Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-202/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 40.2 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ferteksos transportas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ferteksos transportas“ ieškinį atsakovui Baltarusijos Respublikos įmonei „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas su atsakovu 1998 m. kovo 30 d. sudaryta geležinkelio vagonų nuomos sutartimi (toliau – ir sutartis) išnuomojo atsakovui 216 geležinkelio vagonų kroviniams gabenti. Šalys 2003 m. gruodžio 10 d. ir 2004 m. sausio 29 d. papildomais susitarimais Nr. 6 ir Nr. 7 susitarė, kad dalį vagonų atsakovas naudos, tik veždamas krovinius nustatytu maršrutu ir už naudojimąsi šiais vagonais mokės ieškovui po 9,05 JAV dol., už kitų vagonų nuomą – po 12 JAV dol. už parą; atsakovas įsipareigojo atsiskaityti pasibaigus mėnesiui per 10 darbo dienų nuo ieškovo sąskaitos ir paslaugų suteikimo akto gavimo dienos, o pavėlavęs apmokėti sąskaitas – mokėti 0,1 proc. delspinigių už kiekvieną dieną. Ieškovas nurodė, kad atsakovas pažeidė sutarties sąlygas dėl vagonų naudojimo maršrutų, nepasirašė paslaugų suteikimo suderinimo aktų, todėl jam buvo laikinai uždrausta naudotis dalimi vagonų (CK 6.58, 6.207 straipsniai). Ieškovas taip pat nurodė, kad 2005 m. gegužės 6 d. išsiuntė atsakovui PVM sąskaitą už vagonų nuomą 2005 m. balandžio mėnesį, o 2005 m. birželio 4 d. – už 2005 m. gegužės mėnesį, tačiau atsakovas jų iki 2005 m. gegužės 20 d. ir iki 2005 m. birželio 28 d. neapmokėjo. Ieškovas, remdamasis CK 6.37, 6.38, 6.59, 6.71 straipsniais, prašė teismo priteisti iš atsakovo 348 944,88 Lt skolos, 24 143,90 Lt delspinigių ir 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovui 15 000 Lt ir į valstybės biudžetą 19 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad šalių sudaryta 1998 m. kovo 30 d. nuomos sutartimi ieškovas už joje sutartą kainą išnuomojo specifines transporto priemones – vagonus, pritaikytus trąšoms vežti, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei remontuoti vagonus ieškovo sąskaita (CK 6.477 straipsnis). Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo 150 vagonų naudoti kroviniams vežti šalių aptartu maršrutu (CK 6.489 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad atsakovas pažeidė šią nuostatą; ieškovas, manydamas, kad šis pažeidimas yra esminis, įgijo teisę nutraukti nuomos sutartį (CK 6.217, 6.497 straipsniai). Teismas vertino, kad ieškovas už sutarties nuostatų pažeidimą galėtų reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo, nuomos kainų skirtumo, bet jis negalėjo sustabdyti nuomininkui perduotų vagonų judėjimo, t. y. negalėjo visiškai uždrausti nuomininkui naudotis išsinuomotu turtu. Kartu teismas pažymėjo, kad iš šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakovas sustabdė nuompinigių mokėjimą ieškovui dėl to, kad šis uždraudė naudotis išsinuomotu turtu (CK 6.207 straipsnio 2 dalis) ir atsakovas neprivalo mokėti nuomos mokesčio už nuomą tų vagonų, kuriais naudotis buvo uždrausta (CK 6.206 straipsnis). Bylos duomenimis, ieškovas 2005 m. rugsėjo 23 d. pripažino 196 300 JAV dol. skolą atsakovui už vagonų remontą; atsakovas 2005 m. spalio 18 d. raštu ieškovui pareiškė apie 35 977,50 JAV dol. ir 48 563,65 JAV dol. (ieškovui mokėtini nuompinigiai už naudojimąsi vagonais 2005 m. balandžio ir gegužės mėnesiais) įskaitomą priešpriešinį reikalavimą. Teismas sprendė, kad atsakovo prievolė ieškovui pasibaigė įskaitymu (CK 6.130, 6.131 