Dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo (trečiasis asmuo - akcinė bendrovė „Vilniaus degtinė“

Civilinė byla Nr. 3K-3-651-684/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00088-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės,,Stumbras“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės,,Stumbras“ ieškinį atsakovei Lietuvos ir Prancūzijos uždarajai akcinei bendrovei,,Belvedere Baltic“ dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo (trečiasis asmuo – akcinė bendrovė,,Vilniaus degtinė“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiami klausimai dėl teisės normų, reglamentuojančių prekių ženklo registracijos panaikinimą dėl nenaudojimo, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė AB,,Stumbras“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės prekių ženklo,,KRIVIŲ TREJOS DEVYNERIOS 999 TRAUKTINĖ“ registraciją Nr. 46626 33 klasės prekėms žymėti. Ji nurodė, kad atsakovė Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure 2003 m. birželio 16 d. įregistravo figūrinį prekių ženklą,,KRIVIŲ TREJOS DEVYNERIOS 999 TRAUKTINĖ“ (reg. Nr. 46626) 33 klasės pagal tarptautinę Nicos klasifikaciją prekėms,,trauktinės“ (toliau – ir Prekių ženklas) žymėti, prekių ženklo registracijos liudijimas išduotas 2003 m. gruodžio 16 d. Ieškovė nurodė, kad atsakovė paskutinius penkerius metus (nuo 2009 m. sausio 10 d. iki ieškinio padavimo dienos) Prekių ženklo nenaudojo, t. y. neprekiavo alkoholiniais gėrimais, pažymėtais Prekių ženklu, nepadarė prekių, pažymėtų Prekių ženklu viešai prieinamomis galutiniam vartotojui, todėl Prekių ženklo registracija panaikintina Prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 47 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Atsakovė Lietuvos ir Prancūzijos UAB,,Belvedere Baltic“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, nurodydama, kad Prekių ženklo naudojimą patvirtina šios aplinkybės: 2013 m. kovo 4 d. atsakovė sudarė susitarimą dėl Licencinės sutarties dėl prekių ženklų naudojimo Nr. 211 papildymo, kuriuo buvo papildyta jos su trečiuoju asmeniu sudaryta licencinė sutartis, suteikiant trečiajam asmeniui teisę, be kitų, naudoti ir Prekių ženklą; duomenys apie Licencinės sutarties sudarymą registruoti Valstybiniame patentų biure; AB,,Vilniaus degtinė“ atnaujino trauktinės,,KRIVIŲ TREJOS DEVYNERIOS 999 TRAUKTINĖ“ gamybą ir pradėjo ją tiekti į rinką 2013 m. rugpjūčio mėnesį.

Ieškovė dublike nurodė, kad pagal PŽĮ 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, priimant sprendimą dėl registracijos panaikinimo, neatsižvelgiama į ženklo naudojimą, pradėtą ar atnaujintą per 3 mėnesių laikotarpį iki prašymo panaikinti ženklo registraciją padavimo teismui dienos, jeigu šis 3 mėnesių laikotarpis prasidėjo ne anksčiau negu pasibaigus nepertraukiamam 5 metų ženklo naudojimo laikotarpiui. Ieškovės teigimu, atsakovė nurodė pati nenaudojanti Prekių ženklo, o jo naudojimas tik vidinėje įmonės veikloje ar perleidimas įmonės partneriams negali būti pakankamas ženklo apsaugai ir registracijai išlaikyti, todėl licencinė sutartis neįrodo, kad Prekių ženklu pažymėtos prekės ieškovės nurodytu 5 metų laikotarpiu buvo prieinamos vartotojams.

