A. S. pagal BK 180 str. 3 d., 214 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-258-222/2017 Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00860-2012-1 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.5.2;

1.1.8.10.4. (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosioko ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

nuteistajam R. J. ir jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui,

nuteistajam L. B. ir jo gynėjai advokatei Jevgenijai Savčenko,

nuteistojo A. S. gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. J., A. S. ir L. B. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 6 d. nutarties.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu:

R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas iš F. ir A. M.) laisvės atėmimu ketveriems metams, 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas iš S. V.) – laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas iš P. D. ir J. A.) – laisvės atėmimu penkeriems metams, 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas iš A. ir L. D.) – laisvės atėmimu šešeriems metams, 214 straipsnį – laisvės atėmimu trejiems metams, 215 straipsnį – laisvės atėmimu dvejiems metams, 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams, 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktus – laisvės atėmimu šešiolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktu, subendrinus šias bausmes ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtą trisdešimties parų arešto bausmę apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas devyniolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. S. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas iš A. ir L. D.) laisvės atėmimu penkeriems metams, 214 straipsnį – laisvės atėmimu dvejiems metams, 215 straipsnį – laisvės atėmimu dvejiems metams, 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams, 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktus – laisvės atėmimu keturiolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas septyniolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

L. B. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas iš F. ir A. M.) laisvės atėmimu trejiems metams, 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas iš S. V.) – laisvės atėmimu ketveriems metams, 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas iš P. D. ir J. A.) – laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš R. J., A. A. ir L. B. solidariai priteista: nukentėjusiajai F. M. 1106,34 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam A. M. 28,96 Eur turtinei ir 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai S. V. 8711,77 Eur turtinei ir 1400 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai J. A. 170,29 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai V. K. 803,11 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 3011,02 Eur (tenkinant Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį) ir 341,30 Eur (tenkinant Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį).

Iš R. J., A. A., A. S. ir J. J. solidariai priteista 6085,24 Eur turtinei žalai, o iš R. J., A. A., A. S. solidariai priteista 80 000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam A. D..

Iš R. J., A. A. ir A. S. solidariai priteista 1952,74 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (tenkinant Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistos J. J. ir A. A., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 6 d. nutartimi pakeista Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžio dalis dėl J. A. ir V. K. civilinių ieškinių išsprendimo. Nukentėjusiajai J. A. iš R. J., A. A. ir L. B. solidariai priteistas turtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 109,48 Eur. Nukentėjusiajai V. K. iš R. J., A. A. ir L. B. solidariai priteistas turtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 180,43 Eur, o priteista suma neturtinei žalai sumažinta iki 4000 Eur.

Patikslintas nuosprendis nurodant, kad R. J., A. A., A. S. ir J. J. yra pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Dalios Bajerčiūtės pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistųjų kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. R. J. ir L. B. nuteisti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdami organizuota grupe su A. A., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę apiplėšti A. ir F. M. ir pasiskirstę vaidmenimis – kad L. B. už atlygį nuveš A. A. ir R. J. į nusikaltimo vietą ir su pagrobtais daiktais juos parveš, o R. J. su A. A. apgaule įsibraus į gyvenamąją patalpą ir ten, vartodami fizinį smurtą bei surišdami nukentėjusiuosius, pagrobs jų turtą, 2012 m lapkričio 29 d., laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 18 val., visi trys L. B. vairuojamu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto modelio automobiliu atvyko prie A. ir F. M. sodybos, esančios Raseinių r., (duomenys neskelbtini), kur L. B., išleidęs A. A. ir R. J. iš automobilio, laukė jų toliau nuo sodybos, o R. J. ir A. A., užsidėję ant galvų medžiagines kaukes, po to A. A. apgaule prisistačius F. M. jos kaimyne, o šiai atidarius duris, abu įsibrovė į F. M. ir A. M. priklausantį gyvenamąjį namą, kur bendrais tyčiniais veiksmais grasino panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudojo, t. y. R. J. rankomis sudavė F. M. ne mažiau kaip penkis kartus į veidą, galvą, krūtinę, šonus, kartu su A. A. lipnia juosta užvyniojo F. M. rankas, kojas, po to abu nuolatos reikalavo atiduoti pinigus ir auksą, o R. J. rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis kartus gulinčiai ir surištai F. M. į galvą ir kitas kūno vietas, taip padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat R. J., A. A. toliau reikalaujant pinigų, aukso bei ieškant jų namuose pinigų ir aukso, lipnia juosta užvyniojo A. M. rankas ir kojas, sudavė rankomis du smūgius gulinčiam ir surištam A. M. į nugarą, taip sukeldamas skausmą, bei įrėmęs į kaklą peilį, reikalavo atiduoti pinigus ir auksą, grasino nužudyti. Tokiu būdu, grasindami panaudoti fizinį smurtą bei jį panaudodami, R. J. panaudojant peilį, pagrobė A. M. ir F. M. priklausantį turtą – 1800 Lt bei kito turto už 3920 Lt (1135,31 Eur) – ir jį L. B. vairuojamu automobiliu parvežė į Šiaulius.

