Civilinė byla Nr. 3K-7-272/2011
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.1; 42.3; 42.11.1; 63.2; 90; 110.6; 128.17
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės, Sigitos Rudėnaitės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų V. S. ir I. S. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 14 d., Hipotekos skyriaus prie Telšių rajono apylinkės teismo teisėjo 2010 m. gruodžio 30 d., Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. ir Hipotekos skyriaus prie Telšių rajono apylinkės teismo teisėjo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarčių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiama dėl pradėtos išieškojimo iš įkeisto turto procedūros teisėtumo.
Pareiškėjas AB DnB NORD bankas ir suinteresuoti asmenys V. S. ir I. S. 2008 m. balandžio 28 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K.-0700-2008-46, pagal kurią suinteresuotiems asmenims buvo suteiktas 34 754,40 euro kreditas (31 858,20 euro – gyvenamajam namui su priklausiniais ir žemės sklypams pirkti, 2896,20 euro – gyvenamajam namui remontuoti). Užtikrindami šio kredito grąžinimą ir visų su juo susijusių mokėjimų vykdymą, 2008 m. balandžio 30 d. hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini) suinteresuoti asmenys įkeitė pareiškėjui AB DnB NORD bankui nekilnojamąjį turtą: žemės sklypus (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tvartą (duomenys neskelbtini), daržinę (duomenys neskelbtini), kalvę (duomenys neskelbtini), pirtį (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Kreditavimo sutartyje ir hipotekos lakšte nurodytas galutinis prievolės įvykdymo terminas – 2023 m. kovo 31 d. Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 9 punkte nustatyta, kad kreditas grąžinamas ir palūkanos mokamos kiekvieną mėnesį vienodomis įmokomis; 43 punkte – kad esant sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš dešimt dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti sutartį; sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos; 44 punkte – kad iki sutarties nutraukimo termino suėjimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą kreditą, sumokėti iki kredito sugrąžinimo dienos apskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas, papildomas palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus; 46.1 punkte nustatytas sutarties nutraukimo pagrindas – jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir (arba) nemoka palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų.
2010 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjas AB DnB NORD bankas, nurodęs, kad skolininkai tinkamai ir laiku nevykdė prievolės, todėl jis vienašališkai nutraukė sutartį, kreipėsi į teismą, prašydamas pradėti priverstinį 31 236,43 euro skolos bei 133 Lt žyminio mokesčio išieškojimą iš skolininkų 2008 m. balandžio 30 d. hipotekos lakštu įkeisto nekilnojamojo turto.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Hipotekos skyriaus prie Telšių rajono apylinkės teismo teisėjas 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, nustatęs, kad skolininkai pagal sutartį skolingi 31 236,43 euro negrąžintos paskolos, palūkanų ir delspinigių, jiems įteiktas 2010 m. kovo 8 d. pranešimas apie kreditavimo sutarties nutraukimą, prašymą tenkino ir pradėjo priverstinio skolos išieškojimo procesą: areštavo hipotekos lakštu įkeistą turtą, pavesdamas saugoti areštuotą turtą V. S.; įspėjo skolininkus ir įkeisto turto savininkus, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių skolai padengti arba perduotas kreditoriui administruoti; uždraudė įkeisto turto savininkams perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis suvaržyti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra jo priklausiniai, reikalauti padalyti šį daiktą ar atskirti priklausinius nuo šio daikto, ar kitaip suvaržyti teisę į daiktą arba mažinti jo vertę; informavo kreditorių AB DnB NORD banką, kad, praėjus dviem mėnesiams nuo įspėjimo skolininkams ir įkeisto turto savininkams įteikimo dienos, kreditoriui pakartotinai nesikreipus dėl skolos išieškojimo, įkeisto turto areštas bus panaikinamas.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi atmetė suinteresuotų asmenų V. S. ir I. S. atskirąjį skundą, hipotekos teisėjo nutartį paliko nepakeistą. Kolegija konstatavo, kad kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto savininkų ne ginčo tvarka (CPK 558 straipsnio 1 dalis, CK 4.192 straipsnis); šios aplinkybės ypatingosios teisenos tvarka priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankamos prašymą areštuoti įkeistą turtą vertinti kaip pagrįstą ir priimti nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoti ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėti skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduodamas iš varžytynių arba perduodamas administruoti kreditoriui. Skolininkų argumentą, kad skola kreditoriui sumokėta, kolegija pripažino nepagrįstu, nes bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl skolos dydžio), nenagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. V. P. ir J. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007); argumentai dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo.
