V. N. pagal BK 300 str. 2 d., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-266-719/2023

Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00097-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 2.1.7.5; 2.4.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,

nuteistajam V. N. (V. N.) (naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“), jo gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui (naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“),

nuteistajam E. M. (naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“), jo gynėjui advokatui Linui Belevičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. ir jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžių ir pagal nuteistojo E. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžio. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu:

V. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį (S. V. dokumento pagaminimas) 40 parų areštu, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (A. B. (A. B.) dokumento pagaminimas) 40 parų areštu, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (V. S. dokumento pagaminimas) 40 parų areštu, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (V. P. dokumento pagaminimas) 30 parų areštu, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu keturiolikai metų, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas V. N. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. V. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – nuspręsta panaikinti.

E. M. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu nuteistojo V. N. apeliacinis skundas atmestas, taip pat panaikinta Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalis, kuria E. M. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis:

E. M. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo V. N. ir jo gynėjo, prašiusių jo ir gynėjo kasacinius skundus tenkinti, nuteistojo E. M. ir jo gynėjo, prašiusių jo kasacinį skundą tenkinti, ir prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. N. nuteistas:

1.1. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad iš anksto susitaręs, veikdamas bendrininkų grupe su S. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagamino netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą – ir šį žinomai netikrą dokumentą laikė, t. y.: 2018 m. pradžioje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, V. N., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nenustatytomis aplinkybėmis, S. V. perdavus savo anketinius duomenis ir fotonuotrauką, S. V. vardu pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai 2013 m. birželio 4 d. išduotą Ukrainos Respublikoje, kurį V. N. nenustatytu laiku ir vietoje padavė S. V., ir šį žinomai netikrą dokumentą S. V. laikė su savimi bei krovininiu automobiliu,,Volvo FH 42T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu individualios A. S. įmonės vardu, gabeno Lietuvoje, Suomijoje ir Švedijoje iki 2020 m. gegužės 14 d., kol S. V. buvo grąžinta teisė vairuoti transporto priemones, o po to netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė V. N., ir pastarasis šį žinomai netikrą dokumentą neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. gruodžio 10 d. 10.00 val., kol jį kratos metu surado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai;

1.2. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam Vokietijos Federacinėje Respublikoje 2016 m. buvo atliktas tyrimas dėl suklastoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagamino netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą – ir jį realizavo, t. y.: ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 30 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, A. B. perdavus savo anketinius duomenis, fotonuotrauką, parašo pavyzdį, V. N. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nenustatytomis aplinkybėmis pagamino A. B. vardu netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai 2017 m. kovo 3 d. išduotą VĮ,,Regitra“, ir šį pažymėjimą po to perdavė A. B., o pastarasis šį netikrą dokumentą 2017 ir 2020 metais panaudojo būdamas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, pažeidęs kelių eismo taisykles, šį netikrą vairuotojo pažymėjimą per patikrinimą pateikė pareigūnams;

1.3. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 06-5-00013-21, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagamino netikrą dokumentą ir jį laikė, t. y.: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, kai V. S. perdavė V. N. savo asmens kodą ir dvi fotonuotraukas, V. N. ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 22 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nenustatytomis aplinkybėmis pagamino V. S. vardu netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai 2016 m. spalio 25 d. išduotą VĮ,,Regitra“, šį pažymėjimą V. N. ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 22 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), padavė V. S., o šis dėl netenkinamos pagaminto netikro vairuotojo pažymėjimo kokybės jį grąžino V. N., kuris neteisėtai šį netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikė savo gyvenamojoje vietoje iki 2020 m. gruodžio 10 d. 10.00 val., kol jį kratos metu surado ir paėmė VSAT Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai;

1.4. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą siuntė, t. y.: V. P. (kuriai 2021 m. sausio 29 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje pradėta baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo oficialiais vardais ir dokumentų klastojimo) nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio mėn. pradžios, perdavus savo anketinius duomenis, V. N. už ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio atlygį ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio mėn. pradžios, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nenustatytomis aplinkybėmis V. P. vardu pagamino netikrą aukštesniojo mokslo diplomą B. Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai 2002 m. birželio 27 d. išduotą Kauno aukštesniosios medicinos mokyklos (kuri 2001 m. rugsėjo 1 d. buvo reorganizuota į Medicinos ir socialinių mokslų studijų centrą ir prijungta prie Kauno kolegijos), nurodydamas, kad V. P. yra suteikta bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikacija, ir šį netikrą dokumentą 2020 m. spalio mėn. pradžioje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis išsiuntė į Vokietijos Federacinę Respubliką, kur minėtas dokumentas buvo perduotas V. P.;

1.5. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 4 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių, psichotropinių medžiagų, organizavo narkotinių bei psichotropinių medžiagų kontrabandą neturint leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti labai didelį narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekį, t. y.: tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 5 d., nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens V. N. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo labai didelį kiekį – 50 553 g miltelių, kurių sudėtyje grynos psichotropinės medžiagos amfetamino kiekis yra 20 780 g, narkotinės medžiagos – 618,45 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 433,53 g grynosios narkotinės medžiagos – kokaino. Dalį psichotropinės medžiagos – 36 165 g miltelių, savo sudėtyje turinčios grynos psichotropinės medžiagos amfetamino 15 025 g, supakavo į paketus, sudėjo į du mėlynos ir raudonos spalvos sportinius krepšius,,Fashion sport ℒ Lamer“, šiuos krepšius su neteisėtai įgyta psichotropine medžiaga – amfetaminu jis ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 5 d. atgabeno į D. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai laikė iki 2020 m. gruodžio 10 d., kol jie buvo surasti policijos pareigūnų. Taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, V. N. dalį įgytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, tai yra 618,45 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 433,53 g grynosios narkotinės medžiagos – kokaino, ir 14 388 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5755 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, supakavo į briketus, sudėjo į juodos spalvos sportinį krepšį,,Hummel“ ir 2020 m. gruodžio 10 d. apie 7.15 val. automobiliu,,Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu R. N. vardu (kuriai nebuvo žinoma apie vykdomą nusikalstamą veiką), atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir turint tikslą jį nugabenti į Suomijos Respubliką perdavė S. V., kuris pagal abiejų sutartą planą paties vairuojamu vilkiku,,Volvo FH 42T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu individualios A. S. įmonės vardu, turėjo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti iki Estijos Respublikos uosto ir keltu minėtas medžiagas gabenti į Suomijos Respubliką. Tokiu būdu S. V., perėmęs krepšį, įgijo minėtą labai didelį kiekį – 618,45 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 433,53 g grynosios narkotinės medžiagos – kokaino, ir 14 388 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5755 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, jas nunešė ir padėjo į savo automobilį,,Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintį namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, ir taip vėliau kėsinosi jas įmonės vilkiku neteisėtai gabenti į Estijos Respubliką, o iš ten – į Suomijos Respubliką, tačiau šios veikos nebaigė, nes 2020 m. gruodžio 10 d. apie 7.30 val. įvykio vietoje V. N. ir S. V. buvo sulaikyti VSAT Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnų, o krepšys,,Hummel“ su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis buvo rastas ir paimtas.

2. E. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. N., S. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, laikė ir perdavė V. N. labai didelį narkotinių medžiagų kiekį, tai yra ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 9 d. nenustatytomis aplinkybėmis E. M., turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti labai didelį kiekį – 618,45 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 433,53 g grynosios narkotinės medžiagos – kokaino, šias narkotines medžiagas supakavo į briketus, sudėjo į raudonos spalvos polietileninį maišelį, tiksli data ir tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 9 d. šį maišelį su narkotine medžiaga perdavė V. N., po to tęsdamas nusikalstamą veiką jis (E. M.) 2020 m. gruodžio 9 d. apie 13.00 val., atvykęs automobiliu,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Kaune, (duomenys neskelbtini), esančią aikštelę, susitiko su V. N., kuris atvyko automobiliu,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu M. J. (kuriam nebuvo žinoma apie vykdomą nusikalstamą veiką), aptarė tolesnius nusikalstamos veikos veiksmus ir V. N., vykdydamas bendrą išankstinį susitarimą su E. M. ir S. V., 2020 m. gruodžio 10 d. apie 7.15 val. automobiliu,,Citroen C4 Picaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos krepšyje sudėtas narkotines ir psichotropines medžiagas atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jį perdavė S. V., kuris individualios A. S. įmonės vairuojamu vilkiku sutiko narkotines, psichotropines medžiagas pergabenti iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų E. M. ir V. N. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria E. M. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir dėl šios dalies priėmė naują – apkaltinamąjį nuosprendį, pripažindamas E. M. dėl nurodytos nusikalstamos veikos kaltu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 329 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas iš kaltinimo pašalino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius – narkotinių medžiagų įgijimą ir disponavimą psichotropinėmis medžiagomis. Atsižvelgdamas į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas E. M. paskyrė bausmę, artimą vidurkiui už jo padarytą nusikaltimą, – dvylika metų laisvės atėmimo. Pripažinus E. M. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, atitinkamai dėl teismo išvadų, neatitinkančių bylos aplinkybių, taip pat pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria kaltais pripažinti V. N. ir S. V., papildomai nurodant, jog jie nusikalstamas veikas padarė kartu su E. M. (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

4. Nuteistasis V. N. apeliaciniame skunde neginčijo kaltės dėl jam inkriminuojamų neteisėtų veiksmų atlikimo, byloje nustatytų faktinių aplinkybių, prašė tik paskirti jam švelnesnes bausmes. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, todėl, parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį nuteistajam V. N., įstatymo nepažeidė.

III. Kasacinių skundų argumentai

5. Kasaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalį, kuria jis išteisintas neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria E. M. buvo išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas. Skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta įtikinamų ir pakankamų motyvų, kurie būtų paremti bylos įrodomosios medžiagos analize ir kurie pagrįstų kitokį nei pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą; pateikiamos išvados dėl E. M. kaltės grindžiamos ne kategoriškomis išvadomis, kad jis atliko tam tikrus nusikalstamus veiksmus, o prielaidomis, kad E. M. galėjo atlikti tam tikrus veiksmus, kurie ir įvertinti kaip nusikalstami, bei abejonėmis dėl jo gynybinės pozicijos pagrįstumo, t. y. nepašalintomis abejonėmis dėl esminių kaltinimo aplinkybių; skundžiamo nuosprendžio motyvai yra vidujai prieštaringi – dėl analogiškų bylos aplinkybių yra daromos skirtingos išvados, nuosprendyje įrašyti motyvai tiesiogiai prieštarauja bylos įrodymams, esminės nuosprendžio išvados logiškai prieštarauja tiek atskiriems įrodymams, tiek jų visetui. Apeliacinės instancijos teismo padaryti įrodinėjimo proceso bei nuosprendžio surašymo taisyklių pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Taip pat buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

5.2. Byloje yra nustatytos dvi aplinkybės: 1) V. N. ir E. M. 2020 m. gruodžio 9 d. susitiko Kaune ir nėra žinoma, apie ką jie kalbėjosi, bet žinoma, kad jie vienas kitam nieko neperdavė; 2) ant raudono maišelio su narkotinėmis medžiagomis, kuris buvo krepšyje „Hummel“, yra E. M. DNR pėdsakas. Ir būtent iš šių dviejų faktų apeliacinės instancijos teismas padarė daug kitų išvadų: 1) E. M. nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis, neaišku kaip įgijęs, t. y. visiškai nežinoma, kokiomis aplinkybėmis supakavo į 15 paketų 618,45 g miltelių, kuriuose buvo 433,53 g kokaino; 2) paketus nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis apvyniojo izoliacine juosta (ši juosta identiška tai juostai, kurią naudojo amfetaminą į paketus pakavęs V. N., bet, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai nėra reikšminga aplinkybė, neva E. M. tiesiog atsitiktinai galėjo naudoti tokią pačią identišką juostą); 3) paketus nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytu laiku ir vietoje E. M. sudėjo į raudoną maišelį; 4) E. M. raudoną maišelį su paketais nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis perdavė V. N.. Iš byloje nustatytų ir teismo ištirtų įrodymų tiesiog logiškai neįmanoma padaryti tokių išvadų, kurios būtent ir lėmė sprendimą pripažinti E. M. kaltu; apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimas teiginiais, kurie neturi faktinio pagrindimo ir kurių neįmanoma logiškai išvesti iš bylos įrodymų, prieštarauja tiek įrodinėjimo taisyklėms, tiek elementariai logikai, tokie nuosprendžio motyvai ir jų pagrindu padarytas procesinis sprendimas pažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme, teismų praktikoje ir doktrinoje suformuluotas įrodinėjimo proceso taisykles.

5.3. Išvadą, kad 2020 m. gruodžio 9 d. nuteistųjų V. N. ir E. M. susitikimas buvo tiesiogiai susijęs su narkotinėmis medžiagomis – kokainu, apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad šis susitikimas įvyko gruodžio 9 d., o gruodžio 10 d. pas S. V. rastas krepšys „Hummel“ su narkotine ir psichotropine medžiagomis, kuriame ir buvo maišelis su E. M. DNR pėdsaku. Akivaizdu, jog tokios išvados, vadovaujantis logikos dėsniais, padaryti neįmanoma, nes neginčytinai nustatyta, kad gruodžio 9 d. susitikimo metu E. M. nieko neperdavė V. N., kad susitikimo turinys nėra fiksuotas. Teismas niekaip nepaaiškino, kokiu gi būdu jis nuspėjo susitikimo ir pokalbio turinį, kad susitikimo metu neva „aptarė tolimesnius nusikalstamos veikos planus“. Toks teiginys įrašytas nuosprendžio 31 punkte, kuriame nurodytos teismo konstatuotos faktinės aplinkybės, t. y. tokį teiginį teismas įrašė kaip įrodytą, nors jis apskritai neturi jokio faktinio pagrindimo jokia bylos medžiaga. Išsigalvotų teiginių įrašymas į nuosprendį vertintinas kaip esminis BPK pažeidimas.

5.4. Darydamas išvadą, kad iki minėto susitikimo nežinia kur, kada, kokiomis aplinkybėmis E. M. perdavė V. N. raudonos spalvos maišelį su jau supakuota narkotine medžiaga, apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, jokių nuorodų į bylos įrodymus, nepaaiškino, kaip, iš kokių faktinių aplinkybių jis sugebėjo suformuluoti tokią esminę išvadą, taip pat nepaaiškino, kada, kur, kokiomis aplinkybėmis neva turėjo įvykti toks perdavimas, t. y. net minimaliai nei laike, nei erdvėje neapibrėžė BK 260 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties objektyviojo požymio – platinimo, kurį konstatavo kaip įrodytą ir už kurį nuteisė E. M..

5.5. Apeliacinės instancijos teismas savo teiginius, kad nuteistųjų bendravimas buvo susijęs su inkriminuota nusikalstama veika ir kad E. M. perdavė V. N. narkotines medžiagas, grindė nenustatytomis aplinkybėmis apie nuteistųjų bendravimą, o tai, kaip pažymėjo teismas, reiškia, kad jie „galėjo“ bendrauti konspiruotomis ryšio priemonėmis ir nenustatytomis aplinkybėmis apie 2020 m. gruodžio 9 d. nuteistųjų susitikimo turinį, nenustatytomis aplinkybėmis, kuriomis narkotinės medžiagos atsirado pas V. N.. Visas šias nenustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas laikė pagrindžiančiomis kasatoriaus kaltę ir net nebandė jų nustatyti. Antai, nors iš bylos medžiagos, taip pat ir pačių nuteistųjų parodymų buvo žinoma, kad 2020 m. gruodžio 9 d. jų susitikimas buvo trečiasis, o prieš tai vyko dar du jų susitikimai, kurie nėra užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, teismas net nebandė nustatyti, kokiu būdu nuteistieji kontaktavo; atlikdamas papildomą įrodymų tyrimą, kurio metu buvo apklausiami ir kriminalinės žvalgybos tyrimą atlikę pareigūnai, teismas net nepaklausė jų apie tai, kokia apimtimi buvo kontroliuojamas nuteistųjų susižinojimas, neuždavė nė vieno klausimo ir pačiam kasatoriui, bet padarė prielaidą, jog nuteistųjų susitarimas dėl susitikimo galėjo vykti naudojant kitas konspiracines technines priemones ar mobiliąsias programėles, kurių turinio kontrolės pareigūnai dėl informacijos stokos ar techninių galimybių neturėjimo nevykdė (skundžiamo nuosprendžio 19 punktas). Tačiau toks įrodymų vertinimo ir procesinių išvadų darymo būdas šiurkščiai pažeidžia draudimą nuosprendį grįsti prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis.

5.6. Kaip vienas svarbesnių argumentų, kuriuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą nei apygardos teismo išvadą dėl kasatoriaus kaltės ir byloje esančių įrodymų pakankamumo, yra teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įvykio vietos apžiūros protokolą bei daiktinių įrodymų apžiūros protokolą, t. y. kad prioritetą suteikdamas daiktų apžiūros protokole aprašytam maišeliui, o neįvertindamas aplinkybių, kurios buvo fiksuotos atliekant įvykio apžiūrą, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo nurodyta pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo klaida nelaikytina svarbia ar esmine, nes ji nebuvo nei lemiama, nei esminė sprendžiant E. M. kaltės klausimą, atitinkamai nesukliudė apygardos teismui bylą išnagrinėti išsamiai ir visapusiškai bei priimti teisingą nuosprendį. Ta aplinkybė, kad į raudoną maišelį buvo įdėti paketai su supakuotomis medžiagomis, o ne jis rastas šalia narkotinių medžiagų paketų, nekeičia esminio fakto, jog tame maišelyje tiesiogiai nebuvo supakuotos narkotinės medžiagos (kokainas buvo supakuotas į briketus, apvyniotus lipnia juosta), o jis panaudotas tik vėliau. Net ir konstatavus, kad maišelis, ant kurio buvo rasta kasatoriaus biologinių pėdsakų, buvo rastas ne įdėtas į sportinį krepšį, bet į jį buvo sudėtos atskiros narkotinės medžiagos pakuotės, niekaip nekeičiama įrodymų grandinė šioje byloje, kurioje nėra jokių duomenų apie nuteistojo sąlytį su narkotinėmis medžiagomis. Aplinkybės, kad E. M. DNR profilis rastas ant raudono maišelio, įrodomoji reikšmė yra tokia pati, kaip ir būtų, jei jo DNR profilis būtų rastas ant krepšio „Hummel“, t. y. tokia aplinkybė tik reikštų tai, kad E. M. turėjo fizinį kontaktą su maišeliu ar krepšiu, bet niekaip neleistų daryti išvados, ar jis turėjo kontaktą su tame maišelyje ar krepšyje rastais paketais su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Todėl ne pirmosios, o apeliacinės instancijos teismas be jokio pagrindo sureikšmino šią aplinkybę, kadangi ji neturi jokios svarbios įrodomosios reikšmės – nėra jokio esminio skirtumo, ar paketus su kokainu jį pakavęs asmuo įdėjo į raudoną maišelį ir jį užrišo, ar paketus su amfetaminu ir paketus su kokainu į krepšį „Hummel“ sudėjęs asmuo po to ant viršaus uždėjo dar ir raudoną maišelį. Bet kokiu atveju tai neleidžia identifikuoti asmens, kurio žinioje buvo paketai su amfetaminu ir paketai su kokainu, kuris juos pakavo ir dėjo į maišelį ir krepšį.

