Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo

Nr. DOK-340

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06750-2024-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 23 d. paduotu ieškovės I. D. kasaciniu skundu

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui N. D. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2YT-3091-941/2022 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo ir iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir O. D., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvieną mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo momento – 2024 m. spalio 14 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant sumas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, jog vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė. Kitą ieškinio dalį atmetė. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimą, nustatant, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams D. D. ir O. D. yra po 350 Eur kiekvieną mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo iki vaikų pilnametystės; priteisti ieškovei iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymo dydį mažino pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis išmokomis ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

2. Teismai nepagrįstai nepriteisė 350 Eur išlaikymo vienam vaikui, kuris šiuo metu yra mažesnis už orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

3. Atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti teiginiai apie nesąžiningą ieškovės elgesį atsakovo atžvilgiu yra visiškai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju net nereikėjo įrodinėti, kad šalių vaikams reikia bent minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo, todėl ieškinys turėjo būti tenkintas visa apimtimi. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių visiškai nepasisakė, todėl pažeidė savo pareigą tinkamai argumentuoti procesinį sprendimą.

4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jo vertinimu, ieškovė nepagrįstai remiasi vien minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio pokyčiais, kadangi pats išlaikymo dydis nėra mechaniškai siejamas su minimalaus mėnesinio atlyginimo rodikliu. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nepagrįstai perkėlė ieškovei įrodinėjimo pareigą, nors bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigota teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

5. Apeliacinės instancijos teismo padaryti procesinės teisės pažeidimai susiję su įrodinėjimo procesu, sąlygojo procesinės teisės normų pažeidimą ir nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo praktikos, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė