties priedą, šį dokumentą patvirtino savo parašu ir pateikė Centrui, po to šiuos dokumentus savo parašu patvirtino V. S.; dėl suklastotų dokumentų pateikimo Centrui iš atsiskaitomosios sąskaitos į A. K. PĮ „A.“ atsiskaitomąją sąskaitą 2004 m. rugsėjo 17 d. pervedus 55 500 Lt, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą Centro turtą – 55 500 Lt, t. y. jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija);

be to, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent: būdamas A. K. PĮ „A.“ savininkas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 24 straipsnį bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą į ją įtraukdamas suklastotus dokumentus pagal neįvykusiais ūkines operacijas: pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, į bendrovės apskaitą įtraukė A. K. PĮ „A.“ vardu surašytas šešias PVM sąskaitas faktūras ir šešis darbų atlikimo aktus, kuriais įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos – 2003 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LBA Nr. 7921258 bei atliktų darbų aktą dėl kombinezono K1 technologinės ir normatyvinės dokumentacijos paruošimo Centrui už 12 980 Lt (1980 Lt PVM); 2004 m. sausio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LBA Nr. 7921300 bei atliktų darbų aktą dėl vaikščiojimo aparato technologinės ir normatyvinės dokumentacijos paruošimo darbų Centrui už 10 000 Lt (1525 Lt PVM); 2004 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 0126944 bei atliktų darbų aktą dėl technologinės ir normatyvinės dokumentacijos paruošimo darbų Centrui už 37 000 Lt (5644 Lt PVM); 2004 m. spalio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 0126953 bei atliktų darbų aktą dėl technologinės ir normatyvinės dokumentacijos paruošimo darbų Centrui už 25 500 Lt (3890 Lt PVM); 2004 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 0126961 bei atliktų darbų aktą dėl technologinės ir normatyvinės dokumentacijos paruošimo darbų Centrui už 21 000 Lt (3203 Lt PVM); 2004 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 0126964 bei atliktų darbų aktą dėl technologinės ir normatyvinės dokumentacijos paruošimo darbų Centrui už 9000 Lt (1373 Lt PVM); dėl tokių A. K. veiksmų buvo negalima iš dalies nustatyti A. K. PĮ „A.“ veiklos, turto bei įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2003 iki 2004 m., t. y. jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Dėl šių kaltinimų A. K. išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. P. buvo kaltinamas tuo, kad, dirbdamas pagal individualios veiklos pažymą Nr. (14.35)-R18-3888, veikdamas organizuota grupe su Centro direktore V. S., nuo 2006 m. (ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto mėnesio ir dienos) iki 2007 m. sausio 22 d., V. S. Centre parengus planą apgaule įgyti Centro turtą, paskirsčius vaidmenis, kad ji suorganizuos fiktyvų normatyvinės dokumentacijos pirkimo konkursą, normatyvinės dokumentacijos parengimą bei apmokėjimą už ją, o jis parengs fiktyvų komercinį pasiūlymą bei dokumentus apie tariamų darbų atlikimą, su V. S. suklastojo bei panaudojo tikrus dokumentus ir apgaule M. P. naudai įgijo didelės vertės svetimą Centro turtą – 66 300 Lt, taip padarydamas šiai įstaigai didelės žalos, o būtent: jam neparengus jokios normatyvinės dokumentacijos, V. S. 2006 m. gruodžio 19 d. Centro darbuotojai E. J. (B.), kuri dėl tos veikos nėra kalta, pasiūlius už 1800 Lt parengti ortopedijos techninių priemonių technologinį aprašymą ir šiai su tuo sutikus, šiuos darbus nurodžius atlikti per septynias dienas, po to, E. J. (B.) šiuos darbus atliko 2007 m. vasario mėn. ir perdavė V. S. elektroninėje laikmenoje; 2006 m. spalio mėn. 31 d. (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą paslaugų teikimo sutartį Nr. IP2006/10/31-01/40, į ją įrašydamas žinomai melagingas žinias, kad jis įsipareigoja parengti projektinę dokumentaciją 39 vnt. Ortopedijos technikos gaminių, o užsakovas Centras įsipareigoja už sutarties vykdytojo parengtą dokumentaciją laiku apmokėti 66 300 Lt, šį dokumentą kartu su V. S. patvirtino savo parašais bei pateikė Centrui; 2006 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – sąskaitą faktūrą už atliktas paslaugas serija M. Nr. 003, į ją įrašydamas žinomai melagingas žinias, kad atliktos paslaugos pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. IP2006/10/31-01 už projektinę dokumentaciją – suma apmokėjimui yra 9900 Lt, šį dokumentą patvirtino savo parašu bei pateikė Centrui; 2006 m. gruodžio mėn. 21 d. (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – paslaugų priėmimo–perdavimo aktą prie paslaugų teikimo sutarties Nr. IP2006/10/31-01, priedą prie šio akto, į ją įrašydama žinomai melagingas žinias, kad jis tariamai atliktus darbus – 22 vnt. projektinės dokumentacijos Ortopedijos technikos gaminių tariamai perduoda direktorei V. S., šį dokumentą kartu su V. S. patvirtino savo parašu bei pateikė Centrui; 2006 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – sąskaitą faktūrą už atliktas paslaugas serija M. Nr. 004, į ją įrašydamas žinomai melagingas žinias, kad atliktos paslaugos pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. IP2006/10/31-01 už projektinę dokumentaciją – suma apmokėjimui yra 37 400 litų, šį dokumentą patvirtino savo parašu bei pateikė Centrui; 2007 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – sąskaitą faktūrą už atliktas paslaugas serija M. Nr. 005, į ją įrašydama žinomai melagingas žinias, kad atliktos paslaugos pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. IP2006/10/31-01 už projektinę dokumentaciją – suma apmokėjimui yra 19 000 Lt, šį dokumentą patvirtino savo parašu bei pateikė Centrui; 2007 m. sausio mėn. 22 d. (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – paslaugų priėmimo–perdavimo aktą prie paslaugų teikimo sutarties Nr. IP2006/10/31-01, ir šio akto priedą, į juos įrašė žinomai melagingas žinias, kad jis tariamai atliktus darbus – 17 vnt. projektinės dokumentacijos Ortopedijos technikos gaminių – tariamai perduoda direktorei V. S., šį dokumentą kartu su V. S. patvirtino savo parašu bei pateikė Centrui; dėl suklastotų dokumentų pateikimo Centrui iš Centro atsiskaitomosios sąskaitos į jo atsiskaitomąją sąskaitą pervedus: 2006 m. gruodžio 12 d. – 9900 Lt, 2006 m. gruodžio 21 d. – 37 400 Lt, 2007 m. sausio 22 d. – 19 000 Lt, taip jis savo naudai įgijo didelės vertės svetimą Centro turtą – 66 300 Lt, t. y. jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija).

Dėl šių kaltinimų M. P. išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kasaciniu skundu nuteistosios V. S. gynėjas advokatas Laurynas Pakštaitis prašo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 26 d. nuosprendį panaikinti ir V. S. išteisinti, bylą nutraukti arba perduoti ją iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, padaryti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, sąlygoja nuosprendžio nepagrįstumą ir neteisėtumą, kad teismas nesivadovavo įrodymų vertinimo taisyklėmis, nustatytomis BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nuosprendį priėmė pažeisdamas BPK 305, 331 straipsnių reikalavimus, nes liudytojai, kurių parodymai buvo esminiai patraukiant V. S. baudžiamojon atsakomybėn, neapklausti, gynybai nebuvo sudarytos galimybės jiems užduoti klausimus, neišspręstas klausimas dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų, kuriais nepridėti prie bylos reikšmingi įrodymai, neatsakyta į visus apeliacinių skundų motyvus, be to, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva išėjo už apeliacinio skundo ribų pakeisdamas kaltinimo dalį dėl kelių inkriminuotų nusikalstamų veikų. Kasaciniame skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismų atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų nuteistosios veikos kvalifikavimui, išnagrinėjimu, o tai reiškia BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimą. Taip pat buvo pažeisti BPK 305, 331 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai, susiję su nuosprendžių surašymu. Apeliacinės instancijos teismas neištyrė apeliacinio skundo motyvų tiek, kiek buvo prašoma skunde, tai laikytina BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimu. Be to, neteisingai pritaikyti BPK 109, 117 straipsniai, reguliuojantys civilinio ieškinio klausimus baudžiamojoje byloje. Tokie pažeidimai, kaip teigia kasatorius, yra esminiai, nes jie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Nuteistosios apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad teismas iškraipė liudytojos L. S. parodymus rašydamas ne tokias datas, kaip nurodė ši liudytoja, niekaip neįvertino aplinkybės, jog ji teisiamojo posėdžio metu nurodė priešingas aplinkybes, nei buvo aiškinusi ikiteisminio tyrimo metu. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir su nuteistosios apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų segtuvo, pacientų ambulatorinių kortelių išrašų su nuorodomis į pacientams taikytas kineziterapijos procedūras. Šie dokumentai, esantys byloje, liko neįvertinti, neištirti, neperskaityti, dėl jų visiškai nepasisakyta skundžiamame nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, tačiau nurodytų dokumentų neįvertinimas laikytinas BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimu, t. y. esminiu proceso pažeidimu. Apeliaciniame nuteistosios gynėjo skunde buvo nurodyta, kad, spręsdamas klausimą dėl didelės žalos padarymo, teismas nuosprendyje nurodė, jog „įvertinus tai, kad viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninė ir jos filialas (duomenys neskelbtini) centras teikė viešąsias paslaugas atstatant sergančių vaikų sveikatą ir už nepagrįstai išmokėtas L. U. išmokas galėjo įsigyti reabilitacijos ar gydymo priemonių, pagerinti centro veiklą, daro išvadą, kad iššvaistyta suma yra didelė turinė žala“. Apeliaciniame skunde buvo pažymima, kad tokios išvados padaryti negalima, nes lėšos buvo išmokėtos iš darbo užmokesčio fondo ir jos objektyviai negalėjo būti panaudotos kitiems tikslams. BK 190 straipsnis, kuriuo rėmėsi teismas spręsdamas klausimą dėl didelės turtinės žalos, numatė didelę žalą, kai jos suma viršija 250 MGL (32 500 Lt). Ir, nors jokiame epizode tokią sumą viršijanti žala nepadaryta, teismas visas išmokėtų atlyginimų sumas apibendrino ir konstatavo, kad buvo padaryta didelė turtinė žala. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl šio esminio motyvo, jį atmetė kaip visiškai nepagrįstą ir deklaratyvų, o tai apriboja nuteistosios teises ir varžo jos teisinę padėtį, juolab kad nuteistoji dėl šio skundo pateikė motyvuotą atsiliepimą su priedais, nurodydama visas jo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistoji V. S. nesutiko su nuosprendžiu ir jo motyvais dėl to, kad L. U., T. G. ir V. A. nedirbo Centre. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas jos argumentus, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių. Nuosprendį galima pagrįsti tik tais įrodymais, kurie ištirti nagrinėjimo teisme metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis), išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šioje byloje teisiamajame posėdyje T. G. ir J. V. A. nebuvo apklausti, tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, šių asmenų parodymais negalima buvo grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. J. V. A. veiksmų teisinis vertinimas atliktas atsietai nuo V. S. veiksmų, nors pagal kaltinimo turinį J. V. A. veiksmai buvo glaudžiai susiję su V. S. veiksmais, nes vieno asmens veikimas nebuvo įmanomas be kito asmens sąmoningų veiksmų, todėl tariamas abiejų asmenų nusikalstamas veikimas turėjo būti siejamas ir bendros tyčios. Šių aplinkybių neišsiaiškinimas teisiamajame posėdyje bei rėmimasis vien J. V. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, reiškia BPK 305 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teisme buvo remiamasi T. G. parodymais (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 39, 70 psl.), nors šis asmuo, tariamai veikęs kartu su V. S., nesurinkus pakankamai įrodymų baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktas, tyrimas dėl jo nutrauktas (T. 11, b. l. 26-30). Teismas nesiėmė priemonių nurodytų liudytojų apklausti, nors tam nebuvo kliūčių. Esminis proceso pažeidimas buvo nurodytas nuteistosios gynėjo advokato J. G. apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neįvertino. Kasatorius pažymi, kad galimybė ir teisė užduoti liudytojams klausimus yra fundamentali, susijusi su rungtyniškumu, sąžiningu (teisingu) procesu, jos niekuo pakeisti negalima. Tokią teisę garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punktas, BPK 44 straipsnio 7 dalis. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje kaip vienas iš sąžiningo proceso užtikrinimo elementų yra pabrėžiamas šalių lygybės klausimas: abi šalys procese turi turėti vienodas galimybes teikti įrodymus, išreikšti nuomonę dėl tiriamų įrodymų, uždavinėti klausimus, būti informuoti apie byloje surinktą informaciją, pasisakyti. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte numatyta, kad kaltinamasis turi teisę pats apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę reikalauti, kad tie liudytojai būtų apklausti; iš tokios kaltinamojo teisės kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad kaltinimui užtikrinti reikalingus parodymus duodantis asmuo būtų iškviestas į teismo posėdį. BPK 7 straipsnio ir 44 straipsnio 7 dalies pažeidimus, kai teisme neapklausiami liudytojai, o apsiribojama jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2007, 2K-102/2009). Jei liudytojo parodymai liko nepatikrinti, jais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio, nes tai yra BPK 301 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

Be to, kasatorius teigia, kad buvo pažeisti baudžiamojo proceso principai greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis), nes: ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas truko nuo 2007 m. kovo 21 d. iki 2015 m. vasario 26 d., t. y. nepateisinamai ilgai, beveik aštuonerius metus. Todėl, kaip teigia kasatorius, dauguma asmenų išteisinti jiems nepadarius inkriminuotų nusikalstamų veikų. Ši aplinkybė skundžiamame nuosprendyje neįvertinta, išskyrus tai, kiek pasisakyta dėl bausmės skyrimo nuteistajai. Manytina, kad toks ilgas asmens baudžiamasis persekiojimas turi būti įvertintas kasacinio teismo palankia nuteistajai linkme. Be to, priimant skundžiamą nuosprendį liko neįvertinti įrodymai, kurie buvo nurodyti baudžiamojoje byloje. Baudžiamojoje byloje esantis Utenos policijos komisariato viršininko pavaduotojo pasirašytas tyrėjo P. K. raštas „Dėl papildomos medžiagos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 89-1-0176-07 pateikimo“ (T. 3, b. l. 4) rodo, kad atlikti tyrimui Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui pateikti Centro dokumentai – „medžiaga iš 90 lapų“. Kokie tai dokumentai, kur jie dingo ikiteisminio tyrimo metu ir kodėl nepateikti teismui, liko nežinoma, teismai neatsakė į V. S. argumentus dėl jų suradimo ir įvertinimo priimant nuosprendį. Kasatorius teigia, kad tai ne tie patys dokumentai, kurie buvo ištirti Lietuvos teismo ekspertizės centre (T. 3, b. l. 10-16). Šios aplinkybės teismai neįvertino, nors nuteistoji šią aplinkybę buvo nurodžiusi ir pirmosios instancijos teisme, ir apeliaciniame skunde, ir atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą. Taip pat liko neištirti ir niekaip teismo teisiškai neįvertinti kiti reikšmingi bylai įrodymai – kratos metu nukopijuoti į USB laikmeną kompiuterio failai (T. 14, b.l. 104, 107-111, 112), jų likimas įrodinėjimo dalyko požiūriu liko neaiškus, neaptartas, jie galbūt dingo. Dėl to, pasak kasatoriaus, baudžiamasis procesas buvo neišsamus bei pažeidžiantis nuteistosios teisę į sąžiningą procesą. Kasatorius nurodo, kad byloje, renkant nuteistosios kaltumą patvirtinančius įrodymus, buvo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai, prokurorui sudarant galimybes proceso metu atlikti reikšmingus įrodymų rinkimo veiksmus pašaliniams asmenims, kurie pasitelkti centro darbuotojos B. T.. Tokiu būdu liudytojas, kaip informacijos šaltinis, dirbtinai panaudotas kaip specialių žinių turintis asmuo, o tai teisingame, sąžiningame procese, kasatoriaus nuomone, tai yra nesąžininga ir netoleruotina. Tariamai specialių žinių reikalaujančių paaiškinimų pateikimas (BPK 89 straipsnio 1 dalis) (kurios per se nėra specialios žinios, o tik žinios apie faktines aplinkybes, kurias asmuo sužinojo dėl savo darbo toje įstaigoje) ir tokie paaiškinimai, juos įtvirtinantys dokumentai laikytini neleistinais įrodymais baudžiamajame procese. Toks įrodinėjimo būdas neatitinka ir teismų praktikoje formuojamos nuostatos apie specialiųjų žinių panaudojimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2005). Šio trūkumo nepašalino apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, esą tokie duomenys nebuvo pagrindinis įrodymas sprendžiant V. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą.

Taip pat kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas galbūt išėjo už savo kompetencijos ribų, nes suformulavo naują kaltinimą dėl vienos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas du kartus išdėstė tą patį kaltinimą V. S. dėl I. S. įdarbinimo, tačiau nenurodė kaltinimo dėl J. J. K. įdarbinimo, nusprendė, kad nėra pagrindo tvirtinti, kad to paties epizodo įrašymas du kartus, praleidžiant įrašyti kaltinimą dėl kito asmens, užkerta kelia suprasti bei suvokti kaltinimą. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas BPK 328 straipsnio 3 punktą, pakeitė skundžiamo nuosprendžio nustatomąją dalį, t. y. suformulavo buvusio kaltinimo epizodą (post factum pakeitė teisinį įvertinimą ne dėl išvados, o dėl turinio). Kasatoriaus nuomone, toks teismo veiksmas išėjo už BPK 328 straipsnio 3 punkto veikimo ribų, kuris nustato apeliacinio teismo galimybę įvertinti teismo išvadas.