Kreditoriui 2010 m. gruodžio 6 d. kreipusis su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, Hipotekos skyriaus prie Telšių rajono apylinkės teismo teisėjas 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimi jo netenkino, pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta išnagrinėjus atskirąjį skundą, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, t. y. 2010 m. lapkričio 23 d., todėl nuo šios datos skaičiuojamas vieno mėnesio terminas, per kurį skolininkai turi teisę grąžinti skolą ir dviejų mėnesių terminas kreditoriui kreiptis su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Kreditoriui 2010 m. gruodžio 30 d. kreipusis su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, Hipotekos skyriaus prie Telšių rajono apylinkės teismo teisėjas 2010 m. gruodžio 30 d. nutartimi kreditoriaus prašymą patenkino – nustatęs, kad skolininkai per vieną mėnesį nuo nutarties areštuoti įkeistą daiktą įteikimo dienos skolos negrąžino, nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą turtą, išieškant skolą ir įstatymines palūkanas.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 14 d. nutartimi atmetė suinteresuotų asmenų V. S. ir I. S. atskirąjį skundą, hipotekos teisėjo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija atmetė skolininkų argumentus, kad kreditorius, su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto kreipęsis 2010 m. lapkričio 30 d., praleido dviejų mėnesių terminą, pritarusi Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarties motyvams dėl šio termino skaičiavimo. Kolegija nesutiko su skolininkų argumentais, kad hipotekos teisėjas nenustatė visų sąlygų priverstiniam skolos išieškojimui iš įkeisto turto ir pažymėjo, jog, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos įstatyme nustatytos sąlygos hipotekos keitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto, bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Teisėjų kolegija dėl skolininkų motyvų dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pradelstų sumų padengimo nepasisakė, nurodžiusi, kad juos jau nagrinėjo Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, sprendęs, kad bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl skolos dydžio, kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo), nenagrinėjami.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuoti asmenys V. S. ir I. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. ir Hipotekos skyriaus prie Telšių rajono apylinkės teismo teisėjo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartis bei priimti nutartį atmesti kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Dėl pranešimo apie kreditavimo sutarties nutraukimą, bylos nagrinėjimo ribų ir hipotekos teisėjo kompetencijos. Teismui pateiktame 2010 m. kovo 8 d. pranešime apie sutarties nutraukimą nurodoma, kad bankas nutrauks sutartį kitą dieną po 10 dienų termino nuo šio rašto gavimo dienos pabaigos tuo atveju, jei skolininkai per šį terminą negrąžins pradelstos paskolos, palūkanų ir delspinigių. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad nurodyti įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, priešingai, kreditorius pateikė skolos skaičiavimus nuo 2010 m. birželio 30 d., t. y. visos pradelstos įmokos, nurodytos kreditoriaus pranešime apie sutarties nutraukimą, ir dar kelių mėnesių įmokos skolininkų buvo sumokėtos. Apeliacinės instancijos teismui kreditorius nurodė, kad nutraukė sutartį 2010 m. rugpjūčio 26 d. dėl sutarties sąlygų pažeidimų, nesusijusių su nurodytais 2010 m. kovo 8 d. pranešime, tačiau nepaaiškino, dėl kokių pažeidimų, ir nepateikė dokumentų, jog atitinkamas pranešimas apie sutarties nutraukimą būtų įteiktas kasatoriams. Pagal CPK 443 straipsnį bylos dėl hipotekos teisinių santykių pradedamos nagrinėti pareiškėjo pareiškimu, kurio turinys apibrėžia teisme nagrinėjamos bylos ribas, kurių teismas pagal bendrąją taisyklę negali peržengti (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis), byloms dėl hipotekos teisinių santykių išimčių nenustatyta. Kreditorius kreipėsi į teismą nurodęs, kad kreditavimo sutartis nutraukta 2010 m. kovo 8 d. pranešimu. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl sutarties nutraukimo nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. be raštiško hipotekos kreditoriaus pareiškimo, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Be to, hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti visas aplinkybes, sudarančias pagrindą tenkinti hipotekos kreditoriaus prašymą, t. y. ar pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos – kreipimosi į hipotekos teisėją metu yra suėjęs prievolės įvykdymo terminas, sutartis nutraukta rašytiniu kreditoriaus pranešimu nuo jame nurodytos datos ir dėl jame nurodytų pažeidimų (CK 6.217, 6.218, 6.157 straipsniai, 6.192 straipsnio 4 dalis), pranešimas įteiktas kitai šaliai, jį gavusi šalis nepašalino jame nurodytų prievolės įvykdymo trūkumų, nėra kitų įstatyminių pagrindų pripažinti sutarties nutraukimą nepagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas,,NORD/LB Lietuva“ v. R. S., bylos Nr. 3K-3-1151/2003; 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009). Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje AB „Swedbank” v. R. K., D. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010, esančius išaiškinimus, hipotekos teisėjas turi patikrinti ir prašomos išieškoti sumos pagrįstumą, sudaryti sąlygas skolininkams ir įkaito davėjams pareikšti pretenzijas ir nesutikimus dėl jos, nes kitaip nebūtų užtikrinta skolininko (įkaito davėjo) teisė į teisingą teismą. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė sutarčių nutraukimą ir hipotekos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atsiliepimo į šį kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikta.