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iš naujo nagrinėjusi bylą, 2007 m. spalio 15 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl 64 485 JAV dol. (171 710,66 Lt) nuomos mokesčio už 150 vnt. specialaus maršruto vagonų naudojimąsi 2005 m. balandžio mėnesį po 9,05 JAV dol. už dieną ir už 66 vnt. – kitų vagonų po 12 JAV dol. už dieną; atsakovas pripažįsta 35 977,50 JAV dol. skolą, nes esą jis naudojosi ne 216, bet 111 vnt. vagonų. Už 2005 m. gegužės mėnesį ieškovas prašė priteisti 64 294,50 JAV dol. (177 234,22 Lt), tarp jų: 42 082,50 JAV dol. už 150 vnt. specialaus maršruto ir 22 212 JAV dol. už 105 vnt. kitų vagonų nuomą; atsakovas pripažino 48 563,65 JAV dol. skolą, nes, jo nurodymu, naudojo ne 255 vnt., bet 213 vnt. vagonų. Kilęs ginčas dėl atsakovo prievolės mokėti mokestį už nuomą tų vagonų, kuriais naudotis ieškovas buvo uždraudęs. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad iš šalių sudarytos sutarties ir jos priedų matyti, kad atsakovas už 150 vnt. vagonų nuomą mokės po 9,05 JAV dol. už kiekvieną dieną ir juos naudos tik sutartyje nustatytu maršrutu; iš sutarties priedo Nr. 6 1.3 punkto sąlygos išplaukia, kad maršrutas gali būti keičiamas šaliu susitarimu; ieškovas 2005 m. kovo 21 d. raštu įspėjo atsakovą, kad šis naudoja vagonus sutartyje nenustatytais maršrutais; nurodyta aplinkybė patvirtinama vagonų judėjimo dokumentų duomenimis (T. 2, b. l. 42-49). Kolegija pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės, kurių neneigė ir atsakovas, suponavo išvadą, jog atsakovas pažeidė prievolę tinkamai vykdyti sutartį (CK 6.205 straipsnis). Ieškovas, nustatęs, kad atsakovas pažeidinėja sutartį, nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki gegužės 17 d. nepateikė atsakovui 105 vnt. vagonų specialiesiems maršrutams; kolegija vertino, kad ieškovas neįgijo CK 6.58 straipsnyje, 6.207 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas ieškovas pirmas turi įvykdyti prievolę pateikti vagonus, atsakovas – vėliau, t. y. pateikus vagonus, sumokėti už jų nuomą; tuo tarpu iš pirmiau nurodytų teisės normų išplaukia, kad teisę sustabdyti prievolės vykdymą turi šalis, kuri sutartį turi įvykdyti vėliau. Apeliacinės instancijos teismas laikė pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad CK 6.206 straipsnio pagrindu ieškovo pareikštas reikalavimas priteisti nuomos mokestį už tų vagonų nuomą, kuriais buvo uždrausta naudotis, yra nepagrįstas ir atmestinas. Dėl to atsakovo nurodyta ir pripažįstama skola ieškovui už specialių maršrutų vagonų nuomą 2005 m. balandžio, gegužės mėnesiais yra 84 541 JAV dol. (203 671 Lt). Kolegija atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, išdėstytus išaiškinimus ir būtinumą tirti šalių reikalavimų viena kitai dydžius, sprendžiant dėl įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo; teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad kai šalių priešpriešiniai reikalavimai nėra vienodo dydžio, galimas dalinis įskaitymas (CK 6.131 straipsnio 4 dalis), tačiau tokiu atveju turi būti žinomi tikrieji (tikslūs) priešpriešiniai reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ieškovui (apeliantui) buvo pasiūlyta išdėstyti poziciją dėl skolos atsakovui už vagonų remontą; iš ieškovo pateiktos pažymos matyti, kad ieškovas nelaiko, jog turėtų sumokėti atsakovui, šio apskaičiavimu, 94 865,30 Lt skolos už vagonų, panaudotų ne pagal sutartyje nustatytas sąlygas, remontą; tačiau kolegija laikė, kad iš ieškovo įrodymais nepagrįstų paaiškinimų neišplaukia, jog