Baudžiamoji byla Nr. 1-146-800/2026
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00446-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.6.3; 1.2.4.4.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.7; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 22 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,
sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,
dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei,
kaltinamajam A. K.,
nukentėjusiajam M. P., jo atstovei advokatei Vitai Neverauskaitei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
A. K. 2025 m. liepos 25 d. apie 23 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) esančioje pievoje, tyčia sudavė vieną smūgį M. P. į veidą, dėl ko M. P. nukrito ant žemės, po to M. P. atsistojus ir einant pėsčiųjų taku link automobilio, stūmė jį iš nugaros, dėl ko M. P. priekine kūno dalimi krito ant tako, tokiais veiksmais nukentėjusiajam M. P. dėl muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, dešinės akies vokų išoriniame krašte, krūtinės dešinėje pusėje, dešinio raktikaulio petinio sąnario išnirimo, dešinėje VII šonkaulio užpakalinio galo lūžimo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. P. sveikatą, nes dėl dešinio raktikaulio petinio sąnario išnirimo, dešinėje VII šonkaulio užpakalinio galo lūžio nukentėjusiojo M. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltę pripažįsta, nors kai kurių tos dienos aplinkybių dėl girtumo neatsimena. Paaiškino, kad 2025 metais sugalvojo su bendradarbiais atvažiuot į (duomenys neskelbtini) šventę „Onines“. Jis su D. ir M. susitiko šventėje. Ten būdami vartojo alkoholį. Paskui su D. kažką aiškinosi su ten sutiktais vyrais, gal pykosi, bet nesimušė. Tada M. jam iš galo trenkė į galvą, ko pasekoje atsisukęs iš karto trenkė jam atgal. Nuo suduoto smūgio M. nukrito ant žemės. Pamatęs, kad kirto M., puolė jo atsiprašinėti, paprašė, kad jis kirstų jam atgal. Jei būtų matęs, kam suduoda būtų tikrai nekirtęs. Daugiau smūgių M. nesudavė, leido jam du kartus kirsti atgal. Vieną kartą M. trenkė. Jo paprašė smūgiuoti dar kartą, tada M. jam trenkė dar kartą, po to pasakė „viso gero, pasikalbėsim darbe“ ir išėjo su savo drauge. Daugiau apie įvykį nieko neatsimena. Tuo metu jau buvo išgėrę 2-3 litrus alaus. Kai M. jam sudavė smūgius, šalia buvo D.. M. nuo suduoto smūgio nukrito ant žolės. Suduodamas M. smūgį pataikė jam į dešinę pusę. Nežino, ar M. krisdamas ant žemės galėjo išsinarinti dešinį raktikaulį. Tuo momentu M. skausmu nesiskundė. Jo žmona ir M. draugė buvo netoli ir galėjo matyti šį konfliktą. Neneigia ir nepatvirtina, kad stūmė M. jam einat, kadangi to neatsimena. Neneigia, kad taip galėjo būti.
Po įvykio, M. paskambino tą pačią naktį, klausė ar viskas gerai. Jis atsakė, kad važiuoja į klinikas. Sakė, kad krisdamas susimušė ranką.
Apie įvykį, po kurio laiko, kalbėjosi su M., dėl žalos atlyginimo, tačiau nesutarė, todėl M. pasakė, kad parašys pareiškimą. Iš pradžių sutarė dėl žalos atlyginimo, po to pagalvojo, kad per daug 500 eurų. Sutinka atlyginti Valstybinės liginių kasos civilinį ieškinį ir Socialinio draudimo fondo civilinį ieškinį.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. K. nurodė tas pačias įvykio aplinkybes kaip ir apklaustas teismo posėdžio metu. A. K. apklaustas parodė, kad 2025 m. liepos 25 d. apie 23.00 val. Alytaus r., (duomenys neskelbtini), Kauno g. vykstančioje Oninių šventėje jis M. P. sudavė tik vieną smūgį į veido sritį, tačiau smūgis buvo iš inercijos, gynybinis. Po smūgio M. nukrito. Matė, kad ant M. veido buvo raudona, taip pat pastebėjo ant dešinės veido pusės šalia antakio, ant kaktos iškilimą, patinimą. Minėtų sužalojimų prieš smūgį nebuvo, supranta bei pripažįsta, kad jie atsirado dėl jo suduoto smūgio. Po smūgio jis M. atsiprašė. Vėliau jis pats prašė, kad M. suduotų jam smūgius ir taip atsilygintų už jo smūgį. M. jam sudavė du smūgius, po ko konfliktas baigėsi. Daugiau prieš M. neatliko jokių smurtinių veiksmų, jo nestūmė. Pripažįsta, kad sužalojimai M. P. veide atsirado dėl jo smūgio sudavimo. Petinio sąnario išnirimas, šonkaulio galo lūžis M. P. galėjo atsirasti tuo metu kai jis nukrito, tačiau dėl to nėra įsitikinęs, kadangi M. P. vizualiai atrodė sveikas, valdė savo rankas, lengvai judėjo. Kodėl M. jį kaltina pastūmimu jis tikrai nežino. Jis M. pasiūlė atlyginti žalą, tačiau pasiūlyta suma buvo per maža (t. 2, b. l. 64-68,74-77, 80-82).
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais teismo posėdžio metu.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis M. P. paaiškino, kad būdami darbe su M. ir D. susitarė susitikti šventėje (duomenys neskelbtini). Atvykę į šventę nuėjo ant kalniuko pavartojo alkoholio, tada nuėjo į koncertą. Apie 23 val. draugė R. T. panoro važiuoti namo. Einant link tualeto sutiko 4-5 jaunus vyrukus, prie kurių A. būdamas išgėręs pradėjo kabinėtis. Tuo metu jis su vienu iš tų jaunuolių nuėjo pašnekėti į šoną. Prie jų priėjo draugė R., pradėjo A. raminti, nes jis „sklaidėsi“. Priėjęs prie A. prašė nusiraminti. A. pastūmė nuo savęs, po ko pastarasis nukrito ant žemės. Atsistojęs A. trenkė jam į kairę veido pusę, dėl ko jis nukrito ant žemės. Atsistojęs A. pasakė, kad taip nesidaro, pašnekės pirmadienį. A. pradėjo jo atsiprašinėti, kad nenorėjo trenkti. Prašė trenkti jam atgal. Vieną lengvą smūgį A. sudavė atgal, tada jis pasakė, kad čia per menkas smūgis, prašė smūgiuoti dar. Atsisakė suduoti A. ir su drauge pradėjo eiti link automobilio. A. apibėgęs aplink prekystalius, užkirto kelią, pradėjo prašyti trenkti jam dar kartą, dėl ko tarpusavyje apsižodžiavo. Jam nusisukinėjant A. jį stūmė, po ko galva ir dešiniu petimi krito ant akmenų ir išsinarino petį, susimušė galvą, lūžo šonkaulis. Nukritęs jautė skausmą. Ant kaktos iš karto po griuvimo iššoko guzas. Dvi savaites turėjo nedarbingumą. Grįžo į darbą, tada savaitę buvo reabilitacijoje. Po to vėl grįžo į darbą. Vėliau vėl dvi savaites buvo reabilitacijoje. Reabilitaciją gavo dėl peties. Grįžęs po biuletenio atvažiavo į darbą ir nuėjo pasikalbėti su A. Susitarė, kad per du mėnesius išmokės po 250 eurų, tai