5.7. Byloje yra nustatytas faktas, kad ant vieno iš šešių maišelių nenustatytomis aplinkybėmis atsirado E. M. biologinių pėdsakų. Nors bylos nagrinėjimo metu nuteistieji davė nuoseklius parodymus, jog ankstesnio nuteistųjų susitikimo, kuris nėra fiksuotas byloje esančiuose kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose, metu V. N. pasiėmė E. M. automobilyje buvusius kelis polietileninius maišelius, apeliacinės instancijos teismas nesutiko su šia versija ir nurodė tris tokio nesutikimo motyvus (nuosprendžio 18 ir 20 punktuose): 1) E. M. ikiteisminio tyrimo metu nedavė jokių parodymų apie nurodytas aplinkybes, o savo įvykių versiją pateikė tik teisme 2021 m. lapkričio 19 d.; 2) „nėra įtikinama ir logiškai pagrindžiama“, kad V. N. iš Klaipėdos į Kauną 2020 m. gruodžio 9 d. atvyko vien tik tam, kad pasakytų, jog neišeina gabenti cigarečių; 3) ant polietileninių maišelių, buvusių juodos spalvos sportiniame krepšyje „Hummel“, turėjo likti ir nuteistojo V. N. DNR profiliai, tačiau tokių pėdsakų nenustatyta, o tokioje neįtikinamoje versijoje nenurodoma ir tai, kad V. N. ėmė maišelius su pirštinėmis E. M. nurodytomis aplinkybėmis.

5.7.1 Dėl pirmojo motyvo pažymėtina, kad teismas neturi procesinės teisės bausti kaltinamojo už tai, kad jis naudojasi jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, o kaltinamojo parodymų davimo laikas pats savaime nei patvirtina, nei paneigia parodymų teisingumo. Kita vertus, E. M. pirmosios instancijos teisme logiškai paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, nes jam buvo pateiktas įtarimas dėl disponavimo narkotikais, jų pakavimo, perdavimo, t. y. dėl veiksmų, apie kuriuos jis nieko nežinojo ir nieko negalėjo paaiškinti, ir tik pabaigus ikiteisminį tyrimą ir susipažinęs su bylos medžiaga jis pamatė, kad su narkotine medžiaga jis yra siejamas per maišelius, todėl apie juos ir paaiškino, parodymus jis davė iš karto pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą. Tai, kad E. M. nepagrįstai buvo kaltinamas disponavęs ir atlikęs daug veiksmų su labai dideliu kiekiu amfetamino, pripažinta ir skundžiamu apeliacinio teismo nuosprendžiu.

5.7.2 Dėl antrojo apeliacinės instancijos teismo motyvo pažymėtina, kad toks teiginys prieštarauja bylos duomenims – V. N. dar ikiteisminio tyrimo metu (pvz., 2020 m. gruodžio 17 d. įtariamojo apklausos metu) paaiškino, jog jis gruodžio 9 d. iš Klaipėdos važiavo pro Šilutę, Jurbarką į Kauną savo reikalais, susitikti su kitais asmenimis. Analogiškai apie važiavimo maršrutą paaiškino ir liudytojas M. J.. Tyrimo metu taip pat buvo fiksuota, jog V. N. Kaune susitiko su kitais asmenimis. Tai rodo, kad V. N. ne specialiai važiavo susitikti su E. M. pasakyti jam, jog nepavyks planuotas cigarečių vežimas, o susitiko su juo būdamas Kaune savo reikalais.

5.7.3 Trečioji apeliacinio teismo išvada yra ne tik nepagrįsta, nelogiška, bet ir siurprizinė, nes tokių abejonių dėl V. N. pėdsakų nebuvimo teismas nekėlė atliekant įrodymų tyrimą. E. M. ir V. N. paskutinis susitikimas įvyko 2020 m. gruodžio 9 d., kiti du susitikimai prieš tai įvyko rudens pabaigoje–žiemos pradžioje. Taigi, aplinkybės, kad rudens pabaigoje–žiemos pradžioje oro temperatūra Lietuvoje yra žema, kad tokiu metų laiku yra šalta ir kad šaltu oru žmonės nešioja pirštines, yra visuotinai žinomos ir nereikalauja atskiro įrodinėjimo, todėl teismo teiginys, kad nėra duomenų, jog V. N. galėjo būti su pirštinėmis, neatitinka bylos aplinkybių. Be to, jei teismui kilo tokių abejonių dėl faktinių aplinkybių, jis privalėjo jas tikrinti procesiniais būdais atlikto įrodymų tyrimo metu, t. y. užduoti bent po vieną atitinkamą klausimą dėl pirštinių dėvėjimo teismo posėdžiuose dalyvavusiems V. N. ir E. M., tačiau įrodymų tyrimo metu nė vienas teisėjų kolegijos narys nė vieno klausimo apie šią aplinkybę neuždavė. Kartu pažymėtina, kad ne visais atvejais, kai asmuo turi fizinį kontaktą su kažkokiu objektu, ant to objekto lieka to asmens biologinių pėdsakų, tinkamų identifikuoti. Jei tokia aplinkybė teismui būtų kėlusi abejonių, teismas ją būtų privalėjęs tikrinti procesiniu būdu – apklausdamas atitinkamos srities specialistą ar ekspertą. Nuosprendį grįsdamas tokiu motyvu, teismas nutylėjo bylos įrodymus – 2021 m. vasario 15 d. specialisto išvadoje Nr. S 109/2021 (01) nurodyta, jog ant kitų sportiniame krepšyje „Hummel“ rastų ir tyrimui pateiktų objektų, taip pat ir ant maišelių ir jų skiaučių nustatyta ir kitų biologinių pėdsakų, kurie yra netinkami asmenims identifikuoti, t. y. objektyviai nustatytas faktas, kad su šiais maišeliais kontaktą turėjo ne tik E. M., bet ir kiti asmenys, tiesiog pėdsakai netinkami identifikuoti. Taigi, šis teismo motyvas yra ne tik nepagrįstas, nelogiškas, bet ir tiesiogiai prieštaraujantis bylos įrodymams, o nuosprendžio grindimas tokiu motyvu laikytinas esminiu BPK pažeidimu.

5.7.4 Šioje byloje nustatyta, kad ant nusikaltimo dalyko – 15 paketų su narkotine medžiaga kokainu – nėra jokių E. M. pėdsakų (nei rankų, nei biologinių). Taigi, jei teismas vadovautųsi ta pačia logika, jis privalėtų konstatuoti, kad tas faktas, jog ant kokaino paketų nėra E. M. pėdsakų, reiškia, kad jis su šiais paketais fizinio kontakto neturėjo. Tačiau, nepaisydamas šio objektyvaus fakto, teismas nuosprendyje deklaratyviai įrašė, neva pats E. M. pakavo šiuos paketus (nors jokių tai patvirtinančių duomenų byloje tiesiog nėra), pakavimas – birios medžiagos vyniojimas lipnia juosta – reiškia, kad tai darantis asmuo turėjo turėti kontaktą su kiekvienu iš paketų, t. y. ant kiekvieno paketo turėjo likti jo pėdsakų. Taigi, dėl identiškos faktinės aplinkybės (jog nėra asmens biologinių pėdsakų) tas pats teismas tame pačiame nuosprendyje padarė kardinaliai priešingas išvadas – iš fakto, kad ant raudono maišelio nėra V. N. pėdsakų, teismas „nustatė“, kad jis su šiais maišeliais nekontaktavo (nors tai neįmanoma, nes pats teismas pripažino, kad į krepšį „Hummel“ kokaino paketus, įdėtus į raudoną maišelį, greta amfetamino paketų galėjo padėti tik V. N.), o iš tos aplinkybės, kad ant pačių kokaino paketų nėra E. M. pėdsakų, teismas padarė priešingą išvadą – tai nepaneigia, kad jis pakavo. Toks nuosprendžio pagrindimas motyvais, kurie nebuvo tirti ir tikrinti bylos nagrinėjimo metu, nuosprendžio išvadų esminis vidinis prieštaringumas leidžia konstatuoti esminius BPK pažeidimus.