Be to, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai atmesti argumentai dėl įtariamųjų ir jų gynėjų pokalbių slaptumo pažeidimo, netinkamai išspręstas klausimas dėl gynybos teisių procese pažeidimo, informacijos, gautos iš saugomos advokato ir jo kliento paslapties, panaudojimo, nes advokatė J. U. buvo J. V. A. atstovė dėl jo atleidimo iš darbo, o tai tiesiogiai susiję su baudžiamąja byla, prie šios bylos pridėtos advokatės sutartys su klientais, tai sudaro advokato veiklos paslaptį, todėl ši advokatė turėjo būti vertinama kaip susijusi su J. V. A. gynyba baudžiamojoje byloje (vertinant turiningai).

Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė ir materialiosios teisės normas, nes netinkamai aiškino didėlės žalos požymį. Skundžiamame nuosprendyje skirtingose nusikaltimų sudėtyse – BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 1, 2 dalyse – didelės žalos klausimus teismas traktavo nevienodai, nesistemiškai. Dėl V. S. veiksmų perkvalifikavimo iš BK 300 straipsnio 3 dalies į 1 dalį apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad V. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti, nes, nors neginčijamai nustatyta, kad V. S. klastojo dokumentus, „tačiau byloje esantys duomenys neleidžia tvirtinti, kad tokiais jos veiksmais buvo padaryta didelė žala. [...] padaryta žala negali būti laikoma nei didele turtine, nei didele neturtine. Pagal BK 190 str. turtas yra dideles vertės kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šiuo atveju V. S. veiksmais padaryta žala tokios sumos nesiekia. [...] padariniai, sukelti V. S. fiktyviai įdarbinus tris asmenis bei sudarius fiktyvią darbo sutartį dėl papildomo jos pačios darbo, šiuo atveju nebuvo tiek reikšmingi ir aktualūs, jog dėl to būtų itin stipriai nukentėjęs Centro vardas. Priešingai [...] Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, jog centras buvo uždarytas būtent dėl šių fiktyviai dirbusių asmenų“. Tuo tarpu sprendžiant dėl BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo, teismas mano, kad didelė žala buvo padaryta. Nors teismo nurodyta 250 MGL vertės riba nė vienu piktnaudžiavimo atveju (išmokėjus algą L. U., J. V. A., T. G., V. S.) viršyta nebuvo, laikoma, kad padaryta didelė turtinė žala ir yra pakankama nuteisiant V. S. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (dėl bendros tyčios pasisavinti, užvaldyti, iššvaistyti tokio dydžio lėšas teismo nepasisakyta). Be to, pasisakant dėl didelės turtinės žalos, neteisingai interpretuojamos lėšos, skirtos įstaigai, ir galimybė jas panaudoti ne pagal įstaigos biudžeto tikslinę paskirtį. Aiškinant didelės žalos požymį neskirtas deramas dėmesys konkrečiai situacijai, ir įstaigos padalinio statusui, kuriam nuteistoji vadovavo. Lėšos, panaudotos darbo užmokesčiams (kurių dauguma buvo simboliniai), nebuvo tiesiogiai valstybės lėšos, biudžeto lėšos, biudžeto asignavimai valstybės institucijai. Šios lėšos buvo iš paties įstaigos padalinio veiklos gautos lėšos ir sveikatos draudimo fondo lėšos, paskirtos institucijai – ir per šią – jos padaliniui. Lėšų panaudojimo klausimas didele dalimi priklausė ne tik viešosios įstaigos padalinio vadovo nuožiūrai, tačiau ir pačios viešosios įstaigos vadovo nuožiūrai (lėšų poreikis ir padalinio biudžetas buvo formuojami pagal padalinio poreikius ir dirbančius darbuotojus) – šios aplinkybės byloje nenustatytos, neįrodinėtos, teismai apsiribojo šabloniniu „didelės žalos valstybei“ požymio deklaravimu, tačiau tai laikytina neįrodyta. Todėl toks, koks nustatytas nuosprendžiu lėšų panaudojimas, nepadarė didelės žalos nei įstaigai, nei jos padaliniui, nei sukėlė pavojų visuomenei. Kasatoriaus nuomone, viešosios įstaigos lėšų panaudojimo tikslingumo klausimas „neturi būti baudžiamosios teisenos aiškinimosi dalykas, o turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis, taip pat drausminėmis priemonėmis“. Didelės žalos klausimas nuosprendžiuose aiškinamas neteisingai ir dėl to, kad žala laikoma tai, jog iš valstybės lėšų buvo išmokėtos darbo užmokesčio sumos nedirbusiems asmenims. Iš šių lėšų sumokėti ir mokesčiai valstybei, socialinio draudimo fondui. Be to, sprendžiant padarytos žalos klausimą, apeliacinės instancijos teismas jį siejo su V. S. specialaus subjekto statusu, nurodydamas, kad ji buvo „centro, teikiančio viešąsias paslaugas direktore. <...> teikiamos viešosios paslaugos buvo išties reikšmingos visuomenei (sveikatos priežiūros paslaugų teikimas), galima daryti neabejotiną išvadą, kad šiuo laikotarpiu V. S. dėl savo užimamų pareigų buvo valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu“. Kasatoriaus nuomone, tokia pozicija neteisinga, nes supainioti didelės žalos ir specialaus subjekto požymiai, pirmasis požymis įrodinėjamas pasitelkiant antrąjį, nors tai netikslu ir neteisinga, specialus subjekto klausimas nagrinėjamoje byloje neginčytinai nenustatytas.

Taip pat kasatorius teigia, kad tinkamai, aiškiai ir neginčytinai nenustatyta nuteistosios kaltė padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, neatskleistas tyčios turinys. Kadangi nuteistoji išteisinta dėl kai kurių jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, išteisinti asmenys pagal kaltinimą veikę kartu bendrininkų grupėje (teismo išteisinti visiškai pagrįstai ir motyvuotai), išteisinimo pagrindai sukelia dviprasmišką vertinimą – V. S. nuteista, nors jos kaltė aiškiai ir nebejotinai nenustatyta nė vienu atveju, juolab kad su ja tariamai veikę kiti asmenys arba išteisinti, arba nepatraukti atsakomybėn. Tokia teisinė dviprasmybė kelia abejonių dėl nuosprendžio pagrįstumo tyčios požiūriu.

Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad V. S. sudarė darbo sutartis su L. U., J. V. A. bei T. G. iš anksto žinodama, jog jie nevykdys darbo sutarčių ir šių asmenų naudai įgijo svetimą Centro turtą. Visos sutartys, už kurias V. S. nuteista, sudarytos skirtingu laiku (1999, 2004, 2005, 2006 m.), su skirtingais asmenimis, skirtingomis sąlygomis, kai kurios per ilgą laikotarpį ir pakeistomis sąlygomis. Be to, ne visas nurodytas sutartis pasirašė pati V. S., kaip darbdavio atstovė (kai kurio sudarytos jai išvykus ir nesant centre), todėl teismo išvada apie išankstinį žinojimą, juolab dėl visų asmenų ir visų įdarbinimo atvejų, yra nepagrįsta, neparemta nuteistosios tyčios turiniu ir įrodymais, gautais ir išnagrinėtais teismo teisiamajame posėdyje.

V. S. veiksmai neteisingai įvertinti ir pagal BK 222 straipsnį. Tokia veika nepadaryta, nuteistoji neturėjo tyčios padaryti tokią nusikalstamą veiką. Akivaizdu, kad dėl išmokėtų keliems asmenims darbo užmokesčio lėšų, kurių dydis aiškiai nustatytas ir apskaičiuotas, buvo galima nustatyti institucijos veiklą, turtą ir įsipareigojimų dydį konkrečiu nurodytu laikotarpiu, juolab buvo galima nustatyti ir tai, kad už šiuos asmenis ir už išmokėtas sumas buvo mokami ir mokesčiai valstybei (asmens pajamų mokestis), valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveiktos draudimo mokesčiai (šis klausimas teismų visiškai ignoruotas, nors teisingumo principo, teisingo proceso principo požiūriu jis turėtų būti išspręstas).

Kasatoriaus nuomone, neteisingai išspręstas ir civilinio ieškinio klausimas. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad byloje nukentėjusiųjų nėra. Taip pat buvo nurodyta, kad civilinį ieškinį pateikė Panevėžio apygardos prokuratūra BPK 117 straipsnyje nustatyta tvarka. VšĮ (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) centras nebuvo juridinis asmuo, todėl jis nebuvo pripažintas civiliniu ieškovu. VšĮ Vilniaus universitetinė vaikų ligoninė nusprendė, kad pateiks ieškinį civilinio proceso tvarka. Nepaisant pirmiau nurodytų aplinkybių, prokuroras pateikė ir palaikė ieškinį. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 117 straipsnis aiškiai nustato, kad prokuroras, palaikantis kaltinimą, privalo pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų. Akivaizdu, kad šios įstatymo nuostatos pažeistos, taikytos neteisingai: VšĮ (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninė nusprendė, kad pateiks ieškinį civilinio proceso tvarka (T. 1, b. l. 196-97) – taigi buvo aiškus subjektas, išreiškęs aiškią savo valią, kurios prokuroras nepaisė. Prokuroras savavališkai pareiškė ieškinį, vėliau patikslintą ieškinį, nors tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo – ligoninė buvo išreiškusi savo valią, o prokuroro pareiga ribojama tais atvejais, kai žala padaroma valstybei arba asmeniui, kuris savimi pasirūpinti negali (dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių). Nei baudžiamojo proceso įstatymų nuostatos dėl civilinio ieškinio, nei Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl viešojo intereso gynimo plečiamai negali būti aiškinamos.