1.1. R. J. ir L. B. nuteisti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdami organizuota grupe su A. A., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę apiplėšti S. V. ir pasiskirstę vaidmenimis – kad L. B. automobiliu „VW Golf“ nuveš A. A. ir R. J. į nusikaltimo vietą, kur visi trys įsibraus į gyvenamąją patalpą ir ten, naudodami fizinį smurtą bei surišdami nukentėjusiąją, pagrobs jos turtą, 2012 m. gruodžio 8 d., laikotarpiu nuo 17.30 iki 19.30 val., L. B. vairuojamu „VW Golf“ automobiliu atvyko prie S. V. sodybos, esančios Anykščių r., (duomenys neskelbtini), kur visi užsidėjo ant galvų medžiagines kaukes ir, R. J. išdaužus lango stiklą, įlipus į namą ir atidarius duris A. A. bei L. B., trise įsibrovė į gyvenamąją patalpą – S. V. gyvenamąjį namą. Ten R. J. grasino užmušti S. V. bei panaudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. rankomis sudavė ne mažiau kaip 6 kartus į galvą ir du kartus spyrė į kojas, taip padarė S. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat R. J., A. A. ir L. B. surišo nukentėjusiajai rankas bei kojas ir visi trys S. V. namuose ieškojo pinigų, nuolatos reikalavo, kad nukentėjusioji pasakytų, kur juos laiko. Tokiu būdu, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei jį panaudodami, R. J., A. A. ir L. B. iš namo pagrobė S. V. priklausantį turtą – 30 000 Lt (8688,60 Eur).

1.2. R. J. ir L. B. nuteisti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdami organizuota grupe su A. A., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę apiplėšti J. A. ir P. D. ir pasiskirstę vaidmenimis – kad L. B. už atlygį nuveš R. J. ir A. A. į nusikaltimo vietą ir su pagrobtais daiktais parveš, o R. J. su A. A. apgaule įsibraus į gyvenamąją patalpą ir ten, vartodami fizinį smurtą bei surišdami nukentėjusiuosius, pagrobs jų turtą, 2012 m. gruodžio 13 d., laikotarpiu nuo 18 iki 19.30 val., visi trys L. B. vairuojamu automobiliu „VW Golf“ atvyko prie J. A. ir P. D. sodybos, esančios Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), kur L. B. liko laukti R. J. ir A. A. automobilyje toliau nuo sodybos, o R. J. su A. A. užsidėjo ant galvų medžiagines kaukes ir panaudojo apgaulę – prisistatė asmenimis, atvežusiais pakeisti dujų balioną, kai J. A. atidarė duris, R. J. sudavė pastarajai vieną smūgį ranka į galvą, po to kartu su A. A. per duris įsibrovė į P. D. gyvenamąjį namą, kur A. A. nuolatos reikalavo pinigų, aukso, grasino padegti namą, o tuo metu R. J. rankomis ir metaliniu strypu sudavė ne mažiau kaip 22 kartus P. D. į įvairias kūno vietas, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, grasino nužudyti iš P. D. pagrobtu revolveriu „Kora Brno“, taip pat tuo metu į kambarį sugrįžusiai ir nemušti P. D. prašiusiai J. A. R. J. sudavė rankomis ir metaliniu strypu ne mažiau kaip aštuonis kartus į veidą, galvą ir kitas kūno vietas, taip padarė J. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, be to, užgesino degančią cigaretę į J. A. veidą, įkišo peilio ašmenis į burną, iš P. D. pagrobtu revolveriu „Kora Brno“ grasino nužudyti, kartu su A. A. surišo nukentėjusiajai J. A. rankas ir kojas. Tokiu būdu, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei jį panaudodami, R. J. panaudojant peilį, iš namo pagrobė turto už 1018 Lt (294,83 Eur), po to pagrobtus daiktus L. B. vairuojamu automobiliu „VW Golf“ parvežė į Šiaulius.

1.3. R. J. ir A. S. nuteisti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami organizuota grupe su A. A., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę apiplėšti A. D. ir L. D. ir pasiskirstę vaidmenimis – visi kartu įsibraus į nukentėjusiųjų gyvenamąją patalpą, ten pakaitomis juos suriš ir vartodami prieš juos fizinį smurtą pagrobs jų turtą, 2013 m. sausio 6 d., laikotarpiu nuo 17.45 iki 19 val., R. J. vairuojamu automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie A. ir L. D. sodybos, esančios Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), kur visi kartu, maskuodami veidus kaukėmis, per langą įsibrovė į A. ir L. D. gyvenamąjį namą. Ten R. J., A. S. ir A. A. surišo A. D. ir L. D. rankas ir kojas, po to, nukentėjusiesiems esant surištiems ir negalintiems pasipriešinti, visi bendrais veiksmais sudavė rankomis ir kojomis A. D. ne mažiau nei 18 kartų į įvairias kūno vietas, o L. D. – ne mažiau nei 6 smūgius į veidą, galvą, taip padarė nukentėjusiesiems pavojingus jų gyvybei sužalojimus. Tuo pačiu metu R. J., A. S. ir A. A. ieškojo namuose pinigų ir aukso bei reikalavo juos atiduoti, grasino nužudyti ir padegti namus. Tokiu būdu, panaudodami fizinį smurtą, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė L. D. ir A. D. priklausančio turto už 3850 Lt (1115,03 Eur) bei, turėdami tikslą pagrobti pinigus iš A. D. sąskaitos, neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo instrumentą – A. D. vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiosios tapatybės patvirtinimo duomenis – kortelės PIN kodą, užrašytą ant popierinės kortelės.