5.8. Vertinant nuteistojo DNR pėdsakų įrodomąją reikšmę, inter alia (be kita ko), tuo aspektu, kad ant maišelio nebuvo rasta kitų asmenų pėdsakų, svarbu pažymėti ir tai, kad, kaip matyti iš 2021 m. vasario 15 d. specialisto išvados Nr. S 109/2021 (01), ant kitų sportiniame krepšyje „Hummel“ rastų ir tyrimui pateiktų objektų – maišelių ir jų skiaučių – nustatyti ir kiti biologiniai pėdsakai, kurie yra netinkami asmenims identifikuoti. Tai rodo, kad narkotinėms medžiagoms pakuoti buvo naudoti įvairūs maišeliai, tarp jų ir maišelis, paimtas iš kasatoriaus automobilio, kad sąlytį su šiais objektais turėjo ir kiti asmenys, neabejotinai ir pats V. N., kuris neneigia pakavęs narkotines bei psichotropines medžiagas. Tačiau teismas šią objektyvią aplinkybę sąmoningai nutylėjo, jos nevertino ir padarė pirmiau aptartas nepagrįstas ir ydingas išvadas, kuriomis grindė E. M. kaltę. Toks įrodymų vertinimo būdas yra esminis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų taisyklių pažeidimas.

5.9. Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, byloje dėl ikiteisminio tyrimo subjektų darbo trūkumų nenustatyta aplinkybė, ant kurios maišelio pusės (vidinės ar išorinės) buvo rasta E. M. DNR pėdsakų, yra svarbi. Atsižvelgiant į itin skurdžią įrodomąją bazę, kuria remdamasis apeliacinės instancijos teismas grindė E. M. kaltę, nenustačius (ir nebesant galimybės to padaryti), kad jis turėjo sąlytį su maišelio, buvusio jo automobilyje, vidine puse, nėra pagrindo daryti net teorinės prielaidos, kad jis dėjo narkotines medžiagas į šio maišelio vidų. Tuo tarpu visiškai logiška yra tai, kad ant šio maišelio, kurį, remiantis nepaneigtais E. M. ir V. N. parodymais, V. N. paėmė iš E. M. automobilio salono, buvo pastarojo DNR pėdsakų. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad šis maišelis, su kuriuo kažkada (nenustatytu laiku) turėjo fizinį kontaktą E. M., nebuvo panaudotas narkotinėms medžiagoms tiesiogiai pakuoti, o buvo panaudotas tik jau supakuotiems narkotinės medžiagos paketams į jį sudėti, kad šie neišsimėtytų. Labiausiai tikėtina, kad tai padarė galutinį narkotinių ir psichotropinių medžiagų pakavimo veiksmą atliekantis asmuo, – iš bylos įrodymų matyti, kad medžiaginiame krepšyje buvo sudėti didesni paketai su amfetaminu ir maišelis su mažesniais paketais, kuriuose buvo kokainas, t. y. mažesni paketai sudėti į maišelį ir jis buvo užrištas, kad mažesni paketai neišsimėtytų, nesusitrintų tarp didesnių amfetamino paketų. Tačiau toks bylos duomenimis logiškai paaiškintas E. M. ryšys su tuščiu maišeliu nėra pakankamas, kad būtų patvirtintas jo ryšys su narkotinėmis medžiagomis, būtent dėl kurių jis buvo pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu. Apeliacinio teismo nuosprendyje aprašoma tariama įrodymų grandinė nėra vientisa ir nepertraukiama, nėra logiška, nes joje nėra nustatyta jokių papildomų faktų, kurie leistų susieti kasatorių ne su celofaniniu maišeliu (už kurio turėjimą ar perdavimą jokia atsakomybė nekyla), o su narkotinėmis medžiagomis.

5.10. Apeliacinės instancijos teismas kaip nevisiškai tikslią įvertino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad V. N. visas narkotines ir psichotropines medžiagas identiškai, panaudodamas tą pačią lipnią juostą, supakavo, sudėjo į sportinius krepšius, organizavo jos gabenimą į užsienio valstybes. Šį pirmosios instancijos teismo „netikslumą“ apeliacinės instancijos teismas konstatavo remdamasis ne faktiniais duomenimis, o savo subjektyviomis prielaidomis ir akivaizdžiais spėliojimais. Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad narkotinę medžiagą – kokainą – V. N. prieš tai gavo iš E. M., kuris savo ruožtu ją laikė ir susitikimo su V. N. metu, jam perdavė supakuotą į raudonos spalvos polietileno maišelį, kurį V. N. vėliau ir įdėjo į minėtą krepšį „Hummel“. Tai yra teismo išsigalvojimas, nes byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad E. M. būtų perdavęs V. N. narkotines medžiagas (nei maišelyje, nei paketais, nei palaidas), tokių išvadų, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, neleidžia daryti nei fiksuotas nuteistųjų susitikimas 2020 m. gruodžio 9 d., nei E. M. biologinių pėdsakų radimo ant maišelio faktas. Juolab nėra absoliučiai jokių duomenų apie tai, kad kasatorius narkotines medžiagas būtų laikęs „iki susitikimo su V. N.“, kuris byloje net nebuvo nustatytas, kurio metu neva jam perdavė narkotines medžiagas, kad šias narkotines medžiagas jis būtų supakavęs. Pažymėtina, jog jokios tariamo perdavimo aplinkybės nuosprendyje niekaip nenurodytos, nors narkotinės medžiagos laikymas, perdavimas, t. y. platinimas, kaip objektyvieji BK 260 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymiai, turi būti savarankiškai įrodinėjami, turi būti nustatytos ir bylos įrodymais pagrįstos šių požymių egzistavimo faktinės aplinkybės. Objektyviojo veikos požymio konstatavimas nenustačius jokių objektyvių aplinkybių, t. y. jį nuspėjant ar preziumuojant, reiškia, jog tokiu būdu nuosprendį surašęs teismas padarė esminius BPK pažeidimus.

5.11. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadą, esą nenustatyta, jog visoms medžiagoms pakuoti būtų panaudota ta pati juosta, grindė 2021 m. gegužės 7 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-220 (21), iš kurios išplaukia, kad visuose krepšiuose narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms pakuoti panaudota lipni juosta yra rūšiniais, bet ne individualiais požymiais apibrėžtas daiktas. Taigi nors sutampa absoliučiai visi tirti lipnios juostos, kuria buvo apvynioti narkotinių ir psichotropinių medžiagų paketai, ir lipnios juostos, kurią pateikė D. M., požymiai, kas sudarė pagrindą spręsti, kad šis daiktas, apibrėžtas rūšiniais ir itin specifiniais požymiais, yra vienodas, tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad E. M. galėjo supakuoti raudoname polietileniniame maišelyje surastas narkotines medžiagas lygiai tokios pat rūšies lipnia juosta, kokią pateikė išteisintoji D. M.. Pirma, akivaizdu, kad tokie teorinio lygmens svarstymai yra ne patikima išvada, kuria galėtų būti grindžiamas nuosprendis, o prielaida, absoliutus spėjimas, kuriais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį imperatyviai draudžiama. Antra, kyla logiškas klausimas, kokia tikimybė, kad iš trijuose sportiniuose krepšiuose rastų supakuotų paketų, kurie visi buvo supakuoti vienoda lipnia juosta, kuriuos supakavo tas pats asmuo (V. N.), dalis paketų, buvusių raudonos spalvos polietileno maišelyje, kartu su kitais maišeliais įdėtame į juodos spalvos krepšį „Hummel“, buvo supakuoti visiškai vienoda, bet ne ta pačia lipnia juosta; kad E. M. ir V. N., kurie gyvena skirtinguose miestuose, „galėjo“ atsitiktinai įsigyti identišką (net ir visiškai vienodų morfologinių, cheminių savybių) pakavimo juostą ir ją panaudoti atskirai pakuodami narkotines ir psichotropines medžiagas. Kita vertus, net ir patikint, kad E. M. ir V. N. galėjo visiškai atsitiktinai savarankiškai įsigyti ir atskirai naudoti visiškai identišką pakavimo juostą, tokia mintis turėjo būti patikrinta procesiniais būdais, pavyzdžiui, teismo posėdyje apklausiant juostos tyrimą atlikusį ir specialisto išvadą surašiusį specialistą apie tai, kaip dažnai pasitaiko jo nustatyti juostos požymiai, kaip paplitusi rinkoje būtent tokia juostos rūšis ir pan.

5.12. Pripažinęs, kad byloje ištirti įrodymai neįrodo, jog E. M. būtų įgijęs narkotinę medžiagą – kokainą, tas pats teismas deklaratyviai konstatavo, kad E. M. atliko kitus objektyvius veiksmus – tą patį neįgytą kokainą jis neva laikė, supakavo į briketus, sudėjo į raudonos spalvos polietileninį maišelį ir perdavė V. N.. Apeliacinės instancijos teismas nesugebėjo nurodyti nė vienos šių E. M. inkriminuotų objektyvaus pobūdžio veiksmų, kurie turėjo objektyviai pasireikšti tikrovėje, tariamo įvykdymo aplinkybės – nei vietos, nei laiko, nei būdo, nei kitų aplinkybių. Tai reiškia, jog visi šie veiksmai nebuvo niekaip įrodyti (nes jų tariamo egzistavimo tikrovėje neįrodo nė vienas bylos įrodymas), tačiau visi jie buvo preziumuoti remiantis dviem nustatytais faktais – E. M. biologinio pėdsako ant maišelio radimo faktu ir E. M. ir V. N. nenustatyto turinio susitikimo 2020 m. gruodžio 9 d. faktu. Remiantis kasacinio teismo praktika, toks teorinis modeliavimas ir preziumavimas neatitinka įrodinėjimui baudžiamojoje teisenoje keliamų reikalavimų ir vertintinas kaip esminis BPK pažeidimas. Asmens pripažinimas kaltu nenustačius būtinojo nusikaltimo sudėties objektyviojo požymio – veikos – rodo ir netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