Atsakovė triplike nurodė, kad kai buvo įregistruotas, Prekių ženklas buvo naudojamas; jo naudojimas atnaujintas 2013 m. kovo 4 d. licencine sutartimi, 2013 m. rugpjūčio 6 d. buvo pagaminta pirmoji partija ir 2013 m. rugpjūčio 7 d. trauktinė buvo patiekta į rinką. Ieškovė ieškinį teismui patiekė 2014 m. sausio 13 d., t. y. praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams nuo šio Prekių ženklo galiojimo atnaujinimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 25 d. sprendimu ieškovės AB,,Stumbras“ ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad PŽĮ nėra įtvirtintas reikalavimas prekių ženklui užimti tam tikrą rinkos dalį tam, jog jis galėtų būti saugomas PŽĮ pagrindu. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, kad trečiasis asmuo 2013 m. rugpjūčio 7 d. perdavė atsakovei 100 vienetų trauktinės „KRIVIŲ TREJOS DEVYNERIOS 999 TRAUKTINĖ“, ir į 2014 m. sausio 29 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, jog parduotuvėje Panerių g. 47/2, Vilniuje, antstolis nupirko Prekių ženklu pažymėtos trauktinės pusės litro talpos butelį, sprendė, kad ginčo Prekių ženklo naudojimo atnaujinimas buvo realus, juo pažymėtos prekės patiektos galutiniams vartotojams, todėl padarė išvadą, kad pagrindo panaikinti Prekių ženklo registraciją dėl nenaudojimo nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, jį atmetė ir 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad nei nacionaliniai, nei Bendrijos teisės aktai neapibrėžia prekių ženklo naudojimo sąvokos. Pagrindiniai vertinamieji kriterijai yra nustatyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudencijoje: ženklo naudojimas turi būti tikras ir neapsimestinis, juo neturi būti siekiama vien tik išlaikyti teises, suteiktas prekių ženklo. Be to, naudojimas turi būti neatsiejamas nuo pagrindinės prekių ženklo funkcijos – garantuoti galimybę atskirti vieno gamintojo prekes ar paslaugas nuo kitų prekių ar paslaugų.

Teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Prekių ženklo naudojimas buvo realus, prekės patiektos galutiniams vartotojams, naudodama Prekių ženklą atsakovė siekė realaus komercinio tikslo, o ieškovė ieškinį teismui dėl Prekių ženklo panaikinimo dėl nenaudojimo teismui pateikė 2014 m. sausio 13 d., t. y. praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams nuo Prekių ženklo naudojimo atnaujinimo. Kadangi teisės aktuose nenustatyta reikalavimo dėl nepertraukiamo prekių ženklo naudojimo, nagrinėjamu atveju Prekių ženklo faktinis naudojimas laiko prasme laikytinas tinkamu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovės prekių ženklo,,KRIVIŲ TREJOS DEVYNERIOS 999 TRAUKTINĖ“ registraciją Nr. 46626 Nicos klasifikacijos 33 klasės prekėms.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl prekių ženklo naudojimo „iš tikrųjų“. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinančias prekių ženklo savininko pareigą naudoti nuosavybės teise jam priklausantį prekių ženklą „iš tikrųjų“ ir nukrypo nuo teismų praktikos. Tiek pagal tarptautinių, tiek ir pagal nacionalinių teismų praktiką prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas tada, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų, kurioms jis įregistruotas, kilmės tapatybę siekiant šių prekių ar paslaugų realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslų, išskyrus simbolinį prekių ženklo naudojimą, kurio vienintelis tikslas – išsaugoti juo suteikiamas teises. Sistemiškai aiškinant PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies ir 47 straipsnio 6 dalies nuostatas penkerių metų terminas skaičiuojamas nuo tokio reikalavimo pateikimo dienos, atimant iš šio laikotarpio tris mėnesius. Kasatorė reikalavimą dėl Prekių ženklo registracijos panaikinimo pateikė 2014 m. sausio 13 d., taigi vertinant, ar šis Prekių ženklas naudojamas „iš tikrųjų“, turėjo būti atsižvelgiama į laikotarpį nuo 2009 m. sausio 13 d. iki 2013 m. spalio 13 d. Dėl šių priežasčių nei po pareikšto ieškinio surašytas faktinių aplinkybių protokolas (2014 m. sausio 29 d.), nei 2013 m. kovo 4 d. Licencinė sutartis, kuri Valstybiniame patentų biure buvo registruota tik 2014 m. sausio 14 d., o publikuota – 2014 m. vasario mėnesio biuletenyje, negali per se patvirtinti, kad Prekių ženklas vertinamuoju laikotarpiu buvo intensyviai naudojamas penkerius metus iš eilės, kaip to reikalaujama PŽĮ 47 straipsnio 2 dalyje. Šie duomenys taip pat neįrodo, kad Prekių ženklu pažymėtos prekės ginčo laikotarpiu buvo pasiekiamos galutiniams vartotojams. Nagrinėjamu atveju vienintelis rašytinis įrodymas, kuriuo remdamasi atsakovė įrodinėjo Prekių ženklo naudojimą vertinamuoju laikotarpiu, yra PVM sąskaita faktūra, išrašyta susijusiam asmeniui – Lietuvos ir Prancūzijos UAB „Belvedere prekyba“. Taigi, į bylą pateikti įrodymai patvirtina tik 100 butelių, pažymėtų Prekių ženklu, pardavimą ne galutiniams vartotojams, o su atsakove susijusiam asmeniui. Tokie duomenys nepakankami siekiant pripažinti prekių ženklo naudojimą „iš tikrųjų“ įrodytu.

