(S) Civilinė byla Nr.3K-3-198/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
23; 30.4.1
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. K. pareiškimą dėl termino sumokėti už žemės sklypą atnaujinimo; suinteresuoti asmenys – Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė
Pareiškėjai 1991 m. apylinkės tarybos sprendimu buvo paskirtas žemės sklypas individualiai statybai. 1992 m. su ja buvo sudaryta šio žemės sklypo nuomos sutartis. Už žemės sklypą ji mokėjo žemės mokestį.
Pareiškėja pradėjo žemės sklypo išpirkimo procedūrą: 1992 m. pasirašė susitarimą dėl žemės sklypo išpirkimo, sudarė sklypo įkainojimo aktą, tačiau už jį nesumokėjo, nes negavo iš agrarinės reformos tarnybos pranešimo, jog turi sumokėti už žemės sklypą. Ji Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.3 punkte nustatytu terminu iki 2004 m. vasario 21 d. nėra sumokėjusi už išperkamą žemės sklypą. Pareiškėja teigia, kad šį terminą ji praleido dėl svarbių priežasčių: įstatymų nežinojimo, silpnos sveikatos, ilgo gydymo, kitų šeimos narių negalios bei mirties.
Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą terminą sumokėti už 0,16 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškimą patenkino: atnaujino pareiškėjai praleistą terminą sumokėti už žemės sklypą vienam mėnesiui nuo nutarties įsigaliojimo.
Teismas nurodė, kad Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.3 punkte nustatyta, jog asmenys gali įsigyti nuosavybėn suteiktus iki 1992 m. žemės sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti, už kuriuos iki Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Byloje nustatyta, kad pareiškėja laiku kreipėsi į agrarinės reformos tarnybą dėl žemės sklypo pardavimo, 1992 m. pasirašė susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo ir sudarė sklypo įkainojimo aktą, tačiau negavo pranešimo, jog nustatytu laiku turi sumokėti už žemės sklypą. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas sprendė, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido terminą sumokėti už žemės sklypą (įstatymų nežinojimas, pareiškėjos silpna sveikata, ilgas gydimas, kitų šeimos narių negalia, mirtis), yra svarbios, todėl terminas atnaujintinas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą, 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir pareiškimą atmetė.
Teisėjų kolegija nurodė, kad teismas nepagrįstai CPK 78 straipsnio pagrindu atnaujino terminą. Šiame straipsnyje reglamentuojami procesinių terminų atnaujinimo pagrindai ir tvarka, o ne materialinės teisės normose nustatytų terminų atnaujinimas. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami, jeigu už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis, bei Taisyklių 2.3 punktas, kuriame nustatyta, kad asmenys gali įsigyti nuosavybėn suteiktus žemės sklypus už kuriuos iki 2004 m. vasario 21 d. įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, yra materialinio teisinio pobūdžio normos. Materialinio teisinio pobūdžio terminų skaičiavimo bei atnaujinimo taisyklės reglamentuojamos CK pirmosios knygos IV dalies VI skyriuje. Pagal CK 1.117 straipsnio 3 dalį terminai gali būti atnaujinamieji, įgyjamieji ir naikinamieji. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo atnaujinami (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Taisyklių 2.3 punkte nustatytas įmokos už perkamą žemės sklypą terminas yra naikinamasis, nes nei Žemės įstatyme, nei Taisyklėse nenumatyta galimybės teismui šį terminą atnaujinti ar pratęsti. Taigi, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių pareiškėja per teisės aktuose nustatytą terminą neįgyvendino savo teisės sumokėti už žemės sklypą, praleistas terminas negali būti atnaujinamas, gali būti tik realizuojama įstatymo galiojimo metu įgyta teisė, jeigu ji buvo pažeista.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 78 straipsnio ir atnaujinti praleistą terminą. Kasatorė mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai CPK 78 straipsnio pagrindu atnaujino praleistą terminą žemės sklypui išpirkti, nustatęs, jog šį terminą pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių. Pagrindinė termino praleidimo priežastis yra tai, kad pareiškėja negavo iš žemėtvarkos tarnybos pranešimo, jog turi sumokėti už išperkamą žemę. Žemėtvarkos skyriaus darbuotojai šiurkščiai pažeidė Taisyklių 23 punktą, kuriame nustatyta, kad rajono arba miesto žemėtvarkos skyrius per penkias darbo dienas po apskrities viršininko sprendimo parduoti žemės sklypą priėmimo praneša pirkėjui, jog jis turi sumokėti pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodytą žemės sklypo kainą, taip pat apie sutarties pasirašymo vietą bei laiką. Taigi dėl žemėtvarkos tarnybos darbuotojų aplaidumo iš jos buvo atimta galimybė įgyvendinti teisę išpirkti žemę.