Kitu kasaciniu skundu suinteresuoti asmenys V. S. ir I. S. prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Telšių rajono apylinkės teismo teisėjo 2010 m. gruodžio 30 d. ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 14 d. nutartis bei atmesti kreditoriaus AB DnB NORD banko pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl hipotekos teisėjo pareigų nagrinėjant pakartotinį kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo. Tai, kad pagal CPK 558 straipsnį hipotekos kreditorius privalo kreiptis į hipotekos teisėją su pakartotiniu pareiškimu prašant leisti priverstinai parduoti įkeistą turtą, reiškia hipotekos teisėjo pareigą patikrinti pirmojo pareiškimo padavimo metu buvusias aplinkybes, sudarančias pagrindą tenkinti hipotekos kreditoriaus prašymą, t. y. ar pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos – kreipimosi į hipotekos teisėją metu yra suėjęs prievolės įvykdymo terminas, sutartis nutraukta rašytiniu kreditoriaus pranešimu nuo jame nurodytos datos ir dėl jame nurodytų pažeidimų (CK 6.217, 6.218, 6.157 straipsniai, 6.192 straipsnio 4 dalis), pranešimas įteiktas kitai šaliai, jį gavusi šalis nepašalino jame nurodytų prievolės įvykdymo trūkumų, nėra kitų įstatyminių pagrindų pripažinti sutarties nutraukimą nepagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas,,NORD/LB Lietuva“ v. R. S., bylos Nr. 3K-3-1151/2003; 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009). Hipotekos kreditorius pripažįsta, kad sutartį prieš terminą nutraukė be jokio rašytinio pranešimo, nors tokio pranešimo reikalaujama CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatose. Teismai, šių aplinkybių netyrę, nepagrįstai tenkino hipotekos kreditoriaus pakartotinį prašymą. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje AB „Swedbank” v. R. K., D. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010, esančius išaiškinimus, hipotekos teisėjas turi patikrinti ir prašomos išieškoti sumos pagrįstumą, sudaryti sąlygas skolininkams ir įkaito davėjams pareikšti pretenzijas ir nesutikimus dėl jos, nes kitaip nebūtų užtikrinama skolininko (įkaito davėjo) teisė į teisingą teismą. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė sutarčių nutraukimą ir hipotekos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
2. Dėl termino kreditoriui pakartotinai kreiptis dėl skolos išieškojimo skaičiavimo. Kreditorius praleido dviejų mėnesių terminą pakartotinai kreiptis dėl skolos išieškojimo, pagal CPK 558 straipsnio 2 dalį skaičiuojamą nuo įspėjimo skolininkams įteikimo dienos. Tai, kad Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartis įsiteisėjo tik 2010 m. lapkričio 23 d., Šiaulių apygardos teismui išnagrinėjus atskirąjį skundą, nėra pagrindas kitaip skaičiuoti terminą.