5.13. Šioje byloje E. M. atžvilgiu nėra nustatytas nė vienas būtinasis alternatyvusis objektyvusis požymis, kuriuo gali pasireikšti veika, nėra nustatyta, kad E. M. narkotinę medžiagą kokainą įgijo, laikė, pakavo, įdėjo į maišelį, ją perdavė kitam asmeniui. Todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai ir visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, remdamasis imperatyviomis BPK nuostatomis, draudžiančiomis nepašalintas abejones vertinti kaltinamojo nenaudai ir nuosprendį grįsti prielaidomis, pagrįstai konstatavo, kad neįrodyta, jog E. M. dalyvavo įvykdant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

5.14. Pažymėtinas ir paties kaltinimo, kuriuo buvo grindžiamas prokuroro apeliacinis skundas, kurį tenkino apeliacinės instancijos teismas, vidinis prieštaringumas – kaltinime D. M. nurodyta, kad iki 2020 m. gruodžio 5 d. V. N. iš nenustatytų asmenų įgijo 618,45 g miltelių, kuriuose buvo 433,53 g kokaino, ir 50 553 g medžiagos, kurioje buvo 20 780 g amfetamino, iš jų 36 135 g medžiagos, kurioje buvo 15 250 g amfetamino, sudėjo į du krepšius „Fashion sport Lamer“ ir iki 2020 m. gruodžio 5 d. atgabeno į D. M. butą, esantį Gedminų g., Klaipėdoje, o 14 388 g medžiagos, kurioje buvo 5755 g amfetamino, ir 618 g medžiagos, kurioje buvo 433,53 g kokaino, įdėjo į krepšį „Hummel“ ir 2020 m. gruodžio 10 d. 7.15 val. nugabeno S. V.. Taigi, jau surašydamas kaltinamąjį aktą prokuroras pripažino, kad visą medžiagų kiekį V. N. įgijo iš nenustatytų asmenų, o ne iš E. M.. Kaltinamasis aktas, kaip ir teismo baigiamieji dokumentai, turi būti vientisas, nuoseklus procesinis dokumentas, kurio atskiros dalys negali prieštarauti viena kitai. Šiuo atveju yra esminiai vidiniai prieštaravimai, nes esminėje dalyje – formuluojant kaltinimus – yra nurodomos viena kitą paneigiančios faktinės aplinkybės.

6. Kasaciniu skundu nuteistasis V. N. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

6.1. Bylos nagrinėjimo žemesnės instancijos teismuose metu nebuvo ištirti visi įrodymai, turintys reikšmės išsamiam šios bylos išnagrinėjimui, ir palikti nepagrįstai nenagrinėti padaryti esminiai proceso pažeidimai, reikšmingai susiję su teisingo teismo sprendimo priėmimu. Teismai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taip padarydami esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus.

6.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ir ištirti paduotus 2023 m. sausio 18 ir 24 d. prašymus motyvuodamas tuo, kad jų padavimas buvo pavėluotas, kad jie pateikti po teismo posėdžio ir papildo apeliacinius skundus, kad teismo posėdyje nebuvo tiriami įrodymai nuteistojo kaltei pagrįsti. Tokie teismo motyvai nėra pakankami atsisakant nagrinėti prašymus, kurių išsprendimas yra susijęs su BPK pažeidimų nustatymu ir ištaisymu, dėl kurių kaltinamajam nepagrįstai ir neteisėtai buvo suvaržytos teisės ir dėl kurių susijęs teisingo sprendimo priėmimas.

6.3. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo motyvu, kad nepristatydamas nuteistojo į 2023 m. sausio 12 d. posėdį teismas nepažeidė jo teisių, nes tuo metu nebuvo nagrinėjami jo kaltę pagrindžiantys įrodymai. Šis teismo argumentas nepagrįstas, nes įstatymu yra reglamentuota, kad negali būti sprendžiami klausimai kaltinamajam ar nuteistajam nedalyvaujant. Taigi, galima teigti, jog apeliacinės instancijos teismas dėl to ir nesprendė su V. N. susijusių įrodymų, nes jis nebuvo pristatytas į teismo posėdį. Be to, apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą užtikrinti kasatoriaus dalyvavimą teismo posėdyje, nes buvo paduotas prokuroro apeliacinis skundas, kurio padavimas suponuoja teisę teismo sprendimu pabloginti kaltinamojo procesinę padėtį (BPK 319 straipsnio 2 dalis). Negali būti remiamasi tomis aplinkybėmis, jog nuteistasis iš pradžių atsisakė dalyvauti. Teismas neturėjo pagrindo vadovautis tomis aplinkybėmis, kuriomis jis jau kartą buvo įsitikinęs kaltinamojo valia dėl dalyvavimo, tačiau procesas dar nebuvo užbaigtas. Iš to išplaukia, kad, kaltinamajam, besiginančiam nuo kaltinimų, motyvuotu prašymu kreipiantis, turi būti sudaromos sąlygos realizuoti jo teisę į gynybą. Apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pageidavimą dalyvauti jo bylos teisminiame nagrinėjime ir jam pageidaujant įgyvendinti šią teisę, turi būti suteikta reali galimybė tai padaryti (BPK 324 straipsnio 10 dalis, BPK 300 straipsnio 1 dalis).

6.4. Pripažįstama, kad yra padarytas esminis BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimas, kai įrodymų, kuriais pagrįstas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, negalima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Daiktinių įrodymų apžiūra tiek teismo iniciatyva, tiek nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu gali būti atliekama bet kuriuo įrodymų tyrimo metu (BPK 289 straipsnio 1 dalis). Tuo pagrindu, dar apkaltinamajam nuosprendžiui neįsiteisėjus, V. N. papildomu 2023 m. vasario 10 d. prašymu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl nuosprendyje padarytos klaidos ištaisymo. Prašyme nurodė, kad pirmosios instancijos teismas paliko neišspręstą prokuroro O. Martynaičio 2021 m. vasario 25 d. nutarimo, kuriuo nuspręsta sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t. y. 50 550 g amfetamino miltelių (gryno amfetamino 20 778 g), 618,23 g kokaino miltelių (433,37 g gryno kokaino), leistinumo ir teisėtumo klausimą. To nepadarė ir ikiteisminio tyrimo teisėjas. Pažymėtina, kad prokuroras minimu nutarimu sunaikino pagrindinius bylos įkalčius, todėl manytina, kad šio nutarimo teisėtumo patikrinimo neįrašymas į apkaltinamąjį nuosprendį yra pirmosios instancijos teismo apsirikimas, kurį galima buvo ištaisyti vadovaujantis BPK 3081 straipsnio 1 dalimi. Į šį 2023 m. vasario 10 d. prašymą pirmosios instancijos teismas atsakė tik 2023 m. kovo 16 d. nutartimi, t. y. po to, kai nuosprendis įsiteisėjo. Nutartyje teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas klausimas dėl prokuroro 2021 m. vasario 25 d. nutarimo pagrįstumo, o tai reiškia, kad teismas nepatikrino prokuroro sprendimo, kuriuo buvo sunaikinti įrodymai, ir kad šio procesinio veiksmo teisėtumas abiejų instancijų teismuose tikrinamas nebuvo, tai iš esmės suponuoja bylos neobjektyvų, neišsamų išnagrinėjimą. Atitinkamai nuosprendžių priėmimas šioje byloje negali būti pripažįstamas tinkamu teisingumo įvykdymu, todėl skundžiami nuosprendžiai naikintini kaip nepagrįsti ir neteisėti.

6.5. Ikiteisminio tyrimo metu dėl įrodymų sunaikinimo sprendimą priėmė vienašališkai prokuroras, apie šį sprendimą įtariamasis ir jo gynėjas nebuvo informuoti, todėl nebuvo suteikta galimybė apskųsti tokį sprendimą nei vyriausiajam prokurorui, nei ikiteisminio tyrimo teisėjui. Dėl to iš esmės prarasta galimybė gintis nuo pareikštų kaltinimų, V. N. neteko teisės teikti prašymą minėtų įrodymų patikimumui patikrinti ar naujoms faktinėms aplinkybėms ištirti, nes nebeliko jokios prasmės – įrodymų jau nebėra. Tai iš esmės lėmė apsisprendimą pripažinti įvykdžius nusikalstamas veikas, kuriomis jis buvo kaltinamas, be teisės apsiginti. Iš įtariamojo apklausos protokolų matyti, kad iki tol (2021 m. vasario 25 d.) jis nebuvo prisipažinęs dėl jam pareikštų kaltinimų. Taigi prokuroro asmeninio sprendimo pagrindu priimtas nutarimas dėl įrodymų sunaikinimo turėjo lemiamą reikšmę neteisėtam apkaltinamajam nuosprendžiui paskelbti.