nurodytų vagonų nereikėjo remontuoti arba kad jie nebuvo suremontuoti. Kad galimas įskaitymas, atsakovas sprendė iš ieškovo 2005 m. rugsėjo 23 d. rašto, kuriame šis pripažino 196 300 JAV dol. skolą už vagonų remontą. Ieškovas 2005 m. rugsėjo 23 d. pranešė atsakovui, kad yra skolingas atsakovui už vagonų remontą 186 300 JAV dol.; atsakovas pripažino, kad nėra šalių ginčo dėl 186 300 JAV skolos, ieškovas pirmosios instancijos teisme nepareiškė prieštaravimų dėl nurodytos 186 300 JAV dol. skolos atsakovui. Atsakovas 2005 m. spalio 18 d. raštu pranešė ieškovui apie 84 541 JAV dol. skolos įskaitymą. Įstatyme įtvirtinta įskaitymo samprata rodo, kad priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra vienašalis sandoris (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys); kita šalis, nesutinkanti su įskaitymu, turi teisę ginčyti jo pagrįstumą. Kolegija, įvertinusi, kad šalys įvairiose tarpusavio prievolinių santykių situacijose (stadijose) skirtingai interpretavo iš sutarties kilusią skolą (jos dydį), padarė išvadą, jog atsakovo skola už vagonų nuomą yra 84 541 JAV dol., ieškovo skola už vagonų remontą yra 186 300 JAV dol.; nė viena šalis nepareiškė, kad šios skolos įskaitymo metu negaliojo; skolos kilo tapačios sutarties pagrindu, yra vienarūšės ir priešpriešinės. Kolegija padarė išvadą, kad atsakovo 2005 m. spalio 18 d. atliktas priešpriešinis vienarūšis 84 541 JAV dol. įskaitymas buvo galimas ir pagrįstas, todėl nebeliko pagrindo ieškinį tenkinti, atsakovo prievolė pasibaigė įskaitymu (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Ieškovo argumentus, kad įskaitymą atliko atsakovo neįgaliotas asmuo, kolegija pripažino nepatvirtintais įrodymais. Kolegija išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Ferteksos transportas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti, priteisti 373 088,78 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Dėl sutarties vykdymo sustabdymo ir su juos susijusių mokėjimų. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas pažeidė CK 6.489 straipsnio 1 dalyje nustatytas nuomininko pareigas, nes naudojo daiktą ne pagal sutartį, tačiau laikė, jog ieškovas pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą (vagonų judėjimo sustabdymą), todėl pagal CK 6.206 straipsnį ir 6.207 straipsnio 2 dalį atsakovas neprivalo mokėti ieškovui nuomos mokesčio. Tokia teismo išvada padaryta, neteisingai aiškinant ir taikant teisės normas dėl prievolės (sutarties) vykdymo sustabdymo (CK 6.206 straipsnis, 6.207 straipsnio 2 dalis). Teismas neįvertino šalių sudarytos sutarties turinio, sutartimi šalims nustatytų teisių ir pareigų, neištyrė, kurios šalies ir kokia konkreti prievolė yra pirmesnė, kuri – paskesnė, sudaranti pagrindą CK 6.207 straipsnio normoms taikyti; bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepašalino netinkamo nurodytų teisės normų taikymo ir aiškinimo fakto. Sutarties vykdymo sustabdymas yra vienas iš savigynos būdų, padedantis sutarties šaliai, dėl kurios sutartis pažeidžiama, apsisaugoti nuo tokių pažeidimų. Šalis siejo nuomos teisiniai santykiai, sutartis pagal savo pobūdį yra tęstinio vykdymo: joje nustatyti įkainiai už nuomojamą objektą (vagonus) ir įmokų periodiškumas. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovas neįgijo CK 6.58 straipsnyje ir 6.207 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisės sustabdyti sutarties vykdymą, tačiau tokia teismų išvada padaryta, neatsižvelgus į pirmiau nurodytą sutarties tęstinį pobūdį, taip pat neįvertinus jos vykdymo tam tikro periodiškumo bei neatsižvelgus į CK 1.5 straipsnyje nustatytą pareigą veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sutarties periodiškumas reiškia, kad ieškovas, pradėjęs vykdyti sutartį, turėjo pareigą pateikti nuomojamą daiktą, o atsakovas – jį tinkamai naudoti nustatyta tvarka ir apmokėti; tokia ieškovo pareiga išlieka iki sutarties pabaigos. Tęstinio pobūdžio sutarties vykdymas suponuoja pareigą atsižvelgti į šalies elgesį ankstesniame jos vykdymo etape; vadinasi, ieškovo pareiga pateikti daiktą ir teisė sustabdyti šios pareigos vykdymą susijusi su atsakovo elgesiu. Kadangi atsakovas pažeidė iš sutarties kilusią pareigą tinkamai naudoti išnuomotą daiktą, jis buvo įspėtas apie daromą pažeidimą ir pareikalauta jį nutraukti, tai laikytina, kad ieškovas įgijo teisę, nustatytą CK 6.58 straipsnyje, 6.207 straipsnio 2 dalyje. Kadangi teismai neteisingai išsprendė dėl ieškovo teisės sustabdyti sutarties vykdymą, tai padarė taip pat nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neįgijo teisės į nuomos mokestį už nuomą tų vagonų, kuriais naudotis buvo uždrausta. Nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį už jam suteikiamą naudotis daiktą įvirtinta CK 6.477 straipsnyje; tai yra atlygintinė sutartis. CK 6.487 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kai nuomininkas turi teisę reikalauti sumažinti nuomos mokestį. Kadangi atsakovas pripažino pareigą mokėti nuomos mokestį už faktiškai jam perduotus vagonus, tačiau atsisakė mokėti už tuos, kuriais naudotis buvo uždrausta, tai reiškė, jog jis sumažino mokėtiną nuomos mokestį. Tačiau esant nustatytai aplinkybei, kad atsakovas pažeidė sutartį, nes naudojo daiktus ne pagal sutartyje nustatytą tvarką, jis pagal pirmiau nurodytą teisės normą turėjo teisę reikalauti nuomos mokesčio sumažinimo joje nustatytais pagrindais, bet ne vienšališkai jį sumažinti. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nevertino šios aplinkybės, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neturi teisės į prašomą visą nuomos mokestį.

2. Dėl prievolės pabaigos įskaitymu galimumo. Teismai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias prievolės pabaigą įskaitymu (CK 6.130, 6.131 straipsniai, 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatyta, kad ieškovas pripažino 196 300 JAV dol. skolą už vagonų remontą; taip pat nurodyta, kad atsakovas laiko, jog nėra ginčo dėl ieškovo 186 300 JAV dol. skolos ir kad ieškovas pirmosios instancijos teisme nepareiškė prieštaravimų dėl 186 000 JAV dol. skolos atsakovui. Vadinasi, teismas nenustatė aiškiai, kokią sumą ieškovas yra skolingas atsakovui, todėl negalima pripažinti, kad įskaitymas pagrįstas ir teisėtas, nes skolos suma neaiški, tuo tarpu viena iš tinkamo įskaitymo sąlygų yra reikalavimų apibrėžtumas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovo pareiškimas dėl įskaitymo padarytas jau prasidėjus teismo procesui, t. y. po to, kai ieškovo reikalavimas tapo teisme ginčijamu reikalavimu; ieškovas ginčijo atsakovo reikalavimą dėl atsiskaitymo už vagonų remontą, be to, ir atsakovas ginčijo savo prievolę mokėti ieškovui nuompinigius dėl to, kad jam buvo atimta teisė naudotis dalimi išsinuomotų vagonų. Taigi šalių tarpusavio reikalavimai nebuvo apibrėžti, dėl jų vyko ginčas, todėl įskaitymas pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą negalėjo būti vykdomas, įskaitymo klausimas galėjo būti sprendžiamas, tik tinkamai apibrėžus šalių reikalavimus ir skolinius įsipareigojimus.