Kasatorius pažymi, kad sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, nustojo egzistuoti juridiniai asmenys, kurių naudai buvo išieškomos ieškinio sumos: 2011 m. įvykus reorganizacijai, vaikų ligoninė tapo ne juridiniu asmeniu, (duomenys neskelbtini) centro funkcijas perėmė (duomenys neskelbtini) ligoninė. Panaikinta ir (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninė kaip juridinis asmuo, ji tapo (duomenys neskelbtini) filialu. Šios aplinkybės niekaip neįvertintos, neišspręstas teisių perėmimo klausimas, nepareikštas nei naujas, nei patikslintas civilinis ieškinys. Tokie teisinio vertinimo trūkumai iš esmės užkirto kelią tinkamai išspręsti civilinio ieškinio klausimą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinio teismo motyvas, kad egzistavo pagrindas prokurorui savo iniciatyva ginti viešąjį interesą yra deklaratyvus ir „pažeidžiantis asmenų teisių ir pareigų disponavimo principus, teisinės viršenybės principą, įtvirtina prokuroro savivalę persekioti asmenis, nustatyti jiems teisines prievoles ten, kur to padaryti negalima dėl teisinio reguliavimo apribojimų“. Pasikeitus institucijos, kuriai galimai buvo padaryta žala statusui, priklausomybei, nelikus subjekto, kurio naudai ieškinys turėtų būti tenkinamas „vertinti kaip ieškinio naudos gavėją valstybę būtų netikslu, per platu, nes nei viena viešoji įstaiga netapatintina su valstybe, ieškininis reikalavimas nekildintinas iš pažeistų valstybės, kaip ieškovo interesų“.

Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras M. R. prašo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį, kuria V. S. bei M. P. epizode dėl 2006 m. spalio 31 d. sutarties sudarymo išteisinti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 red.) jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių bei paliktos nepakeistos kitos Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalys, panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų nuosprendžiuose padarytos išvados nepagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, prokuroro apeliacinis skundas išnagrinėtas neišsamiai, nuosprendis neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės be jokių motyvų atmesdamas prokuroro skundo dalį dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninės filialo (duomenys neskelbtini) centro sudarytų sutarčių su A. K. PĮ „A.“, UAB „C.“ bei M. P., padarė nepagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dėl šių asmenų visiškai pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai byloje esančius įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, nevertino įrodymų visumos, kaip įrodymais rėmėsi tik kaltinamųjų, suinteresuotų jiems palankia bylos baigtimi, parodymais. Toks įrodymų vertinimas prieštarauja BPK 20 straipsnio nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad nėra galimybės paneigti kaltinamųjų aiškinimo, jog darbai pagal sutartis, sudarytas tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) centro bei A. K. PĮ „A.“, UAB „C.“ ir M. P. buvo atlikti, tačiau įstaigoje neišliko. Priešingai, byloje yra apžiūrėti visų minėtų asmenų tariamai parengti darbai, už kuriuos yra atsiskaityta Centrui. Šių Centre išlikusių darbų teismai nuosprendžiuose nevertino. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog byloje apklaustų liudytojų parodymai leidžia abejoti, ar Centrui apskritai reikėjo sudaryti tokias sutartis, kai dalį pagal šias sutartis gaunamų darbų Centras jau turėjo, kitą dalį galėjo parengti paties Centro darbuotojai, o iš liudytojų parodymų matyti, kad atitinkami Centro darbuotojai direktorės V. S. nurodymu atliko konkrečius veiksmus, susijusius su minėtų sutarčių objektų turiniu. Be to, dalis Centro darbuotojų ir V. S. studentų atpažino savo darbus dokumentuose, o pagal sutartis atliktų darbų priėmimo aktus pasirašę asmenys nurodė, jog tokių darbų niekada nepriėmė ir neperdavė. Apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs visų byloje surinktų duomenų, nepagrįstai padarė išvadą, jog šių duomenų vis tiek nepakanka V. S., A. K., V. N. bei M. P. kaltei padarius inkriminuotus nusikaltimus konstatuoti.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, o apeliacinės instancijos teismas pagal prokuroro skundą neištyrė įrodymų ir motyvuotai nepagrindė savo išvadų. Apeliacinės instancijos, kaip ir pirmosios instancijos teismas, visiškai nevertino 2007 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito išvados dėl VŠI (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) centro vidaus audito ataskaitos Nr. 5.6-5, kuria VSĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) centro sudarytos sutartys su A. K. PĮ „A.“, UAB „C.“ ir M. P. pripažintos neteisėtomis, o esanti atšviesta iš įvairios literatūros medžiaga neatitinka „pirkimų procedūrų taisyklių“ bei „projektavimo procedūrų“ nuostatų ir neįteisinta Centre, todėl negali būti laikoma kaip technologinė normatyvinė ar projektinė dokumentacija. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad liudytojų parodymų nepakanka išvadai, jog V. S., A. K., V. N. bei M. P. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau teismas visiškai nevertino VSĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) centro direktoriaus A. S. 2009 m. vasario 6 d. pateikto dokumento Nr. (1.26-l)-SD-44, kuriame nurodyta, kad sudaryti sutartis su A. K. PĮ „A.“, UAB „C.“ bei M. P. dėl technologinės normatyvinės, projektinės dokumentacijos parengimo nebuvo jokio pagrindo, nes Centras šiuos dokumentus turėjo; 12 vnt. teismui pateiktų segtuvų kaip A. K. PĮ „A.“ atliktų darbų rezultato (Nr. 5,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,17a). Nustatyta, kad dalis segtuvų – tai atšviestos dokumentų kopijos, kai kuriuose brėžiniuose ir lapuose užtepti įrašai, segtuvų paskutiniame lape yra A. K. įmonės antspaudas ir parašas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta Teismo ekspertizės centro 2008 m. balandžio 9 d. specialisto išvada Nr. 11-732(08), kuria nustatyta, kad A. K. įmonės „A.“ antspaudais ir parašais patvirtintoje technologinėje normatyvinėje dokumentacijoje segtuvuose Nr. 14, 15, 16, 17, 17a, 11, 12, 9, 5, 8, 13, 10 nurodyti dokumentai (išvardyti lapų numeriai) yra padauginti kopijavimo aparatu „MINOLTA EP 1054“, saugomu Centre (FNTT specialisto išvados Nr. 53 priedas). Kasatorius teigia, kad A. K. versija, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas dėl tariamai įmonės „A.“ parengtos dokumentacijos, yra išgalvota. Analogiškai 2008 m. balandžio 9 d. specialisto išvada nustatyta, kad UAB „C.“ anspaudais ir parašais patvirtintoje technologinėje normatyvinėje dokumentacijoje išvardyti dokumentai padauginti tuo pačiu kopijavimo aparatu „MINOLTA EP 1054“.