Atsiliepimu į šį kasacinį skundą kreditorius AB DnB NORD bankas prašo jį atmesti, nurodydamas, kad kasatoriams apie sutarties nutraukimą buvo pranešta raštu, kurį jie gavo 2010 m. kovo 10 d.; be to, ginčai, susiję su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu, sutarties nutraukimu – nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles, o ne bylose dėl hipotekos; kol atskirasis skundas dėl Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarties buvo neišnagrinėtas, nutartis neįsiteisėjo, kreditorius neturėjo teisinio pagrindo pakartotinai kreiptis dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjusi kasacinę bylą pagal skolininkų V. S. ir I. S. kasacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 14 d. nutarčių peržiūrėjimo, atsižvelgusi į tai, kad kasaciniame teisme atskirose bylose nagrinėjami susiję klausimai, keliami toje pačioje byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo, skundžiamų nutarčių priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą turtą peržiūrėjimui reikšmingas procesinis sprendimas dėl priverstinio skolos išieškojimo proceso pradėjimo teisėtumo, vadovaudamasi CPK 7 straipsnyje įtvirtintais civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais ir CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais, 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi sujungė civilines bylas pagal pirmiau nurodytus kasacinius skundus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia kasacinio skundo argumentai, tačiau teismas turi teisę peržengti šias ribas, jei to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamoje byloje skundžiamos nutartys, kuriomis pradėta priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, jog CPK 558 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas įkeisto daikto areštas yra laikinoji apsaugos priemonė, patenkanti į CPK 151 straipsnio reglamentavimo sritį, bei į tai, jog viešasis interesas reikalauja užtikrinti vartotojų teisių apsaugą, konstatuoja būtinybę peržengti pateiktų kasacinių skundų ribas ir pasisakyti dėl kasacijos dėl apeliacinės instancijos teismo nutarčių, priimtų peržiūrėjus CPK 558 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas hipotekos teisėjo nutartis, galimumo, taip pat dėl vartotojų teisių apsaugos atliekant priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procedūras.
Dėl įkeisto daikto arešto hipotekos kreditoriui kreipusis dėl priverstinio skolos išieškojimo ir laikinųjų apsaugos priemonių skirtumų, kasacijos dėl apeliacinės instancijos teismo nutarčių, priimtų peržiūrėjus CPK 558 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas hipotekos teisėjo nutartis, galimumo
Turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje aktualus įkeisto daikto arešto, taikomo CPK 558 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir CPK XI skyriaus penktojo skirsnio reglamentuojamo laikinųjų apsaugos priemonių, viena iš kurių yra ir nekilnojamojo turto areštas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas), instituto atribojimas, sprendžiant klausimą, ar galima kasacija dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos peržiūrėjus CPK 558 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtą hipotekos teisėjo nutartį.
Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra sudaryti sąlygas būsimam teismo sprendimui realiai įvykdyti; tai yra materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai, taikomi procesiniais tikslais. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmė, kurią turi įrodyti jas taikyti prašantis asmuo, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Skirtingai, nei atliekant išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, šiuo atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, ekonomiškumo, proporcingumo principus, galimus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo padarinius, tačiau nespręsdamas galutinai dėl byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumo.
Specialiosios proceso teisės normos (CPK XXXVI skyrius), nustatančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. CPK 558 straipsnyje reglamentuojama pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka, t. y. CK 4.192 straipsnyje nustatytos hipotekos kreditoriaus teisės kreiptis dėl skolos išieškojimo įgyvendinimo procedūra. Skirtingai, nei spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, hipotekos teisėjas privalo patikrinti, ar kreditoriaus reikalavimas pradėti išieškojimą yra pagrįstas. Įkeisto daikto areštas yra privaloma šios procedūros dalis, tačiau neatskiriama jos dalis yra ir skolininko bei įkaito davėjo įspėjimas apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą – nurodytos teisės normos pagrindu priimta nutartimi hipotekos teisėjas ne tik areštuoja įkeistą daiktą, bet ir įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduodamas iš varžytynių arba perduodamas kreditoriui administruoti. Įspėjimas, kuris suteikia skolininkui galimybę įvykdyti prievolę ir taip išvengti priverstinio išieškojimo iš įkeisto daikto, turi būti jam įteiktas, ir tai taip pat yra privaloma sąlyga išieškojimo iš įkeisto turto procedūrai pradėti. Hipotekos teisėjo nutartis, priimama vadovaujantis CPK 558 straipsniu, skirtingai, nei nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sukelia kitokius padarinius – ne vien turto disponavimo apribojimą.