iš viso 500 eurų. Po dviejų savaičių, A. parašė žinutę, kad atsisako atlyginti padarytą žalą, pasiūlė tik 200 eurų, pasakė, jei netinka, tai rašyk pareiškimą. Šiuo metu reiškia civilinį ieškinį 1201 eurų turtinei žalai atlyginti ir 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro nebuvimas darbe, važinėjimas pas gydytojus, kuro išlaidos. Tris savaites kiekvieną dieną važiavo pas gydytoją į Kauną. Neturtinė žala, tai patirti nepatogumai, nes mėnesį negalėjo normaliai miegoti, negalėjo nusimaudyti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. P. paaiškino iš esmės analogiškas aplinkybes(t. 1, b. l. 29-35, 45-48)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. K. paaiškino, kad A. K. yra jos sutuoktinis. 2025 m. liepos 25 d. apie 19.30 val. su sutuoktiniu bei mažamete dukra nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestelyje vykstančią šventę - Onines. Jai buvo žinoma, kad šventėje susitiks su A. bendradarbiais - D. bei M.. Minėtus bendradarbius matė ne pirmą kartą, kadangi A. su jais yra buvęs jų namuose papietauti. <..>Šventės metu D., M. bei A. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, buvo neblaivūs, tačiau orientavosi aplinkoje, jokių konfliktų tarpusavyje nebuvo. <...> Po kurio laiko, buvo tamsu, A. su D. nuėjo iki kažkokių nepažįstamų vyriškių. Vieta buvo apšviesta nuo šventinės įrangos, todėl ji viską matė. Ji su dukra liko stovėti prie scenos, stovėjo maždaug 15 m. atstumu nuo A.. Minėtu momentu M. su sugyventine nebuvo. Pažiūrėjus link A. suprato, kad tarp jo bei nepažįstamų vyriškių vyksta žodinis konfliktas, tačiau muštynių nebuvo, konfliktas nebuvo garsus. Ji viską stebėjo, buvo atsisukusi į A., kadangi jai buvo neramu, tačiau pati iki konflikto vietos nėjo. Vykstant konfliktui pamatė, kad nuo scenos galo sparčiu žingsniu link vykstančio konflikto ėjo A. bendradarbis M., kurio nuo konflikto pradžios prie A. nebuvo. Pora žingsnių toliau, tačiau paskui jį, matė einančią M. sugyventinę. Tuo metu M. priėjo prie A. iš nugaros ir kumščiu, kurios rankos neprisimena, sudavė jam smūgį į pakaušio sritį. Tuo metu A. buvo užsisukęs ir konfliktavo su nepažįstamais vyriškiais ir tikrai nematė kas už jo stovi, bei jam sudavė smūgį. Nuo smūgio A. nenukrito, nesuklupo, nesusvyravo, nesidengė savo pakaušio, o iškart sudavė smūgį pats. Po smūgio sudavimo A. sukdamasis sudavė smūgį M. A. tikrai nematė kam suduoda smūgį, kadangi buvo užsisukęs, o po smūgio sudavimo. A. smūgis buvo stiprus, kadangi po smūgio sudavimo M. nukrito ant žolės priekine kūno dalimi, tačiau tiksliai kuriomis vietomis nurodyti negali. Jis sąmonės neprarado, o iš kart atsistojo. Ant M. nepastebėjo jokių sužalojimų, tačiau negali patvirtinti, kad jų nebuvo, kadangi ji buvo toliau. Tuomet matė, kad įvyko trumpas pokalbis tarp A. bei M. ir po jo M. dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius A. į veido sritį. Nuo smūgių A. nenukrito, tačiau susvyravo, veido nesidengė. Po smūgio sudavimo dar matė, kad A. su M. kažką kalbėjo, tačiau labai trumpai ir tuomet A. atėjo iki jos su dukra, o M. su sugyventine nuėjo į kitą pusę. <...