6.6. Pažymėtina, kad pats nutarimas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas, prokuroras sprendimą priėmė kitą dieną po to, kai gavo 2021 m. vasario 24 d. tarnybinį pranešimą, t. y., net pats asmeniškai nepatikrinęs, neapžiūrėjęs, neatlikęs jokios išsamios daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros kaip atsakingas už ikiteisminio tyrimo atlikimą, vadovavosi tik ekspertų išvadose nurodyta informacija, nesprendęs kitokių alternatyvių galimybių saugoti pagrindinius nusikalstamos veikos įrodymus be jų sunaikinimo, nepranešęs asmenims, kuriems pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, kurie tiesiogiai susiję su minėtais sunaikintais įrodymais. Be to, prokuroras net nepasidomėjo, kokios patalpos buvo reikalingos minėtiems įrodymams laikyti, kodėl Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai nusprendė, kad jie neturi tokių specialių patalpų, kokiais kriterijais jie vadovavosi, atsisakydami laikyti minėtus įrodymus. Prokuroras nepagrįstai ir neteisėtai sunaikino bylos daiktinius įrodymus, kurie nebegalėjo būti laikomi tinkamais įrodymais, savo veiksmais nepagrįstai ir neteisėtai suvaržė kaltinamojo procesines teises, taip atimdamas teisę gintis dar neprasidėjus teisminiam procesui, pažeidė proceso principus ir proceso veiksmus atliko nepakankamai tiksliai, kad būtų laikomasi tam veiksmui atlikti nustatytų pagrindinių taisyklių. Gynybos šalis prarado lygias teises teikti įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti.

6.7. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakęs priimti V. N. 2023 m. sausio 24 d. prašymą dėl procesinių veiksmų byloje atlikimo ir bylos atsiradusioms abejonėms pašalinti, paliko neišspręstas reikšmingas klausimų keliančias aplinkybes. Tai ir dėl narkotinių medžiagų nustatymo taikyto metodo, kuris nėra akredituotas, ir dėl narkotikų tikslaus svorio nustatymo, nes kelia abejonių eksperto dviprasmiškos išvados dėl atliktų veiksmų ir pateiktų jų rezultatų. Eksperto nurodoma, kad tyrimui pateikti objektai buvo šlapi, kodėl šlapi, kokia medžiaga pasireiškė šlapumas, koks svoris buvo, kurios rūšies narkotinės medžiagos buvo šlapios – nėra duomenų. Po to ji buvo džiovinama, minėta procedūra neaprašyta, tinkamai suteikiant visus tuo pagrindu reikalingus duomenis. Taip pat patikrinimas vyko atsitiktine tvarka, todėl tiksliai nėra nustatyta, kuriose pakuotėse buvo santykinai mažesnis didesnis veikliosios medžiagos kiekis, kas šiuo atveju sudaro nuteistajam esminę reikšmę jo gynybinei pozicijai.

7. Kasaciniu skundu nuteistojo V. N. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžius ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nuteistajam V. N. už nusikaltimo, nurodyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirti bausmę, švelnesnę nei inkriminuoto baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytas bausmės minimumas; atitinkamai skirti nuteistajam V. N. švelnesnę subendrintą galutinę bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Teismai, spręsdami skirtinos nuteistajam V. N. bausmės klausimą, visiškai ignoravo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo aspektą. Nors viena iš nuteistajam inkriminuotų veikų priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, šios veikos aplinkybės, įvykdymo būdas, rodo mažesnį jos pavojingumą, nei tipinės šiuo BK 260 straipsniu uždraustos veikos. Kaip matyti iš teismų praktikos, dažnu atveju aptariamas labai sunkus nusikaltimas įvykdomas veikiant sudėtinga bendrininkavimo forma – organizuota grupe ar netgi veikiant nusikalstamam susivienijimui. Tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nors veika ir buvo bendrininkaujant su S. V., tačiau buvo veikiama bendrininkų grupe – pačia paprasčiausia bendrininkavimo forma. Be to, ignoruota ta veikos pavojingumo lygį mažinanti aplinkybė, jog psichotropinė medžiaga nebuvo realizuota, nebuvo išplatinta jokiems asmenims, visas medžiagos kiekis buvo surastas ir paimtas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, t. y. psichotropinė medžiaga nepateko į rinką, nepateko vartotojams.

7.2. Teismai neatsižvelgė į kitą labai svarbų teisingos bausmės paskyrimą lemiantį aspektą – kaltininko asmenybę. Šiuo atveju teismas neįvertino, kad V. N. buvo dirbantis asmuo (dirbo UAB „Namai tau“ vairuotoju), anksčiau neteistas (teistumas pagal 2010 m. birželio 14 d. nuosprendį, kuriuo V. N. buvo pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnį, yra išnykęs, 5 MGL dydžio bauda sumokėta), V. N. anksčiau už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neteistas. Be to, rūpinosi savo motina, kuri yra sunkios sveikatos, pensininkė, ir ją toliau turėtų prižiūrėti. V. N. ir būdamas šios bylos procese izoliuotas nuo visuomenės savo elgesiu rodė siekį pasitaisyti, tai yra elgėsi nepriekaištingai, dalyvavo įvairiuose tardymo izoliatoriuje organizuojamuose renginiuose.

7.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog nepripažįsta šio nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo ir gailėjimosi nusikaltus (nes V. N. ikiteisminiame tyrime nevisiškai prisipažino), tačiau manytina, kad vis dėlto yra nurodytoji lengvinanti šio kaltinamojo atsakomybę aplinkybė. Svarbiausia, kad turėdamas kaltinamojo statusą V. N. visiškai prisipažino kaltas. Juo labiau kad, kaip išplaukia ir iš apeliacinės instancijos teismo dėl kitų nuteistųjų priimtos nuosprendžio dalies, šalia kitų įrodymų būtent ir V. N. parodymais remiantis buvo nuteisti šioje byloje kiti asmenys, byloje dėl atskirų kitų nuteistųjų buvus gana sudėtingai ir nevienareikšmei įrodomajai bazei.

7.4. Apeliacinės instancijos teismas formaliai išsprendė nuteistojo V. N. apeliacinį skundą ir jį atmetė iš esmės deklaratyviais argumentais.

7.5. Teismų praktikoje gausu pavyzdžių, kai už labai sunkų nusikaltimą, nurodytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, susijusių su kaltininko asmenybe ar veikos padarymo aplinkybėmis, tačiau tinkamai įvertinus veikos pavojingumą – ypač esant faktui, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos yra paimamos ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir nepatenka į rinką (kaip ir šioje byloje), net ir tuo atveju, kai draudžiamų medžiagų kiekis yra iš tiesų labai didelis (netgi šimtais kartų viršijantis formalią labai didelio kiekio ribą), taip pat įvertinus kaltininko pavojingumą (kuris dažnu atveju yra kur kas didesnis nei V. N.), pripažįstama, jog net minimali BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir nedera su bausmės tikslais, jos paskirtimi ir neatitinka teisingumo principo reikalavimų, dėl to yra taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skiriama mažesnė laisvės atėmimo bausmė nei BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos sankcijos minimumas. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nuosprendžiu asmuo pripažintas kaltu dėl to, kad neteisėtai per Lenkijos Respublikos valstybės sieną įvežė į Lietuvos Respublikos teritoriją 99,889 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, buvo nuteistas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu penkeriems metams. Tokia bausmė palikta galioti ir bylą išnagrinėjus apeliacine ir kasacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-227-318/2019). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad už disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta minimali bausmė yra itin griežta, net už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis), genocidą (BK 99 straipsnis), teroro aktą, kurio metu nužudyti žmonės (BK 250 straipsnio 4 dalis), nustatyta minimali bausmė yra mažesnė. Todėl teismai, nuteisdami asmenį pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, suprasdami ilgalaikio įkalinimo neigiamą poveikį nuteistojo socialiniams ryšiams ir resocializacijos perspektyvai, paprastai vertina ir galimybę paskirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta įstatymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-788/2019).

7.6. Pažymėtina ir tai, jog nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioja ženkliai švelnesnė BK 199 straipsnio (pagal kurį taip pat nuteistas griežta laisvės atėmimo bausme V. N.) redakcija.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo E. M. kasacinis skundas tenkintinas, nuteistojo V. N. ir jo gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasaciniai skundai atmestini.

Dėl kasacinės bylos nagrinėjimo ribų

9. Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako taip pat tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo praleisti ir neįvertinti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo E. M. kasacinio skundo teiginiai ir argumentai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, bus nagrinėjami tiek, kiek šie argumentai yra susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

10. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Didžioji nuteistojo V. N. kasacinio skundo argumentų dalis dėl jo prašymų, paduotų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimo, nebuvo nagrinėta apeliacine tvarka, todėl šie kasacinio skundo teiginiai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, dėl to paliekami nenagrinėti.

Dėl nuteistojo E. M. nuteisimo pagal BK 206 straipsnio 3 dalį

11. Nuteistasis E. M. nurodo, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino atskirai, neanalizavo jų visumos, savo išvadas grindė prielaidomis ir abejonėmis, dėl analogiškų bylos aplinkybių priėjo skirtingas išvadas, nuosprendį grindė motyvais, tiesiogiai prieštaraujančiais bylos įrodymams, o esminės nuosprendžio išvados logiškai prieštarauja tiek atskiriems įrodymams, tiek jų visetui, taip apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, susijusius su įrodymų vertinimu bei nuosprendžio surašymu. Šie argumentai iš esmės pagrįsti.

12. Pažymėtina, kad teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas, – užtikrina baudžiamojo proceso įstatymo normos, reglamentuojančios įrodinėjimą. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje.

13. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-182-495/2023 ir kt.).

14. Kita vertus, baudžiamojo proceso įstatyme nenustatyta taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kai derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą įtraukti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti bei sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas. Taigi viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021, 2K-182-495/2023 ir kt.).