Nors teisės aktuose ir teismų praktikoje nėra nustatyta minimalių kiekybinių prekių ženklo naudojimo reikalavimų, tačiau, atsižvelgiant į prekes ir paslaugas bei atitinkamą rinką, minimalaus prekių ženklo naudojimas gali būti aktualus naudojimui „iš tikrųjų“ įrodyti, jeigu naudojimas turi tikrą komercinį tikslą. Taigi, de minimis taisyklės taikymas turi būti susijęs su vertinimu, ar platinant Prekių ženklu pažymėtas prekes realus komercinis tikslas buvo pasiektas. Nagrinėjamu atveju jokių įrodymų, kad atsakovė iš Prekių ženklo panaudojimo iki ieškinio pateikimo datos iš galutinių vartotojų būtų gavusi realios komercinės naudos, nebuvo pateikta, todėl teismai netinkamai pritaikė de minimis taisyklę.

Dėl nenaudojimą pateisinančių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovei naudoti Prekių ženklą trukdė rimtos priežastys ir nuo ženklo savininkės valios nepriklausančios aplinkybės, t. y. tai, kad kasatorės prašymu atsakovei Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-943-590/2014 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Taip apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išplėtė priežasčių, pateisinančių Prekių ženklo nenaudojimą, apimtį. Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis), 19 straipsnyje nustatyta, kad rimtomis prekių ženklo nenaudojimo priežastimis gali būti pripažįstamos nepriklausomai nuo prekių ženklo savininko valios kylančios aplinkybės, trukdančios naudoti prekių ženklą, paminimi tipiniai atvejai, kaip antai importo apribojimai ar kiti vyriausybės reikalavimai prekių ženklu saugomoms prekėms ar paslaugoms. ESTT jurisprudencijoje pažymėta, kad nuo prekių ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės vienu ar kitu momentu sudaro kliūtis pasirengti naudoti atitinkamą prekių ženklą, tačiau dažnai tai yra atvejai, kai sunkumai gali būti įveikti. Vidaus rinkos derinimo tarnybos Antrosios apeliacinės tarybos 2013 m. vasario 18 d. sprendime Nr. R1101/2011-2 buvo konstatuota, kad teisminio proceso grėsmė ar pateiktas ieškinys paprastai neatleidžia nuo prekių ženklo naudojimo pareigos, kadangi šios aplinkybės nelaikytinos nepriklausančiomis nuo prekių ženklo savininko valios, nes savininkas gali įvertinti galimo teisinio ginčo pasekmes ir proceso trukmę, imtis savo teisių gynybos. ESTT taip pat yra nurodęs, kad jei tinkamos priežastys nenaudoti prekių ženklo būtų aiškinamos per plačiai, tai prieštarautų Direktyvos 12 straipsnio 1 daliai.

Pažymėtina ir tai, kad ginčai dėl prekių ženklų, kuriuose naudojami elementai 999 ir (arba) žodis „Devynerios“, registracijų ir naudojimo prasidėjo tik 2013 m. gegužės 27 d. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tariamos Prekių ženklo nenaudojimo priežastys nors ir iš dalies yra nepriklausomos nuo atsakovės valios, tačiau tiesiogiai nėra susijusios su konkrečiu Prekių ženklu taip, kad nuo šių priežasčių priklausytų šio ženklo naudojimas. Be to, nurodomi apribojimai kitoje byloje truko tik keletą mėnesių, o tai, lyginant su penkerių metų nenaudojimo laikotarpiu, yra trumpas ir nereikšmingas laikotarpis.

Dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos. Analogiškose bylose prekių ženklų naudojimą „iš tikrųjų“ paprastai patvirtina apskaitos dokumentai, pardavimų ataskaitos ir daiktai, pvz., pakuotės, etiketės, kainoraščiai, katalogai, sąskaitos faktūros, fotografijos, laikraščių skelbimai ir t. t., ir naudojimo vertinimas atliekamas imant penkerių metų laikotarpį. Šioje byloje jokių įrodymų, susijusių su Prekių ženklo naudojimo atitinkamoms prekėms ir paslaugoms vieta, laiku ir pobūdžiu bei galinčių patvirtinti nors menkiausią ginčo Prekių ženklo naudojimą iki 2013 m. kovo 4 d. Licencinės sutarties pasirašymo, pateikta nebuvo, o naudojimas nuo 2013 m. kovo mėnesio iki ieškinio padavimo datos, kuris, be kita ko, sudaro tik nereikšmingą penkerių metų laikotarpio dalį, buvo įrodinėjamas tik vienintele PVM sąskaita faktūra, patvirtinančia, kad 100 vienetų ginčo prekių buvo perduota susijusiam asmeniui. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas konstatavo naudojimą „iš tikrųjų“ byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių būtinas aplinkybes dėl prekių ženklo nuolatinio buvimo rinkoje ir dėl tikro bei veiksmingo jo naudojimo per penkerių metų laikotarpį. Atsakovė teigė, kad nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki ieškinio padavimo dienos ginčo prekes naudojo plačiai ir dideliais kiekiais, tačiau jokių įrodymų nepateikė, nors nuo šių faktinių aplinkybių įrodinėjimo CPK 182 straipsnių pagrindu atleista nebuvo.

Atsakovė Lietuvos ir Prancūzijos UAB „Belvedere Baltic“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2013 m. kovo 4 d. Licencinės sutarties papildymu AB „Vilniaus degtinė“ įgijo licenciją į Prekių ženklo naudojimą. Ši sutartis buvo pateikta registruoti Valstybiniam patentų biurui iki ieškinio padavimo dienos – 2013 m. gruodžio 23 d. (ieškinys surašytas tik 2014 m. sausio 13 d.). Prekių ženklu pažymėtų prekių gamyba bei tiekimas į rinką buvo atnaujintas 2013 m. rugpjūčio 7 d., kai AB „Vilniaus degtinė“ pardavė trečiajam asmeniui Lietuvos ir Prancūzijos UAB „Belvedere prekyba“ Prekių ženklu pažymėtus alkoholinius gėrimus ir išrašė sąskaitą faktūrą. AB „Vilniaus degtinė“ patvirtinimu, nepaisant AB „Stumbras“ aktyvių veiksmų siekiant apriboti bet kokias AB „Vilniaus degtinė“ galimybes tiekti į rinką trauktinę „Trejos devynerios“, pavyko pasiekti, kad Prekių ženklu pažymėtos prekės būtų platinamos daugiau nei 50 mažmeninės prekybos vietų. Tai laikytina tinkamu ir realiu prekių ženklo naudojimu, siekiant komercinių tikslų.

2. Kasaciniame skunde remiamasi Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimu sujungtose bylose T-495/12 ir T-497/12, tačiau bylų aplinkybės nesutampa, nes atsakovei priklausančio Prekių ženklo naudojimas buvo atnaujintas, o nurodytoje byloje buvo vertinamas tęstinis prekių ženklo naudojimas.

3. Byloje pateikta PVM sąskaita faktūra patvirtina tik pirmosios alkoholinių gėrimų partijos patiekimą į rinką t. y. 100 butelių, pažymėtų Prekių ženklu. Po šios partijos prekės buvo tiekiamos toliau ir Prekių ženklu pažymėtos prekės imtos platinti daugiau nei 50 mažmeninės prekybos vietų. Dėl šio platinimo atsakovė įrodymų nepateikė, nes jų nebuvo reikalaujama. Be to, ši informacija yra AB „Vilniaus degtinė“ komercinė paslaptis, kurios ji nenori atskleisti konkurentei AB „Stumbras“.