1.4. R. J. ir A. S. nuteisti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktus už tai, kad, veikdami organizuota grupe su A. A., darydami plėšimą A. D. ir L. D. namuose, siekdami turtinės naudos, t. y. užvaldyti svetimą turtą, prieš tai surišę senyvo amžiaus nukentėjusiesiems A. D. (gim. 1944 m. kovo 5 d.) ir L. D. (gim. 1935 m. vasario 1 d.) rankas ir kojas, bei esant jiems bejėgiškos būklės, visi trys bendrais veiksmais rankomis, kojomis ir medine malka sudavė ne mažiau kaip 18 kartų gulinčiai ir surištai nukentėjusiajai A. D. į veidą, galvą, krūtinę, šonus ir kitas kūno vietas, taip padarė apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimą, kraujosruvas abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, muštines nosies šaknies žaizdas, poodines kraujosruvos abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, nubrozdinimus kaktoje, dešinio skruosto srityse ir smakro dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas kairio skruosto srityje, apatinio žandikaulio horizontalios šakos ir kampo srityse, abiejų žastų srityse, ištisines kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po smegenų kietuoju dangalu ir minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, dešinės pusės VI, VII, VIII, IX, X šonkaulių tiesioginius lūžimus, poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus dešinės plaštakos nugarėlėje, dėl to išsivysčius smegenų bei plaučių pabrinkimui, smegenų suspaudimui, atsiradus antrinėms kraujosruvoms smegenų kamiene, A. D. 2013 m. sausio 6 d. mirė; taip pat bendrais veiksmais rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius gulinčiam ir surištam L. D. į veidą, galvą bei krūtinės sritį, šiais savo veiksmais padarė veido sumušimą, daugybines kraujosruvas veide, žandikaulių lūžius, kraujo išsiliejimą po smegenų kietuoju dangalu, galvos smegenų kaktinės skilties sumušimą, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimą, dėl kurio lūžo V šonkaulis, tai komplikavosi abipusiu hipostaziniu smulkiažidininiu plaučių uždegimu, smegenų bei plaučių pabrinkimu, progresuojančiu pulmokardialiniu nepakankamumu, nuo to L. D. 2013 m. vasario 18 d. mirė. Taip R. J., A. S. (ir A. A.) iš savanaudiškų paskatų nužudė du bejėgiškos būklės žmones – A. D. ir L. D..

1.5. R. J. ir A. S. taip pat nuteisti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, toliau tęsdami savo nusikalstamus veiksmus su A. A., veikdami organizuota grupe, norėdami pasisavinti A. D. banko sąskaitoje esančius pinigus, panaudojant A. D. vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pagrobtus prieš tai įvykdyto plėšimo metu, nenorėdami būti užfiksuoti bankomatų vaizdo kamerų, A. A. 2013 m. sausio 6 d., apie 19.30 val., pasikvietus savo pažįstamą J. J., kuri nebuvo organizuotos grupės sudėtyje, kad ši už atlygį atliktų grynųjų pinigų išėmimo operaciją iš bankomatų, 2013 m. sausio 6 d., laikotarpiu nuo 19.40 iki 20.20 val., R. J., A. A., A. S. bei J. J. R. J. vairuojamu automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko iš Kėdainių į Jonavą, kur pakeliui automobilyje A. A. neteisėtai perdavė J. J. A. D. vardu išduotą mokėjimo instrumentą – „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei tapatybės patvirtinimo duomenis – kortelės PIN kodą – ir nurodė Jonavoje iš bankomato paimti visus šioje sąskaitoje esančius pinigus. Atvykus į Jonavą prie bankomato, esančio Žeimių g. 21, J. J., vykdydama A. A. nurodymus, nuo 20.24 iki 20.25 val., panaudodama A. D. vardu išduotą minėtą „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Maestro“ ir suvesdama PIN kodą, banko informacinei sistemai prisistačiusi kaip A. D., neteisėtai inicijavo finansinę operaciją ir per du kartus minėtame AB „Swedbank“ bankomate iš A. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apgaule pagrobė 3000 Lt bei juos atidavė A. A.; taip pat 2013 m. sausio 7 d., apie 0.30 val., Kėdainiuose, Tilto g. 2, panaudodama A. D. vardu išduotą tą pačią „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Maestro“, tokiu pačiu būdu neteisėtai inicijavo finansinę operaciją ir per tris kartus minėtame AB SEB banko bankomate iš A. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apgaule pagrobė 2950 Lt bei juos atidavė A. A.. Tokiu būdu R. J., A. S. ir A. A. per J. J. iš viso apgaule savo naudai pagrobė svetimą, A. D. priklausantį, turtą – 5950 Lt (1723,23 Eur).

2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo jam inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 3 dalies į 180 straipsnio 2 dalį ir pritaikius BK 63–65 straipsnių nuostatas sumažinti paskirtą subendrintą bausmę.