15. Nagrinėjamoje byloje dėl E. M. pareikšto kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė skirtingus sprendimus – pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant duomenų, patvirtinančių, kad E. M. dalyvavo darant šią veiką, todėl jis išteisintas, o apeliacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs tuos pačius byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina jo kaltę dėl šios veikos padarymo, ir priėmė jam apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, kad byla į teismą buvo perduota E. M. kaltinant disponavus ne tik narkotinėmis, bet ir psichotropinėmis medžiagomis, taip pat ne tik laikius ir perdavus visas šias medžiagas V. N., bet ir neteisėtai jas įgijus. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas iš kaltinimo pašalino neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą ir disponavimą psichotropinėmis medžiagomis. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu E. M. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 9 d. laikė ir supakavęs į briketus bei sudėjęs į raudonos spalvos polietileninį maišelį perdavė V. N. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kokaino.

16. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi teismų sprendimų turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, turinčius reikšmės kaltinime nurodytų aplinkybių teisiniam vertinimui, konstatuoja, kad esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus išsamiai ir nešališkai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įvertino ir tinkamai baudžiamąjį įstatymą pritaikė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo išvados dėl E. M. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį grindžiamos ne BPK nuostatas atitinkančiu įrodymų vertinimu, bet prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis, kartais net nelogiškais motyvais, tai sukliudė šiam teismui priimti teisingą sprendimą.

17. Nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytos šios faktinės aplinkybės: 1) VSAT Pagėgių pasienio kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo gauta informacija apie V. N. galimai perduotas narkotines medžiagas ir 2020 m. pirmoje pusėje pradėti vykdyti kriminalinės žvalgybos veiksmai; 2) 2020 m. gruodžio 10 d. pagal Kriminalinės žvalgybos skyriaus užduotį pareigūnai stebėjo daugiabutį gyvenamąjį namą Kęstučio gatvėje, Jurbarke, ir pamatė, kaip iš namo išėjo V. N., o po 6–7 minučių iš ten pat išėjo S. V., nešdamas juodą krepšį, ir ėjo link automobilio „Volvo“; 3) įvykio vietoje pareigūnai sulaikė V. N. ir S. V. ir pastarojo automobilyje rado krepšį,,Hummel“ su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis; 4) psichotropinės medžiagos – amfetamino – buvo rasta ir tą pačią dieną atliekant kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame dažnai lankydavosi V. N.; 5) visos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, rastos tiek įvykio vietoje, tiek kratos metu bute, supakuotos į įvairaus dydžio paketus, apvyniotus vienoda rudos spalvos lipnia juosta; 6) automobilyje „Volvo“ rastame krepšyje „Hummel“ psichotropinės medžiagos buvo supakuotos į 20 vnt. stačiakampių paketų, apvyniotų rudos spalvos juosta, o narkotinės medžiagos buvo įpakuotos į 15 vnt. mažesnių paketėlių, apvyniotų rudos spalvos juosta, ir sudėtos į raudoną polietileninį maišelį; 7) ant šio raudono polietileninio maišelio su narkotinėmis medžiagomis, kuris buvo krepšyje „Hummel“, nustatytas vyriškos lyties asmens DNR profilis, sutampantis su E. M. DNR profiliu; 8) byloje užfiksuotas nuteistųjų V. N. ir E. M. susitikimas, vykęs 2020 m. gruodžio 9 d. Kaune, t. y. prieš dieną, iki VSAT pareigūnai įvykio vietoje sulaikė V. N. ir S. V.; 9) šį susitikimą stebėję pareigūnai parodė nesiklausę pokalbio turinio ir nematę, kad E. M. būtų kažką perdavęs V. N., be to, anksčiau neturėjo jokių duomenų apie E. M. dalyvavimą kokiuose nors bendruose su V. N. veiksmuose.

18. Šios aplinkybės, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina, kad E. M., turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, kaltinamajame akte nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas būtų įgijęs, supakavęs į briketus, sudėjęs į sportinį krepšį,,Hummel“ ir perdavęs V. N., o po to 2020 m. gruodžio 9 d. susitikęs su V. N. ir aptaręs tolesnius nusikalstamos veikos veiksmus. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrindė liudytojų pareigūnės V. J., kuri nuo 2020 m. pirmosios pusės vadovavo prieš V. N. vykdomiems žvalgybos veiksmams, pareigūnų, stebėjusių E. M. ir V. N. susitikimą, parodymais, išslaptintų techninių priemonių panaudojimo protokolų duomenimis, iš kurių matyti, kad V. N. nekontaktavo su E. M., nuteistųjų E. M. ir V. N. parodymais apie aptariamo susitikimo tikslą ir raudono maišelio atsiradimo „Hummel“ krepšyje aplinkybes, taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad visos, t. y. ir kratos metu bute surastos (kurios nėra inkriminuotos E. M.), ir įvykio vietos apžiūros metu surastos, psichotropinės ir narkotinės medžiagos buvo supakuotos identiškai, panaudojant tą pačią lipnią juostą. Tuo remdamasis, nustatęs, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad E. M. galėjo disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, pirmosios instancijos teismas nusprendė visas byloje iškilusias abejones aiškinti jo naudai ir dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį jį išteisinti.

19. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuratūros apeliacinį skundą, atlikęs įrodymų tyrimą ir iš naujo įvertinęs bylos įrodymus, nesutiko su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas akcentavo tai, kad ant šio raudono polietileninio maišelio su narkotinėmis medžiagomis, kuris buvo krepšyje „Hummel“, nustatytas vyriškos lyties asmens DNR profilis, sutampantis su E. M. DNR profiliu, ir tai, kad V. N., dėl kurio buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, su E. M. galėjo bendrauti naudodami technines priemones ar mobiliąsias programėles, kurių turinio kontrolės pareigūnai nevykdė dėl informacijos stokos ar techninių galimybių neturėjimo, ir ypatingą dėmesį skyrė nuteistojo E. M. parodymų vertinimui bei jo pateiktos įvykio versijos, esą į V. N. kreipėsi su prašymu padėti į Vokietiją nugabenti nelegalias cigaretes, būtent dėl to jie tris kartus buvo susitikę, vieno iš susitikimų metu, dar iki 2020 m. gruodžio 9 d., V. N. iš jo automobilio paėmė polietileninių maišelių, paneigimui. Ši nuteistojo versija neįtikino apeliacinės instancijos teismo, kadangi tokiu atveju, kaip pažymėjo teismas, ant polietileninių maišelių, buvusių juodos spalvos sportiniame krepšyje,,Hummel“, turėjo likti ir nuteistojo V. N. DNR profiliai, tačiau tokių pėdsakų nenustatyta, o apie tai, kad V. N. ėmė maišelius su pirštinėmis, nuteistieji nenurodė. Toks apeliacinės instancijos teismo atliktas nuteistojo E. M. parodymų vertinimas teisėjų kolegijai kelia abejonių. Teisėjų kolegija pritaria kasaciniame skunde išdėstytiems argumentams, kad teismas nesiaiškino aplinkybių, ar nuteistasis V. N. maišelius ėmė su pirštinėmis, o įvertinant tai, kad nuteistųjų susitikimai vyko rudens pabaigoje–žiemos pradžioje, dėl sezoniškumo tokia galimybė neatmestina. Kita vertus, 2021 m. vasario 15 d. specialisto išvadoje Nr. S 109/2021 (01) nurodyta, kad ant raudonos polietileninio maišelio skiautės nustatytas vyriškos lyties asmens DNR profilis, tinkamas asmeniui identifikuoti, o ant kitų dvylikos pakuočių, užspaudžiamo maišelio ir keturių permatomų polietileno maišelių skiaučių DNR profilių, tinkamų tolesniam asmens identifikavimui, negauta (ant vienų gauti mišrūs daliniai ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profiliai, ant kitų – ne mažiau nei trijų asmenų DNR profiliai, kurie netinka tolesniam asmenų identifikavimui). Byloje esantiems įrodymams paneigiant pirmiau nurodytus apeliacinės instancijos teismo motyvus, lieka įtikinamai nepaneigta nuteistųjų E. M. ir V. N. pateikta versija apie pagrindinio įrodymo – ant šio raudono polietileninio maišelio su narkotinėmis medžiagomis rasto E. M. DNR profilio – atsiradimo aplinkybes.

20. Vertindamas nuteistojo E. M. parodymus, apeliacinės instancijos teismas pabrėžė ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu E. M. nedavė jokių parodymų apie nurodytas aplinkybes, parodymus davė tik teisminio nagrinėjimo metu, taip savo versiją priderindamas prie jau esančių byloje surinktų įrodymų. Tačiau ir ši aplinkybė neturėtų būti laikoma esmine. Teismų praktikoje pasakyta, kad išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011, 2K-246-689/2019 ir kt.). Vertinant kaltinamo asmens parodymus, taip pat turi būti atsižvelgiama į jo teisę tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus, keisti juos, taip įgyvendinant teisę į gynybą. Kaltinamojo apsisprendimas dėl parodymų (ne)davimo ir jų turinio yra sudedamoji teisės į gynybą dalis ir pats savaime neįrodo jo kaltės. Taigi šiuo atveju aktualu tai, ar šio asmens parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, E. M. nurodytą įvykių seką patvirtino ir V. N.. Tai, kad tyrimui ir atitinkamai nagrinėjamai bylai E. M. ir V. N. susitikimas nebuvo reikšmingas, patvirtina ir aplinkybė, kad pareigūnai neturėjo jokios informacijos apie E. M. ir, atlikdami kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš V. N., stebėdami šį susitikimą, nefiksavo jo techninėmis priemonėmis.