Taigi, nors įkeisto daikto areštas ir laikinosios apsaugos priemonės turi bendrų bruožų – jomis priverstinai laikinai suvaržomos skolininko arba atsakovo turtinės teisės, siekiant išsaugoti realaus kreditoriaus arba ieškovo reikalavimo patenkinimo galimybę, tačiau skiriasi šių institutų prigimtis, paskirtis, taikymo prielaidos ir tvarka. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad įkeisto daikto arešto, taikomo CPK 558 straipsnio 1 dalies pagrindu, negalima pripažinti tik laikinąja apsaugos priemone CPK 144 straipsnio prasme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje AB,,Swedbank“ v. BUAB,,Naujasodžių valda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2011, esanti išvada, kad CPK 558 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas įkeisto daikto areštas yra laikinoji apsaugos priemonė, patenkanti į CPK 151 straipsnio reglamentavimo sritį, neatitinka specialioje supaprastintą procedūrą reglamentuojančioje teisės normoje – CPK 558 straipsnio 1 dalyje – nustatytos procedūros paskirties. Dėl išdėstytų argumentų išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja objektyvią būtinybę (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai) pakeisti šią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartys, priimtos išnagrinėjus atskiruosius skundus dėl hipotekos teisėjo nutarčių, priimtų CPK 558 straipsnio 1 dalies pagrindu, gali būti kasacinio nagrinėjimo objektas.
Dėl hipotekos teisėjo pareigos ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutartis kaip vartojimo ir vertinti jų nutraukimo tvarką nustatančias sąlygas sąžiningumo aspektu (CK 6.188 straipsnis)
Bylų dėl išieškojimo iš įkeisto turto nagrinėjimas greta kitų įstatymu priskirtų funkcijų (bylų dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo Hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dėl įkeisto arešto, išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams, taip pat kitų įstatymu jam suteiktų įgaliojimų vykdymas) priskirtas hipotekos teisėjui pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 17 straipsnį. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu. Šių išaiškinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010).
Plėtodamas šių taisyklių aiškinimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nurodytos teismų praktikos nuostatos negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2010).
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. SP UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB,,Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008). Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje V. S. ir N. S. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir Č. K. v. AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (nagrinėjamoje byloje – sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatoriai V. S. ir I. S. (fiziniai asmenys) sudarė kreditavimo sutartį su pareiškėju AB DnB NORD banku (kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę), pagal kurią kasatoriams buvo suteiktas kreditas gyvenamajam namui su priklausiniais pirkti ir remontuoti, žemės sklypams pirkti (Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 7 punktas); kredito grąžinimas užtikrintas įsigyto nekilnojamojo turto hipoteka. Formaliai (t. y. nenagrinėjant ginčo dėl fakto) šie kreditavimo sutarties duomenys leidžia daryti išvadą, kad tarp V. S. ir I. S. bei AB DnB NORD banko buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartys (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis).
Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 12 punkto nuostata, jog pagal sutartį suteikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas, reiškia tik tai, kad šiai sutarčiai netaikomas Vartojimo kredito įstatymas, tai atitinka nurodyto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus.
Kadangi bylą nagrinėję teismai nevykdė pareigos ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutarčių kaip vartojimo, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorių ir pareiškėjo sudarytos kreditavimo ir hipotekos sutartys yra vartojimo, ir atlieka jų sąlygų sąžiningumo kontrolę (CPK 353 straipsnio 2 dalis).
Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 46.1 punkte nustatytas sutarties nutraukimo pagrindas – jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir (arba) nemoka palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų; 44 punkte nustatyta kredito gavėjo pareiga iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, sumokėti iki kredito sugrąžinimo dienos apskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas, papildomas palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus. Atsižvelgdama į tai, jog kreditavimo sutartis yra ilgalaikė, galutinis kredito grąžinimo terminas yra beveik penkiolika metų, kreditas turi būti grąžinamas nedidelėmis dalimis kas mėnesį, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 44 ir 46.1 punktuose įtvirtintos sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl pripažįsta nurodytas sutarties sąlygas negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis).
