Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, neišmokėtų darbo užmokesčio ir kitų išmokų išieškojimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-318/2008

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo A. S. pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, neišmokėtų darbo užmokesčio ir kitų išmokų išieškojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 19 d. nutartimi: 1) panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. sprendimo dalis dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, 2006 m. kovo 17 d. darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, advokato pagalbai turėtų išlaidų priteisimo ir ši ieškinio dalis atmesta; 2) taip pat dėl šios ieškinio dalies paliko galioti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. sprendimą; 3) kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria byla dėl kitų su darbo santykiais susijusių išlaidų priteisimo perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, paliko nepakeistą.

Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. sprendimo dalimi, kurią apeliacinės instancijos teismas panaikino, o kasacinis teismas paliko galioti, inter alia nuspręsta priteisti ieškovui iš atsakovo 41 231,53 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Ieškovas kasaciniam teismui pateikė pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir prašo atnaujinti terminą pareiškimui dėl papildomos nutarties priėmimo ir priteisti ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, t. y. 2008 m. birželio 19 d., kai įsiteisėjo kasacinio teismo nutartis.

k o n s t a t u o j a :

CPK 277 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti ar nuo kurių jis privalo susilaikyti. Papildomo sprendimo esmė yra ta, kad juo taisomos teismo sprendime padarytos klaidos, papildomas sprendimas neturi būti priimamas tais klausimais, kurių neturėjo spręsti sprendimą priėmęs teismas, taip pat tais klausimais, kurie yra išspręsti. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Iš ieškovo pateikto pareiškimo turinio matyti, kad ieškovas iš esmės prašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimti papildomą nutartį dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. sprendimo. Tačiau pagal CPK 277 straipsnio 1 dalį teismas gali priimti papildomą sprendimą tik dėl to paties teismo toje pačioje byloje priimto sprendimo. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutarties turinio matyti, kad, įvertinęs kasacinio skundo prašymą, pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atnaujintas ieškinio senaties terminas, 2006 m. kovo 17 d. darbo sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu, ieškovui iš atsakovo priteista konkreti nustatyta ir apskaičiuota vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką vadovaujantis DK 297 straipsnio 4 dalimi iki teismo sprendimo įsigaliojimo. Taigi kasacinis teismas ne priėmė naujo sprendimo, bet paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, dėl kurio ieškovas prašo priimti papildomą sprendimą. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio atmetimo ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl ieškinio dalies, susijusios su kitų išmokų dėl darbo santykių ieškovui iš atsakovo priteisimu, paliko nepakeistą. Bylą dėl šios ieškinio dalies pradėjus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, 2009 m. sauso 28 d. ieškovas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui padavė pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir juo iš esmės prašo priimti ne papildomą sprendimą, bet pakeisti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo sprendimą bei siekia, kad jam būtų priteista didesnė suma negu pirmosios instancijos teismo priteista suma. Taigi ieškovas prašo priimti papildomą sprendimą dėl to klausimo, kuris yra išspręstas, o tai neatitinka papildomo sprendimo esmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasaciniame skunde ieškovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2006 m. kovo 17 d. darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, advokato pagalbos išlaidų priteisimo. Kasaciniame skunde ieškovas neprašė padidinti pirmosios instancijos teismo 2007 m. spalio 16 d. sprendimu priteistą sumą kaip vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Minėta, kad papildomą sprendimą gali priimti tik tas pats teismas, kuris priėmė byloje sprendimą. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas, išnagrinėjęs antstolio prašymą išaiškinti teismo sprendimą, 2008 m. spalio 9 d. nutartyje išaiškino 2007 m. spalio 16 d. sprendimą, kad šiuo sprendimu priteistos sumos negalima perskaičiuoti. Išnagrinėjusi ieškovo atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. sausio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 290 straipsnio 1 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Ieškovo A. S. pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Stripeikienė

Virgilijus Grabinskas

Egidijus Laužikas