>. Daugiau nei M., nei jo sugyventinės ji nematė, kadangi jie pasišalino. Ant A. veido matė patinimą, jo lūpa kraujavo. Kur įvykio metu buvo D. ji nematė. Kitą dieną po konflikto A. susisiekė su M. pasiteirauti dėl jo sveikatos būklės, kadangi jam buvo neramu. M. nurodė, kad yra nedarbingume, kad lankėsi pas gydytojus. Po kurio laiko A. jai pasakojo, kad M. grįžo į darbą bei nurodė, kad jo ranka yra sužalota ir dėl to yra kaltas A., nes jį nustūmė. A. norėjo susitarti su M.. Ji matė visą konfliktą ir A. neatliko daugiau jokių smurtinių veiksmų prieš M. (t. 2, b. l. 3-6).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. T. paaiškino, kad 2025 m. liepos 25 d. su savo bendradarbiais M. P. bei A. K. susitarė nuvykti į Alytaus r., (duomenys neskelbtini) vykstančią Oninių šventę. Vakare, galėjo būti apie 19.30 val. šventėje susitiko su bendradarbiais - A. bei M., kartu dar buvo A. sutuoktinė su dukra bei M. sugyventinė. Visi linksmai leido laiką, vartojo alkoholinius gėrimus - alų. Jis apsvaigęs nebuvo, jam atrodė, kad ir kiti asmenys nebuvo stipriai neblaivūs. Tarp jų nebuvo visiškai jokių konfliktų. Po kurio laiko, jau buvo tamsu, su juo bei A. norėjo išprovokuoti konfliktą nepažįstami vyriškiai, kurie norėjo su jais pakalbėti. Kadangi garsiai grojo muzika, todėl su nepažįstamais vyriškiais nuėjo į scenos šoną, kad galėtų susikalbėti. Buvo prieblanda, tačiau nuo scenos buvo šviesu. A. sutuoktinė su dukra liko stovėti prie scenos. M. su sugyventine irgi buvo prie scenos, tik kiek tolėliau. M. su jais nėjo iki nepažįstamų vyriškių, ėjo tik jis bei A.. Vykstant pokalbiui pamatė, kad prie A., iš nugaros priėjo M.. Iš kur jis atėjo nepastebėjo. M. visiškai nieko nesakė, nesimosikavo rankomis į šalis, tačiau priėjęs už A., už nugaros sudavė jam smūgį kumščiu. Kur tiksliai buvo suduotas smūgis jis nematė, tačiau tuo metu A. buvo nusisukęs nuo M. ir nematė, kas jam suduoda smūgį. Po smūgio sudavimo jis nieko nedarė, o momentaliai, sukdamasis už nugaros, gniauždamas kumštį sudavė smūgį M. į veido sritį. Po smūgio sudavimo M. susvyravo ir nukrito ant žolės priekine kūno dalimi, labiau dešiniu šonu, tačiau tiksliai kuria kūno vieta jis jau neprisimena. Nuo nukritimo M. sąmonės neprarado, ant žolės nesėdėjo. Jis (D. T.) jam padėjo atsikelti. Nukritimas atrodė lengvas. Jokių sužalojimų ant M. nepastebėjo, nei fiziniu skausmu, nei padarytais sužalojimais M. nesiskundė. Tuo metu A. pradėjo atsiprašinėti M. sakydamas, kad jis nežinojo, jog smūgis suduodamas būtent M. Kodėl M. sudavė pirmas smūgį A. apie tai nekalbėjo ir nesiaiškino. A. siūlė M., kad ir jis suduotų jam du smūgius, taip atsilygindamas už A. smūgį jam. Dėl šios priežasties M., stovėdamas prieš A., sudavė jam du smūgius dešinės rankos kumščiu į kairės veido pusės skruostą. Smūgiai buvo stiprūs, iš visos jėgos, kadangi buvo didelis smūgių sudavimo garsas, dėl ko A. nuo smūgių svyravo. Nuo smūgių jokių sužalojimų ant A. veido nematė, fiziniu skausmu jis nesiskundė. M. smūgiai buvo labai stiprūs, todėl mano, kad jo dešinė ranka nebuvo sužalota, kadangi jis ją puikiai valdė bei turėjo vyriškos jėgos. Po smūgių sudavimo M. pasakė, kad jau vyksta namo, kad norės pasikalbėti darbe, todėl jie suspaudė rankomis, ir M. su sugyventine išvyko. Daugiau jokio fizinio kontakto tarp A. bei M. nebuvo. Viso įvykio metu buvo ir M. sugyventinė, tačiau ji nieko nedarė. <..> Kitą dieną jis paskambino M. pasiteirauti, kaip jo sveikatos būklė po alkoholinių gėrimų vartojimo, ir M. jam nurodė, kad buvo pas gydytojus dėl rankos sužalojimo. Kuriuo metu jam buvo sužalota ranka jis neklausė, kadangi žinojo, kad muštynių metu A. jam rankos nesužalojo. Daugiau su M. nekontaktavo. Nori pasakyti, kad A. M. sudavė tik vieną smūgį kumščiu. Daugiau jokių smurtinių veiksmų iš A. pusės nebuvo, M. jis nestūmė (t. 2, b. l. 9-13).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. T. paaiškino, kad M. P. yra jos sugyventinis<...>. 2025 m. liepos 25 d. su M. vyko į (duomenys neskelbtini) miestelyje vykstančią Oninių šventę. Žinojo, kad ten susitiks su M. draugais. Būnant šventėje, M. ją supažindino su savo bendradarbiais - A. K. bei jo sutuoktine ir dukra. Susitiko su kitu bendradarbiu – D.<...>. Būnant šventėje, visi linksmai leido laiką, nebuvo jokių konfliktų, vyriškiai vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo jau vėlu, tamsu, tikslios valandos neprisimena, ji stovėjo šalia scenos, o D., A. bei jos sugyventinis M. nuėjo šone scenos norėdami parūkyti. Kur tuo metu buvo A. sutuoktinė ji nežino, kadangi jos šalia nebuvo. Ji, būdama prie scenos, labai gerai matė visus tris vyriškius, kurie rūkė. Po kurio laiko pamatė, kad prie vyriškių stovi ir daugiau asmenų, atrodė, kad tarp visų asmenų vyksta žodinis konfliktas, todėl ji nuėjo pasižiūrėti kas vyksta. Iki nuėjimo ji jokių smurtinių veiksmų nematė. Jai einant link asmenų, prie jos priėjo kažkoks nepažįstamas paauglys, kuris jos paprašė „pasiimti dėdę“. Priėjus prie vyriškių pamatė, kad tarp jų bei kitų nepažįstamų vyriškių vyksta žodinis konfliktas, jokio smurtinio konflikto nebuvo, asmenys neatrodė sužaloti. Ji pati paprašė pas A., kad jis nurimtų, kadangi jis atrodė įsiaudrinęs, emocionalus, tačiau A. nesutiko. Tuomet prie jo priėjo M. bei jį abejomis rankomis už krūtinės pastūmė, pastūmimas nebuvo stiprus. Nuo pastūmimo A. nugara nukrito ant žolės, sąmonės neprarado, apie fizinį skausmą nieko nesakė, jo niekaip neišreiškė, nerėkė, jokių sužalojimų ji nematė. Jis nukrito ne dėl smūgio stiprumo, o dėl neblaivumo. M. norėjo, kad A. apsiramintų. Tuomet A. iškart atsistojo ir nieko nesakęs, dešinės rankos kumščiu sudavė M. smūgį į kairės veido pusės skruostą. Smūgis buvo toks stiprus, kad po jo iškart M. nukrito ant žolės, dešine kūno puse, labiau dešine ranka. Nukritęs ant žemės, M. sąmonės neprarado, nesusižeidė, iškart atsistojo. Ar jo veidas buvo sužalotas nematė, apskritai jokiais sužalojimais jis nesiskundė, atrodė sveikas, juntamo skausmo niekaip neišreiškė. Tuo metu prie jo priėjo A., kuris pradėjo M. atsiprašinėti sakydamas, kad neatpažino M., galvojo, kad jį puola paaugliai. Kaip supranta, A. tikrai nesuprato, kad smūgį suduoda savo bendradarbiui. A. ne vieną kartą prašė, kad M. jam suduotų smūgius, kad jam atsilygintų už smūgį, tačiau M. jam nei vieno smūgio nesudavė atgal. Norėdama, kad išvengti konflikto, paprašė M. vykti namo. A. liepė palikti juos ramybėje, kadangi jie vyksta namo. Su M. pradėjo eiti link automobilio, o A. su D. ėjo paskui juos bei nuolat prašė M. suduoti jam smūgius. Ji ne vieną kartą prašė A. atsitraukti, tačiau jis neklausė. Kadangi jis provokavo M. ir prašė suduoti, todėl M. jam sudavė vieną smūgį. Į kur bei kuria kūno dalimi ji nematė, kadangi suduodant smūgį ji nusisuko, jai buvo šokas, kad ji visiškai nieko negirdėjo nei smūgio garso, nei nieko, todėl negali nurodyti, ar smūgis buvo stiprus <...>. Tuomet ji pradėjo M. tempti link automobilio, tačiau A. ir toliau ėjo iš paskos ir prašė suduoti antrą smūgį nurodydamas, kad pirmas smūgis buvo per silpnas. Ji ne vieną kartą atsisukdavo į A. ir prašydavo juos palikti ramybėje, tačiau jis sekė iš paskos, buvo prie pat ir nuolat provokavo konfliktui. Tuomet jiems su M. einant grįstu akmenimis taku link automobilių stovėjimo aikštelės, jau toliau nuo scenos, A. M. pastūmė iš nugaros. Tikrai žino, kad tai padarė A., kadangi jis ėjo paskui juos, girdėjo jo žodžius. Ji mano, kad pastūmimas buvo tyčinis, kadangi A. siekė išprovokuoti konfliktą, norėjo sustabdyti M., kad jis jam suduotų smūgį, nors M. norėdamas išvengti konflikto, ne kartą sakė, kad viską išsiaiškins būdami blaivūs darbe. Po pastūmimo M. krito priekine kūno dalimi, gal labiau dešiniu šonu ant akmenų, kadangi jis buvo ant takelio. M. sąmonės neprarado, iškart atsisėdo ir rankomis pradėjo dengtis galvos sritį. Tuo metu A. stovėjo šalia ir nieko nedarė bei nesakė. D. stovėjo šalia, kiek toliau <...>. M. skundėsi dešinės rankos skausmu, matė, kad ant jo veido yra patinimas. Važiuojant automobiliu, M. skundėsi didėjančiu rankos skausmu, todėl nuvyko į Prienų ligoninę, kur po apžiūros M. buvo pristatytas į Kauno klinikas. Kitą dieną jis buvo išleistas gydytis į namus. Kauno klinikose jam buvo nustatytas pečio išnirimas. Dėl šios priežasties jam buvo paskirtas nedarbingumas bei medikamentų vartojimas<...>. Nori pasakyti, kad prieš įvykį M. sužalotas nebuvo, fiziniu skausmu nesiskundė. Fiziniu skausmu veido srityje bei rankoje pradėjo skųstis tik po pastūmimo (t. 2, b. l. 16-20).
Parodymų patikrinimo protokole užfiksuota kaip liudytoja R. T. patikslino įvykio vietoje savo duotus parodymus. Liudytoja R. T. parodė vietą, kurioje stovėjo vyriškiai, kai konfliktavo. Parodė vietą, kurioje stovėjo A. K., kai jį pastūmė M. P., ir vietą, kurioje stovėjo M. P., kai pastūmė A. K. <...>. Po pastūmimo A. K. nugara nukrito ant žemės. R. T. paaiškino, kad po pastūmimo A. K. atsikėlė bei sudavė smūgį M. P.. Parodė vietą, kurioje A. K. sudavė smūgį M. P.. Po smūgio M. P. nukrito ant žemės. Moteris parodė vietą, kurioje nukrito M. P.. Parodė vietą, kurioje einant sustojo bei M. P. sudavė vieną smūgį A. K., jam paprašius. Taip pat parodė po M. P. smūgio sudavimo A. K.. R. T. parodė vietą, kurioje ji buvo kai M. P. buvo pastumtas. Parodė vietą, kurioje buvo M. P., kai jį pastūmė, vietą, kurioje nukrito M. P. po pastūmimo. R. T. paaiškino, kad jis nukrito maždaug per pusė žingsnio nuo tos vietos, kurioje buvo pastumtas. Moteris parodė vietą, kurioje pamatė A. K. po pastūmimo. Parodė vietą, link kurios nuėjo atsikėlus M. P.. (t. 2, b. l. 21-39)
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Kaltinamasis A. K. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė aplinkybes ir pripažino, kad sudavė vieną smūgį M. P. į veidą, dėl ko M. P. nukrito ant žemės. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, kurie taip pat patvirtino, kad šis A. smūgis buvo suduotas staiga atsisukus po M. jam suduoto smūgio ir A. K. suduodamas smūgį nežinojo, kad suduoda konkrečiam asmeniui, t. y. M. P..
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nurodė, kad kitų smurtinių veiksmų neatliko, tačiau taip sako dėl to, kad tolimesnių savo veiksmų nepamena. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis patvirtino, kad galėjo būti jog stūmė nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo pastūmimą ir nukritimą ant dešinio šono, po kurio jis ėmė skųsti skausmu patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. T., kuri savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu. Kaip matyti iš atliktos specialisto išvados, nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė sužalojimus t. y. M. P. po pastūmimo, priekine kūno dalimi krito ant tako, dėl ko jam atsirado muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva kaktos dešinėje, dešinės akies vokų išoriniame krašte, krūtinės dešinėje pusėje, dešinio raktikaulio petinio sąnario išnirimas, dešinėje VII šonkaulio užpakalinio galo lūžimas ir dėl šio sužalojimo buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo parodymai buvo visuomet nuoseklūs, liudytojai nurodė dalį aplinkybių, kurios sutampa su nukentėjusiojo, kaltinamojo ir liudytojos R. T. parodymais. Kaltinamasis nurodė, kad nepamena visų įvykio aplinkybių, tačiau patvirtino, kad vartojo alkoholinius gėrimus, kas teismo vertinimu ir gali būti priežastimi trukdžiusia jam objektyviai vertinti savo veiksmus įvykio metu bei pilnai atsiminti visas aplinkybes.
Taigi tiek apklaustų ikiteisminio tyrimo metu liudytojų parodymai, tiek nukentėjusiojo ir pačio kaltinamojo parodymai teismo nuomone patvirtina faktą, kad kaltinamasis stūmė nukentėjusįjį, dėl ko pastarasis nukrito ir patyrė specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus, kurie buvo kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad A. K. smurtavo prieš nuketėjusįjį M. P., sudavė vieną kartą į veidą, taip pat pastūmė jį dėl ko jis nukrito ir susižalojo t.y. buvo nustatytas dešinio raktikaulio petinio sąnario išnirimas, dešinėje VII šonkaulio užpakalinio galo lūžis, dėl ko nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
Suduodamas smūgį nukentėjusiajam į veidą, bei stumdamas nukentėjusįjį kaltinamasis A. K. veikė netiesiogine tyčia t.y. turėjo suprasti savo atliekamų veiksmų pavojingą pobūdį, turėjo numatyti pavojingų pasekmių kilimą ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t. y. nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo atliktų veiksmų ir kilusių padarinių. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje įvirtinto nusikaltimo sudėties požymiai kaltinamojo veiksmuose nustatyti ir įrodyti, teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais surinktais ikiteisminio tyrimo metu. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad A. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.
Nukentėjusysis M. P. ir kaltinamasis A. K. teismui pateikė susitarimą dėl civilinio ieškinio, kuriuo susitarė, kad kaltinamasis sumoka nukentėjusiajam 3500,00 Eurų neturtinės žalos, kas mėnesį mokėdamas po 350,00 Eurų, mokėjimą pradedant nuo 2026 m. vasario 1 d.(2 t., b. l.147).
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa pareiškė byloje 415,97 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 134-135).
Ieškinyje nurodoma, kad M. P. buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Byloje nustačius, kad sužalojimai, dėl kurių M. P. buvo gydomas, padaryti nusikalstamais A. K. veiksmais, išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas, prašomą priteisti sumą – 415,97 Eur, ir 5 procentus metinių palūkanų priteisiant iš kaltinamojo.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pareiškė 1520,04 Eur civilinį ieškinį.
Ieškinyje nurodoma, kad M. P., dėl „petinio raktikaulio sąnario išnirimo“ buvo išduoti laikino nedarbingumo pažymėjimai ir buvo paskaičiuota ir išmokėta 1520,04 Eur dydžio ligos išmoka. Laikinai nedarbingas M. P. tapo nedarbingas dėl A. K. įvykdytos nusikalstamos veikos. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, juridiniai ar fiziniai asmenys, <...> kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala, Fondui privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. LR CK 6.290 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Tarp A. K. nusikalstamų veiksmų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi jis nesilaikė LR CK 6.263 straipsnio 1 dalyje kiekvienam žmogui numatytos pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinis ieškinys pagrįstas pridėtais rašytiniais įrodymais, todėl pagrįstas ir tenkintinas, prašoma priteisti 1520,04 Eur suma priteisiama iš kaltinamojo A. K..
Dėl sąlygų taikyti BK 38 straipsnio nuostatas
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis M. P. ir kaltinamasis A. K. pateikė teismui rašytinį pareiškimą, kad jie susitaikė ir susitarė dėl žaloos atlyginimo, nukentėjusysis prašė bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti.
BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. K. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme pripažino tik vieną smūgį, patvirtino, kad dėl girtumo galėjo neatsiminti kaip pastūmė nukentėjusįjį t.y. iš esmės nepaneigė savo veiksmų. Ištyrus teismo posėdžio metu ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, pasitvirtino būtent nukentėjusiojo parodymai, kuriuos iš dalies patvirtino kitų liudytojų parodymai, bei kita bylos rašytinė medžiaga. Taigi šiuo atveju teismas įvertina tai, kad kaltinamasis A. K. teisme pripažino kaltinimą visoje apimtyje, jis nuoširdžiai apgailestavo dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitarė dėl žalos atlyginimo ir susitaikė, o taip pat pripažino ir ligonių kasų pareikštą civilinį ieškinį, bei cocialinio draudimo civilinį ieškinį kas rodo kaltinamojo psichinį santykį su padaryta veika ir jos padariniais. Taigi, teismas sprendžia, kad BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta sąlyga yra nustatyta. A. K. teisiamas pirmą kartą, dirba, psichikos - priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįrašytas. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo kritišką požiūrį į savo veiksmus, elgesį po nusikaltimų padarymo, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis A. K. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl pripažintina, kad yra visos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. jam susitaikius su nukentėjusiuoju M. P. ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis).
BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Šių priemonių paskyrimu siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, tame tarpe sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo kaltės formą (tyčia), siekdamas baudžiamosios atsakomybės individualizavimo, sprendžia, kad atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nesuvaržys kaltinamojo interesų akivaizdžiai labiau, negu reikia pasiekti visuotinai svarbius bausmės tikslus.
Proceso išlaidos
Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo interesus teismo posėdžio metu atstovavo advokatė Vita Neverauskaitė. Už advokatės paslaugas nukentėjusysis sumokėjo 756,00 Eur, kurie yra pagrįsti įrodymais (t. 1 b. l. 121-122). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, nukentėjusysis išlaidas advokato pagalbai patyrė dėl jo neteisėtų veiksmų, šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir iš kaltinamojo priteistinos. šiuo metu suimtas ir jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, duomenų, kad turi turto, nėra taigi, atsižvelgiant į jo prastą turtinę padėtį, šios antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos nukentėjusiojo naudai.
Kiti klausminai
2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 2., b.l. 83-86) panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.
Byloje Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės 2025 m. spalio 15 d. nutarimu, siekiant užtikrinti Valstybinės ligonių kasos pareikštą 415,97 Eur civilinį ieškinį ir nukentėjusiojo M. P. pareikštą civilinį ieškinį 1201 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, šešių mėnesių laikotarpiui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. K. piniginėms lėšoms, esančioms „Swedbank“, AB sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 190-191). Taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304, 305, 307, 308, straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą susitaikius kaltininkui ir nukentėjusiajam, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šį įpareigojimą jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Po nuosprendžio paskelbimo panaikinti A. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Patvirtinti susitarimą tarp M. P. ir A. K. dėl žalos atlyginimo, kuriuo A. K. įsipareigoja sumokėti nukentėjusiajam M. P. 3 500,00 Eur neturtinės žalos, kas mėnesį mokėdamas po 350,00 Eur, mokėjimą pradedant nuo 2026 m. vasario 1 d.
Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. K. Valstybinės ligonių kasos naudai 415,97 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo naudai 1 520,04 Eur turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš A. K. 756, 00 Eur nukentėjusiajam M. P. atstovavimo išlaidų.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės 2025 m. spalio 15 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. K. piniginėms lėšoms, esančioms „Swedbank“, AB sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Živilė Janavičienė
Išaiškinti A. K., kad:
1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