21. Taip pat pažymėtina, kad nors nuteistųjų V. N. ir E. M. susitikimas, vykęs 2020 m. gruodžio 9 d., buvo stebimas pareigūnų, bet nebuvo fiksuotas techninėmis priemonėmis, todėl jo turinys nėra žinomas, tačiau apeliacinės instancijos teismo buvo įvertintas kaip susitikimas, kurio metu nuteistieji aptarė tolesnius nusikalstamos veikos veiksmus. Tai yra jokiais objektyviais duomenimis neparemtas teiginys, prielaida. Be to, šio susitikimo įtraukimas į kaltinimą yra dirbtinis, nes E. M., priešingai nei kitiems dviem nuteistiesiems, nėra inkriminuotas kėsinimasis narkotines medžiagas neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl neaišku, kokius tolesnius pabaigtos nusikalstamos veikos (BK 260 straipsnio 3 dalis) veiksmus dar reikėjo aptarti. Įvertinant tai, kad E. M. inkriminuotas labai sunkus nusikaltimas, už kurį įstatyme nustatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, tokių prielaidų darymas ir dirbtinių aplinkybių įtraukimas į kaltinimą negali būti pateisinamas.

22. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė ir in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės byloje turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Abejonės baudžiamojoje byloje yra suprantamos kaip objektyvios aplinkybės ar faktai, kurių tikrumo neįmanoma patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintais būdais, tai būtent ir egzistavo nagrinėjamoje byloje. Kaip jau buvo minėta, visos šioje byloje rastos ir paimtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo supakuotos į paketus, kurie buvo apvynioti ruda lipnia juosta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad visos šios medžiagos buvo supakuotos identiškai, panaudojant tą pačią lipnią juostą, padarė išvadą, kad visas šias medžiagas pakavo vienas žmogus, o būtent V. N., kuris šių aplinkybių ir neneigia. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 7 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11-220 (21), kurioje nurodyta, kad lyginamosios lipnios juostos, turinčios vienodus požymius (plotį, storį, sandarą, lipnias juostas sudarančių medžiagų prigimtį, spalvinius ir morfologinius požymius, cheminę sudėtį), priskiriamos vienai lipnių juostų grupei ir vertinamos kaip vienodos, tiriamosios lipnios juostos neturi individualių požymių, leidžiančių spręsti apie jų priklausomumą konkrečiam gaminiui, atkreipė dėmesį, kad narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms pakuoti buvo naudojama ne ta pati, o vienoda juosta, ir padarė išvadą, kad ir E. M. galėjo supakuoti raudoname polietileniniame maišelyje surastas narkotines medžiagas – kokainą – lygiai tokios pat rūšies lipnia juosta. Tokia teismo išvada akivaizdžiai nepagrįsta ir nelogiška vien jau atsižvelgiant į tai, kad abu nuteistieji gyvena skirtinguose miestuose. Šios aplinkybės ir neįmanoma patikrinti, kadangi, kaip nurodyta specialisto išvadoje, tiriamosios lipnios juostos neturi individualių požymių, leidžiančių spręsti apie jų priklausomumą konkrečiam gaminiui. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-106-719/2023).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį, nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas E. M. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, netinkamai įvertino bylos įrodymus, neįvertino įrodymų kaip visumos (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 260 straipsnio 3 dalies – pritaikymą. Dėl to ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir dėl šios dalies paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis.

Dėl V. N. paskirtos bausmės

24. Nuteistojo V. N. gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai V. N. paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, kuri, įvertinus jo asmenybę (V. N. dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju, anksčiau už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neteistas, rūpinosi savo sunkios sveikatos motina, tardymo izoliatoriuje dalyvavo įvairiuose organizuojamuose renginiuose, elgėsi nepriekaištingai), atsižvelgiant į padarytos veikos mažesnį pavojingumą (nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe, t. y. pačia paprasčiausia bendrininkavimo forma; narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo paimtos pareigūnų ir nepateko į rinką), pripažinus jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turėtų būti sumažinta. Teisėjų kolegija tokius kasatoriaus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

25. Pažymėtina, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

26. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius ir kt., yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, taip pat kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-150/2014, 2K-419-746/2015 ir kt.). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y., priešingai nei mano kasatoriai, nė vienai iš šių aplinkybių (pavyzdžiui, kaltininko asmenybei, socialinei aplinkai ir pan.) neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Ir tik tada, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalys).

27. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė motyvus, kurių pagrindu V. N. paskyrė bausmės dydį, kuris už sunkiausią jo padarytą nusikaltimą viršija bausmės vidurkį. Teismas įvertino tai, kad V. N., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris apysunkius, vieną nesunkų, vieną sunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimus, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikė grupe su kitais asmenimis, taip pat padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (suklastojo ir disponavo ne vienu netikru dokumentu, disponavo psichotropine, narkotine medžiaga, kurios kiekis daug kartų viršija Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą labai didelį (100 g) amfetamino ir kokaino kiekį). Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam V. N., teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), t. y. atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nuteistojo asmenybę.

28. Nuteistojo V. N. gynėjas kaip reikšmingas, išimtines aplinkybes švelnesnei, negu nustatyta įstatymo, bausmei skirti įvardija aplinkybes, susijusias su jo asmenybe ir neva mažesniu veikos pavojingumu. Analogiški argumentai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pritaikymo buvo pateikti ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas juos išnagrinėjo ir pagrįstai konstatavo, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų V. N. atveju nenustatyta.

29. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismų praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, pažymėjo, kad šiuo atveju nuteistojo darbas ir išnykęs teistumas nėra išimtinės aplinkybės, o viena aplinkybė (narkotinės ir psichotropinės medžiagos nepateko į rinką ir nesukėlė žalos), nepriklausanti nuo nuteistojo valios (nes tai yra profesionalaus pareigūnų darbo nuopelnas), negali būti esminė švelninant bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju nėra situacijos, kai bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

30. Kasaciniame skunde taip pat pateikiama nuoroda į kasacinę nutartį, kurioje nuteistajam buvo taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Pažymėtina, kad kasatoriaus nurodomoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-788/2019 nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, vertinant kartu su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančiomis aplinkybėmis, skiriasi nuo šioje byloje nustatytų.

31. Kasatorius taip pat užsimena apie BK 199 straipsnio pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2023 m. birželio 1 d., kuriais švelninama baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą. Iš tiesų po skundžiamų sprendimų priėmimo pasikeitė teisinis reguliavimas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos, už kurią baudžiamoji atsakomybė šiuo metu yra nustatyta BK 2601 straipsnyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.). Šio straipsnio 5 dalyje už labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki aštuoniolikos metų. Šį įstatymą palyginus su nusikaltimo padarymo metu galiojusia BK 199 straipsnio 4 dalimi (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), matyti, jog už šį nusikaltimą buvo nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų metų iki dešimties metų. Kadangi baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis), nėra pagrindo nuteistajam V. N. inkriminuotą veiką pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojančią BK 2601 straipsnio 5 dalį ar šiuo pagrindu mažinti jam paskirtą bausmę, kaip prašo jo gynėjas.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti teismų sprendimą dėl V. N. paskirtos bausmės kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl kasacinio skundo motyvų dėl pažeistos teisės į gynybą

33. Kasaciniame skunde nuteistasis V. N. teigia, kad jis, pažeidžiant jo teisę į gynybą, nebuvo pristatytas į apeliacinės instancijos teismo posėdį, vykusį 2023 m. sausio 12 d., nors buvo paduotas prokuroro apeliacinis skundas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Sutikti su tokiais kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

34. BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dalyvauti teismo posėdyje turi teisę nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylos (BPK 322 straipsnio 2 dalis). Taigi, proceso dalyvių, išskyrus prokurorą ir gynėją, dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nėra būtinas, tačiau teismų praktika yra suformulavusi taisykles, kai asmens dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas, pavyzdžiui, kai apeliacinis skundas yra paduotas jo padėtį bloginančiais pagrindais (BPK 319 straipsnio 2 dalis) arba kai teismas nusprendžia atlikti įrodymų tyrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2011), arba kai nuteistasis pageidauja dalyvauti teismo posėdyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221/2009, 2K-376/2010, 2K-215/2011), arba kai teismas dėl kitų priežasčių pripažįsta, kad nuteistojo ar išteisintojo dalyvavimas posėdyje yra būtinas.

35. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, prokuroro apeliacinis skundas nėra susijęs su V. N., apeliacinės instancijos teismas nusprendė atlikti įrodymų tyrimą tik dėl prokuroro skundo, nuteistasis V. N., būdamas informuotas apie teismo posėdį, 2022 m. gruodžio 14 d. raštu nurodė nepageidaujantis dalyvauti teismo posėdyje ir paprašė teismo nepristatyti jo į posėdį, teismo posėdyje nuspręsta bylą nagrinėti nedalyvaujant nuteistajam V. N., įvertinus ir tą aplinkybę, jog skundas sunkinančiais pagrindais dėl jo nepaduotas. Kartu pažymėtina, kad nuteistasis V. N. dalyvavo 2022 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje, kuriame, be kita ko, išdėstė ir savo baigiamąją kalbą bei pasinaudojo suteikta paskutinio žodžio teise.

36. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo V. N. teisė dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje nebuvo suvaržyta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 4 punktais,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kuria E. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir dėl šios dalies palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendį, kuriuo E. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kuria pakeistos Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos V. N. ir S. V. BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės nustatant, kad nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupe kartu ir su E. M..

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo V. N. ir jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Alvydas Pikelis

Artūras Ridikas