2.1. Kasatorius teigia, kad teismai akivaizdžiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodami veiką kaip padarytą organizuota grupe (pagal BK 180 straipsnio 3 dalį). Kasaciniame skunde išdėstomi apeliacinio skundo, kuriuo nuteistasis prašė nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, argumentai (kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis su L. B. turėjo bendrą sumanymą ir tarėsi daryti nusikaltimus, buvo pasiskirstę vaidmenimis, kad prieš nukentėjusiuosius naudojo šaunamąjį ginklą, kad teismo nuosprendis nepagrįstas ir prieštaringas, išvados neatitinka faktinių aplinkybių ir kt.). Kaip tvirtina kasatorius, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo ir kitų nuteistųjų apeliacinius skundus ir neperkvalifikavo nusikalstamų veikų pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo, kasatorius cituoja šio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl organizuotos grupės požymio bei išvadas dėl įrodymų vertinimo, nurodo teismų praktiką (kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-36/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-36/2013">2K-36/2013</a>, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-301-924/2015, 2K-440-303/2016 ir kt.), kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas. Kasatorius mano, kad, remiantis jo ir kitų nuteistųjų duotais parodymais dėl nusikalstamų veikų padarymo (vykdymo, organizavimo), yra pagrindas tvirtinti, jog jam buvo akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes padarytų nusikalstamų veikų požymiai atitinka BK 180 straipsnio 2, o ne 3 dalį.

2.2. Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad taikant BK 63–65 straipsnius buvo pažeistos bausmių sudėjimo ir pakeitimo taisyklės.

3. Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 22 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 6 d. nutartį: pašalinus organizuotos grupės požymį, kad nuteistųjų nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe, jo (A. S.) veikas perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, visas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą keturiolikai metų.

3.1. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas inkriminuodami organizuotos grupės požymį; skundžiamuose sprendimuose daromos išvados, jog plėšimas iš D. sodybos, jų nužudymas bei A. D. banko kortelėje esančių lėšų pasisavinimas buvo padaryti veikiant suderintai, iš anksto susitarus, bendrininkams pasiskirsčius vaidmenimis, nuteistojo manymu, neatitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje pateikto organizuotos grupės apibūdinimo (formos esmės). Organizuotos grupės buvimą teismai grindė ir tuo, kad nuteistieji A. A. ir R. J. pagal tokį pat modelį jau buvo atlikę analogiškas plėšimo veikas. Kasatoriaus manymu, teismų pateiktas bylos faktinių aplinkybių aiškinimas (vertinimas) neatitinka teismų praktikos, kurioje ne kartą pažymėta, jog, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-403/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-403/2011">2K-403/2011</a>, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013 ir kt.); organizuotą grupę be susitarimo ir tyčios požymių išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-96/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-96/2012">2K-7-96/2012</a>, 2K-403/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015); organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant organizuotai grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, taip pat svarbus aspektas vertinant šį veiką kvalifikuojantį požymį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-304-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-304-942/2015">2K-304-942/2015</a>). Organizuotai grupei būdingas išankstinis (iki veiksmų atlikimo) susitarimas, kuris nėra laikino pobūdžio, pastovumas – organizuotai grupei priskiriamas požymis, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu, organizuotai grupei taip pat būdingas veiklos planavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMwLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-230/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-230/2011">2K-230/2011</a>).

3.2. Kaip teigia kasatorius, nors jis ir kiti nuteistieji nusikalstamas veikas įvykdė veikdami bendrai, tačiau jų organizuotumas ir veiksmų bendrumas, suderinimas nepasiekė tokio lygio, kuris būdingas organizuotai grupei, kaip vienai iš BK 25 straipsnyje įtvirtintų bendrininkavimo formų. Kasatorius nurodo, kad, iki atliekant nusikalstamas veikas prieš D., kartu su kitais nuteistaisiais jis nebuvo padaręs jokių nusikalstamų veikų, todėl teismų argumentai pripažįstant kasatorių veikus organizuota grupe remiantis tuo, jog šis plėšimas buvo vykdomas pagal tą patį modelį (kaip ir ankstesni A. A. bei R. J. plėšimai), yra nepagrįstas ir nepatvirtina, kad kasatorius buvo organizuotos grupės dalimi. Ši aplinkybė, anot kasatoriaus, galbūt leistų spręsti apie kitų nuteistųjų kaip bendrininkų veikimą organizuota grupe, tačiau ne apie jo buvimą šios grupės dalimi. Be to, iki veikų padarymo kasatoriaus su nuteistaisiais nesiejo jokie nusikalstami ryšiai, apie jų kitas nusikalstamas veikas jis nieko nežinojo, nelaikė savęs organizuotos grupės dalimi, su A. A. jį siejo tik giminystės ryšiai.

3.3. Kasaciniame skunde teigiama, kad tarp nuteistųjų nebuvo organizuotai grupei būtino vaidmenų pasiskirstymo, skirtingų užduočių, visi nuteistieji, patekę į namą, veikė kaip vykdytojai, apkaltinamajame nuosprendyje detalizuojant bendrininkų veiksmus, taip pat nurodyta, kad jie identiškais (tapačiais) veiksmais realizavo nusikalstamų veikų požymius. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos aplinkybės parodo, kad kasatoriaus ir kitų nuteistųjų bendrininkavimo forma neatitinka būtinųjų organizuotai grupei būdingų požymių ir akivaizdžiai parodo žemą organizuotumo lygį.