4. Vertinant Prekių ženklo naudojimo atnaujinimą ir tokio prekių ženklo naudojimo apimtis, būtina atkreipti dėmesį į pačios AB „Stumbras“ veiksmus, kuriais ji aktyviai kliudė atnaujinti Prekių ženklo naudojimą, skleidė neigiamą informaciją mažmeninės prekybos įmonėms, kėlė nepasitikėjimą AB „Vilniaus degtinė“ ir jos gaminiais.

5. Atsakovė nesitikėjo, kad AB „Stumbras“ pareikš ieškinį dėl ginčo Prekių ženklo panaikinimo, todėl iš anksto (iki ieškinio gavimo momento) nepradėjo rinkti įrodymų dėl Prekių ženklo naudojimo.

6. AB „Stumbras“ šią bylą pradėjo tik todėl, kad sužinojo apie Prekių ženklo naudojimo atnaujinimą ir norėjo išvengti konkurencijos su jos pačios gaminamomis prekėmis.

Trečiasis asmuo AB „Vilniaus degtinė“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1. Prekių ženklo naudojimas buvo atnaujintas neturint jokių duomenų apie galimas AB „Stumbras“ pretenzijas dėl tokio prekių ženklo nenaudojimo. Ieškinį šioje byloje AB „Stumbras“ pateikė praėjus penkiems mėnesiams nuo gamybos atnaujinimo ir tik vienam mėnesiui nuo to momento, kai AB „Vilniaus degtinė“ pateikė informaciją AB „Stumbras“ apie Prekių ženklo naudojimo atnaujinimą. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad AB „Stumbras“, gavusi informacijos apie Prekių ženklo naudojimo atnaujinimą ir siekdama apriboti AB „Vilniaus degtinė“ teises, kreipėsi į teismą su ieškiniu.

2. AB „Vilniaus degtinė“ neginčija fakto, kad ilgą laiką nenaudojo Prekių ženklo, tačiau jo naudojimas buvo atnaujintas iki AB „Stumbras“ kreipimosi į teismą. Todėl teismai pagrįstai nenagrinėjo viso penkerių metų laikotarpio, o esminę reikšme skyrė būtent prekių ženklo naudojimo atnaujinimui ir nustatė, jog jis buvo atnaujintas pagrįstai ir buvo naudojamas iš tikrųjų, nes pažymėtos prekės buvo patiekiamos vartotojams, platinamos pakankamai plačiai.

3. Teismai tinkamai pritaikė de minimis taisyklę, nes atsižvelgė į laikotarpį nuo Prekių ženklu pažymėtų prekių gamybos bei tiekimo į rinką atnaujinimo ir į AB „Stumbras“ veiksmus, dėl kurių šių prekių tiekimas į rinką buvo labai ribotas.

4. AB „Stumbras“ akcentuoja, kad byloje nebuvo nurodytos konkrečios prekybos vietos, kuriose buvo platinami alkoholiniai gėrimai, pažymėti Prekių ženklu, tačiau ši informacija yra AB „Vilniaus degtinė“ komercinė paslaptis, saugoma nuo AB „Stumbras“, kuri yra didžiausia konkurentė. Atsižvelgiant į agresyvų AB „Stumbras“ elgesį rinkoje bei mažmeninės prekybos ūkio subjektų gąsdinimą, AB „Vilniaus degtinė“ negali būti įpareigota pateikti jautrios komercinės informacijos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl prekių ženklo „KRIVIŲ TREJOS DEVYNERIOS 999 TRAUKTINĖ“ (fig.) (reg. Nr. 46626) naudojimo „iš tikrųjų“ požiūriu ir dėl prekių ženklo nenaudojimą atitinkamu laikotarpiu pateisinančių priežasčių