Dėl tinkamo kreditavimo sutarties nutraukimo prieš terminą kaip sąlygos hipotekos kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo įgyvendinti
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 straipsnio 1 dalis). Papildomai įstatyme (CK 4.196 straipsnis) nustatyti atvejai, kada hipotekos kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, kuris nurodytas hipotekos lakšte. Šių atvejų sąrašas yra baigtinis ir jame nenustatyta kreditoriaus teisės reikalauti pradėti išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą prieš terminą, kai nutraukiama pagrindinė sutartis, užtikrinta hipoteka. Tokia kreditoriaus teisė pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 4.192 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB banko „NORD/LB Lietuva“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1151/2003). Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009). Atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 straipsnis, CPK 558 straipsnis) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas – patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos.
Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad kreditavimo sutarties sąlygos, suteikiančios kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, yra nesąžiningos vartotojo atžvilgiu, todėl negalioja (CK 6.188 straipsnis), taikytinos įstatymo normos, reglamentuojančios sutarties nutraukimą, todėl išplėstinė teisėjų kolegija pasisako tik šiuo aspektu ir nenagrinėja teisės klausimų, susijusių su sutarties nutraukimu joje nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad kreditavimo sutarties (paprastai kreditas grąžinamas per ilgą laiko tarpą periodinėmis įmokomis) bei hipotekos procedūros (išieškojimas vykdomas ne ginčo tvarka, teisėjas neatlieka aplinkybių tyrimo reikalavimo faktinio pagrįstumo aspektu) esmė nulemia tai, kad išieškojimas prieš terminą negali būti pradedamas kreditoriaus pareiškimą dėl nutraukimo vertinant kaip sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis).
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą ne sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, šalys privalo laikytis CK 6.217 straipsnyje ir 6.209 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, o hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, privalo patikrinti, ar pagal kreditoriaus nurodytus faktinius duomenis ir pateiktus dokumentus yra pagrindas pradėti išieškojimą (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, CPK 558 straipsnis). Kartu išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatyme nustatyta, jog tuo atveju, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai neįvykdžius sutarties per šį terminą, ji gali sutartį nutraukti. Nukentėjusi šalis savo pranešime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta, jeigu kita šalis jos neįvykdys per nustatytą papildomą terminą (CK 6.209 straipsnio 3 dalis). Tačiau šios įstatyminės nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 straipsnio 4 dalis). Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžia, kad šios įstatymo nuostatos taikomos ir kreditavimo sutartims, todėl tais atvejais, kai sutarties sąlygos, nustatančios kreditoriaus teisės nutraukti sutartį dėl termino praleidimo įgyvendinimo pagrindus ir tvarką, pripažįstamos nesąžiningomis, hipotekos teisėjas privalo atsižvelgti į nurodytą teisinį reguliavimą, spręsdamas klausimą dėl priverstinio išieškojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorius AB DnB NORD bankas pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodė, kad nutraukia kreditavimo sutartį 2010 m. kovo 8 d. pranešimu. Pranešime nurodyta, kad, skolininkams per 10 dienų nuo rašto gavimo dienos nesumokėjus pradelstos 863,54 euro paskolos, 294,21 euro palūkanų ir 63,91 euro delspinigių (viso 1221,63 euro), bankas vienašališkai nutraukia 2008 m. balandžio 28 d. kreditavimo sutartį Nr. K-0700-2008-46 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) ir pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkams priklausančio turto ir lėšų. Šį pranešimą hipotekos teisėjas, o bylą nagrinėjant apeliacine tvarka – ir apeliacinės instancijos teismas, privalėjo vertinti, taikydamas CK 6.209 ir 6.217 straipsnius. Šių straipsnių taikymo aspektu reikšmingi yra ir kiti kreditoriaus pateikti duomenys.
Su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo AB DnB NORD bankas į Hipotekos skyrių kreipėsi 2010 m. rugsėjo 6 d., t. y. praėjus šešiems mėnesiams nuo 2010 m. kovo 8 d. pranešimo apie papildomo (10 dienų) termino nustatymą ir sutarties nutraukimą. Kreditorius privalėjo pateikti duomenis apie tai, kad per nustatytą papildomą terminą skolininkas neįvykdė reikalavimo ir dėl to kreditorius sutartį nutraukė. Siekdamas įgyvendinti materialiosios teisės normoje (CK 4.192 straipsnio 1 dalyje) nustatytas priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto sąlygas, kreditorius turi procesinę pareigą (CPK 178 straipsnis) pateikti įrodymus, kad sutartis yra tinkamai nutraukta. Iš kreditoriaus pateiktų skolos grafikų pagal paskolos sutartį Nr. K-0700-2008-46 (b. l. 20, 21) matyti tik tai, kokia skolininkų skola susidarė laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 30 d. (2896,20 euro paskolos dalies skolą 2010 m. birželio 30 d. sudarė 14,87 euro pradelstos paskolos, 4,25 euro palūkanų; 2010 m. liepos 30 d. – 14,89 euro pradelstos paskolos, 4,23 euro palūkanų ir kt.; kitos – 31 858,20 euro – paskolos dalies skolą 2010 m. birželio 30 d. sudarė 162,48 euro pradelstos paskolos, 15,42 euro palūkanų; 2010 m. liepos 30 d. – 162,75 euro pradelstos paskolos, 46,16 euro palūkanų ir t. t.). Pažymėtina, kad paties kreditoriaus pozicija dėl to, nuo kada ir kokia tvarka jis nutraukė sutartį, nenuosekli – atsiliepimuose į atskiruosius skundus teigiama, kad kreditavimo sutartį kreditorius vienašališkai nutraukė 2010 m. rugpjūčio 26 d., o atsiliepime į kasacinį skundą – kad 2010 m. kovo 8 d. raštas skolininkams, kuriuo buvo nustatytas 10 dienų papildomas terminas skolai sumokėti, laikant, kad nesumokėjus sutartis savaime nutraukta, buvo įteiktas 2010 m. kovo 10 d. – pagal kreditoriaus pasirinktą sutarties nutraukimo tvarką tai reikštų, kad kreditavimo sutartis nutraukta nuo 2010 m. kovo 20 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kreditoriaus 2010 m. kovo 8 d. pranešime skolininkams nurodyta, kad, per papildomą terminą nesumokėjus skolos, kreditavimo sutartis bus laikoma savaime nutraukta, taigi šis kreditoriaus pareiškimas, net ir jam pateikus duomenis apie netinkamą skolininkų prievolės vykdymą per nustatytą papildomą terminą, laikantis CK 6.209 straipsnio 4 dalies reikalavimų, privalėtų būti įvertinamas ir tuo aspektu, kokią sutartinių prievolių dalį sudaro neįvykdyta prievolė ir ar gali būti taikoma CK 6.209 straipsnio 3 dalis. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kaip skolininkai vykdė prievolę per nustatytą papildomą terminą. Nesant šių duomenų, neįmanoma nustatyti, ar pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties hipotekos teisėjas negalėjo pradėti priverstinio išieškojimo procedūros (priimti nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir išspręsti kitus su tuo susijusius klausimus), bet privalėjo kreditoriaus prašymą atmesti (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, CPK 558 straipsnis).
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje Hipotekos skyriaus prie Telšių rajono apylinkės teismo teisėjo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartis areštuoti įkeistą turtą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis palikti nurodytą nutartį nepakeistą priimtos pažeidus materialiosios (CK 4.192, 6.188, 6.209 ir 6.217 straipsniai) ir proceso (CPK 558 straipsnis) teisės normas, todėl nurodytos nutartys naikintinos ir, nenustačius pagrindo pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimui dėl priverstinio išieškojimo tenkinti, jis atmestinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atmetus CPK 558 straipsnio 1 dalies pagrindu pateiktą pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nėra pagrindo nagrinėti pakartotinio kreditoriaus pareiškimo (CPK 558 straipsnio 2 dalis), todėl naikintinos ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 14 d., Hipotekos skyriaus prie Telšių rajono apylinkės teismo teisėjo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartys.
Šioje byloje kasaciniame teisme patirta 36,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai), kurios, tenkinus kasacinius skundus, priteistinos iš pareiškėjo į valstybės biudžetą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 14 d. bei Hipotekos skyriaus prie Telšių rajono apylinkės teismo teisėjo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartis ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio išieškojimo.
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. bei Hipotekos skyriaus prie Telšių rajono apylinkės teismo teisėjo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartis ir priimti naują sprendimą – atmesti pakartotinį pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio išieškojimo.
Priteisti iš pareiškėjo AB DnB NORD banko (kodas 112029270) 36,70 Lt (trisdešimt šešis litus 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Sigitas Gurevičius
Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė
Sigita Rudėnaitė
Janina Stripeikienė
Pranas Žeimys