3.4. Kasatoriaus manymu, jo ir kitų nuteistųjų veiksmai panaudojant A. D. banko kortelę, pasisavinant jos sąskaitoje esančias lėšas, veikiant per J. J., taip pat neatitinka tokio pavojingumo ir organizuotumo lygio, kuris leistų konstatuoti veikus organizuota grupe. Šios veikos padarytos be išankstinio plano, vaidmenų pasiskirstymo, o sugalvotos primityviai, „tuoj pat“ po to, kai buvo pagrobta A. D. banko kortelė kartu su prisijungimo duomenimis. Nesant pirmiau nurodytų organizuotai grupei būdingų aplinkybių, nėra pagrindo taikyti BK 25 straipsnio 3 dalį. Kasatoriaus manymu, byloje nustatytos aplinkybės, kuriomis jis ir nuteistieji R. J. bei A. A. veikė vykdydami plėšimą L. ir A. D. namuose, juos nužudydami bei panaudodami A. D. banko mokėjimo kortelę pasisavinant jos banko sąskaitoje esančias lėšas, neleidžia daryti išvados, kad jų nusikalstami veiksmai buvo atlikti veikiant organizuota grupe, nurodyti nusikaltimai įvykdyti veikiant bendrininkų grupe visiems bendravykdytojais. Dėl to teismų nuosprendis ir nutartis keistini, pašalinant aplinkybę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 9 punktuose bei 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarytos veikiant organizuota grupe, o nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei 180 straipsnio 3 dalį keistina į BK 182 straipsnio 1 dalį bei 180 straipsnio 2 dalį.

3.5. Kasatorius teigia, kad, tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir perkvalifikavus nusikalstamas veikas, atitinkamai turėtų būti iš naujo bendrinamos paskirtos bausmės. Be to, net ir nekeičiant už atskiras nusikalstamas veikas (pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 9 punktus), sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, paskirtos subendrintos keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmės bei pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirtos subendrintos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, šios bausmės turėtų būti subendrintos taikant bausmių apėmimo būdą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų.

3.6. Kasatorius, remdamasis BK 63 straipsnio nuostatomis bei kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDcxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-471/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-471/2007">2K-471/2007</a>, nurodo, kad nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje, sudarantys nusikalstamų veikų idealiąją sutaptį, yra nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, o nusikaltimai, sudarantys idealiąją veikų sutaptį, numatyti BK 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 9 punktuose, yra sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimai (BK 11 straipsnis), todėl šiuo atveju, bendrinant subendrintas bausmes už atitinkamas nusikalstamas veikas, įvykdytas esant idealiajai veikų sutapčiai, ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę, taikytinas BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas, nes veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą.

4. Kasaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 6 d. nutartį: nusikalstamas veikas iš BK 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį; pritaikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įpareigojant jį tęsti mokslus, įsidarbinti, neatlygintinai išdirbti tam tikrą laiką senelių namuose bei būti namuose, arba paskirtą bausmę sušvelninti ir paskirti ją atlikti atvirojoje kolonijoje.

4.1. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 2 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Apkaltinamojo nuosprendžio išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismo nutartis nepagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasatoriaus nuomone, teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nekaltumo prezumpcijos principą, nes bylos aplinkybes tyrė ir vertino fragmentiškai, selektyviai, savo išvadas grindė vien nuteistosios A. A. parodymais, nevertindami jų patikimumo, abejonių neaiškindami jo naudai, nepaisydami draudimo nuosprendį grįsti prielaidomis. Kasaciniame skunde teigiama, kad tinkamai neišanalizavus ir objektyviai neįvertinus visų bylos faktinių aplinkybių ir prieštaravimų, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 180 straipsnio 3 dalis bei paskirta neteisinga bausmė.

4.2. Kasatoriaus manymu, jo veikoje nepagrįstai nustatytas organizuotos grupės požymis, nes jis neįrodytas, nuosprendžio argumentai šiuo klausimu deklaratyvūs. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad teismai detalizavo vien tai, kokias aplinkybes apie planuojamą nusikaltimą žinojo L. B. ir ar jis iš anksto planavo bei pritarė organizuotos grupės narių veiksmams, turėjo jam paskirtą vaidmenį, tikslą įgyvendinti turto plėšimą, tačiau konstatuojant nusikalstamą sumanymą reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos metu, nustatyti, kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas, nepakanka nustatyti vien objektyviuosius veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAwLTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-300-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-300-699/2015">2K-300-699/2015</a>, 2K-7-29-942/2016).