Taip pat teismai tinkamai netyrė itin svarbių liudytojų B. T., A. A., N. J., L. S., I. M., o ypač D. P., kuri pirmosios instancijos teisme buvo apklausiama net keliuose posėdžiuose apklausų. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojos B. T. parodymų, kurie patvirtina, kad Centrui UAB „C.“, A. K. PĮ „A.“ bei M. P. vardu parengtus darbus pagal sutartis 2007 m. kovo mėn., kai Centre buvo pradėta domėtis fiktyviomis sutartimis, pateikė direktoriaus pavaduotoja V. Z.. Iki tol nė vienas Centro darbuotojas jokių šių trijų asmenų neva parengtų darbų niekada nematė. Ši liudytoja parodė, kad asmeniškai peržiūrėjusi pateiktus segtuvus, pastebėjo, kad biuro administratorės D. P. rašysena, segtuvo gale įrašytas lapų skaičius skaitmenimis ir raštu juodu rašikliu. D. P. jai patvirtino, kad technologinės normatyvinės dokumentacijos segtuvus ji parengė iš (duomenys neskelbtini) studentų darbų, kuriuos jai pateikė V. S., šios nurodymu. Kai ji paprašė, kad V. Z. pateiktų UAB „C.“ parengtų dokumentų paketus bei dokumentų priėmimo–perdavimo aktus, V. Z. jai atsakė, kad UAB „C.“ parengtų dokumentų Centre nėra. Taip pat teismas nepagrįstai nevertino liudytojo A. A. parodymų, kad 2005 m. į jį kreipėsi direktorė V. S., kuri prašė, kad jis jai pateiktų visų šioje įstaigoje gaminamų gaminių technologines eiles be savo ir komisijos parašų ir pavardžių. Minėtas technologines eiles jis sudarė ir be jo ir komisijos parašų ir pavardžių atidavė V. S.. Šis liudytojas patvirtino, kad jam parodytuose segtuvuose Nr. 12, 13, 14, 15, 16, 17, 17A atitinkamos technologinės eilės yra jo sukurtos. Taip pat teismas nevertino to, kad Centro darbuotojas A. A., kuris realiai rengė darbus, ne tik yra įgijęs reikiamą aukštąjį išsilavinimą mechanikos srityje, tačiau taip pat yra stažavęsis Vokietijoje šios srities lyderiu pripažintoje firmoje „Otto Bock“. Tuo tarpu išteisintasis M. P. apskritai nėra baigęs jokių mokslų, susijusių su mechanika ar ortopedija. Apie tai, kad A. K. bei V. N. būtų turėję specialių žinių ortopedijos srityje duomenų taip pat nėra. V. S. teigė, kad Centro gaminiams buvo būtinas „CE“ ženklas (Conformitė Europėene), tačiau, teismas neįvertino, kodėl, jei toks atitikties įvertinimas Centro vykdytai veiklai buvo būtinas, šis Centras iki šiol vykdo veiklą neturėdamas šio įvertinimo, juo labiau – kokios priežastys lėmė tai, kad šio ženklo Centras nenaudoja, nors, pavyzdžiui, A. K. PĮ „A.“ už tai pinigai gsumokėti 2004 m. rugsėjo 17 d., o V. S. Centrui vadovavo net iki 2007 m. kovo mėn. Teismas nevertino liudytojos N. J. parodymų, kad V. S. ne tik rūpinosi pačios normatyvinės dokumentacijos UAB „C.“, PĮ „A.“, M. P. vardu parengimu, bet ir, panaudodama psichologinį „spaudimą“, nurodė pasirašyti fiktyvius dokumentus; kad ji, bijodama būti atleista iš darbo, net netikrindama, ar realiai yra įvykdyti darbai, nurodyti sąskaitose, jose pasirašė. Apeliacinės instancijos teismas, patikėdamas A. K. versija, kad pagal sudarytas sutartis su Centru darbus tariamai atliko jo įmonės darbuotojas P. M. (kuris šiuo metu yra miręs), neįvertino Vilniaus PK rašto (T. 5, b. l. 133-134), iš kurio matyti, kad P. M. A. K. PĮ „A.“ darbuotojų sąrašuose niekada nebuvo. Teismas netyrė ir nepripažino teisingais liudytojos L. S., kuri dirbo Ortopedinių gaminių dirbtuvių vedėjos pareigose parodymų. Ji parodė, kad darbų atlikimo aktus (FNTT specialisto išvados priedai Nr. 10 ir 14) pasirašė V. Z. ir V. S. nurodymu, bet jokių darbų iš tikrųjų nepriėmė ir nematė. Analogiškai teismas netyrė ir nepripažino teisingais liudytojos D. P., Centro biuro administratorės, parodymų. Ši liudytoja parodė, kad 2005 m. direktorė V. S. jai nurodė iš studentų darbų susegti segtuvus pagal nurodytus gaminius, todėl direktorės V. S. nurodymu, kuri tuo metu dirbo ir (duomenys neskelbtini) dėstytoja, paimdavo studentų kursinius darbus, juos sudėdavo direktorės nurodyta tvarka; atšvietusi studentų darbus, į juos klijuodavo nuotraukas, taip pat užtušuodavo numeraciją, surašydavo turinį, kartais iš naujo sunumeruodavo lapus; darė naujas lenteles protezų piešiniuose, į segtuvus įdėdavo meistro A. A. parengtas darbo eigas bei medžiagų normuotojos I. M. paruoštas medžiagų sąnaudų normas; direktorės pavaduotojos finansams V. Z. nurodymu, atspausdino segtuvų paskutinį lapą su A. K. PĮ „A.“ rekvizitais. Taip pat jai teko kompiuteriu paruošti PĮ „A.“ darbų atlikimo aktą. Pasak kasatoriaus, tiek L. S., tiek D. P. parodymai patvirtina, kad jokių, A. K. PĮ „A.“ ir UAB „C.“ parengtų dokumentų, Centre niekada nebuvo. Teismai liudytojų D. P., B. T., A. A. bei L. S. parodymų iš esmės nelygino su kitais bylos duomenimis ir neįvertino. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas netyrė ir nepripažino teisingais liudytojos I. M. parodymų. Ši parodė, kad apie 2004–2005 m. direktorė V. S. jai per kelis kartus nurodė atspausdinti įvairių ortopedijos priemonių medžiagų sąnaudų normas. Svarbūs yra ir buvusių (duomenys neskelbtini) studentų R. R., D. M., S. J. parodymai. Šie liudytojai patvirtino, kad segtuvų, kurie pateikti kaip A. K. įmonės „A.“ atlikti darbai, dalis yra sudaryta iš jų atliktų darbų.

Kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų bei bylos nagrinėjimo teisme metu išnagrinėtų duomenų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad segtuvų, kurie pateikti teismui kaip A. K. įmonės „A.“ ir UAB „C.“ darbai, realiai šios įmonės neparengė. Pagal byloje surinktus duomenis šiuos darbus Centro direktorės V. S. nurodymu parengė D. P. (atšvietė studentų darbus ir suruošė segtuvus, sunumeravo dokumentus), technologas A. A. (parengė Centre gaminamų gaminių technologines eiles be savo ir komisijos parašų, pavardžių), medžiagų normuotoja I. M. (atspausdino medžiagų sąnaudų normas be parašų). Todėl A. K. įmonės „A.“, UAB „C.“ 2003–2007 m. išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, darbų atlikimo aktuose įrašytos žinios yra melagingos. Centras 2003–2004 m. banko pavedimais A. K. įmonei „A.“ už technologinę normatyvinę dokumentaciją, kurios realiai ši įmonė neparuošė, per du kartus iš viso sumokėjo 115 480 Lt.

Epizoduose dėl 88 028 Lt užvaldymo UAB „C.“ naudai dėl tariamai ortopedijos techninių priemonių technologinės normatyvinės dokumentacijos paruošimo bei dėl paslaugų – sekti ir tvarkyti dokumentus kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos klausimais, teismas netyrė ir nepripažino teisingais V. J. parodymų. Pas šį, pagal 2006 m. atliktos inventorizacijos dokumentus, buvo techninė dokumentacija iš UAB „C.“, tačiau šis liudytojas apklaustas teisme neigė, kad ką nors žino apie aukščiau minėtas įmones ir jų parengtas dokumentacijas. Teismas netyrė ir nepripažino teisingais R. A., A. R. parodymų, kad jiems parodytuose segtuvuose (tyrimui segtuvas pateiktas kaip UAB „C.“ atliktas darbas) yra dalis jų parašytų darbų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu darbai, pateikti kaip UAB „C.“ bei įmonės „A.“, buvo apžiūrėti ir sulyginti su Centre rastais ir nesunaikintais (duomenys neskelbtini) studentų darbais. Apžiūros metu nustatyta, kad tariamai šių įmonių parengti darbai yra identiški studentų darbams, rastiems Centre. Teismo ekspertizės centro 2008-04-09 specialisto išvadoje Nr. 11-732(08), analogiškai kaip ir dėl įmonės „A.“, konstatuota, kad UAB „C.“ antspaudais ir parašais patvirtintoje technologinėje normatyvinėje dokumentacijoje segtuvuose Nr. 6 ir 7 nurodyti dokumentai (išvardinti lapų numeriai) yra padauginti kopijavimo aparatu „MINOLTA EP 1054“, saugomu Centre. UAB „C.“ dokumentus pasirašė V. N. ir N. T.. Teismas netyrė ir nepripažino teisingais juridinio asmens duomenų (CDB), pagal kuriuos V. N. UAB „C.“ direktoriumi buvo iki 2005 m. spalio 14 d., tačiau pagal Sodros duomenis V. N. bendrovėje dar dirbo iki 2006 m. vasario 11 d. ir į „Sampo“ banke esančią UAB „C.“ sąskaitą 2006 m. sausio 17 d. įnešė 236 Lt (FNTT specialisto išvados priedas Nr. 54; T. 8, b. l. 93). Tai įrodo, kad UAB „C.“ realus vadovas buvo būtent V. N.. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl N. T. pateiktų komercinių pasiūlymų Centrui. 2005 m. rugpjūčio 10 d. UAB „C.“ pateikė Centrui komercinius pasiūlymus, kuriuose pasirašė N. T., tačiau ji bendrovėje įdarbinta tik nuo 2005 m. lapkričio 2 d. ir tik nuo šios datos jai galėjo būti perduoti UAB „C.“ dokumentai ir antspaudas (FNTT specialisto išvados priedai Nr. 52 ir 54). N. T. parodė, kad jai už paslaugą pasiūlė 100 Lt, atšvietė asmens tapatybės kortelę ir moteris atnešė tuščius baltus lapus tik su firmos UAB „C.“ antspaudu, ant kurių prašė pasirašyti, apie UAB „C.“ daugiau nieko nežino, į jokį banką niekada nevyko. FNTT prie LR VRM Vilniaus apskrities skyrius 2007 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 25-1/18-3535 informavo, kad atliktų operatyvinių paieškos priemonių pagalba nebuvo galima nustatyti, ar UAB „C.“ yra veikianti įmonė bei kur laikomi šios įmonės dokumentai. Taip pat pagal Vilniaus AVMI pateiktus duomenis UAB „C.“ 2006 m. gegužės 18 d. buvo išregistruota iš PVM mokėtojų, nes mokėtojas nerandamas jo nurodytoje buveinėje ir veiklos vykdymo vietoje (FNTT specialisto išvados priedas Nr. 56). Tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė nepagristą išvadą, nurodydamas, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog kaltinamųjų A. K., V. N. bei M. P. įmonės vykdė veiklą, turėjo pakankamai apyvartinių lėšų, mokėjo mokesčius, kitaip sakant, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad kaltinamieji siekė suklaidinti Centro darbuotojus. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl AB SAMPO bankas 2008 m. gegužės 26 d. rašto Nr. 870865 apie piniginių lėšų judėjimą UAB „C.“ sąskaitoje nuo 2005 m. liepos 12 d. iki 2006 m. rugsėjo 22 d., iš kurio matyti, kad iki 2005 m. spalio 12 d. (imtinai) pinigus iš banko sąskaitos išimdavo grynais pinigais buvęs UAB „C.“ direktorius V. N., kuris taip pat 2006 m. sausio 17 d. įnešė 236 Lt į bendrovės sąskaitą banke, nors oficialiai jau nebebuvo direktoriumi.

Epizoduose dėl 66 300 Lt užvaldymo apgaule M. P. naudai, teismas netyrė ir nepripažino teisingais liudytojos E. J. (buvusi B.) parodymų. Ši liudytoja parodė, kad 2006 m., apie gruodžio 19 d., jai paskambino Centro direktorė V. S. ir pasiūlė užsidirbti. Ji turėjo padaryti ortopedijos techninių priemonių technologinį aprašymą. Pabaigtą darbą kompaktinėje plokštelėje nuvežė į Centrą tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, Centro buhalterijoje atspausdino dokumentus ir paliko V. Z., dar reikėjo papildyti darbą bei pridėti brėžinius, brėžinius ji braižė pati kompiuterine „AutoCad“ programa, medžiagą rinko iš savo studijų užrašų bei interneto. Ji patvirtino, kad segtuvuose Nr. 1, 2, 3, 4 yra būtent jos 39 atlikti darbai – ortopedijos priemonių aprašymai. Be to, teismas neįvertino ir nepasisakė dėl E. J., kaip įrodymo, pateiktos kompaktinės plokštelės su išsaugota informacija apie 39 gaminių technologinius aprašymus bei V. S. ranka rašytų nurodymų jai kaip rašyti darbą. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl 2004–2005 m. notifikuotų priemonių ir joms išduotų pažymų (leidimas gaminti minėtus gaminius) Centrui dėl pranešimo (notifikavimo) apie teikiamus į Lietuvos rinką prietaisus įregistravimą (2005 m. balandžio 5 d. Nr. S17-010-(5.40), 2005 m. balandžio 5 d. Nr. SI 7-300-(6.38), 2005 m. balandžio 5 d. Nr. S17-301-(638), 2005 m. vasario 24 d. Nr. S17 019-(5.40), 2004 m. balandžio 5 d. Nr.S17-137-(6.38), 2006 m. kovo 7 d. Nr. S17-011-(5.40), 2005 m. vasario 24 d. Nr. S17-018-(5.40). Šie duomenys patvirtina, kad pagal Centro 2006 m. spalio 31 d. sutartį Nr. IP2006/10/31-01 su M. P., priemonės, Centre turint visus būtinus leidimus, gaminamos nuo 1995 m., todėl nebuvo pagrindo projektuoti jau gaminamas ortopedines priemones. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad M. P. yra įgijęs išsilavinimą tik sporto srityje. V. S. patikėjo jam rengti dokumentaciją jo visiškai nepažinodama ir net sumokėjo 9000 Lt avansą, apie tai tyrimo metu teigė pats M. P.. Taip pat jis yra teigęs, kad analogiškų darbų, kuriuos padarė Centrui, nėra ruošęs jokiai kitai gydymo ar medicinos įstaigai.

Apibendrindamas kasatorius teigia, kad Panevėžio apygardos teismo atliktas prokuroro apeliacinio skundo patikrinimas ir įrodymų įvertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų baudžiamosios bylos epizodams, dėl kurių išteisinti V. S. (dėl dalies kaltinimų), V. N., A. K. bei M. P., išnagrinėjimu. Toks BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas yra esminis, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas prokuroro argumentų dėl Centro sudarytų sutarčių su A. K. PĮ „A.“, UAB „C.“ bei M. P. visiškai nevertino (kaip ir pirmosios instancijos teismas) bei savo nuosprendžio nemotyvavo, jokių išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, reikšmingų sprendžiant V. S., V. N., A. K. bei M. P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą, nepateikė. Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro argumentus dėl nepagrįsto išteisinimo: V. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį (2003 m. sausio 10 d. sutarties epizodas), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį (2004 m. rugsėjo 14 d. sutarties epizodas), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį (2005 m. rugsėjo 2 d. sutarties epizodas), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį (2005 m. rugsėjo 16 d. sutarties epizodas), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį (2006 m. spalio 31d. sutarties epizodas); V. N. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (dėl 2005 m. rugsėjo 2 d. sutarties), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (dėl 2005 m. rugsėjo 16 d. sutarties); A. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (2003 m. sausio 10 d. sutarties epizodas), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (2004 m. rugsėjo 14 d. sutarties epizodas); M. P. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, nepateikė įtikinamų motyvų, pagrįstų išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Šie pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Prokuroro kasacinis skundas atmestinas.

Nuteistosios V. S. ir jos gynėjo advokato Lauryno Pakštaičio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl prokuroro kasacinio skundo

Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas be jokių motyvų atmetė jo apeliacinio skundo dalį dėl Centro sudarytų sutarčių su A. K. PĮ „A.“, UAB „C.“ bei M. P., taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Prokuroro teigimu, nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalies, neįvertinus visų byloje surinktų duomenų, t. y. liudytojų B. T., A. A., N. J., L. S., I. M., D. P., R. R., D. M., S. J., R. A., A. R., N. T., E. J. (B.) parodymų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. birželio 1 d. Centro vidaus audito išvados Nr. 5.6-5, Centro direktoriaus 2009 m. vasario 6 d. pateikto dokumento Nr. (1.26-1)-SD-44 dėl Centro poreikio sudaryti atitinkamas sutartis su UAB „C.“, A. K. PĮ „A.“, M. P., 2004–2005 m. notifikuotų priemonių ir Centrui išduotų leidimų gaminti atitinkamus gaminius, 2008 m. balandžio 9 d. specialisto išvados Nr. 11-732(08), Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS 2008 m. spalio 16 d. rašto Nr. 10-4-S-597, 2005 m. rugpjūčio 10 d. N. T. pasirašytų UAB „C.“ pateiktų komercinių pasiūlymų Centrui ir „Sodros“ duomenų apie jos darbo UAB „C.“ laikotarpį, taip pat UAB „C.“ banko sąskaitų duomenų apie įeinančius ir išeinančius mokėjimus, Juridinių asmenų registro ir „Sodros“ duomenų apie šios įmonės faktinį vadovą (V. N.), E. J. pateiktos kompaktinės plokštelės su technologiniais gaminių aprašymais, nepagrįstai pripažino teisėtu ir pagrįstu pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį dėl V. S., V. N., A. K. ir M. P.. Kasatorius, detaliai išvardydamas ir cituodamas pirmiau nurodytus bylos duomenis, juose užfiksuotą informaciją (detaliai atpasakodamas liudytojų parodymus, rašytinių bylos įrodymų turinį) nurodo, kad jie paneigia bylą nagrinėjusių teismų išvadą, jog byloje nėra galimybės paneigti kaltinamųjų (išteisintųjų) aiškinimo, kad darbai pagal sutartis, sudarytas tarp Centro bei A. K. PĮ „A.“, UAB „C.“ ir M. P., buvo atlikti, tačiau Centre neišliko.

