Pareiškimo Nr. DOK-1105/2025
Pareiškimo Nr. DOK-1249/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00190-2023-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas), išnagrinėjo nuteistojo S. S. gynėjo advokato Juozo Gaudučio ir nuteistojo S. S. pareiškimus dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžiu S. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį 74 MGL dydžio (3700 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas S. S. laikinojo sulaikymo nuo 2023 m. sausio 1 d. 23.50 val. iki 2023 m. sausio 2 d. 12.38 val. (viena diena) laikas, vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, S. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. sausio 2 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, iš S. S. išieškota valstybės naudai automobilio „Toyota RAV4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkanti pinigų suma – 21 948 Eur.
2. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi atmesti nuteistojo S. S. ir jo gynėjo advokato J. Gaudučio apeliaciniai skundai. Pašalintas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžio aprašomosios dalies BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos alternatyvus objektyvusis požymis, kad S. S. automobilį vairavo neblaivus, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, taip pat vengė vykti į gydymo įstaigą.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 30 d. nutartimi atmesti nuteistojo S. S. ir jo gynėjo advokato J. Gaudučio kasaciniai skundai.
4. S. S. nuteistas už tai, kad 2023 m. sausio 1 d. apie 23.50 val. Vilniuje, Liepkalnio g., vairavo automobilį „Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo elgesys buvo neadekvatus, jis nerišliai kalbėjo, jo judesiai buvo nekoordinuoti, jis atsisakė tikrintis blaivumą alkoholio kiekio matuokliu.
II. Pareiškimų dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
5. Nuteistojo S. S. gynėjas advokatas J. Gaudutis prašo priimti pareiškimą ir atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Pareiškime nurodyta:
5.1. BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytas reikalavimas nustatyti neblaivumo požymius įtvirtina policijos pareigūnams teisę atlikti patikrą alkoholio kiekio matuokliu, o vairuotojui – pareigą būti patikrintam, bet kuris neteisėtas nepaklusimas – atsisakymas tikrintis neblaivumą – užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Taikant BK 2811 straipsnio 1 dalį, turi reikšmės teisės aktai, reglamentuojantys neblaivumo nustatymo tvarką ir procedūras, kurių policijos pareigūnai privalo laikytis, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos, Policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5V-242 patvirtintas Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), alkoholio iškvėptame ore matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcija.
5.2. Gynyba neginčija, kad policijos pareigūnai turėjo teisę tikrinti neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“. Teismai, atlikdami teisinį veikos vertinimą, netinkamai išsiaiškino minėtų norminių dokumentų taikymo procedūras, rėmėsi tik viena matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos grafoje „Reikalavimai tikrinamam asmeniui“ nuoroda, kad reikia išlaukti 15 min., kai pavartojama alkoholio, tačiau nuostatos, kad pavartojus aromatinių gėrimų ir vaistų taip pat reikia palaukti 15 min., liko teismų neįvertintos. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad S. S. nesuteikė pareigūnams informacijos apie alkoholio vartojimo laiką, tai neteko teisinio pagrindo reikalauti atidėti neblaivumo patikrinimą ir visi jo prašymai atidėti patikrinimo laiką yra teisiškai nepagrįsti. Šiuos S. S. prašymus teismai vertino kaip vengimą pasitikrinti neblaivumą. Nuteistojo reikalavimas išlaukti tam tikrą laiką buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl teismų negalėjo būti vertinamas kaip tyčinis patikros vengimas. Policijos pareigūnai teisme parodė, kad S. S. sutiko tikrintis neblaivumą, tačiau sakė, kad valgė ir reikia palaukti 20 min., tai jie suprato ir mano, kad nustatytą laiką išlaukė, ir nutraukė patikrą. Apeliacinės instancijos teismas pagal įrašus konstatavo, kad policijos pareigūnai neturėjo pagrindo laukti 15 min., ir patikrą jie nutraukė anksčiau, nesuteikdami teisės nuteistajam pasitikrinti alkotesteriu ar kreiptis į medicinos įstaigą (nutarties 18 punktas).