4.3. Kasatorius teigia, kad nuteistosios A. A. parodymai (kuriais rėmėsi teismai) nepatvirtina, kad buvo jo (L. B.) tyčinis susitarimas dalyvauti organizuotos grupės veikoje su kitais asmenimis ir suvokimas, jog dalyvavo su tokia grupe. Nuteistasis nuosekliai įrodinėjo, kad jo vaidmuo ir atlikti veiksmai plėšiant nukentėjusiųjų turtą buvo nekoordinuoti ir nesuderinti su visos organizuotos bendrininkų grupės veika, o vien tai, kad vairavo automobilį, nesuteikia pagrindo pripažinti buvus organizuotos grupės nariu ir dalyvavus jos vykdomose nusikalstamose veikose. Kaip tvirtina kasatorius, nė vienas iš nuteistųjų nepatvirtino, kad jis turėjo konkretų vaidmenį, priešingai – parodė, kad jis (L. B.) nieko nežinojo apie nusikaltimus. Kasatorius teigia, kad jis atsitiktinai dalyvavo turto grobimuose, tikėdamas R. J., su kuriuo jį siejo draugiški santykiai, prašymu pavežti parduoti drabužių. Kasatoriaus manymu, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas parodymais kaltinamųjų, kurie, siekdami sušvelninti atsakomybę, galbūt davė ne objektyvią tiesą atskleidžiančius, o kaltinimui palankius parodymus, kurie vis tiek nepatvirtina, kad kasatoriui buvo iš anksto žinoma nusikaltimo darymo schema ir jis tyčia dalyvavo nusikalstamoje veikoje. Pasak kasatoriaus, žemesnės instancijos teismų sprendimuose nenurodyti motyvai, kokiais bylos duomenimis nustatytas ir kaip pasireiškia nuteistojo tyčios kryptingumas organizuotos grupės veikloje; apie tai, kad jis buvo tokios grupės narys, byloje nėra objektyvių duomenų.

4.4. Nuteistasis L. B. kasaciniame skunde išdėsto BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teigia, kad, nepagrįstai pritaikius BK 180 straipsnio 3 dalį, jam buvo paskirta ir neteisinga, per griežta, BK įtvirtintų bausmių skyrimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalies nuostatų neatitinkanti bausmė, taip pat pažeisti proporcingumo, teisingumo ir humanizmo principai. Skirdami bausmę teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad kasatorius nebuvo nusikaltimų organizatorius, jo vaidmuo – antraeilis, anksčiau nebuvo teistas, teigiamai charakterizuojamas, turi gyvenamąją vietą (joje registruotas), šeimą, mokėsi, gyveno visuomenės moralės principus ir teisės normas atitinkantį gyvenimą. Nuteistasis mano, kad jam turėjo būti paskirta gerokai švelnesnė, nei BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmė.

5. Nuteistųjų R. J., A. S. ir L. B. kasaciniai skundai atmestini.

5.1. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus (nuosprendį ir nutartį) teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinių skundų argumentai nepagrįsti.

Dėl BK 25 straipsnio 3 dalies taikymo

6. Kasatoriai R. J., A. S. ir L. B. teigia, kad kvalifikuodami jų nusikalstamas veikas, kaip padarytas organizuota grupe, teismai netinkamai taikė BK 25 straipsnio 3 dalį, prašo pašalinti šį jiems inkriminuotą požymį ir atitinkamai perkvalifikuoti nusikalstamas veikas iš BK 180 straipsnio 3 dalies į 180 straipsnio 2 dalį, o A. S. – ir iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 180 straipsnio 1 dalį. Kasaciniuose skunduose šie prašymai grindžiami tuo, kad, pasak R. J., remiantis jo ir kitų nuteistųjų parodymais, teismų išvados neatitinka faktinių aplinkybių, pasak A. S. – nustatytos aplinkybės rodo, kad nusikaltimai buvo padaryti bendrininkų grupės, neturėjusios išankstinio plano, nepasiskirsčiusios vaidmenimis, konkrečiomis užduotimis, jai nebuvo būdingas pastovumas ir toks organizuotumo lygis, kurie būdingi organizuotai grupei; pasak L. B., organizuotos grupės požymis neįrodytas, teismų išvados šiuo klausimu neatitinka faktinių bylos aplinkybių, padarytos tinkamai neįvertinus įrodymų (šiame kontekste L. B. akcentuoja kaip nepatikimus nuteistosios A. A. parodymus bei teigia, kad kitų nuteistųjų parodymai nepatvirtina konkretaus jo vaidmens darant nusikaltimus, ir priešingai – liudija tai, kad jis apie daromus nusikaltimus nežinojo).

6.1. Kasacinių skundų teiginiai dėl faktinių aplinkybių, parodančių organizuotos grupės požymio buvimą, įrodytumo prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui. Antra vertus, su tuo susiję kasatorių argumentai nepagrindžia BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimų buvimo (BPK 369 straipsnio 3 dalis) ir nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, nes kasacinės instancijos teismas, tikrindamas priimtus žemesnių instancijų teismų nuosprendžius ir nutartis teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), bylos įrodymų netiria ir nevertina, faktinių aplinkybių nenustato. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą (dėl kasatorių ginčijamų faktinių aplinkybių buvimo) patikrino apeliacinės instancijos teismas, jis dar kartą įvertino įrodymus ir priimtoje nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas, kokiais įrodymais remiantis nustatyti bylai reikšmingi faktai, kuo pasireiškė kasatorių dalyvavimas darant nusikaltimus, koks konkretus vaidmuo buvo kiekvieno iš jų, taip pat kuo remiantis atskleistas jų tyčios turinys, išankstinis susitarimas pagal suderintą planą dalyvauti konkrečioje nusikalstamoje veikloje. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas dėl faktinių aplinkybių nustatymo ir konstatuoja, kad įrodinėjimą reglamentuojančių BPK normų (BPK 20 straipsnio) esminių pažeidimų nepadaryta.