3. Dėl CPK normų pažeidimo, tiriant ir vertinant įrodymus, patvirtinančius įskaitymą. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad byloje esančiais įrodymais nepatvirtinama aplinkybė dėl atsakovo neįgalioto asmens (generalinio direktoriaus pavaduoto) atlikto įskaitymo, neatitinka CPK 183, 185 straipsnių normų dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą nustatančių taisyklių; iš atsakovo įstatų 21 punkto išplaukia, kad atsakovo valdymo organas buvo generalinis direktorius; pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo civilines teises įgyja, prisiima civilines pareigas per savo organus; dėl to generalinio direktoriaus pavaduotojas negalėjo veikti įmonės vardu be jam išduoto įgaliojimo. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino, todėl neatskeidė atsakovo įstatų esminių nuostatų, tai lėmė nepagrįstą išvadą, kad įskaitymas teisėtas, nesant įrodymų apie dokumentą pasirašiusio asmens įgaliojimus šiems veiksmams atlikti. Atsakovas turėjo pareigą pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo buvo įgaliotas atlikti su įskaitymu susijusius veiksmus, bet ne ieškovas įrodyti, jog asmuo buvo neįgaliotas.

Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus, priteisti iš ieškovo atsakovui šio turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pažymi, kad ieškovas neteisingai aiškina šalių sudarytos sutarties ir sutarties priedo Nr. 6 nuostatas, todėl daro nepagrįstą išvadą, jog specialus maršrutas, nustatytas daliai išnuomotų vagonų sutarties priede Nr. 6, yra esminė sutarties sąlyga, kurią pažeidė atsakovas. Iš tikrųjų sutartimi įtvirtintas ne vagonų judėjimas tam tikru maršrutu, bet krovinių srauto užtikrinimas per UAB „Birių krovinių terminalą“; atsakovas vykdė šią pareigą, nepaisant to, kad dalis sutarties priedo Nr. 6 specifikacijoje Nr. 1 nurodytų vagonų buvo panaudoti kitais maršrutais; krovinių gabenimas per pirmiau nurodytą terminalą niekada nenutrūko, tiekiamų krovinių apimtys buvo vykdomos, atsakovui panaudojant kitus, jo žinioje buvusius vagonus, už kuriuos mokėjo daugiau, nei sulygta su ieškovu sudarytoje sutartyje. Be to, sutarties priede Nr. 6 nurodytais vagonais į UAB „Birių krovinių terminalą“ buvo pervežama tik apie 40 proc. visų atsakovo krovinių, tiekiamų per šį terminalą. Dėl to pripažintini nepagrįstais ieškovo argumentai, kad sutartis buvo pažeista ir kad tokiu atveju ieškovas turėjo teisę imtis vienašališkų veiksmų ir sustabdyti atsakovui perduotų naudotis vagonų judėjimą. Ieškovui buvo žinoma, tačiau jis atsisakė atsakovo siūlomo didesnio, t. y. ne 9,05 JAV dol., bet 12 JAV dol. už vagoną per dieną, užmokesčio už vagonų panaudojimą kituose maršrutuose. Ieškovas nepatyrė nuostolių dėl pagal specialų tarifą (9,05 JAV dol.) išnuomotų vagonų panaudojimo kitais maršrutais; šis mažesnis tarifas šalių nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas mokėjo nuomos mokestį ir už vagonų prastovos dienas, t. y. iki tol, kol būdavo pasiūlomas laivas; nei ieškovas, nei UAB „Birių krovinių terminalas“ neturi atsakovo tiekiamų krovinių sandėliavimui skirtų patalpų, kroviniai būdavo iškraunami tiesiai į laivą. Ieškovas nereiškė pretenzijų atsakovui dėl vagonų panaudojimo kitais maršrutais, jis sudarydavo, pasirašydavo ir pateikdavo atsakovui darbų