Pirmosios instancijos teismo nutartis neprieštarauja ir CK 1.117 straipsnio 3 dalies reikalavimams. Net jeigu ir būtų galima padaryti prielaidą, kad Taisyklėse nenustatyta galimybės atnaujinti ar pratęsti terminą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas analogišką Butų privatizavimo įstatymo normą, yra pažymėjęs, kad, pasibaigus įstatymo, kaip vieno iš teisių įgijimo pagrindų, galiojimo terminui, pasibaigia ir galimybė įgyti tame įstatyme įtvirtintas teises, tačiau pasibaigus įstatymo galiojimui galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta įstatymo galiojimo metu pagal įstatymą ir kuri buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1025/2000). Pareiškėja laiku kreipėsi dėl žemės sklypo pardavimo, pasirašė susitarimą dėl sklypo pirkimo, buvo sudarytas sklypo įkainojimo aktas, t. y. ji pradėjo žemės sklypo išpirkimo procedūrą, tačiau ne dėl savo, o dėl žemėtvarkos skyriaus darbuotojų kaltės, negali užbaigti sklypo išpirkimą. Jos teisė išpirkti žemę yra šiurkščiai pažeista.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad teisėjų kolegija pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo. Pareiškėja už žemės sklypą nustatytu laiku nesumokėjo, todėl jos teisė išpirkti žemės sklypą išnyko. Taisyklių 2.3 punkte nustatytas naikinamasis terminas, kurio atnaujinti negalima.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra teisės normų, reglamentuojančių terminus, asmens teisių įgijimą ir gynimą, taikymas.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kasatorei atnaujino Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.3 punkte nustatytą terminą iki 2004 m. vasario 21 d. sumokėti už išperkamą žemės sklypą, nes jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, o pagrindinė iš jų – žemėtvarkos institucijos darbuotojų aplaidumas, nes jie nepranešė kasatorei, kad ji turi sumokėti išperkamo žemės sklypo nustatytą kainą.
Terminas – tai objektyvus, nuo žmogaus valios nepriklausantis reiškinys, todėl yra įvykis. Terminas – tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Taigi teisiškai terminas yra juridinis faktas, su kuriuo įstatymas sieja tam tikrų teisių ir pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Pagal CK 1.136 straipsnio 1 dalį civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, o pagal CK 1.136 straipsnio 2 dalies 6 punktą civilinės teisės ir pareigos atsiranda dėl įvykių, su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes.
Civilinius teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso ir kitų įstatymų materialinio teisinio pobūdžio normos. Civilinio proceso kodekse nustatyta civilinių ir kitokių bylų procesinė nagrinėjimo tvarka. Šiuo aspektu Civilinio proceso kodekse reglamentuoti ir terminai (CPK 72-78 straipsniai). Procesiniai terminai yra įstatymo ar teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje asmenys ar kiti civilinio proceso dalyviai privalo ar gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus nagrinėjant civilines bylas, priimant teismų procesinius sprendimus ir juos vykdant. Sprendžiant civilinio pobūdžio teisių įgijimo, pasikeitimo ar pasibaigimo klausimą taikomos ne CPK 72-78 straipsnių normos dėl procesinių terminų, bet materialinės teisės normos, nustatančios materialinio teisinio pobūdžio terminus bei jų praleidimo teisines pasekmes (CK, kitų kodeksų ar įstatymų). Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ginčui taikė CPK 78 straipsnį ir jo pagrindu atnaujino praleistą materialinio teisinio pobūdžio terminą. Kasacinis teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai CPK 78 straipsnio pagrindu atnaujino praleistą terminą.