Aktualus teisinis reguliavimas

Tarptautinėje teisėje – Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 5 straipsnio C dalies 1 punkte – įtvirtinta, kad jeigu šalyje užregistruoto ženklo panaudojimas yra privalomas, registracija gali būti anuliuota, tik praėjus tam tikram terminui ir tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo nepristatys įrodymų, kurie pateisintų jo neveiksmingumo priežastis; 3 punkte nustatyta, kad jeigu vieną ir tą patį ženklą vienodiems arba panašiems gaminiams kartu naudoja pramonės arba prekybos įmonės, kurios pagal įstatymo nuostatas šalies, kurioje buvo paduota paraiška dėl apsaugos, laikomos ženklo bendravaldėmis, tai tas nekliudo ženklo registracijai ir jokiu būdu neapriboja apsaugos, suteikiamos nurodytam ženklui bet kurioje Sąjungos šalyje, jei tik toks panaudojimas neklaidina visuomenės ir neprieštarauja jos interesams. Kitame tarptautinės teisės akte – Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (vadinamoji TRIPS sutartis), 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu registracijai išlaikyti reikalaujama prekių ženklą naudoti, registracija gali būti panaikinta, tik jeigu prekių ženklas be pertraukos buvo nenaudojamas ne mažiau kaip trejus metus, jeigu prekių ženklo savininkas neįrodo, jog buvo svarbių priežasčių, kurios trukdė naudoti prekių ženklą. Aplinkybės, atsiradusios nepriklausomai nuo prekių ženklo savininko valios, kurios trukdo naudoti prekių ženklą, pavyzdžiui, importo suvaržymai ar kitokie vyriausybės keliami reikalavimai prekių ženklais apsaugotoms prekėms ar paslaugoms, turi būti pripažįstamos svariomis nenaudojimo priežastimis. Antrojoje nurodyto TRIPS sutarties straipsnio dalyje nustatyta, kad jeigu kitas asmuo, kontroliuojamas savininko, naudoja prekių ženklą, tai toks naudojimas turi būti pripažįstamas prekių ženklo naudojimu, siekiant išsaugoti registraciją.

Klausimai, susiję su ženklo registracijos panaikinimu, nacionalinėje teisėje reglamentuojami Prekių ženklų įstatymo 47 straipsnyje (atitinkamai Direktyvos 2008/95/EB 10, 12 straipsniai, Reglamento Nr. 207/2009 15, 51 straipsniai). PŽĮ 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu per penkerius metus po ženklo registracijos liudijimo išdavimo dienos arba per penkerius metus nuo apsaugos tarptautinės registracijos ženklui suteikimo Lietuvos Respublikoje dienos ženklo savininkas Lietuvos Respublikoje iš tikrųjų nepradėjo ženklu žymėti prekių ir (ar) paslaugų, kurioms tas ženklas buvo įregistruotas, arba jeigu ženklas nebuvo naudojamas penkerius metus iš eilės, išskyrus atvejus, kai naudoti ženklą sutrukdė rimtos ir nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės. Nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pagal šio straipsnio 2 dalį naudojimu taip pat laikoma: 1) ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, bet nepakeičia skiriamųjų ženklo požymių, įrašytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre; 2) ženklo naudojimas prekėms ar jų pakuotėms žymėti Lietuvos Respublikoje išimtinai eksporto tikslais. Pirmiau nurodyto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ženklas laikomas naudojamu jo savininko, jeigu jį naudoja kitas asmuo, turintis ženklo savininko sutikimą. Pagal PŽĮ 47 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, negalima reikalauti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais ženklo registracija būtų panaikinta, jeigu tarp penkerių metų jo nenaudojimo laikotarpio pabaigos ir prašymo panaikinti ženklo registraciją pateikimo teismui dienos iš tikrųjų buvo imta arba iš naujo pradėta ženklą naudoti, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Priimant sprendimą dėl registracijos panaikinimo, neatsižvelgiama į ženklo naudojimą, pradėtą ar atnaujintą per 3 mėnesių laikotarpį iki prašymo panaikinti ženklo registraciją padavimo teismui dienos, jeigu šis 3 mėnesių laikotarpis prasidėjo ne anksčiau negu pasibaigus nepertraukiamam penkerių metų ženklo nenaudojimo laikotarpiui ir jeigu savininkas ėmėsi priemonių dėl ženklo naudojimo pradėjimo ar atnaujinimo tik sužinojęs, kad gali būti paduotas ar yra paduotas prašymas teismui dėl ženklo registracijos panaikinimo. Taigi, kaip matyti iš teisinio reguliavimo expressis verbis, netgi ir 3 mėnesių laikotarpis, į kurį neatsižvelgiama, vertinat ženklo (ne)naudojimą, turi tam tikras sąlygas (siejamas su atitinkamų sąlygų visuma): a) šis 3 mėnesių laikotarpis prasidėjo ne anksčiau negu pasibaigus nepertraukiamam penkerių metų ženklo nenaudojimo laikotarpiui; b) jeigu savininkas ėmėsi priemonių dėl ženklo naudojimo pradėjimo ar atnaujinimo tik sužinojęs, kad gali būti paduotas ar yra paduotas prašymas teismui dėl ženklo registracijos panaikinimo.

Byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių vertinimas teisės taikymo aspektu

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs dėl Europos Sąjungos teisės normų, susijusių su naudojimo vertinimu aiškinimo. Visų pirma svarbu pažymėti, kad naudojimas turi būti suprantamas kaip „naudojimas iš tikrųjų“ (angl. genuine use). Prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį – užtikrinti prekių ir paslaugų, kurioms jis yra užregistruotas, kilmės tapatybę šių prekių realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslais, neatsižvelgiant į simbolinį prekių ženklo naudojimą, siekiant išsaugoti jo suteikiamas teises. Nustatant, ar prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes, tinkamus nustatyti jo komercinio naudojimo versle realumą, ypač jo naudojimo tam tikrame ekonomikos sektoriuje, siekiant išlaikyti ar įgyti prekių ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį, pagrįstumą, prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo apimtį ir dažnumą. Atsakymas į klausimą, ar naudojimas yra kiekybiškai pakankamas, kad išsaugotų arba sukurtų rinkos dalį prekių ženklu saugomoms prekėms ar paslaugoms, priklauso nuo daugelio veiksnių ir vertinimo kiekvienu konkrečiu atveju. Iš to išplaukia, kad neįmanoma abstrakčiai a priori nustatyti, kokia kiekybinė riba turi būti pasirinkta nustatant, ar prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų. Todėl de minimis taisyklė negali būti nustatyta. Taigi, kai juo siekiama realaus komercinio tikslo, net ir minimalus naudojimas gali būti pakankamas, kad būtų nustatytas naudojimo iš tikrųjų egzistavimas (žr., pvz., ESTT 2006 m. gegužės 11 d. sprendimo, priimto byloje The Sunrider Corp. v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir dizainui), C-416/04P (Rink. 2006, p. I-04237), 70–72 punktus, 2003 m. kovo 11 d. sprendimą, priimtą byloje Ansul BV v. Ajax Brandbeveiliging Ansul BV, C-40/01 (Rink. 2003, p. I-02439), 2004 m. sausio 27 d. sprendimą, priimtą byloje La Mer Technology Inc. v. Laboratoires Goemar SA, C-259/02, Rink. 2004, p. I-01159; 2009 m. sausio 15 d. sprendimo, priimto byloje Silberquelle GmbH v. Maselli-Strickmode GmbH, C-495/07, (Rink. 2009, p. I-00137), 17 punktą; kt.) (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Konditerijos korporacija „Roshen“ (Ukraina) v. Ferrero S.p.A. (Italija), bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-391/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-391/2010">3K-3-391/2010</a>; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB,,Gubernija“ v. UAB,,Kalnapilio–Tauro grupė“, bylos Nr. 3K-3-600-687-2015). ESTT, inter alia, yra nurodęs, kad „tinkamos priežastys nenaudoti“ prekių ženklo yra tiesiogiai su prekių ženklu susijusios kliūtys, dėl kurių jo naudojimas tampa neįmanomas arba nepriimtinas ir kurios nepriklauso nuo minėto prekių ženklo savininko valios (ESTT 2007 m. birželio 14 d. sprendimas, priimtas byloje Armin Häupl v Lidl Stiftung & Co. KG., C-246/05 (Rink. 2007, p. I-04673).