atlikimo aktus, nereagavo į atsakovo siūlymą mokėti didesnį atlyginimą už vagonus, panaudotus kituose maršrutuose, taip pat siūlymą atsiimti nenaudojamus vagonus. Tokiu atveju ieškovas prisiėmė riziką dėl sutarties priedo Nr. 6 specifikacijoje nurodytų vagonų panaudojimo, tuo tarpu atsakovo veiksmai rodė sutarties vykdymą, bet ne jos sąlygų pažeidimą. Nuo 2005 m. kovo 1 d. sutarties su ieškovu nepratęsus, atsakovas jo žinioje buvusius vagonus naudojo kituose maršrutuose, atsižvelgdamas ne tik į tai, kad jų prastova nepateisintų mokamo nuomos mokesčio, bet ir į tai, kad būtų nepabloginta vagonų techninė būklė (jų rūdijimas). Taigi ieškovo interesai nebuvo pažeisti, jam nekilo nuostolių, lygiai kaip ir nebuvo esmingai pažeista sutartis. Ieškovas elgėsi prieštaringai; uždraudęs naudotis vagonais, 2005 m. gegužės mėnesį šį draudimą panaikino. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino nuomos mokesčio, išplaukiančio iš nuomos teisinių santykių, mokėjimą nustatančias normas, esą atsakovui be teisinio pagrindo sumažinus nuomos mokestį. Kadangi atsakovas negalėjo naudotis vagonais dėl ieškovo veiksmų, šiam areštavus vagonus, tai pagrįstai atsisakė mokėti už jų nuomą; atsakovas nepažeidė iš sutarties kilusios prievolės, nes ieškovo veiksmai nulėmė tai, kad atsakovas negalėjo jos įvykdyti. Ieškovo reikalavimas mokėti už nuomą tų vagonų, kuriais atsakovas realiai negalėjo naudotis, neatitinka CK normų, kuriomis rėmėsi ieškovas, pateikęs nepagrįstą reikalavimą. Atsakovas taip pat nurodo, kad, gavęs ieškinio pareiškimą dėl skolos sumokėjimo, laikydamasis CK 6.131 straipsnyje nustatytos pranešimo apie įskaitymą tvarkos, pareiškė apie vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl šalių priešpriešinės prievolės dėl 84 541,15 JAV dol. baigėsi CK 6.130 straipsnyje nustatytu pagrindu. Teismai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas tinkamai teisiškai kvalifikavo. Šalys tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo teisme metu neginčijo tarpusavio priešpriešinių reikalavimų dalies, kuri buvo atsakovo įskaityta, gavus ieškovo ieškinį. Be to, kasatorius niekada neneigė skolos atsakovui, ir tai patvirtinama bylos rašytiniais įrodymais, kasatoriaus atstovų paaiškinimais teismo posėdžių metu. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto įskaitymo ribojimas siejamas su ginču dėl įskaitytinų sumų, tačiau ieškovas niekada neginčijo nė vieno iš byloje surinktų įskaitymo aktų, tarp jų ir 2005 m. spalio 18 d. įskaitymo dėl 84 541,15 JAV dol. Bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu ieškovas, vykdydamas teismo nurodymus, pateikė 2007 m. rugsėjo 21 d. pažymą Nr. SO7/159, kurioje nurodyta, kad ieškovas neturi mokėti atsakovui tam tikros sumos už vagonų, kurie buvo sulaikyti paties ieškovo nurodymu, remontą, t. y. ieškovas siekė įrodyti, kad realiai jo skola atsakovui yra mažesnė, nei nustatyta sutartimi; atsakovas sutinka su nurodytos pažymos duomenų teismo pateiktu vertinimu; ieškovas turėjo pateikti konkrečius apskaičiavimus, tačiau apsiribojo tik pažyma, kurioje tik patvirtinama, kad jis neprivalo mokėti atsakovui tam tikros sumos. Apeliacinės instancijos teismui pagrįstai neliko abejonių dėl ieškovo skolos atsakovui, ieškovui pateikus papildomą rašytinį įrodymą, kad jis skolingas atsakovui 196 300 JAV dol. (T. 3, b. l. 165-170); kadangi byloje reikšmę turintis įskaitymas atliktas dėl 84 541,15 JAV dol., tai apeliacinės instancijos teismo nutartyje esantys rašymo netikslumai dėl skolos dydžio neturi reikšmės dėl įskaitymo galimumo. Kasatorius iki kasacinio skundo surašymo dienos nekėlė klausimo dėl įskaitymą atlikusio atsakovo įgaliojimų. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto įskaitymo ribojimas sietinas su ginču dėl įskaitytinų sumų, bet ne su bet kokiu ginču dėl tų pačių ar analogiškų šalių santykių. Dėl to ta aplinkybė, kad atsakovas apie įskaitymą pareiškė prasidėjus teismo procesui, nereiškia, jog įskaitymas neteisėtas. Kasatoriaus nepagrįsti teiginiai, kad įskaitymas atliktas atsiliepimu į ieškinį; atsiliepime į ieškinį buvo tik nurodytos su priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu susijusios aplinkybės ir konstatuotas įskaitymo faktas, o įskaitymas atliktas atskiru dokumentu. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos normos tikslas – užkirsti kelią šaliai nepagrįstai taikyti įskaitymą, jei šios šalies reikalavimą ar jo dalį ginčija teisme šalis, kuriai norima taikyti įskaitymą. Nagrinėjamoje byloje kasatorius neginčijo atsakovo reikalavimo teisės dėl 84 541,15 JAV dol., taigi dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų nebuvo ginčo teisme.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

Šalių 1998 m. kovo 30 d. sudarytos sutarties pagrindu ieškovas nuomojo atsakovui geležinkelio vagonus kroviniams gabenti; 2003 m. gruodžio 10 d. papildomame susitarime Nr. 6 nustatyta, kad 150 vagonų, kurių nuomos kaina – 9,05 JAV dol. už parą, atsakovas naudos tik trąšoms maršrutu Kalij-3BČ stotis „Draugystė“ – Kalij-3BČ gabenti, o kitus vagonus, kurių nuomos kaina – 12 JAV dol. už parą, galės naudoti ir kitais maršrutais. Pagal Sutarties 2.2.3 punktą atsakovas įsipareigojo remontuoti vagonus ieškovo sąskaita. Vagonus, kurie turėjo būti naudojami specialiuoju maršrutu, atsakovas naudojo kroviniams kitais maršrutais gabenti. Ieškovas nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki gegužės 17 d. nepateikė atsakovui 105 vnt. vagonų specialiesiems maršrutams. Už vagonų nuomą 2005 m. balandžio ir gegužės mėnesiais atsakovas yra skolingas ieškovui 84 541,15 JAV dol. Ieškovas 2005 m. rugsėjo 23 d. pripažino 196 300 JAV dol. skolą atsakovui už vagonų remontą; atsakovas 2005 m. spalio 18 d. raštu ieškovui pareiškė apie 84 541,15 JAV dol. įskaitomą priešpriešinį reikalavimą. Ieškovas ginčija, kad atsakovo pareiškimas apie įskaitymą yra teisėtas ir pagrįstas, nenustačius šalių tarpusavio piniginių prievolių konkrečių dydžių.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ginčo šalys turi viena kitai abipusių sutartinių įsipareigojimų ir jų reikalavimai – priešpriešiniai: atsakovas turi mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi iš ieškovo nuomojamais vagonais, o ieškovas yra įsipareigojęs mokėti atsakovui už nuomojamų vagonų remontą, t. y. abi šalys turi prievoles mokėti viena kitai tam tikras pinigų sumas. Pagal byloje esančią medžiagą galima spręsti, kad kasatoriaus reikalavimai atsakovui ir atsakovo pranešimas kasatoriui apie įskaitymą nėra vienodo dydžio.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme.