Visų pirma pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Dėl to skunde nurodyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad pagal 2007 m. kovo 19 d. aktą dėl dokumentų (studentų referatų, kursinių projektų, ortopedinės avalynės dokumentacijos, ortopedinių medžiagų sąrašų, medžiagų specifikacijų), rastų siuvyklos patalpose, taip pat pačios liudytojos E. U. (laikinai ėjusios VšĮ (duomenys neskelbtini) centro direktorės pareigas), kuri Utenos rajono policijos komisariatui 2007 m. kovo 21 d. pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, parodymus, Centre dokumentai buvo saugomi aplaidžiai, dalis jų buvo dingę, taip pat ir iš direktorės kabineto, be to, pagal bylos duomenis, keičiantis Centro vadovams, jokie išsamesni turto perdavimo aktai nebuvo surašomi, dokumentai Centre buvo netgi naikinami. Būtent įvertinę tokią reikšmingą faktinę aplinkybę, teismai konstatavo, kad tai neleidžia padaryti neabejotinos išvados, jog pagal sudarytas sutartis su A. K. PĮ „A.“, UAB „C.“ bei M. P. numatyti darbai nebuvo atlikti, o abejonėmis, kurių jau neįmanoma pašalinti, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

Prokuroras nesutinka su tokiomis teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ginčydamas įrodymų vertinimą byloje ir jų pagrindu teismų padarytas išvadas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įvertinęs įrodymus teismas daro išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išvados daromos tik tada, kai jai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug faktorių: įrodymų kiekis, rūšis, patikimumas ir pan. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta ir pripažinta, jog V. S., kaip Centro direktorė, sudarė atitinkamas sutartis su A. K. PĮ „A.“, UAB „C.“ bei M. P.. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje argumentuotai nurodyta, kad byloje apklaustų liudytojų (atitinkančių kasaciniame skunde nurodytų A. A., N. J., L. S., D. P. ir kt.) parodymai sukelia abejonių dėl sandorių naudingumo Centrui, nes dalį darbų pagal šias sutartis Centras jau turėjo, dalį – galėjo parengti jo darbuotojai, o už dalį buvo atsakingas konkretus Centre dirbantis asmuo. Išanalizavus atliktą įrodymų vertinimą byloje, akivaizdu, kad tokios aplinkybės konstatuotos būtent remiantis prokuroro kasaciniame skunde pakartotinai nurodytų liudytojų D. P., A. A., E. J. ir kt. parodymais, taip pat kita bylos medžiaga, pavyzdžiui, Centro direktoriaus 2009 m. vasario 6 d. pateiktu dokumentu Nr. (1.26-1)-SD-44 dėl Centro poreikio sudaryti atitinkamas sutartis su UAB „C.“, A. K. PĮ „A.“, M. P., 2004–2005 m. notifikuotų priemonių ir Centrui išduotų leidimų gaminti atitinkamus gaminius ir pan. Taip pat nustatyta, kad atitinkami Centro darbuotojai direktorės V. S. nurodymu atliko konkrečius veiksmus, kurie tiesiogiai siejasi su pirmiau aptartų sutarčių objektų turiniu, tai iš esmės pagrįsta prokuroro nurodytos liudytojos E. J. (B.) ir jos pateiktos kompaktinės plokštelės informacija. Taip pat, priešingai prokuroro teiginiams, byloje tinkamai įvertinta ir tai, kad dalis Centro darbuotojų bei V. S. studentų (šiuo atveju prokuroro kasaciniame skunde nurodomi liudytojai R. A., A. R., R. R., D. M., S. J.) išties atpažino savo darbų atskiras dalis dokumentuose, kurie buvo laikomi Centre kaip aptartų sutarčių rezultatas. Be to, nustatyta, kad pagal sutartis atliktų darbų priėmimo aktus pasirašę asmenys (prokuroro nurodytų liudytojų N. J., L. S. parodymai) nurodė, jog tokių darbų nepriėmė ir neperdavė. Tačiau, kita vertus, apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad reikšminga aplinkybė – dalies dokumentų dingimas iš Centro, neleidžia paneigti kaltinamųjų parodymų dėl to, kad jie atliko visus sulygtus darbus pagal sutartis, pateikė Centrui sutartą normatyvinę dokumentaciją, tačiau ji Centre dingo. Būtent visų byloje surinktų duomenų pagrindu, įvertinus ne tik kaltinančius įrodymus, tačiau ir pačių išteisintųjų parodymus, taip pat visą situaciją, susijusią su Centre vykusia dokumentų apskaita ir saugojimu, laikantis tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis), tiek teismo procesinio sprendimo motyvavimo reikalavimų (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys), apeliacinės instancijos teismas argumentuotai pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams dėl V. S., V. N., A. K., M. P. išteisinimo ir prokuroro apeliacinio skundo dalį dėl to atmetė. Kitaip vertinti byloje surinktus įrodymus, iš esmės tuos, kurie pakartotinai nurodomi prokuroro kasaciniame skunde, jam siekiant kitokio liudytojų parodymų, rašytinių bylos duomenų vertinimo ir jų pagrindu – kitokių išvadų byloje, nei juos vertino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, taip pat kitaip spręsti klausimą dėl įrodymų nepakankamumo išteisintųjų kaltei pagal pareikštus kaltinimus pagrįsti, kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad esant nurodytoms abejonėms byloje, kai dalis Centro dokumentų buvo dingę dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kai iš esmės ikiteisminis tyrimas pradėtas taip pat ir dėl šios priežasties, bylą nagrinėję teismai visas abejones dėl normatyvinės dokumentacijos pagal sudarytas Centro ir A. K. PĮ „A., UAB „C.“ bei M. P. sutartis pateikimo Centrui vertino kaltinamųjų naudai. Pirmiausia, pabrėžtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neabejotinai įrodyti, arba nuteisti asmenį nesant byloje pakankamai jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų. Antra, kasacinės instancijos teismas savo nutartyse taip pat yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tai atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kuris taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, praėjus daugiau nei (ar apie) dešimt metų nuo sutarčių tarp Centro ir A. K. PĮ „A.“, UAB „C.“, M. P. sudarymo, daliai Centro dokumentų dingus, tiek ikiteisminiam tyrimui, tiek bylos nagrinėjimui teismuose tęsiantis nurodytą terminą, iš esmės naujų bylai reikšmingų šiais klausimais duomenų gauti, objektyviai vertinant, jau nėra galimybės. Teismams išnaudojus visas priemones prieštaravimams ir abejonėms byloje pašalinti reikšmingų įvykio aplinkybių nustatymo procese, abejonės dėl galbūt pateiktų dokumentų Centrui ir vėlesnio jų galimo dingimo buvo įvertintos kaltinamųjų naudai. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus nurodomų BPK pažeidimų nepadarė, todėl, remiantis kasatoriaus argumentais, naikinti šią apeliacinės instancijos teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistosios V. S. gynėjo advokato Lauryno Pakštaičio kasacinio skundo

Kasaciniu skundu nuteistosios V. S. gynėjas prašo dėl jos priimtus teismų sprendimus, kuriais ji nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 ir 2 dalis, panaikinti ir bylą nutraukti arba perduoti ją iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius teigia, kad V. S. baudžiamasis įstatymas – BK 222 straipsnio 1 dalis – pritaikytas netinkamai, nes, be to, kad jos veikoje nebuvo tyčios, šio BK straipsnio dispozicijoje nurodyti būtini padariniai jai inkriminuoti tik formaliai, be jokio teisinio pagrindo nurodant, kad dėl nuteistosios veiksmų „nėra galima nustatyti VšĮ (DUOMENYS NESKELBTINI) filialo (duomenys neskelbtini) centro veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d.“. Pasak kasatoriaus, akivaizdu, kad dėl išmokėtų keliems asmenims darbo užmokesčio lėšų, kurių dydis aiškiai nustatytas ir apskaičiuotas, galima nustatyti institucijos veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį konkrečiu nurodytu laikotarpiu, juolab galima nustatyti ir tai, kad už šiuos asmenis, už šias išmokėtas sumas buvo mokami mokesčiai valstybei (asmens pajamų, valstybinio socialinio ir privalomojo sveikatos draudimų). Kasatorius netinkamą BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymą iš esmės motyvuoja tuo, kad teismai, taikydami baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą tarnyba, netinkamai aiškino šio straipsnio dispozicijoje numatyto padarinio – didelės žalos (nagrinėjamu atveju – turtinės) požymius.

V. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, būdama Centro direktore, nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. šioje įmonėje apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. sausio 1 d. Centro apskaitos dokumentuose – darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas – realiai nedirbusios kineziterapeutės V. S. darbo valandas, taip pažeidė 1992 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 (galiojusio iki 2002 m.) 10 straipsnio reikalavimus; nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. Centro apskaitos dokumentuose, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas – realiai nedirbusių kineziterapeutės V. S., konstruktoriaus technologo L. U., inžinieriaus technologo V. A., techniko–vadybininko T. G. darbo valandas, taip pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojo nuo 2002 m.) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, bei 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; dėl nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti Centro veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. Šio įstatymo nuostatos įpareigoja į buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (6 straipsnio 2 dalis), ir šias ūkines operacijas ir įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (12 straipsnio 1 dalis), taip pat pagal 13 straipsnio 4 ir 5 dalis turi būti nurodyti privalomi rekvizitai – ūkinės operacijos turinys ir ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-895/2015). Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015). Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas.

V. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama ir nuteista remiantis 2008 m. liepos 22 d. specialisto išvada Nr. 5-5/50 „Dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninės filialo (duomenys neskelbtini) centro ūkinės finansinės veiklos“. Šioje išvadoje buvo konstatuota, kad iš dalies nebuvo galima nustatyti Centro veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. dėl visumos nustatytų pažeidimų: dėl to, kad 2003–2007 m. Centro buhalterinėje apskaitoje užfiksuotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos bei surašyti apskaitos dokumentai neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagal Centro sudarytas viešųjų pirkimų sutartis su A. K. PĮ „A.“, UAB „C.“, M. P. (pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 13, 99 straipsnio 2 dalies, Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 6 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus), nes realiai neatlikti darbai, užfiksuoti PVM sąskaitose faktūrose: A. K. PĮ „A.“ už 115 480 Lt, UAB „C.“ – už 88 028 Lt, M. P. – už 66 300 Lt, o tokios sumos jiems buvo išmokėtos; taip pat dėl 1999–2007 m. laikotarpiu pagal Centro sudarytas darbo sutartis su pačia V. S. (kineziterapeutės pareigos), L. U., J. V. A., T. G., J. J. K., I. S. Centro buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotų realiai neįvykusių ūkinių operacijų – darbo sutarčių, darbo grafikų, laiko apskaitos žiniaraščių, atlyginimų žiniaraščių, priskaičiuotų atlyginimų: V. S. – 31 657,40 Lt, L. U. – 14 941,45 Lt, J. V. A. – 26 661,40 Lt, T. G. – 17 619,17 Lt, J. J. K. – 11 279,56 Lt, I. S. – 24 195,81 Lt (iš viso – 126 364,79 Lt), kurie realiai neatliko jiems pavestų darbo funkcijų, tačiau priskaičiuoti darbo užmokesčiai jiems buvo išmokėti. Taip Centrui buvo padarytas finansinis nuostolis ir finansinės atskaitomybės dokumentuose pateikti iškraipyti duomenys apie Centro išlaidas, turtą, įsipareigojimus ir veiklos rezultatus.

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai alternatyvūs, todėl turi būti nurodomi ne visi įstatyme įvardyti, o tik konkrečiu atveju nustatyti padariniai. Taigi, bylą nagrinėjantis teismas nuosprendyje negali tiesiog perrašyti BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijos, o turi konstatuoti, kokie konkretūs padariniai atsirado. Kaip jau minėta, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetetingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. Iš specialisto išvados matyti, kad tik dėl visumos nustatytų ir įvertintų, pirmiau nurodytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų Centre iš dalies nebuvo galima nustatyti Centro veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. Pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo V. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pašalino aplinkybes dėl V. S. sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių su A. K. PĮ „A.“, UAB „C.“, M. P., jų pagrindu išrašytų ir apmokėtų PVM sąskaitų faktūrų, taip pat dėl J. J. K. ir I. S. darbo sutarčių, jų darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir išmokėto darbo užmokesčio – taip žymiai sumažindamas V. S. inkriminuotų Centro buhalterinės apskaitos pažeidimų skaičių. Tačiau teismas neanalizavo ir nepasisakė, ar likę inkriminuoti, specialisto išvadoje nurodyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai (pagal Centro sudarytas darbo sutartis, darbo apskaitos žiniaraščius, atlyginimų mokėjimo žiniaraščius) sukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarinius, t. y. kad dėl jų vis tiek iš dalies nebuvo galima nustatyti Centro veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. Be to, BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijos formuluotė „visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“, be kita ko, reiškia ne tai, kad to apskritai negalima padaryti, bet tai, kad visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros pagal ūkio subjekto pateiktus ar jo turimus dokumentus. Dėl to turėjo būti įvertinta, kokie buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pateikti ir buvo Centro buhalterijoje, ar būtent jų pagrindu buvo galima nustatyti Centro veiklą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį, struktūrą.

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir pasisakydamas dėl V. S. pripažinimo kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, apsiribojo vieninteliu motyvų sakiniu. Jame konstatuota, kad V. S., kuri buvo Centro direktorė, visiškai pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes jos nurodymu darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo įrašomi tikrovės neatitinkantys duomenys, kurių pagrindu atitinkamiems asmenims nepagrįstai buvo išmokamos Centro lėšos, ir dėl to nebuvo galima nustatyti Centro veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. Taip apeliacinės instancijos teismas pripažino nustatytus kitokius (nei pirmosios instancijos teismo) BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius – visišką (o ne iš dalies) negalėjimą nustatyti Centro veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio nurodytu laikotarpiu, tokios savo išvados niekaip neargumentavo ir nepagrindė. Taip pat visiškai neatsakyta į apelianto (V. S. gynėjo advokato J. G.) apeliacinio skundo argumentus dėl V. S. išteisinimo pagal dalį kaltinimų reikšmės BK 222 straipsnio 1 dalies taikymui ir atsiradusiems šio nusikaltimo padariniams.

Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija (o pagal nuo 2011 m. liepos 5 d. įsigaliojusią įstatymo redakciją – ir Europos Sąjunga), juridinis ar fizinis asmuo.

Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija), objektyviai reiškiasi: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.

Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui.

Būtinasis piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, požymis – padariniai – didelės žalos atsiradimas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nesant minėtų padarinių, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimas paprastai pripažįstami tarnybiniu (drausminiu) nusižengimu.

Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai didele žala pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai, tačiau šis dydis nėra privalomas visose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-335/2013, 2K-100/2014). Sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui.

Nagrinėjamoje byloje V. S. pripažinta kalta, padariusia skirtingu laiku tris nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, ir vieną – pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Visas atskiras veikas pirmosios instancijos teismas pripažino nusikalstamu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir konstatavo, kad kiekvienu atveju dėl to didelės turtinės žalos patyrė valstybė, viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninė ir jos filialas (duomenys neskelbtini) centras. Tačiau teismas nenustatė, kad dėl V. S. veiksmų – fiktyvaus darbo sutarčių sudarymo ir pinigų išmokėjimo realiai Centre nedirbusiems asmenims: L. U., T. G., J. V. A. ir V. S., sudarius darbo sutartį su pačia savimi dėl papildomo kineziterapeutės darbo bei pačiai gaunant atlyginimą už realiai nedirbamą darbą, – neturtinės žalos patyrė valstybė, viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninė ir jos filialas (duomenys neskelbtini) centras, ar kad buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninės ir jos filialo (duomenys neskelbtini) centro, teikiančio viešąsias paslaugas, prestižas, todėl šį požymį iš kaltinimo V. S. pašalino.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes L. U. nuo 2005 m. spalio 11 d. iki 2007 m. kovo 1 d. buvo išmokėta 14 951,45 Lt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninė ir jos filialas (duomenys neskelbtini) centras teikė viešąsias paslaugas atstatant sergančių veikų sveikatą, jog už nepagrįstai išmokėtas pinigų sumas L. U. galėjo įsigyti reabilitacijos ar gydymo priemonių, pagerinti Centro veiklą, padarė išvadą, kad L. U. išmokėta pinigų suma yra didelė turtinė žala. Tokiais pačiais argumentais buvo pripažinta, kad ir kitomis V. S. veikomis (fiktyvios darbo sutartys su T. G., V. J. A., pačia V. S., kurių pagrindu jiems išmokėtos atitinkamos darbo užmokesčio sumos) padaryta didelės turtinės žalos valstybei, viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninei ir jos filialui (duomenys neskelbtini) centrui.

Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms bei konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs tai, jog viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninė ir jos filialas (duomenys neskelbtini) centras teikė viešąsias paslaugas, atstatant sergančių vaikų sveikatą, ir už nepagrįstai T. G., V. J. A., L. U. bei V. S. išmokėtas sumas galėjo įsigyti reabilitacijos ar gydymo priemonių, pagerinti Centro veiklą, padarė išvadą, kad pastariesiems asmenims netgi atskirai išmokėtas lėšas galima vertinti kaip didelę turtinę žalą, nors jos dydis kiekviename „epizode“ ir nesiekia BK 190 straipsnyje numatyto didelės turtinės žalos dydžio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad didelės žalos valstybei požymis turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė. Pagal teismų sprendimus šioje byloje didelės turtinės žalos patyrė ne tik valstybė, bet ir viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninė, jos filialas (duomenys neskelbtini) centras. Iš priimtų teismų nuosprendžių lieka ne visiškai aišku, kas yra žalos patyręs asmuo ir kiek ši jam yra reikšminga, vertinant jo turimą ir netektą turtą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistosios V. S. ir jos gynėjo apeliacinių skundų argumentų dėl BK 228 straipsnio taikymo išsamiai neišnagrinėjo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios V. S. ir jos gynėjo apeliaciniai skundai išnagrinėti pažeidžiant BPK 20 straipsnio ir 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Jie pripažintini esminiais BPK pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria atmesti nuteistosios V. S. ir jos gynėjo advokato J. G. apeliaciniai skundai, naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kaip jau buvo minėta pirmiau, kasacinės instancijos teismas apskųstus nuosprendžius tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnis), t. y. naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Įrodymų tyrimas ir jų vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija. Dėl to, panaikinus Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo atmesti nuteistosios V. S. bei jos gynėjo advokato J. G. apeliaciniai skundai, ir grąžinus šią bylos dalį nagrinėti iš naujo, nuteistoji bei jos gynėjas turi teisę pagal BPK 324 straipsnio 2 dalį teikti prašymus apeliacinės instancijos teismui dėl tam tikrų liudytojų (pavyzdžiui, kasaciniame skunde nurodytų T. G. ir V. J. A.) iškvietimo į teismo posėdį ir apklausimo, taip pat dėl kitų bylos duomenų pakartotinio ištyrimo, prašyti atlikti įrodymų tyrimą byloje (BPK 324 straipsnio 6 dalis) ir kt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 5 punktais,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį, kuria atmesti nuteistosios V. S. bei jos gynėjo advokato J. G. apeliaciniai skundai, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. R. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Eligijus Gladutis

Aldona Rakauskienė