K. R. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 6.284 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-347/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-116489-2024-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Pažarskio, spręsdama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. K. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties nuteistojo K. R. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus dalyje dėl civilinio ieškinio ir šį klausimą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai sprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir dėl to netinkamai taikė CK 6.250 ir CK 6.284 straipsnių nuostatas bei padarė esminių BPK pažeidimų. Teismai formaliai taikė neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, jų neatskleidė, abstrakčiai rėmėsi teismų praktika. Kasatoriaus patirta neturtinė žala kompensuota tik minimalia suma ir dėl to neatspindi patirtų dvasinių išgyvenimų, netekties ir ilgalaikių pasekmių. Kasatorius taip pat pažymi, kad teismai neteisingai įvertino Nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų fondo išmokos reikšmę. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą reglamentuojantis įstatymas nustato, kad valstybės išmokėta kompensacija neatleidžia žalą padariusio asmens nuo pareigos atlyginti žalą ir sukuria valstybės regreso teisę. Teismai nepaaiškino, kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamiesi įskaitė šio fondo išmoką taip, kad sumažino nuteistojo civilinę atsakomybę ir nenurodė kaip tai suderinama su regreso institutu. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, motyvuotai neatsakė į esminius skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos nustatymu ir taikytinais kriterijais, o tik pakartojo pirmosios instancijos teismo motyvus nepateikdamas teisinio vertinimo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kasatorius savo skundą argumentuoja tuo, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai įvertino kriterijus, reikšmingus jam priteistino iš nuteistojo K. R. neturtinės žalos dydžio nustatymui, t. y. kasatorius nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos dydžiu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir faktinių bylos aplinkybių, susijusių su civilinio ieškinio dydžio pagrįstumu, nenustato. Aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, tyrimas ir vertinimas paprastai baigiami apeliacinės instancijos teisme. Skunde išdėstytais teiginiais iš esmės keliamas fakto, o ne teisės taikymo klausimas. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė CK 6.250 ir CK 6.284 straipsnių nuostatas bei padarė esminius BPK pažeidimus, tačiau iš skundo turinio matyti, kad šie teiginiai grindžiami ne teisiniais argumentais, kurie pagrįstų, jog teismų išvados dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo padarytos aiškiai netinkamai pritaikius materialiosios teisės nuostatas ar iš esmės pažeidžiant BPK normas, o tiesiog siekiant iš naujo vertinti neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir padaryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą CK 6.250 ir CK 6.284 straipsnių taikymą ir galimai padarytus esminius BPK pažeidimus sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, kasaciniame skunde nepateikta. Dėl šių aplinkybių kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Pažarskis