5.3. Vengimas pasitikrinti neblaivumą gali pasireikšti kalbine forma (žodiniu atsisakymu) arba veiksmais (kūno judesiais). Kasacinėje nutartyje nurodyta, kad nuteistasis diktavo savo sąlygas dėl patikros, vilkino patikrą ir taip vengė pasitikrinti neblaivumą. Tokie argumentai nerodo, kad vairuotojas atsisakė tikrintis neblaivumo ir kad jo veikoje yra vengimo požymis, – jokiame teismo dokumente nėra teigiama, kad nuteistasis atsisakė tikrintis neblaivumą kalbine forma ar judesiais. Teismai pažymi, kad nuteistasis sutiko, bet prašė vadovautis instrukcija ir nustatyta tvarka. Lietuvių kalbos žodyne žodis „vengti“ reiškia išsisukinėjimą. Norint nuteistojo veiksmus pripažinti vengimu, reikia patikrinti ir atskleisti jo prašymo pagrįstumą ir teisėtumą. Tik iš neteisėto reikalavimo gali išplaukti tyčinis vengimas ir patikros vilkinimas.
5.4. Apeliacinės instancijos teismas pašalino iš nuosprendžio aprašomosios dalies BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos alternatyvų objektyvųjį požymį – S. S. automobilį vairavo neblaivus, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, taip pat vengė vykti į gydymo įstaigą. Tai reiškia, kad iš nuosprendžio buvo pašalinti neblaivumo požymiai ir palikta tik tai, kad S. S. vengė pasitikrinti neblaivumą. Nelogiška būtų pripažinus, kad asmuo automobilį vairavo blaivus, kartu nustatyti neblaivumo požymius. Kasaciniuose skunduose nebuvo skundžiama nuosprendžio dalis, kuria pašalintas nusikalstamos veikos alternatyvus objektyvusis požymis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažeidė BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatą ir pablogino nuteistojo padėtį, pripažindamas esant BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos požymį – neblaivumo požymius. Apylinkės teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalį, kadangi rėmėsi neblaivumo nustatymo aktu, kuriame duomenys neatitinka tikrovės. Visos šios aplinkybės neleidžia pripažinti, kad teismai bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, tai turėjo reikšmės aiškiai netinkamam baudžiamojo įstatymo pritaikymui.
5.5. Veika kvalifikuojama pirmenybę teikiant subjektyviesiems požymiams, tai pagrindžiama įrodymais ir argumentavimu. Tyčios kryptingumas išreiškia nuteistojo siekiamą rezultatą, motyvas – tai asmens poreikių nulemta vidinė paskata, kelianti norą pasiekti savo tikslą, kad patikrinimas būtų atliktas nustatytu laiku ir tvarka. Padarytoje veikoje nėra subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios. Teismai nepagrįstai pripažino, kad reikalavimas pareigūnams laikytis įstatymų nustatytos tvarkos yra vengimas pasitikrinti neblaivumą ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgxLTU5NC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-181-594/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-181-594/2023">2K-181-594/2023</a>, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTQxMC02NTEvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-410-651/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-410-651/2015">ATP-410-651/2015</a>). Taip buvo pažeistos nuteistojo teisės, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, teisė į teisingą teismą. Pagal nuosprendyje ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nuteistajam S. S. nutraukti.
6. Nuteistasis S. S. prašo priimti nagrinėti pareiškimą ir atnaujinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 30 d. išnagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOC00ODkvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-8-489/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-8-489/2025">2K-8-489/2025</a>. Pareiškime nurodoma:
6.1. Nusikalstamos veikos įvertinimas turi būti teisiškai pagrįstas, sistemiškas, nekelti abejonių. Baudžiamojoje teisėje negalimas įstatymo aiškinimas ir taikymas remiantis vien subjektyvia taikytojo nuožiūra, ignoruojant baudžiamųjų normų aiškinimo taisykles ir teismų praktiką, savaip interpretuojant faktines aplinkybes ir neatsižvelgiant į nusikalstamos veikos sudėties požymius.
6.2. S. S. teisme nurodė, kad prieš pat atvykstant policijos pareigūnams jis išgėrė dvi vaistų tabletes („Tanacan“ ir „Diacarb“), todėl žinodamas, kad negalima tikrintis blaivumo ką tik pavartojus vaistų ir vaisvandenių, prašė pareigūnų tikrintis blaivumą po 20 min. (nuosprendžio 2 lapo 1 pastraipa, 7 lapo 3 pastraipa). Kad S. S. vartojo vaistus, teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojas T. M.. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad S. S. tikrintis neblaivumo neatsisakė, tai sutiko daryti po 20 min., kadangi buvo pavartojęs vaistų (6 lapo 5 pastraipa). Iš to matyti, kad S. S. laikėsi matuoklio „Drager Alcotest 6810“ instrukcijos 14 psl., grafoje „Reikalavimai tikrinamam asmeniui“ įtvirtintos vairuotojui privalomos taisyklės. Apeliacinėje ir kasacinėje nutartyse akcentuojama, jog S. S. pareigūnams nurodė, kad yra valgęs, bet ne kad vartojęs vaistus ar alkoholį, todėl policijos pareigūnai neturėjo pagrindo laukti 15–20 min. (apeliacinės nutarties 18 punktas, kasacinės nutarties 22 punktas), taip pat nurodoma, kad S. S. nesupažindinimas su tikrinimo rezultatais, pasiūlant jam nurodyti vengimo pasitikrinti neblaivumą motyvus, nesudaro pagrindo neblaivumo patikrinimo aktą laikyti neteisėtu, o policijos pareigūnai iš esmės laikėsi Aprašo 9–10 punktų nuostatų (apeliacinės nutarties 17, 21 punktai, kasacinės nutarties 24 punktas).
6.3. Baudžiamojo proceso principų sistemą sudaro tokie pagrindiniai principai: nekaltumo prezumpcijos, proceso teisingumo (sąžiningumo), teismo nepriklausomumo ir nešališkumo, žmogaus teisių apsaugos baudžiamajame procese, abejonių kaltinamojo naudai aiškinimo. Vertinant nusikalstamą veiką, privalu nustatyti kaltininko norus, tikslus ir ketinimus. Neteisingas kvalifikavimas veda prie neteisėtumo ir asmens teisių ribojimo. Įstatymo normos aiškinimas neturi tapti normos plėtimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir pritaikyti baudžiamuosius įstatymus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2016 m. birželio 27 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai).
6.4. Policijos pareigūnai, pažeidę Aprašo reikalavimus atlikti S. S. bendrą asmens būklės įvertinimą ir nepateikę jam neblaivumo nustatymo akto, pažeidė pagrindines S. S. teises į teisėtą neblaivumo nustatymo procedūros atlikimą ir padarė esminius jo teisių pažeidimus, kuriuos minėti teismai nepagrįstai nurodė kaip neesminius, taip pažeidė nuteistojo teisę į teisingą teismą, įtvirtintą Konvencijos 6 straipsnyje. Teismai vadovavosi policijos pareigūnų surašytu tikrovės neatitinkančiu neblaivumo nustatymo aktu, kuriame įrašytas tikrovės neatitinkantis laikas, nepagrįstai nurodyta, kad: nuteistajam iš burnos sklido alkoholio kvapas, kadangi tai teisiamajame posėdyje paneigė policijos pareigūnai A. M. ir N. P. (nuosprendžio 2 lapo 3, 4 pastraipos, 3 lapo 1 pastraipa; apeliacinės nutarties 18 punktas), nuteistajam buvo paaiškinti atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą padariniai (apeliacinės nutarties 24 punktas), S. S. alkoholį vartojo prieš 20 min., kadangi nuteistasis iš viso nesuteikė pareigūnams informacijos apie alkoholio gėrimo laiką (kasacinės nutarties 22 punktas). Tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į neblaivumo nustatymo aktą ir rėmimasis juo buvo pagrindas pradėti nuteistojo persekiojimą ir baudžiamosios atsakomybės taikymą.
6.5. Konvencijos 3 straipsnyje reglamentuojama, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, turi teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a ir b punktai yra susiję, ir teisė būti informuotam apie kaltinimo pobūdį bei pagrindą turi būti vertinama atsižvelgiant į kaltinamojo teisę pasiruošti gynybai; a punkte įtvirtintos teisės apimtis turi būti įvertinta remiantis bendresne teise į teisingą bylos nagrinėjimą, kurią garantuoja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. Baudžiamosios teisės taikymo sferoje, siekiant užtikrinti teisingumą, privalo būti pateikta išsami, detali informacija apie kaltinamajam pateiktus kaltinimus, taigi ir apie tai, kaip teismas gali juos konkrečiu atveju teisiškai kvalifikuoti.
6.6. Kasacinėje nutartyje nurodyta, kad nuteistasis, bandydamas diktuoti savas patikrinimo sąlygas, vilkindamas patikrinimą, vengė pasitikrinti neblaivumą, nors tokia galimybė jam buvo suteikta (28 punktas). Tačiau šioje nutartyje nurodytas vilkinimas pasitikrinti neblaivumą yra dviprasmiškas ir pateiktas kaip teismo nepagrįsta nuomonė. Nutartyje nėra pagrįsta, kad S. S. išreiškė aiškų ir akivaizdų atsisakymą tikrintis neblaivumą.
6.7. Nuosprendyje ir minėtose nutartyse taip pat nurodyta, kad S. S. siekė pasitikrinti neblaivumą, bet po 20 minučių. Akivaizdu, kad S. S. siekis ir tikslas buvo pasitikrinti neblaivumą, laikantis alkoholio kiekio matuoklio instrukcijoje nustatyto reikalavimo, t. y. pavartojus vaistų ar vaisvandenių išlaukti 15–20 min. ir tik tada tikrintis. S. S. tyčia nukreipta į teisėtą procedūrų laikymąsi, o ne į vengimą tikrintis. Tik dėl policijos pareigūnų procedūrinių pažeidimų ir netinkamai atliktų pareigų (teismai nurodė, kad policijos pareigūnai neblaivumo nustatymo aktą surašė ne prieš siūlydami tikrintis alkoholio kiekio matuokliu, o nutraukę tikrinimo procedūrą) nuteistajam nebuvo suteikta teisė neblaivumą pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu.
6.8. Teismai netinkamai atskleidė veikos subjektyviąją pusę. BK 2811 straipsnio 1 dalyje atsakomybė nustatyta už tiesioginius tyčinius veiksmus. Asmuo savo veiksmais turi siekti iš esmės vengti pasitikrinti neblaivumą, tačiau teismai nustatė, kad nuteistasis prašė išlaukti nustatytą laiką ir tik po to atlikti tikrinimą alkoholio kiekio matuokliu. Teisėtas prašymas laikinai palaukti ir tada tikrinti nereiškia, kad buvo vengiama pasitikrinti neblaivumą. Kadangi tokiuose S. S. veiksmuose nėra kaltės, tai negali būti laikoma ir tyčiniu atsisakymu tikrintis neblaivumą. Esant akivaizdžiai netinkamam teisės normų taikymui, nuosprendis ir paskesnės teismų nutartys turėtų būti panaikinti ir baudžiamoji byla nutrauktina.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistojo S. S. gynėjo advokato J. Gaudučio ir nuteistojo S. S. pareiškimai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo netenkintini.
8. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra išimtinė procedūra, kuri galima tik BPK 451 straipsnyje tiksliai nurodytais pagrindais ir sąlygomis. Šiuo atveju pareiškimai paduoti BPK 451 straipsnio 1 punkto pagrindu prašant panaikinti nuosprendį, apeliacinės bei kasacinės instancijos teismų nutartis ir baudžiamąją bylą, kurioje S. S. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nutraukti.
9. Pagal BPK 451 straipsnio 1 punktą, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti.
10. Pažymėtina, kad baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK XXXIV skyriaus nuostatomis, gali būti atnaujinama tik nustačius akivaizdžią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. BPK 451 straipsnyje nurodytas akivaizdžiai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra tada, kai be papildomo tyrimo ir vertinimo nustatoma aiški nuosprendyje ar nutartyje nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktis pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nustatytoms sąlygoms; sprendžiant bylos atnaujinimo klausimus, nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytos bylos aplinkybės nekvestionuojamos, preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai, ir svarstomas tik jų atitikties pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nustatytoms sąlygoms klausimas (išplėstinės teisėjų kolegijos nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy0zLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-3/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-3/2011">2A-7-3/2011</a>, 2A-7-11-489/2019, teisėjų kolegijos nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTUtNjk3LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-15-697/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-15-697/2021">2A-15-697/2021</a>).