Terminas gali būti apibrėžiamas laiko tarpu arba neišvengiamu įvykiu. Praėjus tam tikram laikui ar įvykus neišvengiamam įvykiui, kuriais terminas konkrečiu atveju gali būti apibrėžiamas, negali būti įgyjama asmens subjektinė civilinė teisė ar pareiga. Ši nuostata yra materialinio teisinio pobūdžio. Ji taikoma tiems veiksmams, kurie yra nukreipti subjektinei teisei įgyti, bet yra atlikti po termino pabaigos. Pagal teisės galiojimo laiko atžvilgiu taisyklę asmens veiksmų teisiniam kvalifikavimui yra taikomos tos materialinės teisės nuostatos dėl asmens subjektinių teisių, kurios galioja atitinkamų veiksmų dėl asmens teisių atlikimo metu (CK 1.7 straipsnio 2 dalis). Galiojanti materialinio pobūdžio teisės norma yra prielaida asmens subjektinei teisei įgyti. Jeigu asmuo įstatymo galiojimo laiku atlieka teisės normoje nurodytus veiksmus ar jų dalį, tai jis įgyvendina arba pradeda įgyvendinti savo teisę ir turi teisę į teisminę jos gynybą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės normoje nurodyta data ne visada gali reikšti termino nustatymą. Terminas yra laiko tarpas, apie kurį asmuo informuojamas su nuoroda, kad per šį laiką reikia atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu pageidaujama tam tikrų pasekmių. Jeigu teisės normoje tam tikras laikas, data ar laikotarpis nurodomi kaip teisiškai reikšmingi, savaime tai nereiškia, kad yra nustatytas terminas. Tai gali būti laikas, kurio metu atlikti veiksmai sukelia tam tikras teisines pasekmes, bet tai nėra terminas tiems veiksmams atlikti.
Šio ginčo atveju, jeigu asmuo iki 2004 m. vasario 21 d. nėra padavęs pareiškimo žemės sklypui ne aukciono tvarka išpirkti, įstatymu neįtvirtinta galimybės jam atlikti tų pačių veiksmų po nurodytos datos. Tuo tarpu kasatorė dėl žemės sklypo išpirkimo kreipėsi 1992 m. balandžio 1 d. Tada galiojusiu Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintos Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos 10.6.5 punkte (galiojo iki 1993 m. gruodžio 30 d.) buvo nustatyta, kad iš asmenų, naudojančių jiems nustatyta tvarka suteiktus žemės sklypus, prašymai pirkti šiuos sklypus priimami nuo 1992 m. vasario 25 d. Pagal šiuo nutarimu patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 2 punktą prie naudojamų žemės sklypų buvo priskiriami individualiems namams statyti skirti sklypai, kurie suteikti iki šio nutarimo priėmimo. Po kasatorės kreipimosi į žemėtvarkos instituciją su prašymu parduoti jai naudojamą žemės sklypą tolesnis šios jos teisės įgyvendinimas priklausė nuo viešojo administravimo institucijų veiksmų. Iš bylos duomenų matyti, kad valstybės institucijos reikalavo iš kasatorės mokėti mokesčius už naudojamą žemės sklypą (b. l. 10) ir šiuos mokesčius ji mokėjo (b. l. 7); agrarinės reformos tarnyboje buvo rengiamas parduodamo žemės sklypo įkainojimo aktas (b. l. 50). Tai reiškia, kad asmuo kreipėsi dėl žemės sklypo išpirkimo ne aukciono tvarka, o valstybės įgaliota institucija pradėjo žemės sklypo pardavimo procedūrą.
Kasatorė teigia, kad ji praleido įstatymo nustatytą terminą, neįgyvendino teisės išpirkti žemės sklypą ne aukciono tvarka dėl žemėtvarkos institucijos darbuotojų veiksmų, nes jie neveikė pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. neišsiuntė jai pranešimo apie tai, kad ji turi sumokėti už žemės sklypą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tuo atveju, kai asmuo pradėjo ir siekė įgyvendinti savo teisę išpirkti naudojamą žemės sklypą ne aukciono tvarka, tai sprendžiant klausimą dėl praleisto termino sumokėti už žemės sklypą teisinės reikšmės iš esmės yra sprendžiama dėl asmens pažeistos teisės gynimo, o ne dėl praleisto termino taikymo. Jeigu asmuo atitiko pareiškėjui dėl valstybinės žemės išpirkimo ne aukciono tvarka keliamus reikalavimus ir įstatymo galiojimo metu kreipėsi dėl žemės sklypo išpirkimo, bet iki 2004 m. vasario 21 d. nesumokėjo iš išperkamą žemės sklypą dėl to, kad žemėtvarkos institucija, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neišsiuntė valstybinės žemės naudotojui pranešimo apie tai, kad jis turi sumokėti parduodamo žemės sklypo nustatytą kainą, tai tokiu atveju teismas turi svarstyti klausimą dėl asmens pažeistos teisės gynimo. Teismas turi patikrinti, ar asmuo atitiko žemės sklypo pirkėjui keliamus reikalavimus, ar žemės sklypas gali būti parduodamas jam lengvatine tvarka, ar valstybės institucijos, vykdančios žemės sklypo pardavimo procedūrą, veikė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