Bylą nagrinėję teismai ieškinį dėl prekių ženklo „KRIVIŲ TREJOS DEVYNERIOS 999 TRAUKTINĖ“ (fig.) (reg. Nr. 46626) registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo atmetė, inter alia, konstatuodami, kad net ir palyginti nedidelis 100 vienetų prekių patiekimas į rinką nagrinėjamu atveju laikytinas pakankamu ginčijamojo Prekių ženklo naudojimu. Kasacinis teismas pažymi, kad tiek prekių ženklo naudojimo fakto, tiek prekių ženklo nenaudojimą pateisinančių priežasčių vertinimas visų pirma yra fakto klausimas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjusių teismų padarytos išvados yra tinkamai motyvuotos ir kasacinio skundo argumentai jų nepaneigia. Pažymėtina, kad Susitarimas dėl Licencinės sutarties dėl prekių ženklo naudojimo Nr. 211 tarp Lietuvos ir Prancūzijos UAB „Belvedere Baltic“ ir AB „Vilniaus degtinė“ buvo pasirašytas 2013 m. kovo 4 d. (šios Sutarties 2 punktu susitarta dėl prekių ženklo „KRIVIŲ TREJOS DEVYNERIOS 999 TRAUKTINĖ“ (reg. Nr. 46626) naudojimo), taigi maždaug prieš 10 mėnesių iki ieškinio dėl ženklo registracijos panaikinimo padavimo datos. Nors prašymas įregistruoti išimtinę licenciją Valstybiniam patentų biurui buvo pateiktas tik 2013 m. gruodžio 23 d., atkreiptinas dėmesys į keletą aspektų: a) licencinės sutarties (ne)įregistravimo faktas sutarties šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms neturi reikšmės; b) 2012 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XI-2396 (įsigaliojo nuo 2013 m. birželio 1 d.) buvo pakeistas ir papildytas Prekių ženklų įstatymas, inter alia, šio Įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje atsisakant nuostatos, jog licencinė sutartis tretiesiems asmenims įsigalioja nuo jos įrašymo į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą dienos. Vadinasi, aplinkybė pati savaime dėl licencinės sutarties įregistravimo (neįregistravimo) konkrečios bylos kontekste neturi jokios teisinės reikšmės. Licenciato naudojamas prekių ženklas yra vienas iš įprastų atvejų, kai ženklo naudojimu pripažįstami tie atvejai, kai ženklą naudoja tretieji asmenys (PŽĮ 47 straipsnio 4 dalis) (taip pat žr., pvz., Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir dizainui) parengtų Bendrijos prekių ženklų nagrinėjimo Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklai ir dizainas) gairių C dalies „Protestas“ 6 skirsnį „Naudojimo įrodymas“, p. 54, prieiga per internetą: http://oami.europa.eu). Faktiniai duomenys, kad atsakovė naudojo ginčijamą prekių ženklą siekdama užtikrinti prekių, kurioms jis yra užregistruotas, kilmės tapatybę šių prekių realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo (komerciniais) tikslais, nors ir nedideliais kiekiais, yra pakankami, jog būtų įvykdytas ženklo naudojimo reikalavimas. Faktinės aplinkybės liudija ženklo naudojimo (po atnaujinimo) tęstinumą. Bylą nagrinėję teismai, vertindami byloje susiklosčiusias aplinkybes, atsižvelgė į tarp AB „Stumbras“ ir AB „Vilniaus degtinė“ vykstančius teisminius ginčus dėl prekių ženklų (kuriuose naudojami elementai „999“, „trejos devynerios“ ir pan.) ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą AB „Vilniaus degtinė“ (nors ir ne dėl konkrečiai nagrinėjamoje byloje ginčijamo prekių ženklo, kurio licenciatas yra AB „Vilniaus degtinė“); ieškovės veiksmus, kreipiantis į ginčo prekių ženklu pažymėtų prekių platintojus ir pan. Pažymėtina, kad teisminiai ginčai savaime nelaikytini „rimta ir nuo ženklo savininko valios nepriklausančia aplinkybe nenaudoti prekių ženklo“ (PŽĮ 47 straipsnio 2 dalis). Vis dėlto tokios aplinkybės, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (žr., pvz., Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir dizainui) parengtų Bendrijos prekių ženklų nagrinėjimo Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklai ir dizainas) gairių C dalies „Protestas“ 6 skirsnį „Naudojimo įrodymas“, p. 57, prieiga per internetą: http://oami.europa.eu), ieškovės veiksmai, kreipiantis į platintojus ir pan., kitų byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste vertintini kaip turėję įtakos ginčo prekių ženklo naudojimui ir to naudojimo apimtims, ir negali būti ignoruojami, teisiškai kvalifikuojant tarp šalių susiklosčius materialinius teisinius santykius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinis skundas yra atmetamas, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 4,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš AB „Stumbras“ (duomenys neskelbtini) 4,82 Eur (keturis Eur 82 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (įstaigos kodas – 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Janina Stripeikienė

Vincas Verseckas