6.2. Byloje nustatytos ir teismų sprendimuose (nuosprendyje ir nutartyje) nurodytos faktinės aplinkybės atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje apibūdintą bendrininkavimo formą – organizuotą grupę. Minėtame BK straipsnyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Vienas iš svarbių aspektų, sprendžiant, ar yra organizuotos grupės požymis, yra grupės narių, darančių nusikaltimą, pasiskirstymas tam tikromis užduotimis ar atlikimu tam tikro vaidmens. Viena vertus, tai parodo didesnio organizuotumo lygį (nei paprastos bendrininkų grupės), antra vertus, tai reiškia, jog nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau organizuotoje grupėje dalyvaujantys bendrininkai (tokios grupės nariai) atsako ir kaip vykdytojai nepriklausomai nuo vaidmens ar konkrečios užduoties. Antai organizuotos grupės narys gali atlikti tokias funkcijas kaip aplinkos stebėjimas, kitų grupės narių nuvežimas į numatytą nusikaltimo vietą ir parvežimas ar kitus veiksmus, kurie galėtų atitikti padėjėjo požymius (aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje), tačiau, nustačius organizuotos grupės buvimą, ir tokius veiksmus atlikęs asmuo prilygsta nusikaltimo vykdytojui. Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU5LTc0Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-159-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-159-746/2015">2K-159-746/2015</a>, 2K-70/2014, 2K-140/2014) išaiškinta, jog organizuota grupė gali susiformuoti tiek rengiantis daryti nusikaltimą, tiek ir pradėjus jį daryti (t. y. bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje), tačiau visais atvejais inkriminuojant organizuotą grupę būtina nustatyti išankstinį susitarimą, kaltininko tyčią dalyvauti tokios grupės daromuose nusikaltimuose ir prisidedant (atliekant tam tikrą užduotį, turint konkretų vaidmenį) prie to, kad būtų pasiektas atitinkamas nusikalstamas rezultatas. Kaip minėta, organizuotai grupei būdingas užduočių, vaidmenų pasiskirstymas, bendrininkų veiksmų koordinavimas, reikalaujantis (ir kartu parodantis) apgalvotą pasiruošimą daryti nusikaltimus. Paprastai organizuotos grupės narius sieja pakankamai pastovūs, netrumpalaikiai ryšiai, tačiau sprendžiant apie organizuotos grupės buvimą šios aplinkybės nėra esminės ir (ar) lemiamos. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas organizuota grupė yra (gali būti) ir tada, kai asmenys susitaria daryti vieną apysunkį, sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Taigi, darant išvadas dėl organizuotos grupės požymio, būtina įvertinti visas aplinkybes, padedančias atskleisti bendrininkų organizuotumo laipsnį (lygį), nusikaltimų planavimą, bendrininkų pasiskirstymą užduotimis ar vaidmenimis siekiant to paties tikslo (nusikalstamos veikos rezultato).

6.3. Nagrinėjamu atveju kvalifikuodami kasatorių veikas kaip padarytas organizuotos grupės, teismai padarė teisingas, BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas atitinkančias išvadas. Nustatyta, kad darydami plėšimus bendrininkai buvo iš anksto pasiskirstę užduotis ir jas atliko: L. B. nuveždavo ir parveždavo su pagrobtais daiktais kitus bendrininkus, laukdavo šių netoli nusikaltimo vietų, tuo tarpu R. J. (su A. A.) pagal sutartą planą, užsidėję kaukes, įsibraudavo į gyvenamąją patalpą, kur prieš nukentėjusiuosius vartodavo fizinį smurtą, juos surišdavo (nusikaltimai prieš F. ir A. M., S. V., J. A. ir P. D.). Be to, R. J. ir A. S. (kartu su A. A.) padarė iš anksto suplanuotus nusikaltimus prieš L. D. ir A. D., šiuos apiplėšdami bei nužudydami; šiuo atveju atvykę R. J. vairuojamu automobiliu visi įsibrovė į nukentėjusiųjų gyvenamąjį namą maskuodami veidus kaukėmis, veikdami suderintai, surišę nukentėjusiesiems rankas juos mušė, grasino nužudyti, padegti namus, ieškojo pinigų ir aukso, pagaliau dėl savanaudiškų paskatų L. D. ir A. D. nužudė, vėliau dar panaudojo plėšimo metu pagrobtą A. D. išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę bei jos PIN kodą paimdami iš bankomato grynuosius pinigus. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės – jų padarymo laikotarpis, būdas, mechanizmas, kiekvieno kaltininko konkretūs veiksmai vykdant savo užduotį, šių veikų išankstinis suplanavimas ir kitos svarbios aplinkybės rodo pakankamai pavojingą bendrininkavimo formą, būtent – organizuotą grupę.

6.4. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 25 straipsnio 3 dalis taikyta tinkamai, tenkinti kasatorių prašymus ir perkvalifikuoti jų veikas nėra pagrindo.

Dėl R. J. ir A. S. kasacinių skundų argumentų, susijusių su bausmių subendrinimu (BK 63 straipsnis)

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir sunkumą (pagal BK 10 ar 11 straipsnius). BK 63 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.

7.1. Kasatorius A. J. prašo sumažinti subendrintą bausmę teigdamas, kad buvo pažeistos BK 63–65 straipsniuose nustatytos taisyklės sudedant ir pakeičiant bausmes; konkrečiau nenurodo padarytų pažeidimų ir nenurodo jokių teisinių argumentų. Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, bendrinant bausmes, paskirtas už atskirus nusikaltimus, buvo taikytas bausmių apėmimo būdas, t. y. šiuo būdu subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas iš A. ir L. D.), 210 straipsnį ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktus, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiolikai metų; pagal BK 215 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį – paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams. Šios subendrintos bausmės dalinio sudėjimo būdu (prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių) subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 180 straipsnio 3 dalį už tris nusikaltimus (plėšimai iš F. ir A. M., iš S. V. ir iš P. D., J. A.), ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė devyniolikai metų. Ši bausmė apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas devyniolikai metų. Taigi dalinio bausmių sudėjimo būdas taikytas vienu atveju – bendrinant bausmes, paskirtas už tris plėšimus – sunkius nusikaltimus, už kuriuos paskirtos atitinkamai ketverių metų, ketverių metų ir šešių mėnesių ir penkerių metų laisvės atėmimo bausmės, – bei ketverių ir šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmės, kurios nustatytos prieš tai subendrinus apėmimo būdu už įvairius nusikaltimus – labai sunkius, sunkius, apysunkius tyčinius nusikaltimus paskirtas bausmes. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad bendrinant bausmes ir paskiriant nuteistajam R. J. galutinę laisvės atėmimo devyniolikai metų bausmę buvo pažeistos BK nustatytos bausmių subendrinimo taisyklės (BK 63 straipsnis ar skunde nurodomi BK 64, 65 straipsniai).

7.2. Kasatorius A. S. prašo visas už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą keturiolikai metų. Kasatoriaus manymu, jeigu ir nebūtų pakeistas nusikalstamų veikų kvalifikavimas, BK 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 9 punktuose numatyti jam inkriminuoti nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį, todėl už jų padarymą, taip pat už BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (kasatorius klaidingai nurodo 1 dalį) numatytas nusikalstamas veikas, kurios taip pat sudaro idealiąją sutaptį, paskirtos bausmės turi būti bendrinamos apėmimo būdu. Be to, kasatorius pažymi, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą. Pažymėtina, kad bendrinant bausmes, paskirtas A. S. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 9 punktuose, taikytas bausmių apėmimo (o ne sudėjimo) būdas, tuo pačiu būdu subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį, atitinkamai nustatytos keturiolikos ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Bendrinant šias bausmes tarpusavyje taikytas dalinis bausmių sudėjimas. A. S. padaryti nusikaltimai yra labai sunkūs, sunkūs ir apysunkiai tyčiniai nusikaltimai, už jų padarymą paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas septyniolikai metų. Taigi, nuteistajam A. S. subendrinant bausmes pirmiau nurodytos BK 63 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos ir sumažinti galutinės bausmės dydį nėra pagrindo.

Dėl L. B. kasacinio skundo argumentų, susijusių su bausmės paskyrimu ir BK 75 straipsnio taikymu

8. Nuteistasis L. B. prašo, perkvalifikavus jam inkriminuotas nusikalstamas veikas iš BK 180 straipsnio 3 dalies į 180 straipsnio 2 dalį, paskirtos bausmės vykdymą atidėti, t. y. taikyti BK 75 straipsnį. Be to, nurodo, kad pagal BK 180 straipsnio 3 dalį paskirtoji bausmė yra neteisinga, per griežta, neatitinka BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 1 dalies nuostatų, teigia, kad teismai turėjo atsižvelgti į jo (L. B.) antraeilį vaidmenį darant nusikaltimus ir paskirti švelnesnę bausmę nei kitiems nuteistiesiems, taip pat atsižvelgti į jo šeiminę, socialinę padėtį.

8.1. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs nuteistojo L. B. apeliacinio skundo argumentus dėl jam paskirtos bausmės teisingumo, aptarė ir įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės paskyrimui (BK 54 straipsnio 2 dalis), t. y. padarytų sunkių nusikaltimų (BK 180 straipsnio 3 dalis) pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę apibūdinančius duomenis ir kita. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent atsižvelgiant į nuteistojo L. B. vaidmenį darant nusikaltimus jam paskirta švelnesnė bausmė nei kitiems bendrininkams. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytos motyvuotos išvados, kodėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnyje įtvirtintą paskirtį. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo išvadai, kad kasatoriui L. B. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės ar galutinė bausmė (laisvės atėmimas šešeriems metams) yra aiškiai per griežta, prieštaraujanti BK 54 straipsnio nuostatoms. Dėl to tenkinti prašymą ir sušvelninti bausmę nėra pagrindo.

8.2. Be to, atsižvelgiant į tai, kad, kaip pirmiau nurodyta šioje nutartyje, nuteistojo prašymas dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atmestinas, nėra pagrindo svarstyti kitos (švelnesnės) bausmės paskyrimo klausimo už tokių veikų padarymą. Kasatoriaus prašymas taikyti BK 75 straipsnį dėl tos pačios priežasties taip pat neturi pagrindo. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atvejui L. B., nuteistam pagal BK 180 straipsnio 3 dalį už tris tyčinius sunkius nusikaltimus paskirtos atitinkamai trejų, ketverių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams, todėl jokių sąlygų taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų R. J., A. S. ir L. B. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Olegas Fedosiukas

Dalia Bajerčiūtė