11. Kaip matyti iš pareiškimų atnaujinti baudžiamąją bylą turinio, juose pateikiama sava įvykio versija, t. y. kad prieš atvykstant policijos pareigūnams S. S. vartojo vaistus, todėl žinodamas, kad negalima tikrintis blaivumo ką tik pavartojus vaistų ir vaisvandenių, prašė pareigūnų tikrinti blaivumą po 20 min., ir remiantis šia versija tvirtinama, kad teismai nevisiškai išsiaiškino ir taikė alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos reikalavimus, t. y. neįvertino nuostatos, kai vartoti vaistai ir aromatiniai gėrimai. Reiškiama gynybos pozicija, kad S. S. tyčia buvo nukreipta į teisėtą patikros procedūrų laikymąsi, o ne į vengimą tikrintis, pateikiama subjektyvi nuomonė, kad diktavimas savo sąlygų ar patikros vilkinimas nėra tapatus vengimo patikros sąvokai.
12. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo gali būti priimamas, jei pagal aplinkybes, kurias nustatė bylą išnagrinėję teismai, gali būti daroma išvada, jog baudžiamasis įstatymas, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, buvo pritaikytas aiškiai netinkamai. Pareiškėjų dėstoma įvykio versija apie S. S. vaistų (vaisvandenių) vartojimą prieš įvykį prieštarauja teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad S. S. nurodė, jog yra pavalgęs ir neblaivumą sutinka tikrintis po 20 min., ir kad jis nesuteikė pareigūnams informacijos apie alkoholio gėrimo laiką. Taigi pareiškimuose nurodyti argumentai, kuriais nesutinkama su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašant jas kitaip vertinti, nepatvirtina BPK 451 straipsnio 1 punkte nustatytų pagrindų atnaujinti baudžiamąją bylą buvimo.
13. Pareiškimuose iš esmės akcentuojami teismų galimai padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant bylos įrodymus ir ginčijamos teismų padarytos išvados dėl policijos pareigūnų atliktos S. S. neblaivumo nustatymo procedūros teisinio vertinimo. Antai teigiama, kad byla neišnagrinėta išsamiai ir nešališkai, pažeista nuteistojo teisė į teisingą teismą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi policijos pareigūnų surašytu neblaivumo nustatymo aktu, kuriame duomenys neatitinka tikrovės (BPK 20 straipsnio 4 dalies pažeidimas), o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažeidė BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatą, pripažindamas esant S. S. neblaivumo požymių, kasacinėje nutartyje nurodytas vilkinimas pasitikrinti neblaivumą yra dviprasmiškas ir pateiktas kaip teismo nepagrįsta nuomonė ir kt. Tokie argumentai taip pat nėra pagrindas atnaujinti bylą remiantis BPK 451 straipsniu. Kaip minėta, baudžiamosios bylos gali būti atnaujinamos tik dėl akivaizdžios (be papildomo tyrimo ir vertinimo aiškios) baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos ir pareiškėjų argumentai dėl, jų manymu, teismų padarytų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų nesudaro pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą. Pažymėtina, kad nuteistojo S. S. baudžiamoji byla buvo nagrinėjama visose teismų instancijose, o bylų atnaujinimas nėra ketvirtoji, einanti po kasacijos, instancija. Šioje byloje kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir patikrinęs ją teisės taikymo aspektu, pripažino teisingomis teismų padarytas išvadas dėl nuteistojo S. S. kaltumo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal pareiškėjų nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo manyti, jog pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas akivaizdžiai netinkamai ir dėl to reikėtų baudžiamąją bylą atnaujinti BK 451 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. S. gynėjo advokato Juozo Gaudučio ir nuteistojo S. S. pareiškimus dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmesti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Sigita Jokimaitė
Alvydas Pikelis