Po to, kai kasatorė pradėjo naudojamo žemės sklypo išpirkimą, buvo pakeisti įstatymai, reglamentuojantys valstybinės žemės išpirkimą. Civilines teises gali riboti įstatymai ar jų pagrindu teismas (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Įstatyme, kuriame ribojamos asmenų teisės, turi būti aiškiai nurodyta, kad asmuo tam tikros teisės neturi ar ateityje jos netenka, taip pat nustatyti, nuo kada ir kokiomis sąlygomis. Teismas turi įvertinti, ar šiuos reikalavimus atitiko Žemės įstatymo pakeitimai, kurie įsigaliojo 2004 m. vasario 21 d., ir pagal kuriuos teisėti žemės naudotojai buvo pripažinti valstybinės žemės patikėtiniais. Turi būti įvertinta, ar institucijos buvo įpareigotos iki Žemės įstatymo pakeitimo įsigaliojimo ar kito termino įspėti kiekvieną žemės naudotoją, padavusį pareiškimą dėl žemės sklypo išpirkimo, kad jų teisės pasikeis, – kad jie praras teisę išpirkti žemę ne aukciono tvarka, jeigu nesumokės mokesčio; ar institucijos buvo įpareigotos užbaigti pradėtas žemės išpirkimo procedūras nustatyta tvarka per tam tikrą laiką; ar kasatorei buvo praneštos šios aplinkybės. Neištyrus ir neįvertinus šių aplinkybių ir valstybės institucijų veiklos, o vertinant tik pareiškėjo, siekiančio išpirkti žemę, veiksmus, būtų neteisinga ir nepagrįsta taikyti nustatytą datą ir ją vertinti kaip naikinamąjį terminą tų asmenų atžvilgiu, kurie laiku padavė pareiškimus dėl žemės sklypų išpirkimo ne aukciono tvarka.
Pažeistos teisės negynimas yra asmens teisės ribojimas ir teismo sprendimas atsisakyti ginti teisę gali būti pripažintas teisingu ir pagrįstu, kai teismas nustatytų ir motyvuotų, kad asmeniui buvo sudarytos tinkamos sąlygos pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe įsigyti naudojamą valstybinės žemės sklypą; kad valstybės institucijos, vykdydamos žemės sklypo išpirkimo procedūrą, veikė pagal teisės aktų reikalavimus, o asmuo šios teisės neįgyvendino tik dėl savo kaltės. Pažymėtina, kad teismas, analizuodamas valstybės institucijų veiksmus, susijusius su valstybinės žemės sklypų pardavimu jų naudotojams, turi vadovautis Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Teismas turi nustatyti, koks buvo valstybinės žemės išpirkimo procedūros teisinis reglamentavimas ir ar valstybės institucijų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas, spręsdamas klausimą, ar valstybės institucijos veikė tinkamai, turi vadovautis nuostata, kad asmuo, kreipęsis į valstybės institucijas dėl jam priklausančių teisių įgyvendinimo, neprivalo raginti ir kontroliuoti valstybinių institucijų ir neatsako už jų neveiklumą ar neefektyvų veikimą. Asmeniui gali būti taikoma atsakomybė ar atsisakoma ginti jo teisę tik nustačius, kad jis nebendradarbiavo sprendžiant jo klausimą, piktnaudžiavo teise ar dėl kitų jo veiksmų, kurie rodytų, jog jis neketino realiai įgyti teisės ar jos atsisakė (CK 1.137 straipsnio 3-5 dalys).
Apeliacinės instancijos teismas kaip naikinamąjį terminą taikė teisės akte nustatytą datą asmens teisei, kuri buvo pradėta įgyvendinti, bet vėliau buvo pažeista. Kasacinis teismas konstatuoja, kad byloje nenustatytos ir neištirtos visos reikšmingos ginčo išsprendimui faktinės bylos aplinkybės. Byloje turi būti patikrinta ir įvertinta, ar tik dėl kasatorės veiksmų ir kaltės neįgyvendinta jai įstatymo suteikta galimybė išpirkti naudojamą žemės sklypą ne aukciono tvarka, ar šiuo atveju tinkamai veikė valstybinės institucijos, vykdančios žemės sklypo pardavimą. Šių svarbių aplinkybių nagrinėjant asmens pažeistos teisės gynimo klausimą apeliacinės instancijos teismas nesvarstė. Kadangi kasacinis teismas nenustatinėja faktinių bylos aplinkybių, tai byla perduodama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 3, 4 dalys).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Algis Norkūnas
Sigita Rudėnaitė