Atsakovas nurodė, kad taiko įskaitymą, kai tarp šalių jau buvo kilęs ginčas, kurio teisminis procesas jau buvo pradėtas. Kasatorius kėlė klausimą dėl atsakovo įsipareigojimų jam apimties. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad kasatorius jam yra skolingas tam tikrą pinigų sumą, su kurios dydžiu kasatorius nesutiko. Taigi šalių tarpusavio reikalavimai nebuvo apibrėžti, dėl jų vyko ginčas, todėl įskaitymo klausimas remiantis CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktu negalėjo būti sprendžiamas, jis galėjo būti sprendžiamas tik tinkamai apibrėžus šalių tarpusavio reikalavimus bei skolinius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, motyvavo tuo, kad įskaitymas galimas, tačiau darydamas tokią išvadą nevertino kasatoriaus iškelto klausimo, jog įskaitymas nėra galimas, remiantis CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, nes pareiškimas apie įskaitymą kasatoriui buvo įteiktas šalims jau ginčijantis dėl įsiskolinimų dydžio, tiksliai neapibrėžus sumų, kurias šalys viena kitai yra skolingos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tarpusavio atsiskaitymų, nors atsakovas, kita vertus, priešieškinio CPK 143 straipsnio nustatyta tvarka dėl apmokėjimo už nuomojamų vagonų remontą nėra pareiškęs, todėl teismas turėjo svarstyti klausimą, ar atsakovo reikalaujama įskaityti suma galėjo būti nagrinėjimo dalykas. Jeigu atitinkamas reikalavimas nepareikštas, tai prašoma įskaityti suma, kol nėra ieškinio reikalavimo, negali būti įskaitoma (CK 6.131 straipsnis), su šia suma susiję įrodymai nėra nagrinėjimo dalykas (CPK 178 straipsnis), o įskaitymas pagal procesines taisykles teisme galimas esant priešieškiniui (CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kasatorius kaip skolą už vagonų remontą buvo pripažinęs 196 300 JAV dol. sumą, taip pat nurodė, kad atsakovas laiko, jog nėra ginčo, kad kasatorius jam skolingas 186 300 JAV dol. Taip pat nurodė, kad kasatorius pirmosios instancijos teisme prieštaravimų dėl 186 000 JAV dol. sumos atsakovui nebuvo pareiškęs. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kasatorius skolingas atsakovui 186 300 JAV dol., ir tai yra neginčijama jo prievolės apimtis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai aiškiai neapibrėžė, kokią sumą kasatorius yra skolingas atsakovui, nes, nesant priešieškinio, kasatoriaus skola atsakovui nėra aiški ir pagal apeliacinės instancijos teismo nutartį. Taip pat teisėjų kolegija laiko, kad, nagrinėjant įskaitymo klausimą, buvo pažeista CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, todėl teismų sprendimas ir nutartis negali būti palikti galioti. Nustačius esminius proceso teisės normų pažeidimus, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė