Baudžiamoji byla Nr. 1-48-768/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33943-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5. 1.1.8.6.1. 1.1.8.6.2. 1.1.8.7.9.

(S)

1.1.8.7.13. 1.1.8.14. 1.2.3.1.1. 2.3.6.4.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant teisėjui Donatui Jatužiui,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

dalyvaujant: prokurorui Arvydui Grambai,

nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams O. R., L. U., jų įgaliotam atstovui advokatui A. A.,

nukentėjusios ir civilinės ieškovės V. U. atstovei advokatei A. U.,

kaltinamajam M. L., jo gynėjai advokatei R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. L., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Biržų r. apylinkės teismo 2009-12-31 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 258 straipsnio 2 dalį, 4 MGL bauda, kuri pakeista 2 parų areštu;

2) Biržų r. apylinkės teismo 2011-10-05 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 35 parų areštu;

3) Biržų r. apylinkės teismo 2012-02-14 nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 80 parų areštu;

4) Biržų r. apylinkės teismo 2014-04-15 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

5) Biržų r. apylinkės teismo 2014-06-13 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 90 parų areštu;

6) Biržų r. apylinkės teismo 2016-02-18 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį, 8 MGL dydžio bauda;

7) Biržų r. apylinkės teismo 2016-08-29 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, viešaisiais darbais 8 mėnesiams;

8) Biržų r. apylinkės teismo 2017-04-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, 65 parų areštu;

9) Biržų r. apylinkės teismo 2017-12-19 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 75 parų areštu;

10) Biržų r. apylinkės teismo 2018-09-25 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 50 parų areštu,

11) Biržų r. apylinkės teismo 2019-02-12 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 30 parų areštu;

12) Biržų r. apylinkės teismo 2020-03-09 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

13) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021-02-09 nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 58 MGL 2801, 28 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams ir 1900 Eur konfiskuotino turto išieškojimu;

14) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021-11-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, laisvės appribojimu 6 mėnesiams;

15) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021-12-23 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 83 parų areštu ir 2801, 28 Eur bauda, 2022-04-27 paleistas iš pataisos namų;

16) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023-03-06 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023-08-17 nutartimi, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmė neatlikta;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

M. L. 2023 m. rugsėjo 4 d. nuo 13. 00 val. iki 17. 10 val., tiksliai nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia nužudė B. R., t.y., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, suduodamas kumščiu ne mažiau nei tris kartus į veido sritį bei ne mažiau nei dešimt kartų į krūtinės sritį, taip padarydamas daugybinius abipusius šonkaulių lūžius, krūtinkaulio lūžį su kraujosruvomis minkštuose audiniuose, širdies priekiniame paviršiuje, kas komplikavosi nestabilia krūtinės ląsta, plaučių kapiliarų riebaline embolija, ūminiu funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas veide, minkštųjų audinių kraujosruvą viršugalvyje, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis abiejuose žąstuose, abiejuose dilbiuose, poodines kraujosruvas kairiame petyje, kairėje plaštakoje, abiejuose keliuose, kairio alkūnkaulio apatinio galo lūžį, dėl to B. R. mirė nuo krūtinės sumušimo, pasireiškusio daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais, krūtinkaulio lūžiu su kraujosruvomis minkštuose audiniuose, širdies priekiniame paviršiuje.

Kaltinamasis M. L. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. būdamas stipriai išgėręs nuėjo pas kaimyną B. R., nusinešė alaus bei dar kartu su juo gėrė. Begeriant kilo konfliktas, nes B. R. sudavė jam lazda, be to, išleido 100 Eur, kuriuos buvo palikęs pasaugoti B. R.. Už tai ir primušė B. R., mušė rankomis, stipriai. Tokiam jo elgesiui įtakos turėjo išgertas alkoholio kiekis. Tada išėjo iš B. R., o kai vėl sugrįžo, pamatė, kad B. R. blogai. Tada iškvietė greitąją pagalbą, atvyko ir policija. Policijos pareigūnams prisipažino, kad sumušė B. R.. Vertina blogai savo gyvenimo būdą dėl alkoholio vartojimo. Civilinius ieškinius pripažįsta, galisi dėl padaryto nusikaltimo ir atsiprašo nukentėjusiųjų.

Kaltinamasis M. L. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b.l. 140 - 143).

Iš specialisto išvados Nr. G807/2023 (05) matyti, kad M. L. nustatytas pakaušio minkštųjų audinių sumušimas, kraujosrūvos kaktoje, nugaroje, kairiame žaste ir dešinėje blauzdoje, t.y., nežymus sveikatos sutrikdymas, galimai 2023 m. rugsėjo 4 d. (t. 2, b.l. 109).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. 20. 04 val. M. L. buvo nustatytas 2, 93 promilės girtumas. Tą pačią dieną, 15. 39 val. M. L. buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis dviratį. Nustatytas 2, 70 promilės girtumas (t. 1, b.l. 7).

Nukentėjusysis L. U. parodė, kad žuvusysis yra jo dėdė - mamos brolis. Kaltinamąjį pažinojo, nes jis žinomas, matydavo uždarbiaujantį pas žmones. Pas dėdę lankydavosi į savaitę vieną ar du kartus, kadangi dėdė pasiskundė, kad kažkas atėjo iš K. namų, kuriuose gyveno kaltinamasis, įsibrovė ir išnešė pinigus. Todėl vėliau paimdavo dėdės pensiją ir už ją pirkdavo dėdei maistą. Dėdė nesakė, kad M. paėmė pinigus, tik pasakė, kad kažkas iš K. namų ateina vandens iš šulinio pasisemti ir braunasi į vidų. Nuo tada pensijos gavimo dieną nuvažiuodavo pas dėdę ir paimdavo pinigus. Dėdei palikdavo 30 Eur smulkioms išlaidoms. Dar dėdės brolio sūnus ateidavo pas jį, padėdavo nupjauti žolę, malkų paskaldydavo. Vėliau pastebėjo, kad šaldytuve nebėra ir maisto. Dėdė vėl pasakė, kad ateina tas iš K. namų ir paima maistą. Gali būti, kad dėdė davė lazda M. L., nes jis brovėsi į dėdės namus. Taip pat mama yra anksčiau jam pasakojusi, kad buvo pastebėjusi mėlynę ant dėdės veido. Nemano, kad M. L. būtų palikęs pas dėdę 100 eurų, nes kaltinamasis pinigų neturėdavo. Be to, dėdė jam nesakė, kad kas nors buvo palikęs pinigų. Pateikė civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos, susidariusios už suteiktas laidojimo paslaugas. Prašo šią sumą priteisti iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji O. R. parodė, kad brolis jai iš tiesų skųsdavosi, kad yra išnaudojamas, nes kažkas suvalgo jo maistą. Brolis buvo ramus ir tylus. Per mėnesį du kartus lankydavosi pas brolį, padėdavo susitvarkyti. Prašo iš kaltinamojo priteisti 15 000 eurų neturtinę žalą, nes dėl brolio mirties labai pergyvena. Brolis buvo jaunesnis už ją, vadino ją mamyte. Po brolio mirties pablogėjo jos sveikata, jau pusę metų geria raminamuosius vaistus.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 230/2023(05) nurodyta:

1. B. R. mirė nuo krūtinės sumušimo. Į tai nurodo daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio lūžis su kraujosruvomis minkštuose audiniuose, širdies priekiniame paviršiuje, kas komplikavosi nestabilia krūtinės ląsta, plaučių kapiliarų riebaline embolija, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu.

2. Medicinos dokumentų duomenimis. B. R. mirė Panevėžio ligoninėje (duomenys neskelbtini), 21:50 val.

3. R. lavone nustatyta:

3.1 daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio lūžis su kraujosruvomis minkštuose audiniuose, širdies priekiniame paviršiuje, pagal makroskopinį vaizdą, padaryta kietais bukais daiktais, mažiausiai 7 trauminiais poveikiais, nuo kelių iki 6 val. laikotarpyje iki mirties. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 66.15 punktu, kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

3.2 muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos veide, minkštųjų audinių kraujosruva viršugalvyje, odos nubrazdinimai su poodinėmis kraujosruvomis abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, poodinės kraujosruvos kairiame petyje, kairėje plaštakoje, abiejuose keliuose, kairio alkūnkaulio apatinio galo lūžis, pagal makroskopinį vaizdą, padaryta kietais bukais daiktais, mažiausiai 23 trauminiais poveikiais, nuo kelių iki 6 val. laikotarpyje iki mirties.

4. B. R. mirė nuo krūtinės sumušimo, pasireiškusio daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais, krūtinkaulio lūžiu su kraujosruvomis minkštuose audiniuose, širdies priekiniame paviršiuje.

5. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad B. R. galėjo susižaloti nugriuvęs.

6. B. R. po krūtinės sumušimo, pasireiškusio daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais, krūtinkaulio lūžiu su kraujosruvomis minkštuose audiniuose, širdies priekiniame paviršiuje galėjo gyventi nuo kelių iki 6 val. laikotarpyje.

7. B. R. po kūno sužalojimų padarymo gulėjo atlikti savarankiškus veiksmus (pvz. judėti. gintis. šaukti) iki kol neprarado sąmonės.

8. B. R. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 0,22 % (promilės) etilo alkoholio (t. 1, b.l. 62 - 66).

Iš 2023-09-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos adr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo rastos ir paimtos sulaužytos kėdės dalys (t. 1, b.l. 16 – 52).

Iš 2023-09-18 – 2023-09-21 objektų apžiūros protokolo matyti, kaip kaltinamasis M. L. policijos pareigūnams pasipasakoja, kad sumušė B. R. pasakydamas, kad „Čia šiandien „biški“ vienam žmogeliui kėdę sudaužiau ant nugaros. Ir nesiskųs, neturi telefono jisai. Aš paklaust tiktai....Aš jam praeitą savaitę šimtą eurų padaviau, kad jis pasaugotų, nes aš praleisiu juos greitai, suprantat. O jisai aiškina, kad aš jam nedaviau. Tai ką man.“ (t. 2, b.l. 61 - 74).

Iš 2023-12-13 daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad kaltinamojo M. L. mobiliojo ryšio telefone 2023-09-04 d. 19:27 val. ir 19:37 val. yra užfiksuoti skambučiai bendruoju pagalbos telefonu kviečiant pagalbą B. R. (t. 1, b.l. 162, t. 2, b.l. 76 – 81, 83 – 85).

Dėl įrodymų ir pateiktos kvalifikacijos vertinimo

Kaltinamasis M. L. neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei visiškai pripažįsta kaltę dėl B. R. nužudymo.

Nužudymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Be to, pagal jau galiojančią teisminę praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Teismo nuomone, ši kaltinamojo M. L. veika atitinka tyčinės veikos (nužudymo) požymius. M. L. suduoti daugybiniai smūgiai į įvairias kūno vietas, ypatingai krūtinę, kur yra gyvybiškai itin svarbūs žmogaus organai, buvo labai pavojingi B. R. gyvybei. Be kita ko, sužalojimų lokalizacija rodo, kad kaltinamasis suvokė savo veikos pavojingumą, bet nesuvokė konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y., jį tenkino bet kokio laipsnio padariniai, jų sąmonėje nedetalizuojant ir vienodai norint bet kokių iš jų atsiradimo. Nors M. L. konkrečiai nesiekė nukentėjusiojo mirties, tačiau jis privalėjo suvokti, kad tokie jo veiksmai gali sukelti itin sunkias pasekmes. Pats M. L. smurto pobūdis ir sužalojimo padarymo lokalizacija rodo, jog jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Dėl to M. L. veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia nužudė B. R..

Dėl bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl inkriminuojamos veikos padarymo yra tos, kad jis iškviesdamas greitąją medicinos pagalbą bandė išvengti sunkesnių padarinių bei prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs ir atsiprašė nukentėjusiųjų (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Parenkant bausmės rūšį ir jos trukmę atsižvelgiama į tai, kad M. L. teisiamas 17 kartą, administracine tvarka baustas 196 kartus (t. 3, b. l. 2 – 9, 16 - 125), oficialiai nedirbo, nevedęs. Taigi vertinant iš esmės neigiamai charakterizuojantį M. L., jam skirtina bausmė, artimesnė sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė, paskirta nauju nuosprendžiu, subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta neatlikta bausme, kuri Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo M. L. charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad taikytinas visiškas bausmių bendrinimo principas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. L. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas.

M. L. paskirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis L. U. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo M. L. priteisti 236 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos už B. R. laidojimo paslaugas (t. 1, b.l. 75 – 76, 86), t.y., už šarvojimo salę, auka už kunigo paslaugas ir už laidojimo prekes.

Nukentėjusioji V. U. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo M. L. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžio įvykdymo dienos (t. 1, b.l. 106 – 107). Nurodė, kad dėl vienintelio brolio mirties patyrė psichologinį sukrėtimą, stiprius dvasinius išgyvenimus.

Nukentėjusioji O. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo M. L. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir atstovavimo išlaidas pagal VGTPT pažymą (t. 1, b.l. 133 – 135). Nurodė, kad dėl brolio mirties patyrė stresą, išgyvenimus, dėl to pablogėjo ir taip silpna jos sveikata, pasidarė uždaresnė, nenorinti bendrauti su aplinkiniais.

Kaltinamasis M. L. su civiliniais ieškiniais sutinka bei sutinka atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

Civiliniai ieškiniai tenkinami iš dalies.

Išties, tiek CK 6.291 straipsnyje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Tai reiškia, kad tokio atlyginimo dydis turi būti adekvatus, teisingas ir protingas. Teismas privalo įvertinti, kokius įrodymus pateikia civilinis ieškovas, įrodinėdamas prašomos priteisti turtinės žalos dydžio pagrįstumą, kokios konkrečiai laidojimo išlaidos buvo patirtos, ar jos susiję su laidojimo išlaidomis, ar jos yra perteklinės, ar būtinos.

Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, konstatuoja, kad visos patirtos laidojimo išlaidos, priskirtinos būtinoms išlaidoms. Nukentėjusiojo nurodytos turėtos ir pateiktais dokumentais bei jo parodymais pagrįstos laidojimo išlaidos, sudarančios 236 Eur, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teismų praktikoje susiformavo nuostata, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Tokiu atveju svarbu įvertinti mirusiojo ir nukentėjusiųjų artumą, jų dvasinius išgyvenimus dėl staigios labai artimo žmogaus netekties nepriklausomai nuo mirusio asmens socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018). Taigi, nors neturtinė žala, patirta dėl artimo asmens netekties, yra asmeninio, o ne visuomeninio pobūdžio, teismas, įgyvendindamas savo pareigą nustatyti neturtinės žalos dydį, vadovaudamasis aptartais kriterijais bei laikydamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nagrinėjamu atveju turi nustatyti ir įvertinti nužudytojo ryšį su seserimis, jų bendravimo aplinkybes, tokio bendravimo intensyvumą ir kt.

Nukentėjusiosios nurodė, kad civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti reiškia todėl, kad B. R. buvo jų brolis, su kuriuo jos palaikė ryšius, nes lankydavosi pas brolį, padėdavo jam. Sužinojusios, kad brolis buvo nužudytas patyrė stresą bei išgyvenimus, kurie pablogino sveikatą. Teismui nekelia abejonių šios nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiųjų išgyvenimais, susirūpinimu. Akivaizdu, kad dėl brolio mirties nukentėjusios galėjo patirti emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą dėl atsiradusių neatstatomų pasekmių. Aplinkybė, kad nukentėjusios turėjo laidoti savo brolį yra itin skaudi. Tačiau atsižvelgiant į neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tai yra ne tik į padarytos nusikalstamos veikos padarinius, kaltinamojo tyčinę veiką, bet ir į jo turtinę padėtį, amžių, galimybes atlikus bausmę dirbti, padarytos turtinės žalos dydį bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių reikalaujama priteisti po 15 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų, prieštarauja CK 6.250 str. nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Todėl darytina išvada, kad nukentėjusios patyrė mažesnio laipsnio kančias ir išgyvenimus, taigi, esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, nukentėjusioms priteisiant po 6 000 Eur.

Dėl proceso išlaidų

Kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi kaltinamajam M. L. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė R. B. (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Bylos nagrinėjimo metu buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad M. L. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 458, 34 Eur ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei. Taip pat Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta, kad nukentėjusiajai O. R. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 615 Eur bei nukentėjusiajai V. U. 322, 50 Eur.

M. L. iki suėmimo nedirbo, turto neturi, daug kartų teistas ir baustas administracine tvarka, turi daug skolų, turės atlikti ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, be to, iš dalies tenkinami civiliniai ieškiniai, kuriuos nuteistasis turės atlyginti pirmiausia, todėl, teismo vertinimu, nuteistasis neturės galimybės atlyginti susidariusias antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir nebus galimybės jų išieškoti.

Teismas sutinka, kad iš nuteistojo turi būti priteistos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos, tačiau nesutinka su siūloma šių palūkanų skaičiavimo pradžia, t. y. kad jos turi būti skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento. Teismo nuomone, būtina įvertinti, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, todėl akivaizdu, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vargu ar turės kokias nors pajamas, todėl numatyti palūkanų skaičiavimą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būtų neteisinga ir neatitiktų procesinių palūkanų paskirties, t. y. paskatinti skolininką kuo greičiau susimokėti, kuomet nuteistasis galimai neturės jokių galimybių dirbti ir gauti kokias nors pajams atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Atkreipiamas dėmesys dar ir į tai, kad jau kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 nuosprendžio įsiteisėjimas įvardijamas kaip anksčiausias laikas, nuo kada galima skaičiuoti proceso palūkanas, o atskirais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą. Taigi teismas, atsižvelgęs į pirmiau paminėtų aplinkybių visumą, nutaria palūkanas skaičiuoti ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bet nuo M. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pripažinti M. L. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta neatlikta bausme, kuri Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą, visiškai bausmes sudedant, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. L. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos - 2024 m. vasario 21 d.

M. L. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Tenkinti L. U. civilinį ieškinį ir priteisti iš M. L. 236 Eur (du šimtus trisdešimt šešis) turtinės žalos atlyginimą.

Iš dalies tenkinti V. U. ir O. R. civilinius ieškinius ir priteisti iš M. L. po 6 000 Eur (šešis tūkstančius) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš nuteistojo M. L. nukentėjusiajai V. U. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo jai priteistos neturtinės žalos atlyginamos sumos. Palūkanas skaičiuoti nuo nuteistajam M. L. nustatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus išieškoti proceso išlaidas už advokato, kuris dalyvavo byloje kaip kaltinamojo gynėjas ir advokatų, kurie dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovai, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Grąžinti nuteistajam M. L. mobiliojo ryšio telefoną REDMI GO, (duomenys neskelbtini) ir IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini), džinsines kelnes, marškinėlius ir batus, priduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugyklą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Sunaikinti dėmių pavyzdžius, tuščią cigarečių pakelį „Marlboro“, kėdės atlošo dalį, kėdės sėdimosios dalies dalį, tamsios spalvos antklodę, raudonos spalvos antklodę, šviesios spalvos pagalvę, žalsvos spalvos pagalvę, tualetinio popieriaus rulonėlį ir skiautę, B. R. kelnes, megztinį, liemenę ir vieną porą kojinių, abiejų plaštakų nagus su panagių turiniu, plaukus iš 5 tipinių vietų bei kraują marlėje, M. L. seilių DNR lyginamuosius pavyzdžius, rankų antspaudų pavyzdžius, rankų nuoplovų pavyzdžius, kurie priduoti tolesniam saugojimui į Panevėžio VPK Aptarnavimo skyriaus daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėjas Donatas Jatužis